Daina Grinčukienė. Kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Ikimokyklinio ugdymo šakos / magistratūros studijų baigiamasis darbas / mokslinė vadovė doc. dr. Aldona Mazolevskienė, Vilniaus edukologijos universitetas, Vaikystės studijų katedra. – Vilnius, 2012 – 85 psl. Pagrindinė tyrimo problema – kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Tiriant kalbėjimo ir klausymosi ypatumus kyla klausimai: kokia yra šių ypatumų struktūra, kuria remiantis būtų galima tiksliai apibrėžti kalbėjimo ir klausymosi būdus. Efektyvus kalbėjimas ir klausymasis yra tuomet, kai pedagogas kuria kalbėjimui ir klausymui palankią aplinką, nori ir stengiasi būti vaikui sektinu pavyzdžiu, siekia su juo lygiavertės sąveikos, lanksčiai reaguoja į spontaniškas kylančias situacijas grupėje, skiria didelį dėmesį vaiko kalbėjimo ir klausymosi poreikiams. Pedagogas sukuria intensyvaus, įvairiapusio poveikio vaikui sistemą ir dažniausiai renkasi tuos kalbėjimo ir klausymosi būdus, kurie kartojasi monotoniškai kasdieninės veiklos metu, todėl jų rūšių nėra daug. Tyrimo problema: kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Tyrimo objektas: kalbėjimo ir klausymosi ypatumai 5 – 6 metų amžiuje. Tyrimo tikslas: ištirti kalbėjimo ir klausymosi ypatumus 5 – 6 metų amžiuje. Tyrimo uždaviniai: 6. Išanalizuoti teorinę literatūrą ir išskirti svarbiausius kalbėjimo ir klausymosi ypatumus 5 – 6 metų amžiuje. 7. Išsiaiškinti žodinius ir nežodinius kalbėjimo būdus, kontakto užmezgimo ir palaikymo... [toliau žr. visą tekstą] / The issue of the research - the peculiarities of speaking and listening in the age of 5-6 years. The study of the peculiarities of speaking and listening raises the following questions: what is the structure of these characteristics, based on which would be possible to define clearly the ways of speaking and listening. Effective speaking and listening is when the teacher creates a supportive environment for speaking and listening, wants and tries to be a role model for a child, tries to achieve the equivalence of interaction with a child, responds flexibly to spontaneously emerging situations in the group, attaches great importance to the child's speaking and listening needs. A teacher creates the system of an intense, diverse influence on the child, and usually prefers the ways of speaking and listening that repeat themselves monotonously in activities of daily living, therefore there are not so many of them. The problem of the research: the peculiarities of speaking and listening in the age of 5-6 years. The object of the research: the peculiarities of speaking and listening in the age of 5-6 years. The aim of the research: to explore the features of speaking and listening in the age of 5-6 years. The tasks of the research: 1. To analyze the theoretical literature and identify key features of speaking and listening in the age of 5-6 years. 2. To find out the patterns of verbal and non-verbal speech while making and maintaining the contact, (teacher interacting with the... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojamas pradinių klasių specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo procesas per lietuvių kalbos pamokas. Tyrime dalyvavo 98 bendrojo lavinimo mokyklų pradinių klasių pedagogai. Anketinės apklausos metu tirta, kokiais metodais ir priemonėmis pedagogai ugdo SUP turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimus. Analizuojant tyrimo duomenis, buvo siekiama atskleisti SUP turinčių mokinių kalbinio ugdymo prioritetus; išsiaiškinti kokie veiksniai lemia SUP turinčių mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo sėkmę; išskirti dažniausiai patiriamus kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo(si) sunkumus per lietuvių kalbos pamokas. Tyrimu nustatyti tokie SUP turinčių mokinių kalbinio ugdymo prioritetai: vertinimas pasiekimų knygelėse už skaitymą ir rašymą; pateikiamos užduotys – pasakojimai iš patirties arba pagal paveikslėlius; daugiausia galimybių kalbėti SUP mokiniams suteikiama per lietuvių kalbos pamokas. Dažniausiai kalbėjimo ir klausymo gebėjimai ugdomi taikant informacinius metodus (pokalbis, pasakojimas, vaizdas); didaktinius žaidimus. Priimtiniausia SUP mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimų ugdymo sritis – dialogas. SUP mokinių kalbėjimo ir klausymo gebėjimus labiausiai padėtų tobulinti naujos metodinės priemonės bei glaudesnis darbas su įvairiais specialistais ir vaikų tėvais. Pedagogai nepatenkinti dėl per didelio vaikų skaičiaus klasėje, nepakankamos pagalbos iš SUP turinčių vaikų tėvų. Pedagogams sunku... [toliau žr. visą tekstą] / Process development of speaking and listening skills of the primary grades pupils with specific educational needs (SEN) were analysed during the Lithuanian lessons in this bachelor paper. 98 pedagogues of general education schools parcitipated in research. Teachers` education methods and means were investigated by questionnaire, they teach speaking and listening skills of the pupils with SEN. Researching this analysis information was tried to reveal speaking and listening development priorites of children with SEN; ascertain what factors determine speaking and listening ability, education success of the pupils with SEN; exlude mostly used speaking and listening ability development difficulties during the Lithuanian lessons. Linguistic education priorites of pupils having SEN were defined by this analysis, such as assessment for reading and writing in the aschievement books; mostly given tasks – tellings from experience or according to the pictures; children with SEN most chances to speak are having during the Lithuanian lessons. Usually speaking and listening skills are tought by information methods (conversation, tale, view); didactic games. Dialogue is the most acceptable speaking and listening ability education range of children with SEN. New methodical means and closer work with various specialists and parents of children would be the best help for speaking and listening skills improvement of the pupils with SEN. Pedagogues are not satisfied with too many children in... [to full text]

The thesis reflects on the dichotomy of language and speech. The separation, introduced by Ferdinand de Saussure and successfully interpreted and developed by Merleau-Ponty, is analyzed from a phenomenological perspective where the individual speech appears as live and intentional act; from this perspective, it gains advantages against the language as a system of signs. The problem of the diacricity of the meaning of speech is articulated keeping in mind that sensory perception is also diacritical. Moreover, sensory perception is expressive initially and always correlates to the expressivity of the lived body; therefore, the semantics of the philosophy of Merleau-Ponty represents embodied semantics. The author of the thesis agrees with the insight of Merleau-Ponty and his postulates that artistic painting, literature, and philosophy are forms of speaking whose resources are incrusted in the corporeity of human beings. Representing the extension of gestures and being determined by natural willingness of human beings to say and express something new, such forms of expression disclose the initial relationship of human beings with the world and witness the creativity of the linguistic activities of human beings. Defining the object of the research, it is reasonable to set the philosophical style and unmatched manner of speaking of Merleau-Ponty. It deliberates and substantiates the possibility of individual relationship of every human being with his/her speaking, and opens the... [to full text] / Disertacijoje apmąstoma kalbos ir kalbėjimo dichotomija. Ferdinando de Saussure’o įvesta ir Merleau-Ponty interpretuota bei vaisingai išplėtota perskyra analizuojama todėl, kad individualus kalbėjimas, pasitelkus fenomenologinę perspektyvą, atsiskleidžia kaip gyvas ir intencionalus, – šiuo požiūriu jis įgyja pranašumų kalbos, kaip uždaros ženklų sistemos, atžvilgiu. Kalbėjimo reikšmės diakritiškumo problema darbe artikuliuojama, turint omenyje, kad juslinis suvokimas yra diakritinis. Dar daugiau, juslinis suvokimas pirmapradiškai yra išraiškingas ir visada koreliuoja su gyvenamo kūno ekspresyvumu, todėl Merleau-Ponty filosofijoje semantika yra įkūnyta semantika. Disertacijos autorei pritariant Merleau-Ponty įžvalgai, postuluojama, jog tapyba, literatūra bei filosofija taip pat yra kalbėjimo formos, kurių šaltinis inkrustuotas žmogaus kūniškume. Pratęsdamos gestą ir būdamos apspręstos prigimtinio žmogaus troškimo išreikšti ir pasakyti kažką vis naujai, jos išreiškia pirmapradį žmogaus patiriamą santykį su pasauliu bei liudija kalbinės žmogaus veiklos kreatyvumą. Formuluojant šio tyrimo objektą, tikslinga išskirti ir paties Merleau-Ponty filosofavimo stilių bei ypatingą, analogo neturinčią kalbėjimo manierą. Ji išlaisvina bei pagrindžia kiekvieno žmogaus giliai asmeninio santykio su jo paties kalbėjimu galimybę ir atveria kelią naujai filosofavimo tendencijai, kuri numano žmogiškojo aš savęs bei jo prasmingo pasaulio ap-klausimą. Taigi, sekdama filosofo pavyzdžiu bei... [toliau žr. visą tekstą]

Kalba ir kalbėjimas Maurice’o Merleau-Ponty fenomenologinėje filosofijoje Disertacijoje apmąstoma kalbos ir kalbėjimo dichotomija. Ferdinando de Saussure’o įvesta ir Merleau-Ponty interpretuota bei vaisingai išplėtota perskyra analizuojama todėl, kad individualus kalbėjimas, pasitelkus fenomenologinę perspektyvą, atsiskleidžia kaip gyvas ir intencionalus, – šiuo požiūriu jis įgyja pranašumų kalbos, kaip uždaros ženklų sistemos, atžvilgiu. Kalbėjimo reikšmės diakritiškumo problema darbe artikuliuojama, turint omenyje, kad juslinis suvokimas yra diakritinis. Dar daugiau, juslinis suvokimas pirmapradiškai yra išraiškingas ir visada koreliuoja su gyvenamo kūno ekspresyvumu, todėl Merleau-Ponty filosofijoje semantika yra įkūnyta semantika. Disertacijos autorei pritariant Merleau-Ponty įžvalgai, postuluojama, jog tapyba, literatūra bei filosofija taip pat yra kalbėjimo formos, kurių šaltinis inkrustuotas žmogaus kūniškume. Pratęsdamos gestą ir būdamos apspręstos prigimtinio žmogaus troškimo išreikšti ir pasakyti kažką vis naujai, jos išreiškia pirmapradį žmogaus patiriamą santykį su pasauliu bei liudija kalbinės žmogaus veiklos kreatyvumą. Formuluojant šio tyrimo objektą, tikslinga išskirti ir paties Merleau-Ponty filosofavimo stilių bei ypatingą, analogo neturinčią kalbėjimo manierą. Ji išlaisvina bei pagrindžia kiekvieno žmogaus giliai asmeninio santykio su jo paties kalbėjimu galimybę ir atveria kelią naujai filosofavimo tendencijai, kuri numano žmogiškojo aš savęs bei jo... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis reflects on the dichotomy of language and speech. The separation, introduced by Ferdinand de Saussure and successfully interpreted and developed by Merleau-Ponty, is analyzed from a phenomenological perspective where the individual speech appears as live and intentional act; from this perspective, it gains advantages against the language as a system of signs. The problem of the diacricity of the meaning of speech is articulated keeping in mind that sensory perception is also diacritical. Moreover, sensory perception is expressive initially and always correlates to the expressivity of the lived body; therefore, the semantics of the philosophy of Merleau-Ponty represents embodied semantics. The author of the thesis agrees with the insight of Merleau-Ponty and his postulates that artistic painting, literature, and philosophy are forms of speaking whose resources are incrusted in the corporeity of human beings. Representing the extension of gestures and being determined by natural willingness of human beings to say and express something new, such forms of expression disclose the initial relationship of human beings with the world and witness the creativity of the linguistic activities of human beings. Defining the object of the research, it is reasonable to set the philosophical style and unmatched manner of speaking of Merleau-Ponty. It deliberates and substantiates the possibility of individual relationship of every human being with his/her speaking, and opens the... [to full text]

The paper gives a detailed examination of the pragmatic features of spontaneous (unprepared) conversation in English. The analysis is based on radio and everyday conversations. It covers such pragmatic features as backchannels, overlaps, and repairs. Two types of spontaneous conversations were subjected to analysis – partially prepared radio discussions and spontaneous (unprepared) everyday conversations. The method chosen for the study was conversation analysis. The research demonstrated that the spontaneous everyday conversations were more ‘messy’ in terms of produced backchannels and overlaps since all the speakers were self-selectant and there was no monitor, as in the radio discussions. However, the radio discussions contained more repairs which were due to a high planning effort on the part of the speakers. All the analyzed disfluencies proved to be natural components of face-to-face interactions performing the function of cooperation. The disfluencies for the most part did not add to the main content of the conversations and discussions; however, some modifications in the speakers’ utterances did take place as a reaction to certain backchannels and overlaps. The disfluencies appeared to be useful devices used for the expression and interpretation of the intended meanings of the speakers. / Šitas darbas detaliai nagrinėja spontaniško (neparuošto) pokalbio pragmatinius bruožus anglų kalboje. Tyrinėjimas apima tokius pragmatinius bruožus kaip atsakomosios reakcijos signalai (backchannels), taisymai (repairs) ir overlaps, kai pokalbio dalyviai kalba vienu metu. Spontaniškiems pokalbiams yra būdingos kalbėtojų kaitos procesai, kurie gali pasižymėti įvairiais kalbėjimo nesklandumais (disfluencies). Kalbėjimo nesklandumai yra būdingi visiems pokalbių tipams (žanrams). Šito darbo dėmesio centre yra faktoriai, sąlygojantys spontanišką bendravimą; skirtumai tarp spontaniško ir paruošto pokalbio; šnekos nesklandumų tipai radijo ir kasdieniame spontaniškame bendravime, ir reliatyvus šitų nesklandumų dažnumas abėjų tipų pokalbiuose. Dažniausiai kalbėtojų kaitos procesų ypatybės ir leidžia atskirti pokalbių tipus ( rūšis). Paruoštame pokalbyje perėjimas nuo vieno kalbėtojo pasisakymo prie kito yra sklandus: vienas kalbėtojas pradėda, užbaigia savo pasisakymą, po to kitas kalbėtojas pradėda kalbėti ir užbaigia savo pasisakymą. Toks sklandumas išplaukia iš kalbėtojų išankstinio žinojimo, ką sakyti ir kiek sakyti. Spontaniškame pokalbyje kalbėtojai tokio žinojimo neturi; bendravime nėra aiškiai apibrėžto plano, dėl to jam yra būdingi kalbėjimo nesklandumai. Buvo analizuoti du spontaniškų pokalbių tipai- iš dalies paruoštos radijo diskusijos ir spontaniški (neparuošti) kasdieniai pokalbiai. Tyrimo tikslai buvo: apibrėžti pasitaikusių nesklandumų tipus radijo ir... [toliau žr. visą tekstą]

Summary The architectonics of the Biblical horizon allow to perceive, and highlight the ideological and semantical poetical kernel of the XXth century 6th decade poets’ generation. While highlighting the peculiarity of the Biblical horizon and revealing the semantical kernels of writers’ apprehension and poetical worldview, the theoretical hermeneutical principle of text reading is chosen. A reference is made to the perspective of Ricoeuras, which formulates the tradition of hermeneutical symbol and metaphor apprehension. The Biblical horizon is perceived according to the three poetical traditions of the Scripture re-creating. That would be: the structure of views proning to the logycs of rebellion and myth, the poetical principle of sensual and perceptual relation to the things, the intelectual novation of the biblical religious architectonics. The creation of these poets, representing diverse poetical traditions, idividually transform (Platelis, Kajokas, Gailius, Cieškaitė) or deform (Patackas) the notional field of the Scripture. In Patackas and Platelis poetry, representing the verse of death or reflection, for pointing out the Biblical horizon is important the mythopoetical cogitation which brings forward the dominant of rebellion, related to the sociocultural apprehension and revealing the Biblical typology of banishment from the paradise. Patackas poetry points out the perspective of the profanic paradygme, demythologization of the biblical images, semantical... [to full text]