Sutelktumas, pasitikėjimas komanda, patiriamas stresas bei suvoktas Aš ir kolektyvinis efektyvumas laikomi svarbiais karinių komandų veiklos efektyvumo veiksniais. Visgi nėra aišku, kokia šių veiksnių tarpusavio sąveikos kryptis ir kokia jų reikšmė numatant karinių komandų veiklos efektyvumą. Specialiai tyrimui sukurti trys klausimynai: Karių patiriamo streso, Karių suvokto Aš efektyvumo ir Karių suvokto kolektyvinio efektyvumo klausimynas, taip pat Lietuvos karių populiacijai adaptuotos dvi kitų autorių sukurtos skalės. Apklausus 160 Lietuvos profesinės karo tarnybos karių, kurie priklausė 28 komandoms (skyriams) nustatyta, kad didesnis komandos sutelktumas, pasitikėjimas komanda, suvoktas Aš bei kolektyvinis efektyvumas yra susiję su didesniu komandos veiklos efektyvumu. Atlikta kelių analizė parodė, kad suvoktas kolektyvinis efektyvumas yra svarbiausias kintamasis, leidžiantis numatyti komandos veiklos efektyvumą ir karių patiriamą stresą. Karių komandos veiklos efektyvumą galima numatyti ir remiantis komandos sutelktumu, pasitikėjimu komanda ir suvoktu Aš efektyvumu, tačiau jie komandos veiklos efektyvumą numato ne tiesiogiai, o per suvoktą kolektyvinį efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad aukštesniu Aš bei kolektyviniu efektyvumu pasižymi tarptautinėse operacijose anksčiau dalyvavę kariai. Eilinio laipsnį turintys kariai, palyginti su kitus laipsnius turinčiais kariais, linkę patirti daugiau streso ir mažiau pasitikėti savo komandomis. Skyriaus vadai ir likusieji kariai... [toliau žr. visą tekstą] / Cohesion, team trust, stress, perceived Self and collective efficacy are considered to be significant factors of military teams performance efficacy. Still it is not clear, what the interaction between these factors are and in what way they predict performance efficacy. For the purpose of the study three questionnaires were developed: Perceived Military Stress, Perceived Military Self–efficacy and Perceived Military Collective Efficacy questionnaires, two scales of other authors were adapted to Lithuanian military population. 160 soldiers of Lithuanian professional military, belonging to 28 military teams (sections) took part in the research. It was estimated that cohesion, team trust, perceived Self and Collective efficacy are related to performance efficacy. Path model proves, that perceived collective efficacy is the most important variable predicting military team’s performance efficacy and stress. Team’s performance efficacy can also be predicted by cohesion, team trust and perceived Self - efficacy, but these factors predict performance efficacy not directly, but through perceived collective efficacy. Besides, higher levels of perceived Self and collective efficacy characterize person with international operation experience. Privates tend to experience higher levels of stress and to trust their teams less to compare to junior privates. Commanders of the section and their subjects evaluate their teams similar.

Cohesion, team trust, stress, perceived Self and collective efficacy are considered to be significant factors of military teams performance efficacy. Still it is not clear, what the interaction between these factors are and in what way they predict performance efficacy. For the purpose of the study three questionnaires were developed: Perceived Military Stress, Perceived Military Self –efficacy and Perceived Military Collective Efficacy questionnaires, two scales of other authors were adapted to Lithuanian military population. 160 soldiers of Lithuanian professional military, belonging to 28 military teams (sections) took part in the research. It was estimated that cohesion, team trust, perceived Self and Collective efficacy are related to performance efficacy. Path model proves, that perceived collective efficacy is the most important variable predicting military team’s performance efficacy and stress. Team’s performance efficacy can also be predicted by cohesion, team trust and perceived Self - efficacy, but these factors predict performance efficacy not directly, but through perceived collective efficacy. Besides, higher levels of perceived Self and collective efficacy characterize person with international operation experience. Privates tend to experience higher levels of stress and to trust their teams less to compare to junior privates. Commanders of the section and their subjects evaluate their teams similar. / Sutelktumas, pasitikėjimas komanda, patiriamas stresas bei suvoktas Aš ir kolektyvinis efektyvumas laikomi svarbiais karinių komandų veiklos efektyvumo veiksniais. Visgi nėra aišku, kokia šių veiksnių tarpusavio sąveikos kryptis ir kokia jų reikšmė numatant karinių komandų veiklos efektyvumą. Specialiai tyrimui sukurti trys klausimynai: Karių patiriamo streso, Karių suvokto Aš efektyvumo ir Karių suvokto kolektyvinio efektyvumo klausimynas, taip pat Lietuvos karių populiacijai adaptuotos dvi kitų autorių sukurtos skalės. Apklausus 160 Lietuvos profesinės karo tarnybos karių, kurie priklausė 28 komandoms (skyriams) nustatyta, kad didesnis komandos sutelktumas, pasitikėjimas komanda, suvoktas Aš bei kolektyvinis efektyvumas yra susiję su didesniu komandos veiklos efektyvumu. Atlikta kelių analizė parodė, kad suvoktas kolektyvinis efektyvumas yra svarbiausias kintamasis, leidžiantis numatyti komandos veiklos efektyvumą ir karių patiriamą stresą. Karių komandos veiklos efektyvumą galima numatyti ir remiantis komandos sutelktumu, pasitikėjimu komanda ir suvoktu Aš efektyvumu, tačiau jie komandos veiklos efektyvumą numato ne tiesiogiai, o per suvoktą kolektyvinį efektyvumą. Taip pat nustatyta, kad aukštesniu Aš bei kolektyviniu efektyvumu pasižymi tarptautinėse operacijose anksčiau dalyvavę kariai. Eilinio laipsnį turintys kariai, palyginti su kitus laipsnius turinčiais kariais, linkę patirti daugiau streso ir mažiau pasitikėti savo komandomis. Skyriaus vadai ir likusieji kariai... [toliau žr. visą tekstą]

Antrasis pasaulinis karas – vienas iš baisiausių karų žmonijos istorijoje. Jis nusinešė daugiau nei 60 milijonų žmonių gyvybių. Pagrindinis tarptautinės humanitarinės teisės tikslas – apsaugoti žmonių gyvybes. Deja, Antrojo pasaulinio karo metu to padaryti nepavyko. Šiame darbe siekiama apžvelgti šio karo metu galiojusias tarptautinės humanitarinės teisės normas, jų spragas, valstybių įsipareigojimų apimtį ir vykdytus pažeidimus bei išsiaiškinti jų priežastis. Taip pat apžvelgiama Antrojo pasaulinio karo įtaka vėlesnei tarptautinės humanitarinės teisės raidai. Pirmoje darbo dalyje apžvelgtos pagrindinės iki Antrojo pasaulinio karo priimtos tarptautinės humanitarinės teisės normos, Tarptautinių diplomatinių konferencijų baigiamieji aktai, siekta išsiaiškinti valstybių ketinimus ir tikslus dėl tarptautinių ginkluotų konfliktų reglamentavimo. Toliau apžvelgiami tarptautiniai konfliktai, autoriaus nuomone, turėję priversti tarptautinę bendriją susimąstyti dėl humanitarinės teisės normų veiksmingumo. Pirmasis pasaulinis karas ir Italijos – Etiopijos karas parodė, kad galiojusias teisės normas būtina tobulinti, nes jos nesugebėjo užtikrinti pagrindinių humanitarinės teisės tikslų – apsaugoti žmonių gyvybių bei padaryti karą humaniškesnį. Antroji šio darbo dalis skirta karo aukų apsaugai. Iš pradžių kalbama apie sužeistųjų ir ligonių apsaugą ginkluoto konflikto metu. Jų padėtį reglamentavo 1929 m. Ženevos konvencija dėl sužeistųjų ir sergančiųjų padėties veikiančiose armijose... [to full text] / The Second World War is one of the most terrible wars in the history of mankind. There were about 60 million direct victims of the war. The main aim of international humanitarian law is to protect lives of human beings. Unfortunately, it failed to do this during the Second World War. In this work it is intended to review the main rules which were in effect during this war, their gaps and imperfections, the obligations of the belligerents and violations committed by them. It is also discussed the impact of the World War Two to the future development of the international humanitarian law.

Psichinę sveikatą sudaro 2 poliai: negatyvus ir pozityvus. Negatyvi psichinė sveikata yra suprantama kaip psichologinis distresas ir psichikos sutrikimai, o pozityvios psichinės sveikatos ištekliais yra laikoma vidinė darna, savigarba ir gebėjimas tinkamai įveikti stresines situacijas. Tyrimo tikslas yra išanalizuoti profesionalios karo tarnybos (PKT) karių psichinės sveiktos ir jos išteklių ypatumus. Tyrimo metu buvo siekiama patikrinti 3 hipotezes: 1) PKT kariai turintys aukštesnę vidinę darną ir aukštesnę savigarbą pasižymi mažesniu psichologiniu distresu ir mažesniu nerimastingumu.2) PKT karių psichologinį distresą ir nerimastingumą įtakoja vidinės darnos ir savigarbos stiprumas. 3) PKT karių streso įveikų naudojimas priklauso nuo vidinės darnos ir savigarbos lygio. Tyrime dalyvavo 193 profesinės karo tarnybos karių iš Vilniaus m. ir Jonavos raj. dalinių. Didžiausią dalį tiriamųjų (90,2%, t.y. 174 karių) sudarė vyrai. PKT karių psichologinis distresas buvo matuojamas taikant D. Goldberg (2001) General Health Questionnaire (GHQ 28), nerimas ir nerimastingumas tirtas N.S. Endler, J.M. Edwards, R. Vitelli (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) klausimynu. Pozityvi PKT karių psichinė sveikata tirta naudojant A. Antonovsky (1995) vidinės darnos trumpą klausimyno variantą ir M. Rosenberg (1965) savigarbos klausimyną. PKT karių taikomų streso įveikų stilių ypatumai matuojami naudojant Ž. Grakausko ir G. Valicko (2006) lietuvišką streso įveikų vertinimo metodiką... [toliau žr. visą tekstą] / The mental health combines two poles: negative and positive. Negative mental health is understood as psychological distress and mental disorder while positive mental health is sense of coherence, self-esteem and ability to cope with stressful situations. The purpose of this study is to analyze the mental health and its issues of military personnel. Three hypotheses are discussed: 1) Military personnel having better sense of coherence and more self-esteem show less psychological distress and are less trait anxiety. 2) Psychological distress and trait anxiety are impacted by the strength of sense of coherence and the strength of self-esteem of military personnel. 3) The way how military personnel use stress coping manners depends both on sense of coherence and self-esteem. 193 soldiers from Vilnius and the region Jonava were tested. Most of them were male (90,2%, it means 174 soldiers). The distress of military personnel was tested using D. Goldberg‘s (2001) The General Health Questionnaire (GHQ 28), state anxiety and trait anxiety with N.S. Endler‘s, J.M. Edward‘s, R. Vitelli‘s (1991) Endler Multidimensional Anxiety Scales (EMAS) questionnaire. The positive mental health was investigated using the short form of the sense of coherence questionnaire created by A. Antonovsky (1995) and the questionnaire of self-esteem composed by M. Rosenberg (1965). The Lithuanian version of the test created by Ž. Grakauskas and G. Valickas (2006) was used to measure the styles of stress coping... [to full text]

Karo metais moterų rašytų dienoraščių lietuvių literatūroje nėra daug. Jau nuo seno įprasta, kad vyrų kūriniams skiriama daugiau dėmesio, tačiau moteriškoji karo patirtis atskleidžiama tokių rašytojų kaip: Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ana Frank, Marta Hillers, Julija Maceinienė. Žanrinėmis ypatybėmis dienoraštis yra panašus į autobiografiją, tačiau jame fiksuojami praėjusios dienos įvykiai, nesiekiama gręžtis į praeitį. Dienoraštis – tai datuoti užrašai, fiksuojantys dienos, savaitės ar kitokio laikotarpio atsiminimus, atskleidžiantis pasakojančio žmogaus jausmus, emocijas, išgyvenimus. Šio darbo objektas –pasakojančios moterys Anonimės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Anos Frank ir Julijos Maceinienės karo metais rašytuose dienoraščiuose. Dienoraštį, kaip žanrą yra nagrinėję šie literatūrologai: Daujotytė, Kubilius ir Glinskis. Darbos tikslas – remiantis semantine-strukturine analize išnagrinėti moters ir adresato santykį, moterų patirtį karo metais, karo „aukų“ vaizdavimą ir santykius su jais Anos Frank, Martos Hillers, Julijos Maceinienės ir Gabrielės Petkevičaitės Bitės dienoraščiuose. Pagal Phillipe Lejeune išskirtas dienoraščio funkcijas Anos Frank, Martos Hillers, Julijos Maceinienės ir Gabrielės Petkevičaitės-Bitės dienoraščiai atlieka išsakymo, aprašymo ir atsiminimų funkcijas, kurios karo metų dienoraščiuose yra susipinusios tarpusavyje. Dienoraščiuose pasakojančios moterys taikliai ir šališkai vertina karo padarinius Svarbu, kaip jos objektyviai sugeba perteikti... [toliau žr. visą tekstą] / Department of History and Theory of Literature. There are only few diaries in Lithuanian literature written by women during war times. From the old times it was usual that the main attention is paid to the literature written by men, though women’s experience in war was revealed by such writers as Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ana Frank, Marta Hillers, Julija Maceinė. The features of the genre reveal that diary is very similar to the autobiography, however in the diary are fixed the events of the previous day, and the writer is not intended to look into the past. Diary is the dated sketchbook, which fixates the memories of a day, week or other period of time, and they reveal the narrator’s feelings, emotions, and experience. In the war time diaries the link of history and documentation is very important, as it is full of historical testimony, descriptions of what happened, and the secondary attention is paid to the personal experience. The object of the present research is the story-telling women such as Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Julija Maceinienė, Marta Hillers and Ana Frank in war time diaries. The scientists that discussed the diary as a genre are Daujotytė, Kubilius, Glinskis. The aim of this research is to analyze woman’s and addressee’s relation, women’s experience during war, war “victim’s” image and relation with them in Ana Frank, Marta Hiller, Julija Maceinienė and Gabrielė Petkevičaitė-Bitė diaries by using semantic-structural analysis. According to Phillipe Lejeune... [to full text]

The aims of the dissertation were to assess: the psychological peculiarities of Lithuanian Afghanistan war veterans; the risk factors and the intensity of risk factors relations with posttraumatic reactions. A sample of 268 Lithuanian men who served in the Soviet Army in 1979–1989 was investigated on the average 17 years after the service: 174 men – study group and 94 – comparison group. The questionnaire was completed focusing on life-threatening experience, posttraumatic stress reactions, and mediating variables – social support, adaptation, sense of coherence, consumption of alcohol and drugs (HTQ, TSC-35, CSS, SOC13, structured and open questions). Lithuanian Afghanistan war veterans have more long-term psychological after-effects than the comparison group. Lithuanian Afghanistan war veterans experienced significantly more service-related and non-service-related traumatic events and conditions. Their adaptation after the service and nowadays were poorer and alcohol consumption is far more hazardous than in the comparison. Sense of coherence, adaptation after the service, violent assault, loss of the family member and alcohol consumption nowadays predict PTSD. The model of Afghanistan war veterans’ psychological after-effects is presented and discussed. / Tyrimo tikslai buvo nustatyti: 1) kokie psichologiniai ypatumai būdingi Lietuvos Afganistano karo veteranams; 2) veiksnius, susijusius su vyrų dalyvavusių Afganistano kare potrauminės simptomatikos išreikštumu ir įvertinti tų veiksnių sąsajų su potraumine simptomatika stiprumą. Tyrimo dalyviai – 268 Lietuvos vyrai atlikę privalomąją karo tarnybą Sovietų armijoje 1979-1989 metais. Tiriamoji grupė – 174 vyrai tranavę Afganistano-Sovietų Sąjungos kare, palyginamoji grupė – 94 vyrai tarnavę SSRS teritorijoje, kur karo veiksmų nebuvo. Jie buvo apklausti vidutiniškai 17 metų po sugrįžimo iš tarnybos. Klausimyną sudarė Harvardo traumos klausimynas, Traumos simptomų klausimynas, Paramos krizėje skalė, Vidinės darnos skalė ir struktūruoti bei atviri klausimai apie trauminį patyrimą, potraumines pasekmes bei tarpinius kintamuosius – prisitaikymą, socialinę paramą, vidinę darną bei alkoholio ir narkotikų vartojimą. Lietuvos Afganistano karo veteranų ilgalaikiai potrauminiai padariniai yra sunkesni, nei palyginamosios grupės. Lietuvos Afganistano karo veteranų traumininė patirtis, susijusi su tarnyba ir viso gyvenimo yra sunkesnė, adaptacija iš karto po tarnybos ir dabartiniu metu prastene bei jiems labiau būdingas žalingas alkoholio vartojimas dabartiniu metu, nei palyginamosios grupės vyrams. Potrauminio streso sutrikimo pasireiškimą geriausiai prognozavo vidinė darna, prisitaikymas po tarnybos, patirtas smurtinis užpuolimas, šeimos nario netektis ir alkoholio vartojimas dabartiniu... [toliau žr. visą tekstą]

Atskyrimo principas ginkluotuose konfliktuose yra tarptautinės humanitarinės teisės pagrindas, reikalaujantis, kad konflikto šalys visuomet skirtų civilius gyventojus ir kombatantus, civilinius ir karinius objektus. Tačiau dėl visuotinės privatizacijos padidėjus civilių ir privačių kompanijų, dalyvaujančių ginkluotuose konfliktuose, skaičiui bei nuolat tobulėjant karinėms technologijoms, riba tarp civilių ir kombatantų ėmė nykti. Norėdami pritaikyti atskyrimo principą šiuolaikiniams ginkluotiems konfliktams, šiame darbe, visų pirma, analizavome tiesioginio dalyvavimo karo veiksmuose įtaką šio principo taikymui ir nustatėm, kad asmeniui, tiesiogiai dalyvaujančiam karo veiksmuose, atskyrimo principas nebetaikomas, jis tampa teisėtu kariniu taikiniu ir praranda apsaugą nuo karo veiksmų keliamų pavojų. Tiesioginiu dalyvavimu karo veiksmuose siūlėme laikyti veiksmus, atitinkančius žalos masto, tiesioginio priežastinio ryšio tarp atliekamo veiksmo ir kilusios ar kilsiančios žalos ir ryšio su ginkluotu konfliktu bei viena iš konflikto šalių reikalavimus. Visų antra, nagrinėjome atskyrimo principo ginkluotuose konfliktuose taikymą PKSK personalo atžvilgiu. Nustatėme, kad dalis PKSK darbuotojų galėtų būti laikomi kombatantais ir dėl to taptų teisėtais kariniais taikiniai, jiems atskyrimo principas taikomas nebūtų, tačiau kita dalis PKSK turėtų būti laikomi civiliais ir tol, kol jie tiesiogiai nedalyvauja karo veiksmuose, jiems būtų taikoma apsauga nuo karo veiksmų keliamų pavojų... [toliau žr. visą tekstą] / The principle of distinction in armed conflicts is the corner stone of international humanitarian law, requiring that the Parties to the conflict would at all times distinguish between the civilian population and combatants and between civilian objects and military objectives. But because of the increased number of civilians and private companies participating in armed conflicts due to the global privatisation and permanent technological improvement of military equipment, the line between civilians and combatants begin to blur. In order to apply the principle of distinction to modern armed conflicts, firstly, we analysed an influence of direct participation in hostilities to the application of the principle of distinction and determined that for person who directly participates in armed conflicts the principle of distinction is no longer applicable and this person becomes a legal military target with no general protection against dangers arising from military operations. An act which is considered to be direct participation in hostilities should meet the requirements of threshold of harm, direct causation and belligerent nexus. Secondly, we studied the application of the principle of distinction to the personnel of private military and security companies in armed conflicts and determined that part of this personnel might be considered combatants and because of that become lawful military targets to whom the principle of distinction in no longer applicable. The other part of... [to full text]