Darbo tikslas: įvertinti N sveikatos priežiūros įstaigos slaugytojų ketinimus išvykti dirbti į užsienį. Darbo uždaviniai – nustatyti slaugytojų ketinimų išvykti dirbti į užsienį priežastis; įvertinti slaugytojų ketinimų išvykti dirbti į užsienį ryšį su socialiniais-demografiniais veiksniais bei darbo organizavimo aspektais; išanalizuoti slaugytojų pasitenkinimą darbu ir jo ryšį su ketinimais išvykti dirbti į užsienį. Tyrimo metodai ir medžiaga. 2007 m. sausio-vasario mėn. N sveikatos priežiūros įstaigoje atlikta slaugytojų anoniminė anketinė apklausa. Iš viso išdalinta 262 anketos, gauti atsakymai iš 216 slaugytojų (atsako dažnis 82,44 proc.). Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant statistinį paketą SPSS for Windows 13,0 versiją. Tikrinant statistines hipotezes, pasirinktas 0,05 reikšmingumo lygmuo. Hipotezės apie kokybinių požymių tarpusavio ryšį tikrintos taikant chi kvadrato kriterijų, ryšiai tarp požymių tirti susietų lentelių metodu. Rezultatai. Trečdalis įstaigoje dirbančių slaugytojų (33,2 proc.) tvirtino, jog ketina išvykti dirbti į užsienį. Svarbiausios išvykimo priežastys yra didesnis atlyginimas (atsakymų vidurkis 1,17), geresnė gyvenimo kokybė (atsakymų vidurkis 3,03) ir geresnės darbo sąlygos užsienyje (atsakymų vidurkis 3,03). Skirtingo amžiaus respondentai išvykimo dirbti į kitas šalis priežasčių svarbą vertino nevienodai. Vyresnio amžiaus respondentai labiau vertino didesnio užmokesčio galimybę (atsakymų vidurkis 1,00) nei jaunesni respondentai... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to evaluate N health care institution nurses‘ intentions to work abroad. Objectives: to determine reasons of nurses’ intentions to go to work abroad; to evaluate link of nurses’ intention to go to work abroad with social-demographics elements and aspects of work organization; to analyse nurses’ work satisfaction and its link with the intentions to go to work abroad. Methods. January – February 2007 was made nurses‘ anonymous inquiry in N health care institution. 262 questionnaires was distributed and 216 received (respondent frequency – 82,44 %). Analysis of statistical data was made with the help of statistic package SPSS for Windows 13,0. Checking statistic hypotheses, 0,05 importance level was chosen. Hypotheses about the link of interrelation of qualitative features (evidences) was checked with the help of chi square parameter. Links between features analysed with the help of coherent tables method. Results. The third of nurses (33.2 %) stated that they intend to go to work abroad. The main reasons are bigger salary (average of responses 1.17), better living quality (average of responses 3.03) and better work conditions (average of responses 3.03). Respondents of different age evaluated differently the importance of departure to work abroad reasons. Elder respondents evaluated more bigger salary opportunity (average of responses 1.0) than younger respondents (average of responses 1.24) also better work conditions (average of responses 2.00) than younger... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti pacientų ketinimus mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas. Metodika. Tyrime dalyvavo pacientai, tyrimo vykdymo laikotarpiu apsilankę sveikatos priežiūros įstaigose. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią sudarė 37 klausimai. Pagrindinės klausimų grupės buvo: pacientų charakteristikos; naudojimosi paslaugomis dažnis ir papildomas mokėjimas; pacientų ketinimas mokėti už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas, priklausomai nuo naudojimosi paslaugomis dažnio ir savo sveikatos būklės vertinimo; veiksniai, įtakojantys pacientų ketinimus mokėti. Iš visų tyrime dalyvavusių pacientų anketas užpildė 604 (atsako dažnis 86,3 proc.). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS statistinį paketą (17.0 versija). Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus bei Spearmano koreliacijos koeficientas (r). Proporcijų skirtumų statistiniam reikšmingumui nustatyti buvo skaičiuojamas z - kriterijus. Rezultatai. Per paskutinius 6 mėn. į gydymo įstaigą kreipėsi 80,3 proc. apklaustųjų. 32,1 proc. pacientų teigė, kad niekada nėra papildomai mokėję už sveikatos priežiūros įstaigų teikiamas paslaugas. Dažniausiai papildomai už suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas yra tekę mokėti mieste gyvenantiems pacientams bei turintiems aukštąjį neuniversitetinį (17,1 proc.) ir profesinį (12,4 proc.) išsilavinimą. Vidutiniškai kas 9 apklaustasis teigė, kad už daugumą sveikatos priežiūros paslaugų... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study - assess patients willingness to pay for health care services. Methods. The study included pacients, who at the duration of the study visited health care facilities. The respondents were given an anonymous questionnaire consisting of 37 questions. The main groups of questions were: characteristics of patients; access to services frequency and additional payments; patients willingness to pay for health care services depending on the frequency of use of these services and their health status; factors influencing the patient's intentions. Of all the participating pacients filled out questionnaires to 604 (response rate 86.3 percent). Statistical analysis was performed using the SPSS statistical package (version 17.0). Hypothesis that the features are related, check the calculated chi-square (χ2) criteria and Spearman's correlation coefficient. Statistical significance of differences between proportions were calculated to determine z - criteria. Results. Over the last 6 months 80.3 percent interviewees wented to the hospital. Respondents most commonly applied to medical institutions for chronic diseases or acute illnesses or appropriate tests. 32.1 percent patients said that they have never paid for additional health care services. The most common extra for the costs of health care have had to pay the city for patients and those with higher education (17.1 percent) and professional education (12.4 percent). On average every 9 interviewee said that the majority of... [to full text]

Stresas darbe apibrėžiamas, kaip emocinė būsena ar nuotaika, kurios priežastis – prieštaravimas tarp darbe keliamų reikalavimų ir asmens sugebėjimo atlikti juos, arba asmens suvokimas, jog nesugebės atlikti darbo pagal keliamus jam reikalavimus. Vyraujanti pakeliamo lygmens įtampa darbe suteikia energijos ir motyvuoja kovoti su iššūkiais, tačiau per dideli reikalavimai ir per didelė įtampa sukelia stresą, kuris turi neigiamą poveikį darbuotojams ir jų organizacijoms. Nustatytos streso darbe, jį sukeliančių veiksnių ir simptomų sąsajos nuo slaugytojų amžiumi, šeimine padėtimi, pamaina. Tikslas – Ištirti slaugytojų su darbu susijusio streso, pasitenkinimo darbu ir ketinimų keisti darbą pasireiškimą bei sąsajas Tyrimo metodas – 2012 m. gegužės mėn. 1-31 d. atlikta anoniminė anketinė apklausa. Tyrime dalyvavo keturių Kauno miesto poliklinikų bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojai (n=280, atsako dažnis - 87,5 proc.). Visos respondentės buvo moterys. Tyrimui naudota Išplėstinė slaugos streso skalė (56 teiginiai). Tyrimui atlikti Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos Bioetikos centras 2012-04-16 išdavė leidimą Nr. BC- KS (M)-260. Rezultatai: Dažniausiai stresą darbe slaugytojams sukelia situacijos, kai jie susiduria su paciento mirtimi ar mirimo procesu bei situacijos, susijusios su pacientų slauga ir bendravimu su pacientų artimaisiais; rečiausiai stresą keliantis veiksnys yra diskriminacija kolektyve. Nustatyta, kad slaugytojos dirba... [toliau žr. visą tekstą] / Work related stress is described as emotional state or mood, emerging from contradiction between work requirements and personal ability to fullfil them; this is personal perception of inability to perform the work tasks that are expected from him. Moderate strain at work acts as motivator and supply with energy to accept the challenges, although very high expectations and strong pressure results stress that negatively affects personell and organisation. There is the data about relationship of stress, its factors and symptoms with nurses age, family status and shift. The purpose – to investigate nurses‘ work related stress, satisfaction with work and intent to leave, and the relationship between these variables. Methods. Anonymous questionnairing was performed on 1-31 of May, 2012. Nurses of general practice and community care from four primary care centers of Kaunas city participated in the survey (N=280, response rate was 87,5%). All the respondents were females. The Extended Nursing Stress Scale with 56 items was used. Commettee on Bioethics at Lithuanian University of Health Sciences provided permission to perform this survey. Results: The most often stressful situation for nurses are related to patient‘s death and dying, also to situations of patient care and communication with his relatives. Discrimination was the rearest stresfull factor for nurses. Nurses are enthusiastic at work and the negative item that nurses dislike their work was scored with the lowest value... [to full text]

The analysis of the concept of customer experience, the types and peculiarities of customer experience, the concepts of experience and experiential marketing, the meaning and differences between these two concepts, the main aspects and peculiarities of these concepts are presented in the theoretical part of the thesis. This part of the paper also focuses on the explanation of the concept of hospitality and the composition of the sector of hospitality services. The peculiarities of hospitality customers, their experiences and application of experience marketing in the sector of hospitality are also explained in the theoretical section. The theoretical modelling of the effect of hospitality customers on customer satisfaction and intentions was made after the analysis of all the concepts mentioned. In order to reason the methodology of future research, the second part of the paper presents the empirical studies performed by other scientists. The methodological reasoning of research, instruments, logical structure of research and description of research process are described in the second part of the thesis. The third part of the paper presents research results and their interpretations regarding the effect of customer experience on satisfaction and intentions of hospitality customers based on experience marketing. Research results permits to confirm the hypotheses of the research and show the strength and relationships between variables researched. Having considered research... [to full text] / Teorinėje disertacijos darbo dalyje išnagrinėta vartotojų patirties sąvoka, išanalizuoti vartotojų patirties tipai, pateikiant jų sampratas ir ypatumus, pateikta patirties ir patyriminio marketingo sąvokos, išsiaiškinta šių sąvokų prasmė ir skirtumai, bei pateikiami pagrindiniai šios koncepcijos aspektai ir ypatumai. Išanalizuota svetingumo samprata bei apibrėžta svetingumo paslaugų sektoriaus sudėtis. Pateikti svetingumo paslaugų vartotojų ir jų patirčių bei patirties marketingo taikymo ypatumai šiame sektoriuje. Atlikus šių koncepcijų analizę, atliktas svetingumo paslaugų vartotojų patirties poveikio vartotojų pasitenkinimui ir ketinimams teorinis modeliavimas. Antrojoje darbo dalyje, norint pagrįsti būsimo tyrimo metodologiją, aptarti kitų mokslininkų atlikti empiriniai tyrimai. Pateikiamas metodologinis tyrimo pagrindimas, instrumentarijai, loginė tyrimo struktūra ir tyrimo proceso aprašymas. Trečiojoje darbo dalyje yra pateikiami vartotojų patirties poveikio svetingumo paslaugų vartotojų pasitenkinimui ir ketinimams patirties marketingo pagrindu tyrimo rezultatai ir jų interpretacijos. Tyrimo rezultatai parodė darbe keliamų hipotezių patvirtinimą bei stiprumą ir ryšius tarp tiriamų kintamųjų. Gavus tyrimo rezultatus, atskiriems svetingumo paslaugų sektoriams yra pateikiamos rekomendacijos, kaip vertinti ir valdyti skirtingas vartotojų patirtis.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti sąmoningai save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų paauglių sveikatai nepalankaus elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 690 tiriamųjų. Iš jų 379 (54,9 %) vaikinai ir 311 (45,1 %) merginų. 38 (5,5 %) respondentai nurodė sąmoningai save žalojantys, iš jų tik 13 (1,9 %) tiriamųjų išsakė neturintys savižudiškų ketinimų. 86 (12,5 %) paaugliai nurodė turintys savižudiškų ketinimų, iš kurių 61 (8,9 %) respondentas turintis savižudiškų ketinimų, tačiau savęs nežaloja. Tai reiškia, kad 25 (3,6 %) tiriamieji ir sąmoningai save žaloja, ir turi savižudiškų ketinimų. Tiriamųjų amžius nuo 12 iki 19 metų. Tyrimo rezultatai parodė, jog paaugliai yra labiau linkę save žalojant turėti savižudiškų ketinimų, nei tie, kurie savęs nežaloja, tačiau turi savižudiškų ketinimų. Tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų vartoja alkoholinius gėrimus, elgiasi agresyviai ir turėjo ankstyvų lytinių santykių rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. Taip pat galima pastebėti tendencijas, kad tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų rūko ir vartoja narkotines medžiagas rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. / The survey has been targeted to find out the peculiarity of adolescents health untoward behavior between non-suicidal self-injury and suicidal tendencies. There were 690 participants in the survey, 379 (54,9 %) boys and 311 (45,1 %) girls. 38 (5,5 %) participants were self-injurers, 13 (1,9 %) of them were non-suicidal self-injurers. 86 (12,5 %) adolescents noted to have suicidal tendencies, 61 (8,9 %) of them noted to have only suicidal tendencies without self-injuring behavior. It means that 25 (3,6 %) respondents self-injure themselves and report suicidal tendencies. The participants age was from 12 to 19 years old. The results showed that adolescents are tend to report suicidal tendencies the same time when they are self-injuring compared to those who does not self-injure and report only suicidal tendencies. Adolescents who experience non-suicidal self-injure, use alcohol, drugs, behave aggressive and have early sexual intercourse more rarely than those who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those, who report only suicidal tendencies. Also there can be noted the tendency, that non-suicidal sel-injurers smoke cigarettes and use drugs more rarely than those adolescents who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those adolescents, who report only suicidal tendencies.

Magistro baigiamojo darbo objektas yra mobilių paslaugų įsisavinimas. Darbo tikslas – nustatyti ir ištirti veiksnius, skatinančius jaunimą vartoti mobilias paslaugas. Darbo uždaviniai: Remiantis informacijos sistemų teorijomis bei informacijos ir komunikacijos technologijų įtakos kasdieniniam jaunimo gyvenimui analize, nustatyti veiksnius, skatinančius jaunimo ketinimus naudoti mobilias paslaugas; Sudaryti mobilių paslaugų įsisavinimo modelį, skirtą jaunimo ketinimų naudoti mobilias paslaugas analizei. Taip pat jį patikrinti empiriniu tyrimu; Empiriniu tyrimu nustatyti veiksnius, darančius didžiausią įtaką jaunimo ketinimams naudoti mobilias paslaugas. Išanalizuoti modelį įvairių mobilių paslaugų grupėse. Atlikus mobilių paslaugų rinkos analizę, pastebėta, kad naujų mobilių paslaugų vartojimo augimas nėra toks, kokio tikėtasi. Taigi pagrindinis iššūkis yra suprasti, kaip ir kodėl vartotojai įsisavina mobilias paslaugas. Mobilių paslaugų rinkoje vieni svarbiausių vartotojų yra jaunimas: jie sudaro trečdalį visų mobilių telefonų vartotojų rinkos, šis segmentas nuolat didėja, jaunimo išlaidos mobiliosioms paslaugoms yra vienos didžiausių, be to jie skatina aplinkinius naudotis mobiliomis paslaugomis. Naudojantis mokslinės literatūros analizės metodais, technologijų įsisavinimo teorijų (Planuojamo Elgesio, Pagrįstų Veiksmų, Inovacijų Išplitimo ir kt.) analizėje bei palyginus jau atliktuose šios srities tyrimuose naudojamus modelius, prieita prie išvados, kad nagrinėjant mobilių... [toliau žr. visą tekstą] / Mobile technologies are gaining more popularity and diffusing into every aspect of people every day life. It is expected that future of mobile telephony will rely on mobile services. However, the actual adoption of new mobile services has been much slower than expected. Therefore, it is becoming more crucial to study how and why consumers adopt mobile technologies and services. Youth is one of the most important segments in mobile services market: they constitute one-third of all mobile phone users, this segment is growing steadily, youth’s expenses for mobile services are one of the largest, in addition, they encourage others to use mobile services. The objective of this paper is to study the drivers of youth mobile services adoption. Therefore, first problem is to define these drives, through analysis of information and communication technologies influence on youth every day life. Second, is to construct the model suitable for this study. Last problem is to test research model in Lithuania’s youth market and determine the factors, which significantly influence youth intentions to use mobile services. The analysis of various theoretical technology acceptance models ascertained that an integration of various theoretical perspectives may provide a richer understanding of the mobile services phenomenon. Therefore, using deduction method, two main drivers where identified – belonging and significance. The suggested model proposes that perceived usefulness, ease of use... [to full text]

Magistro darbo tema – Sutarčių aiškinimo doktrina ir praktika Lietuvoje. Darbe analizuojamos Lietuvos teisės doktrinos ir teismų praktikos suformuluotas sutarčių aiškinimo taisyklės, sutelkiamas dėmesys į jų tarpusavio santykį, taip pat atskleidžiami šių taisyklių pritaikymo praktikoje ypatumai. Darbo pradžioje apibūdinama sutarčių aiškinimo samprata, reikalingumas, aptariamos sutarčių aiškinimo atsiradimą sąlygojančios priežastys bei aiškinimo tikslai. Toliau nagrinėjami sutarčių aiškinimo metodai, jų išskyrimo praktinė reikšmė bei pasireiškimas Lietuvoje. Sekantis darbo skyrius skirtas išsiaiškinti, prie kokių klausimų – teisės ar fakto – reiktų priskirti sutarčių aiškinimą ir kokiu aspektu sutartį gali aiškinti kasacinės instancijos teismas. Plačiausiai darbe nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintos sutarčių aiškinimo taisyklės: tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo principas, sutarties aiškinimui reikšmingos aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo, protingumo principų taikymas, analogiško šalims protingo žmogaus kriterijus, sutarties lingvistinio, sisteminio, teleologinio aiškinimo principai, contra proferentem taisyklė, aptariami sutarties kalbų neatitikimo problemos sprendimo variantai, sutarties spragos ir jų užpildymo galimybės. Turint omenyje kasacinės instancijos teismo svarbų vaidmenį formuojant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą Lietuvos Respublikoje, tyrinėjant sutarčių aiškinimo taisyklių taikymo praktiką, analizuojamos Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / Zusammenfassung Das Thema der Magisterarbeit – Doktrin über die Auslegung der Verträge und ihre Anwendung in Litauen (angl. - The interpretation of contracts in Lithuanian jurisprudence and court practice). In dieser Arbeit werden die juristische Doktrin Litauens und die von der Gerichtspraxis entwickelte Regeln der Vertragsauslegung analysiert, wobei große Aufmerksamkeit ihrer gegenseitiger Beziehung gegeben ist. Es werden auch die Besonderheiten der Anwendung dieser Regeln in der Praxis dargestellt. Am Anfang der Arbeit wird der Begriff „Auslegung der Verträge“ und seine Notwendigkeit charakterisiert, es werden die Bedingungen der Entstehung dieses Begriffes und die Ziele der Auslegung besprochen. Weiter werden die Verfahren der Verträgeauslegung und ihre praxisbezogene Hervorhebung in Litauen analysiert. Im nächsten Abschnitt der Arbeit wird die Antwort gesucht, zu welchen Fragen die Verträgeauslegung gehört – des Rechtes oder der Tatsache, und aus welchem Aspekt der Vertrag von dem Kassationsgerichtshof ausgelegt werden kann. Der größte Abschnitt ist in dieser Arbeit den Regeln der Verträgeauslegung, die im Bürgerlichen Gesetzbuch festgelegt sind, gewidmet. Und zwar: das Prinzip der Feststellung des Vorbedachts der Vertragsparteien; Bedingungen, die für die Vertragsauslegung von großer Bedeutung sind; Anwendung der Prinzipien der Ehrlichkeit, Gerechtigkeit und Vernünftigkeit; das Kriterium des vernünftigen Menschen; lingvistische, systematische, teleologische Prinzipien... [to full text]