Klimato kaita ir jos švelninimo priemonių įgyvendinimas yra prioritetinės pasaulio, Europos Sąjungos ir atskirų šalių problemos. Labai svarbu, kad klimato kaitos švelninimo politikos priemonių įgyvendinimas neprieštarautų ilgalaikiams darnaus energetikos vystymosi tikslams. Darbo tikslas: Įvertinti klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimą Lietuvos energetikos sektoriuje. Problema yra ta, kad klimato poveikis įvairiuose regionuose yra skirtingas, todėl reikia apgalvoti klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo galimybes Lietuvoje. Darbo objektas: klimato kaitos švelninimo priemonės. Darbo uždaviniai: Išnagrinėti dėl klimato kaitos kylančias problemas; Suformuluoti teorinius klimato kaitos švelninimo priemonių įgyvendinimo principus ir sugrupuoti klimato kaitos švelninimo priemones; Išanalizuoti pagrindinius darnaus energetikos vystymosi rodiklius; Atlikti Lietuvos energetikos sektoriuje taikomų klimato kaitos švelninimo priemonių analizę; Remiantis energetikos bei aplinkos apsaugos politikos tikslais, parengti klimato kaitos švelninimo priemonių vertinimo modelį; Remiantis matematiniu “MESSAGE” modeliu, atlikti klimato kaitos švelninimo priemonių derinių vertinimą, pagal poveikį darnaus energetikos vystymosi tikslams. / Implementation of climate change mitigation measures are global priority, European Union and national problems. It is very important, that implementation of climate change mitigation measures politic don’t consistent with long-term sustainable energy development. The aim of work: evaluating implementation of climate change mitigation measures in the energy sector of Lithuania. The problem is, that climate impact is different in various regions, therefore need to consider implementation of climate change mitigation measures importance in Lithuania. The object of the work: climate change mitigation measures. The tasks were: to analyze problems, caused for climate change; to formulate theoretical implementation of climate change mitigation measures principles and to group climate change mitigation measures; to analyze basic sustainable energy development indicators; to do climate change mitigation measures analyze in Lithuania energy sector; to do climate change mitigation measures evaluation model; to do evaluation of climate change mitigation measures combination under the impact of sustainable energy development, based on the mathematical “MESSAGE” model.

Žemės klimatas sparčiai šyla. Šie klimato pokyčiai gali lemti didelius ir net katastrofiškus padarinius daugelio šalių ekonomikai, visuomenei, gyvajai gamtai ir aplinkos kokybei. Klimato pokyčiai – kiekvieno žmogaus problema, todėl ją spręsti turi visi. Temos aktualumas ir sprendimo būtinumas – klimato atšilimas sąlygojmas CO2 emisijų veikia kiekvieno iš mūsų gyvenimus, todėl kiekvienas turime pagalvoti, kaip sumažinti jo poveikį. Namų ūkiai sunaudoja trečdalį visos ES energijos (todėl kiekvienas namų ūkis yra atsakingas už maždaug 20 proc. su energija susijusių CO2 emisijų. 70 proc. namų ūkio sunaudojamos energijos yra skirta gyvenamajai vietai šildyti, 14 proc. – vandeniui šildyti ir 12 proc. – apšvietimui ir elektros prietaisams. Asmeninių automobilių išmetamos dujos sudaro dar 10 proc. ES į atmosferą išmetamų CO2 dujų Darbo objektas – Lietuvos namų ūkiai. Darbo uždaviniai. Siekiant iškelto tikslo yra nagrinėjami tokie uždaviniai:  Išanalizuoti klimato kaitos švelninimo politiką bei jos įgyvendinimo priemones;  Įvertinti namų ūkių šiltnamio dujų mažinimo potencialą;  Pateikti šiltnamio dujų mažinimo namų ūkiuose būdus;  Išnagrinėti empirinių užsienyje atliktų studijų rezultatus ir sudaryti šiltnamio dujų vertinimo namų ūkiuose metodiką, paremtą sutaupytos įvairių rūšių energijos ( šilumos, elektros, kuro ir kt.) bei atliekų mažinimo potencialo vertinimu;  Taikant namų ūkių stebėjimo metodą bei šiltnamio dujų emisijų faktorius... [toliau žr. visą tekstą] / Climate of the Earth is getting wormer. This fact of climate change may result in big or even catastrophic effects on many counties economics, society, nature and quality of the environment. These changes may effect everyone so that why everybody have to solve this problem. Households of European Union are using one third of all energy so each household is responsible for approximately 20 % of CO2 emission. 70% of energy is used to heat the house, 14% - to heat the water and 12% - is used for electricity device and lighting. Personal car usage also causes 10 % of emissions. The object of this job is Lithuanian households. In order to investigate CO2 emissions in Lithuanian households these problems will be analyzed:  Climate change policy and its realization implements;  Valuation of green house gas emission potential in households;  Methods of decreasing green house gas emission in households;  Supervision of house holds and CO2 emission factors that is used to value one Lithuanian dweller emission quantity that might be decreased;  Emission quantity valuation of all Lithuanian households and compare them to other sectors. In this paper work was analyzed policy which is imposed to decrease green house gas emissions and factors that have impact on choosing policy. There were established interaction between the policy of the state and concerned groups. In analytical part of the work was made an analyze of green house gas emissions... [to full text]

Klimato kaita yra prioritetinė pasaulio, Europos Sąjungos ir atskirų šalių problema. Į klimato kaitos iššūkius atsakyti galima dviem būdais – mažinant paklausą ir didinant naujų bei atsinaujinančių energijos šaltinių santykinę dalį. Tyrimų duomenimis namų ūkiuose slypi didelis energijos taupymo potencialas. Efektyvus energijos vartojimas vestų į klimato kaitos įsipareigojimų įgyvendinimą, taipogi galėtų apčiuopiamai mažinti namų ūkių sąskaitas už energiją, tiesiogiai gerinti kasdienį kiekvieno piliečio gyvenimą Darbo tikslas- įvertinti klimato kaitos švelninimo priemones namų ūkiuose Lietuvoje Darbo tikslui pasiekti buvo išsikelti tokie uždaviniai:  Apžvelgti klimato kaitos švelninimo politikos įgyvendinimą tarptautiniu lygmeniu.  Nustatyti namų ūkių svarbą klimato kaitos švelninimo politikos tikslų įgyvendinimui.  Pateikti Lietuvos šiltnamio dujų emisijų ir galutinės energijos suvartojimo namų ūkių sektoriuje lyginamąją analizę;  Išnagrinėti šiltnamio dujų emisijų namų ūkiuose mažinimo priemones Lietuvoje ir palyginti su taikomomis kitose šalyse;  Ištirti šiltnamio dujų mažinimo galimybes Lietuvos namų ūkiuose, keičiant gyventojų įpročius ir taupant energiją. Atlikus energijos suvartojimo, šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų kitimo ir klimato kaitos švelninimo politikos Lietuvoje analizę, gavome, kad Lietuvoje namų ūkiuose yra suvartojama sąlyginai daug galutinės energijos ir išskiriama šiltnamio dujų. Atlikus empirinį tyrimą... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is considered as one of the most important problems in the whole world, EU and separate countries. The challenges of climate change can be overcome in two ways – decreasing the demand and increasing the part of the energy that is created by new and renewable energy recourses. According to the previous researches, there is a great energy saving potential in the households. This means that more efficient energy consumption would lead to better implementation of climate change requirements as well as smaller households’ energy bills and thus improvement of daily life of every person. The object of the paper – Climate change mitigation measures in households. The purpose of the paper – To assess climate change mitigation measures in Lithuanian households. Objectives of the paper:  To give the overview of implementation of climate change mitigation policies in the international aspect.  To determine the influence of households in implementing climate change mitigation policy.  To provide the comparative analysis of GHG emissions and energy consumption in Lithuanian households.  To analyze the measures for mitigating GHG emissions in Lithuania and to compare it with other measures used in different countries.  To estimate the possibilities of mitigating GHG emissions in Lithuanian households while changing their behavior and saving more energy. After conducting the analysis of energy consumption, GHG emissions pattern and... [to full text]

Darbe aptarta Po Kioto klimato kaitos globalinė problema bei elementai, skirti jos apsaugai. Nagrinėjami pasaulio pasiūlymai dėl Po Kioto klimato kaitos. Analizuojami klimato kaitos švelninimo rėžimų apribojimai Lietuvai. Atlikta atskirų ekonomikos sektorių klimato kaitos politikos SSGG analizė. Nagrinėjama šiltnamio dujų dinamika skirtinguose ekonomikos sektoriuose. Remiantis struktūriniu darbo modeliu, ištirta, kad klimato kaitos švelninimo įsipareigojimai iki 2020m. sumažinti ŠD emisijas 20% ir 30% lyginant su 1990m Lietuvoje dvigubai didins elektros kainas, BVP augimas sulėtės 2-3%. Tai patvirtina bendrą darbo hipotezę. Naudingiausios bei reikalingiausias priemonės klimato kaitai švelninti turi būti įgyvendinamos energetikos sektoriuje: Energijos taupymas, Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje; technologijų inovacija bei modernizavimas. Atsinaujinančių išteklių naudojimas energijos gamyboje bendrai teigiamai įtakotų Lietuvos ekonominę būklę, nors didintų elektros kainas. / There is a discussion of global Post Kyoto climate change problem and elements of its protection. There is an analysis of world suggestions for Post Kyoto climate change. There is analysis of Post Kyoto climate change mitigation regimes for Lithuania. There is performed SWOT analysis of climate change politics in different economics sectors. Dinamics of greenhouse gases in different sectors is provided. According to structural model of the work it was investigated that climate change investigation methods till 2020 will minimize the emissions of GHGs 20% or 30% comparing with 1990 will double the prices of electricity and the growth of GDP will be less 2%- 3%. These things affirm the hypothesis of the work. The best means for climate change mitigation should be applied in the sector of energy: the saving of Energy, the use of recommense reserves in technology; the inovation and modernisation of technologies. The use of recommense reserves for the producing of energy would have positive influence for the economy of Lithuania despite the fact of growing prices of eletricity.

Lietuvoje kaip ir visame pasaulyje, darbuotojų pasitenkinimas darbovietės aplinka bei pačiu darbu, daro didelę įtaką darbo našumui bei įmonės konkurencingumui. Dėl šios priežasties įmonių vadovai priimdami sprendimus kurie įtakoja organizacinius pokyčius turi detaliai įvertinti pasėkmes, kurios gali atsirasti įvykus pokyčiui ir pakeisti organizacijos klimatą, viena ar kita linkme. Darbo tyrimas atskleidė, jog skirtingų charakteristikų darbuotojai atsižvelgiant į jų amžių, lytį bei darbo stažą organizacinių pokyčių yra veikiami skirtingai. Tačiau dauguma pokyčių sporto organizacijų darbuotojus veikia neigiamai. Todėl galima daryti išvadą jog didelė dalis darbuotojų yra neigiamai nusiteikę betkokiems pokyčiams organizacijoje. Tai dar labiau apsunkina vadovų darbą siekiant įgyvendinti pokyčius, kurie šių dienų ekonomikoje yra būtini norint išlikti rinkoje. Organizaciniai pokyčiai natūraliai įtakoja organizacijos klimato pakitimus. Tik esant geram organizaciniam klimatui, darbuotojai gali parodyti visas savo geriausias kompetencijas ir padėti sporto organizacijai prisitaikyti prie kintačių išorinių sąlygų. Tyrimo problema – kaip organizaciniai pokyčiai veikia organizacijos klimatą? Tyrimo objektas – Sporto organizacijos klimato vertinimas vykstant organizaciniam pokyčiui Darbo tikslas – Įvertinti sporto organizacijų klimatą vykstant organizaciniam pokyčiui. Darbo uždaviniai: 1. išnagrinėti organizacinio pokyčio ir organizacinio klimato sampratas, remiantis mokslinės literatūros... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania and throughout the world, employee satisfaction with the workplace environment and the job itself, have a significant impact on productivity and competitiveness of enterprises. For this reason, corporate executives making decisions that affect organizational changes to the detailed assessment of the consequences that can result from a change in the organizational climate and change one or the other direction. The research found thatorganizational change diferently influence workers, it depends on their characteristics. However a lot of changes in sports organizations influence workers negatively. It can therefore be concluded that a large proportion of workers are negatively disposed to any changes in the organization. This is further complicated by the managers work to implement the changes that today's economy is essential to survive in the market. Organizational changes naturally affect the organization's climate changes. Only good at the organizational climate, employees can show all your skills and help the best sports organization to adapt to changing external conditions. Subject of the study – Sports organization climate evaluation during the organizational change The aim - to eveluate the climate during the organizational change in sports organization Tasks: 1. Examine organizational change and organizational climate perceptions of the scientific literature. 2. Disclosure of organizational change and organizational climate links. 3. Based sports... [to full text]

Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija pažymi, kad nuo XX a. pradžios planetos oro temperatūra pakilo 0,7oC, Europoje – 1oC. Per XXI a. ji gali padidėti dar 1,5–5,5oC. Didžiausią neigiamą poveikį papr. pušiniam pjūkleliui daro aukšta ( + 27 - + 31 0C) oro temperatūra ir padidėjęs kritulių kiekis. Didžiausią poveikį pušinio pelėdgalvio sunykimui turėjo šalnos bei krituliai (liūtis, kruša). Didelę žalą pušinio verpiko populiacijos gausumui turėjo stichinė-ekstremali aktyvios augalų vegetacijos laikotarpio šalna. Verpiko vienuolio populiacijos gausumui turėjo įtakos 1982 m. vietinė stichinė sausra. O 1996 m. populiacijos mažėjimą galima sieti su dideliu miško gaisringumu, metų pradžioje užfiksuotu speigu (-33 0C), bei rudens šalnomis rugsėjo viduryje (-6 0C). / The IPCC notes that the twentieth century. the beginning of the planet's surface temperature has increased by 0,7 ° C in Europe - 1 º C.. In the twenty-first century. It may be increased by 1,5 to 5,5 °. The greatest negative impact on compressor. for half saw blade makes the high (+ 27 - + 31 0C) temperatures and increased rainfall. The greatest impact can withstand destruction had frost and precipitation (rain, hail). Significant damage to the pine lappet population abundance had extreme natural-active vegetation period of frost. In the population significantly reduced the use of sanitary protection. Nun Moth in the population affected in 1982 local drought. And in 1996 population decline may be associated with a large forest fire, ice, beginning of the year (-33 0C), and autumn frosts in mid-September (-6 0C.).

Magistro darbe tiriama miško aplinkos sąlygų ir klimato kaitos įtaka inkiluose perintiems žvirbliniams paukščiams. Darbo objektas – inkiluose perintys žvirbliniai paukščiai. Darbo tikslas – ištirti žvirblinių paukščių veisimosi dėsningumus Kazlų Rūdos miškų masyve ir įvertinti klimato kaitos poveikį. Darbo metodai – sistemingai iškeltų inkilų stebėjimas, loginė literatūros analizė, statistinė duomenų analizė. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimus Kazlų Rūdos mokomosios miškų urėdijos Jūrės girininkijos miškuose, įvertintas miško aplinkos veiksnių ir klimato kaitos poveikis didžiosios zylės Parus major L. ir margasparnės musinukės Ficedula hypoleuca Pall. veisimuisi ir gauti tokie rezultatai: didžiosios zylės pirmojo kiaušinio padėjimo laiką tiesiogiai įtakoja vidutinė paros temperatūra, tačiau reakcija yra uždelsta 4 dienomis; didžiosios zylės antrojoje vadoje arčiau miško aikštės, kirtavietės ar jaunuolyno krašto deda didesnes dėtis; šiltėjančio klimato pasėkoje didžiosios zylės pradeda veistis vidutiniškai 5 dienomis anksčiau lyginant su A. Aleknonio pateiktais duomenimis (1958-1982); dėl ankstesnio didžiųjų zylių veisimosi pirmojoje vadoje, taip pat dėl pailgėjusio periodo su aukštesnėmis temperatūromis antra vada pradedama dėti anksčiau ir būna gausesnė. / This study is analyzing Forest environment conditions and changes in climate influence on breeding passerine birds hatched in nest boxes. The Object – Passerine birds breeding in nest boxes. The aim of this paper is to investigate regularities of breeding passerine birds in Kazlų Rūda forest and to estimate possible impact of climate change. Methods – observation of systematically placed nest boxes, logical literature analysis, statistical analysis of data. Results. Study was carried on Training State Forest Enterprise of Kazlų Rūda, Forestry of Jūrė. Impact of forest environment and changes in climate on breeding of Great Tit (Parus major) and Pied Fly Catcher (Ficedula hypoleuca) were estimated. Following results were found: time of first laying egg is directly influenced by mean temperature of the day, but reaction time is delayed for 4 days; in the second broad that are closer to the forest openings, forest cuttings or brush stage forest edge Great Tits are laying more eggs; thought the warming of the climate Great Tits starts to breed 5 days earlier comparing to data by A. Aleknonis (1958-1982); regarding earlier breeding of Great Tits in first broad, either prolonged period with higher temperatures second broad is relatively larger and initiated to lay earlier.

Klimato kaita yra sąlygota pasaulinio atšilimo, kuris pasireiškia vidutinės pasaulinės oro temperatūros augimu. Tolesnis klimato šilimas gali pakenkti kai kurių regionų ekonomikai ir sugriauti ekosistemas. Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos (JTBKKK) priėmimas 1992 m. buvo svarbus žingsnis sprendžiant globalinio atšilimo problemą. Šiltnamio dujų išmetimo lygiui pasaulyje nepaliaujamai augant, tapo akivaizdu, kad tik tvirtas ir aiškus išsivysčiusių valstybių įsipareigojimas sumažinti šiltnamio dujų išmetimo lygį gali išspręsti klimato kaitos problemą. JTBKKK Kioto protokolas buvo pasirašytas Kioto mieste, Japonijoje, 1997 m. gruodžio 11 d. Esminis JTBKKK ir Kioto protokolo skirtumas yra tai, kad JTBKKK skatino išsivysčiusias šalis stabilizuoti šiltnamio dujų išmetimą, o Kioto protokolas įpareigojo tai padaryti. Protokolas numato reikalavimą išsivysčiusioms šalims sumažinti šiltnamio dujų išmetimą iki tam tikro kiekvienai šaliai nustatyto lygio. Šie tikslai turi būti įgyvendinti per penkerių metų laikotarpį nuo 2008 iki 2012 m. ir prisidėti prie bendro šiltnamio dujų sumažinimo mažiausiai 5 % lyginant su baziniais 1990 m. Siekiant šalims suteikti lankstumo įgyvendinant išmetimų sumažinimo tikslus, Kioto protokole numatyti trys pažangūs mechanizmai – emisijų prekyba, bendras įgyvendinimas (BĮ) ir švarios plėtros mechanizmas (ŠPM). Šių mechanizmų įgyvendinimui skirtos detalizuotos taisyklės buvo nustatytos Marakeše 2001 m. ir yra vadinamos „Marakešo... [toliau žr. visą tekstą] / Climate change is caused by global warming, an increase in the average air temperature of the world. Continued warming can harm the economy of certain regions and damage ecosystems. The adoption of the Framework Convention on Climate Change (UNFCCC) in 1992 was a major step forward in tackling the problem of global warming. Yet as greenhouse gas emission levels continued to rise around the world, it became increasingly evident that only a firm and binding commitment by developed countries to reduce emissions could solve the problem of climate change. The Kyoto Protocol of the UNFCCC was adopted in Kyoto, Japan, on 11 December 1997. The major distinction between the two, however, is that while the UNFCCC encouraged developed countries to stabilize greenhouse gas emissions, the Protocol commits them to do so. The Protocol requires developed countries to reduce their greenhouse gas emissions below levels specified for each of them in the Treaty. These targets must be met within a five-year time frame between 2008 and 2012, and add up to a total cut in greenhouse gas emissions of at least 5 % against the baseline of 1990. In order to give Parties a certain degree of flexibility in meeting their emission reduction targets, the Protocol developed three innovative mechanisms - known as Emissions Trading, Joint Implementation (JI) and the Clean Development Mechanism (CDM). The detailed rules for its implementation were adopted in Marrakesh in 2001, and are called the “Marrakesh... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas yra įvertinti ar teisingai formuojama klimato kaitos politika po Kioto įsipareigojimų laikotarpio. Tikslui pasiekti iškelti keturi uždaviniai. Darbą sudaro įvadas, trys skyriai ( du iš jų dar turi ir poskyrius), išvados bei rekomendacijos, taip pat naudotos literatūros sąrašas ir priedas– anketa. Pirmame skyriuje kalbama apie tarptautinę klimato kaitos politiką. Pradžioje dėmesys skiriamas dabartinei situacijai ištirti, vėliau pereinama prie politikos formuojamos po 2012 m. Skyriuje analizuojami tarptautiniai nutarimai, turintys įtakos ir Lietuvos klimato kaitos sričiai. Antrame skyriuje analizuojama Lietuvos klimato kaitos politikos situacija. Kaip ir pirmame skyriuje, šio pradžioje taip pat nagrinėjama dabartinė situacija. Apžvelgiamos institucijos, jų veikla, įtaka. Nagrinėjami teisės aktai, susiję su klimato kaita. Skyriaus antrame poskyryje dėmesys skiriamas toms strategijoms bei programoms, kurios turės įtakos politikos formavimui po Kioto protokolo įgyvendinimo laikotarpio. Trečias skyrius skiriamas ekspertų požiūrio analizavimui. Anketos klausimai sudaryti, remiantis tikslais klimato kaitos srityje po 2012 m. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos bei nurodoma, kokiais šaltiniais remiantis darbas buvo parašytas. / The aim of this MA paper is to evaluate whether the climate change policy after the period of Kyoto liabilities is being shaped correctly. Four goals are raised to achieve the aim. The paper includes introduction, three sections (two of them have divisions), conclusions as well as recommendations, list of used literature and supplement – questionnaire. In the first section the international climate change policy is discussed. In the beginning of the section the study of current situation is presented following with the discussion on policy being shaped after 2012. International resolutions with the effect on Lithuanian climate change sphere are analysed in the section. The situation in Lithuanian climate change policy is analysed in the second section. Following the structure of the first section, the beginning of this one also deals with the current situation. Certain institutions, their activities and influence are overviewed. Climate change related legal acts are looked into. The second division of this section is dedicated to those strategies and programs that will have an impact on shaping the policy after the period of Kyoto protocol implementation. The third section is dedicated to the analysis of expert approaches. The questionnaire is based on climate change goals after 2012. At the end of the paper conclusions and recommendations are provided, the sources used for this paper are also included.

The aim of the study was to investigate the influence of meteorological factors on the phenological phases of the vegetation in broadleaved forests under varying climatic conditions. To attain the aim, the following objectives were set: 1. Characterize the changes of values of meteorological parameters (temperature, precipitation) in the studied period; 2. Determine solar radiation intensity under the canopies of trees, phenological phases of trees and bushes and their changes; 3. Determine the changes of projection coverage, height and phenological phases of herbaceous plants during the growing period; 4. Ascertain the relationship between meteorological factors and phenological phases of woody and herbaceous plants. Scientific novelty, theoretical and practical significance. Up till now in Lithuania phenological studies mostly of agricultural plants have been conducted. Phenological studies on woody and herbaceous plants in the forests of Lithuania are almost absent. Most of the studies were conducted with indicator species, such as hazel, coltsfoot, etc. During the study, for the first time in Lithuania a complex investigation of forest community was carried out and the influence of meteorological factors on the phenological phases of herbaceous and woody plants in Kamša botanical-zoological reserve was determined. The results of the study allow to better assess the influence of meteorological factors on seasonal development (phenology) of herbaceous plants, trees and... [to full text] / Darbo tikslas – ištirti meteorologinių veiksnių įtaką plačialapių lapuočių miškų augalijos fenologiniams tarpsniams skirtingų klimatinių sąlygų metais. Tyrimo uždaviniai: 1. charakterizuoti meteorologinių rodiklių (temperatūros, kritulių) reikšmių kaitą tiriamuoju laikotarpiu; 2. nustatyti apšvietimą po medžių lajomis, medžių ir krūmų lapojimo fenologinius tarpsnius ir jų pokyčius; 3. nustatyti žolinių augalų projekcinio padengimo, aukščio, fenologinių tarpsnių kaitą vegetacijos metu; 4. nustatyti ryšį tarp meteorologinių veiksnių ir sumedėjusių, žolinių augalų fenologinių tarpsnių. Darbo mokslinis naujumas, teorinė ir praktinė reikšmė. Lietuvoje iki šiol daugiausia atlikta fenologinių tyrimų su žemės ūkio augalais. Sumedėjusių augalų ir miško žolinių augalų detalių fenologinių tyrimų Lietuvoje beveik nėra. Daugiausia atlikta indikatorinių rūšių, kaip paprastasis lazdynas, paprastasis šalpusnis ir kt., tyrimų. Pirmą kartą Lietuvoje kompleksiškai tirta miško bendrija, nustatyta meteorologinių veiksnių įtaka sumedėjusių augalų lapojimo ir žolinių augalų fenologiniams tarpsniams Kamšos botaniniame-zoologiniame draustinyje. Darbo rezultatai leidžia geriau įvertinti meteorologinių veiksnių įtaką miško žolinės augalijos, medžių ir krūmų sezoniniam vystymuisi (fenologijai). Gautos žinios svarbios ne tik teoriniam išsamesniam atskirų rūšių biologijos pažinimui, bet ir praktiniams tikslams: dendrologijoje, fitopatologijoje ir t. t.