The present study aims at analysing metaphor in the inaugural addresses of American Presidents. It is hypothesised that metaphor is a legitimization strategy which is employed to affect the audience. The research questions were formulated as follows: What conceptual metaphors and their linguistic realizations are used for legitimization in American Presidents’ inaugural addresses and what are their rhetorical implications? The study was carried out within the framework of the Critical Metaphor Theory suggested by Charteris-Black (2005), which is a blend of Conceptual Metaphor Theory and Critical Discourse Analysis. The corpus of the study was compiled of 14 and 16 inaugural addresses delivered by American Presidents affiliated to the Democratic and Republican parties respectively. To achieve the aim the following objectives were set. Firstly, metaphorical expressions were identified and ascribed to the conceptual metaphors they manifest. Secondly, the quantitative analysis was carried out to reveal the frequency of the metaphorical expressions underlying the prevailing conceptual metaphors in the inaugural addresses delivered by the members of both political parties. Finally, the realizations of the conceptual metaphors were contrasted and interpreted across the two political parties. The analysis revealed the following prevailing conceptual metaphors: AMERICA IS A FAMILY, AMERICA IS A PERSON, POLITICS IS A JOURNEY, SIGNIFICANT IS BIG, POLITICS IS A BUILDING, DIFFICULTIES ARE... [to full text] / Šis darbas nagrinėja metaforą kaip legitimizacijos strategiją, dominuojančią Amerikos prezidentų inauguracinių kalbų diskurse. Atlikti tyrimai rodo. kad metafora kaip legitimizacijos strategija yra vartojama siekiant daryti įtaką visuomenei. Tyrimui vykdyti buvo suformuoti tokie klausimai: kokios konceptualios metaforos yra vartojamos Amerikos prezidentų inauguracinėse kalbose legitimizacijos tikslais, kokia yra jų lingvistinė raiška ir kokia yra jų retorinė potekstė? Metafora politikoje, būdama šio tyrimo dėmesio centre, atsiduria tarp kognityvinės lingvistikos ir diskurso analizės. Panašu, kad abi šios mokslo sritys prisideda prie metaforų nagrinėjimo politiniame diskurse, sukurdamos aiškesnį jų pobūdžio ir veikimo ypatumų vaizdą. Taigi, šis tyrimas buvo atliktas remiantis Kritinės metaforos teorija, kuri yra Konceptualios metaforos teorijos ir Kritinės diskurso analizės derinys. Konceptualios metaforos teorijos pirmtakai Lakoff ir Johnson (1980: 4) parodė, jog mūsų konceptuali sistema savo prigimtimi yra iš esmės metaforinė. Metaforos esmė yra vieno dalyko supratimas ir patyrimas kito dalyko atžvilgiu. Mokslininkai teigia, jog konceptualios metaforos, kurios yra vartojamos politiniame diskurse, sėkmingai gali įtikinti, įteisinti bei įtakoti publiką. Susidomėjimas politikų kalba sustiprėjo diskurso tyrinėtojų dėka, kurie nagrinėja metaforų vartojimą politikų pasisakymuose, politinių partijų ir judėjimų dokumentuose, žiniasklaidoje, pokalbiuose prie apvalaus stalo, debatuose... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe „Darbo konceptas lietuvių ir rusų patarlėse ir priežodžiuose“ bandoma plačiau panagrinėti koncepto darbas specifiką ir raišką lietuvių ir rusų kalbų pasaulėvaizdžiuose, atrasti panašumų ir skirtumų, rekonstruoti kalbai būdingą pasaulėvaizdį, tautų mąstymo strategijas. Atlikus lyginamąją ir konceptualiąją analizę, išanalizavus surinktą medžiagą, nustatyta, kad darbo konceptas lyginamose kalbose yra suvokiamas panašiai (darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė –kaip darbo parodija, darbas – jungtis tarp žmogaus ir gamtos, darbas – kaip vargas, darbas –kaip žmogaus savybių matmuo, darbas – kaip mokymo įrankis, darbas – šeimyninės sanklodos rodiklis, darbas – gyvenimiškos tiesos saugykla). Dažniausi darbo denotatai lietuvių ir analogiškai rusų kalboje yra darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis, darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija, darbas – kaip vargas, darbas – kaip žmogaus savybių matmuo. Darbas (darbštumas) – kaip gerovės šaltinis dažniausiai realizuojamas lietuvių kalboje. Rusų kalboje dažniausiai realizuojamas darbas – kaip tinginystės priešprieša, tinginystė – kaip darbo parodija. Lietuvių ir rusų kalbų patarlės ir priežodžiai pasižymi raiškos įvairove: aktyviai vartojami posakiai su neigiamu modalumu, elipsė, dauguma atvejų yra metaforiški, vaizdingi, lakoniški, neretai hiperbolizuoti, vyrauja ironija, komiškumas, garsinis aspektas, kategoriškumas, pamokymai ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this master work, „The concept of work in Lithuanian and Russian proverbs and bywords“, is to take a wider glance at the concept of work in Lithuanians and Russians world-view, to find similarities and differences, to recreate the type of world-view which would be common to the language and also to recreate the strategies of thinking. After a comparative and conceptual analysis and after the analysis of collected examples, we made a conclusion that the concept of work is perceived similarly: work (diligence) as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as the connection between human and nature, work as misery, work as the measurement of humanity, work as the proper way to educate, work as the measurement of family values and work as the storage of all the values. The most frequent and common for both Lithuanian and Russian languages meanings of the concept work are these: work as the source of wellness, work as the confrontation with laziness, laziness as the parody of diligence, work as misery and work as the measurement of humanity. The most common meaning to Lithuania language is work as the source of wellness and the most common meaning of work to Russian language is work as the confrontation with laziness and laziness as the parody of diligence. Lithuanian and Russian proverbs and bywords can be expressed in various ways: there are a lot of examples which have negative meaning. People use many... [to full text]

Magistro darbo objektas yra vienas žodis lietuvių ir anglų kalbose: viltis ir hope, kuris panašus, ar tapatus, tiek turiniu, tiek forma. Šio žodžio reikšmės tyrimas atliekas vis labiau populiarėjančiu tekstynų lingvistikos metodu. Darbe didelis dėmesys kreipiamas į vilties kolokacijas, rastas lyginamuose tekstynuose, nes būtent tekstynuose yra randama įprastinė abstrakto raiška. Kognityvinės metaforos, rinktos iš kolokacijų, pagrindžiamos ne bet kokiais, o įprastiniais kasdienės kalbos posakiais. Dėl šios priežasties darbo šaltiniais pasirinkti British National Corpus ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas. Interneto vartotojams šiuose tekstynuose prieinama po 100 mln. žodžių, ir tai pakankamai didelis pavyzdžių skaičius tokio pobūdžio tyrimams. Darbo tikslas – išanalizuoti abstraktaus daiktavardžio viltis konceptualizavimą lietuvių ir anglų kalbose. Kadangi konceptualiosios metaforos yra sietinos ne tik su žmogaus jutimine, bet ir su visos tautos kultūrine patirtimi, manoma, kad žodžio viltis konceptualizavimas gretinamose kalbose turėtų skirtis. Pasirinktoji magistro darbo tema aktuali, nes žodžio viltis konceptualizavimas lietuvių kalboje ligi šiol nėra nagrinėtas ar lygintas su anglų kalbos atitikmeniu hope. / The master paper deals with one lexeme in Lithuanian, viltis, and its equivalent in English hope. The author provides the analysis of the selected words from the corpus using a corpus-based approach which becomes more and more popular. The paper demonstrates that metaphors, if they are to reflect the most popular understanding of a concept, should be obtained from collocations. On that score their concordances were compiled from the Corpus of Contemporary Lithuanian and the British National Corpus. They are both of the size of 100 million running words in their Internet versions and they offer a reliable source of data for this kind of analysis. The main goal of this paper is to describe the concept represented in Lithuanian and English by the word hope. As conceptual metaphors are linked not only with man‘s sensual, but also with the whole nation‘s cultural experience, the conceptualization of hope in languages should differ. The theme is relevant because conceptualization of hope had not been explores in Lithuanian and compared with its equivalent in English.

Šiame magistro darbe analizuojamos erdvinės metaforos iš Daiktavardinių frazių žodyno. Jame užfiksuoti statistiniu metodu iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno atrinkti tipiškiausi žodžių junginiai (arba kolokacijos) ir frazės, kuriose pavartotas bent vienas daiktavardis. Laikomasi nuostatos, kad abstrakčiųjų daiktavardžių kolokacijos yra kalbinių metaforų išraiška. Teorinėje darbo dalyje aptariamos plačios ir įvairialypės kolokacijos ir metaforos sąvokos. Čia kalbinė metafora arba metaforinis pasakymas suprantamas kaip kognityviosios kalbotyros šalininkų aprašomos žmogaus sąmonėje egzistuojančios konceptualiosios metaforos kalbinė išraiška. Pasirinktos erdvinės metaforos – tai tos, kurių žodinėje rai�����koje randama įvairių erdvės elementų įvardijimų. Išsamesnei analizei darbo objektas susiaurintas iki vertikaliųjų metaforų, kuriomis metaforizuojamas objektas (reiškinys) projektuojama vertikalėje. Aprašius atrankos kriterijus ir problemas, sudarytas vertikaliųjų metaforų ir susijusių frazeologizmų sąrašas, tada junginiai suskirstyti į semantines grupes pagal nurodomą vietą vertikalėje ar judėjimą kuria nors jos kryptimi. Aptartos tipiškiausios kiekvienos grupės kolokacijos, sutelkiant dėmesį į vertikalumą žyminčius žodžius ir metaforizuojamus objektus išreiškiančius kolokatus. Apibendrinus dažniausias kolokacijas, duomenys sisteminti, nustatytos ryškiausios konceptualiosios metaforos, kurios rodo analizuotos lietuvių kalbos vartotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Present research paper deals with the specific group of conceptual metaphors, derived from the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. The dictionary is compiled from collocations, automatically extracted from the Corpus of Present Day Lithuanian Language. All collocations contain at least one noun. The dictionary is a suitable source for the extraction of metaphors since it contains a lot of abstract noun collocations that in most cases are metaphorical. The paper presents theoretical approaches towards both issues under analysis, i.e. metaphors and collocations. The specific object of investigation, however, is conceptual, or dead, metaphor. It is defined here as a linguistic expression of a conceptual model of a world view. Following the cognitive approach it is assumed that human conceptual system, comprising cognition, language and memory, is metaphorical in nature. The metaphors under investigation contain nominations space or spacial elements in their linguistic expressions in general and specifically those, that deal with vertical scale and motion along a vertical dimension. After describing the identification criteria and procedures, the outcome of analysis is presented, i.e. the list of metaphorical phrases and idioms that are further subdivided according to the spacial dimensions, specifically the place or direction in the vertical scale. The most typical collocations of every group are discussed paying attention to the semantics of verticality. The most vivid... [to full text]

The purpose of this research was to investigate how political leaders of the United Kingdom and Lithuania, David Cameron and Andrius Kubilius legitimize themselves and delegitimize their opponents through metaphors. To achieve this aim Critical Metaphor Analysis was employed and the following objectives were set: to identify metaphorical expressions used in political speeches; to interpret them and to classify them according to their underlying conceptual metaphor; finally, to explain the way conceptual metaphors and metaphorical expressions convey how political leaders legitimize themselves and delegitimize the opponents. The results of the study demonstrated that the conceptual metaphors used for legitimization and delegitimization are the same in both political leaders’ speeches. However, metaphorical expression used for legitimization and delegitimization displays different characteristics. It also demonstrated that politicians tend to use more metaphorical expressions to convey legitimization than delegitimization. / Magistro darbo tema „Konceptualios metaforos raiška legitimizacijos ir delegitimizacijos procesuose“. Šio tiriamojo darbo tikslas yra išsiaiškinti kokiomis konceptualiosiomis metaforomis Davidas Cameronas ir Andrius Kubilius legitimizuoja save ir delegitimizuoja savo oponentus. Buvo iškelti šie tiriamojo darbo uždaviniai: pirmiausia, surasti metaforinius pasakymus politinėse kalbose, tuomet suklasifikuoti šiuos pasakymus pagal priklausymą konceptualiąjai metaforai ir, galiausiai, paaiškinti kaip metaforiniai pasakymai atskleidžia būdus, kuriais politikai legitimizuoja save ir delegitimizuoja savo oponentus. Tyrime buvo naudojamas Kritinis metaforos analizės metodas pasiūlytas Charterio-Blacko, kuris susideda iš trijų dalių, tai: metaforinių pasakynų suradimas, jų priskyrimas konceptualiąjai metaforai ir galiausiai, paaiškinimas. Pagrindinis tyrimo klausimas buvo išsiaiškinti, kuo skiriasi konceptualiųjų metaforų naudojimas legitimizacijai ir delegitimizacijai Davidas Cameronas ir Andriaus Kubiliaus politinėse kalbose. Tyrimas parodė, kad tiek legitimizacijai tiek delegitimizacijai abu politikai naudoja tas pačias konceptualiąsias metaforas: POLITIKA YRA KARAS, POLITIKA YRA KELIONĖ, ir POLITIKA YRA PASTATAS. Taip pat tyrimas parodė, kad Davidas Cameronas ir Andrius Kubilius naudoja daugiau metaforinių pasakymų išreikšti legitimizacijai nei delegitimizacijai. Tai buvo pastebėta, kai delegitimizuodami savo oponentus politikai nenaudojo kai kurių konceptualiųjų atitikmenų... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe analizuojamos konceptualiosios metaforos, atrinktos iš Europos Sąjungos dokumentų tekstyno anglų ir lietuvių kalbomis, ir jų vertimas. Oficialiuose tekstuose paprastai nesitikima rasti daug kalbos gražinimo priemonių, tokių kaip metaforos. Tačiau jos yra sudėtinė visų kalbų dalis, o konceptualioji yra ypatinga tuo, kad gali būti prigijusi pačiose netikėčiausiose srityse, ir, jei neatliekami tam tikri tyrimai, gali likti nepastebėta. Darbe apibrėžta metaforos samprata, nurodomos jos rūšys. Išskiriama konceptualioji metafora ir kelios jos klasifikacijos – pagal konvencionalumą, atliekamą funkciją (skirstomos į struktūrines, ontologines ir erdvines) ir apibrėžtumo laipsnį. Aprašius atrankos būdus ir kriterijus, dažniniuose dvižodžių ir trižodžių junginių sąrašuose atrinktos konceptualiosios metaforos. Kiekviena pagal atliekamą funkciją priskirta struktūrinėms, ontologinėms arba erdvinėms. Lygiagrečiajame anglų-lietuvių kalbų ES dokumentų tekstyne buvo ieškoma kiekvienos konceptualiosios metaforos vertimo, siekiant nustatyti, ar junginiai išlaikė savo konceptualumą; ar jį įgijo tik vertime; ar vertime jis pranyko. Nustatyta, kad iš dažniausiai pasikartojančių ES dokumentų tekstyne konceptualiųjų metaforų anglų ir lietuvių kalbomis vertime išlieka didžioji dalis, tai yra atitinkamai 61% ir 69%. Tipiškiausios, dažniausiai vartojamos konceptualiosios metaforos lygiagrečiajame tekstyne verčiamos labai vienodai. / This research is based on conceptual metaphors that were manually extracted from the English-Lithuanian corpus of European Union documents, the translation was analyzed. Normally it is uncommon to find many figures of speech in official texts, but metaphor is a component of all languages. The conceptual metaphor is naturalized in most uncommon areas without being noticed unless specifically investigated. Conception of metaphor and its types are defined in this work. Conceptual metaphor is presented, as well as possible classifications – by conventionality, by cognitive function they perform (classified into structural, ontological and orientational metaphors) as well as generality of metaphor. After presenting the identification criteria and methods, conceptual metaphors were extracted from the frequency lists of two-word and three-word combinations. Each conceptual metaphor was analyzed and classified as structural, ontological or orientational in accordance with the functions they perform. Translation of each metaphor was located in the English-Lithuanian parallel corpus of EU documents, in order to determine if the combinations retained their conceptuality; if it was obtained only in translation; if it vanished in translation. It was discovered that the majority of the most frequently used English and Lithuanian conceptual metaphors remained in translation, 61% and 69% respectively. The most typical, most frequently used conceptual metaphors are translated in the parallel... [to full text]

Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą] / The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text]

The present study has attempted the analysis of public discourse and its moral expectations through metaphor at a contrastive level in the theoretical framework of cognitive linguistics. The study deals with the identification of morality models in public discourse in English and Lithuanian. The materials of the study consist of analytical political articles extracted from the online archives of two following websites: (1) www.economist.com, (2) www.politika.lt. The collected data amounts to 415, 670 words in total. Three methods of analysis were applied to the collected data: qualitative, quantitative and contrastive. The analysis reveals that political affairs in both cultures are framed by the same conceptual metaphors. The structural composition of the conceptual metaphors has been examined in terms of the following thirteen SOURCE domains: MOTION, RELATIONSHIP, STRENGTH, HEALTH, SPORTS, WAR, ESSENCE, BUSINESS, DIRT, SENSES, WHOLENESS, THEATRE, and ANIMALS. The cross-mapping between SOURCE domains and TARGET domains is held by different epistemic correspondences, which leads to the variability of MORALITY models across the two languages, i.e. English and Lithuanian. British politics tends to be more varied in its moral expectations, which derive from three types of Morality Systems: Pragmatic, Rational and Integrated. Thus, the moral expectations governing British political discourse are based on the Complex Morality Model. By contrast, Lithuanian politics is... [to full text] / Ši disertacija – tai kontrastyvinio pobūdžio lingvistinis darbas, kurio tyrimų objektas yra viešasis anglų ir lietuvių kalbų diskursas politine tema. Darbo tikslas – nustatyti, kokiais moralės modeliais vadovaujamasi Didžiosios Britanijos ir Lietuvos viešajame diskurse politine tematika, remiantis metaforos analize. Moksliniam tyrimui buvo renkami analitiniai straipsniai, kuriuose aprašomi Lietuvos (www.politika.lt) ir Didžiosios Britanijos (www.economist.com) politiniai įvykiai ketverių (Britanijos atveju) ir dvejų (Lietuvos atveju) metų laikotarpiu. Visame sinchroniniame tyrime taikomas trianguliacijos metodas, leidžiantis ištirti metaforos raišką įvairiais aspektais, derinant kokybinius (aprašomąjį, analitinį ir kognityvinį) tyrimus su kiekybiniu tyrimu. Buvo nustatyta trylika universalių metaforų: JUDĖJIMAS, JĖGA, KARAS, GYVŪNAI, SANDARA, JUSLĖS, VISUMA, SPORTAS, SVEIKATA, SANTYKIAI, PURVAS, VERSLAS ir TEATRAS. Gretinamoji analizė rodo, kad anglų kalbos metaforos skiriasi nuo lietuvių kalbos metaforų savo epistemine sandara. Anglų kalbos metaforų analizė rodo vertinimą, grindžiamą kompleksiniu moralės modeliu. Toks politinių įvykių vertinimas byloja apie progresyvią demokratinę politinę sistemą, pasižyminčią dinamiškumu, vertinimų kaita ir įvairove. Lietuvių kalbos metaforų analizės metu nustatytas vyraujantis pragmatinis metaforos moralės modelis su labai nežymiai išreikštais kitais metaforos moralės modeliais. Toks Lietuvos politinių įvykių vertinimas rodo pragmatinės... [toliau žr. visą tekstą]