Master’s closing work, 64 pages, and 12 pictures, and 12 tables, 41 sources of literature, 4 enclosures and Lithuanian language. KEY WORDS: commercial bank, strategic planning, strategy, environmental factors, service, vision, mission, philosophy, organizational culture, goal. Object of research ��� commercial bank activity. Goal of research –to analyze and to estimate the content of strategic planning of commercial bank activity from theoretical point and to make approach for above – mentioned activity development. Tasks: 1. To explore the peculiarities of commercial bank activity, characterized by specific activity point. 2. To exclude systematized conceptions of strategic planning and determinations of strategy formatting. 3. To dispute the theoretical aspects and the value of commercial bank strategic planning in modern financial mediation market. 4. To analyze the environmental factors and stages of planning of commercial bank. 5. To explore business philosophy of “Hansbankas” and to estimate how organization is propagating organizational provisions among employees. Research methods – Lithuanian and foreign authors’ special literature’s logical, comparable analysis and synthesis, Commercial bank “Hansabankas” employees’ questionnaires. The data of questionnaires have been systematized by Microsoft Excel, data grouping, logical, comparable analysis and synthesis and graphical simulation. With reference of theoretical and data of questionnaires research, there are made... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas anti-amerikanizmo fenomenas apskritai Vakarų Europoje ir konkrečiai Italijoje. Po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV iš daugumos pasaulio valstybių sulaukė užuojautos ir palaikymo. Tačiau po šių tragiškų įvykių nepraėjus nei dvejiems metams, pasaulio arenoje ėmė vyrauti priešingos nuotaikos: JAV inicijuotas karas su terorizmu ir galiausiai 2003 m. be JT rezoliucijos prasidėjusi karinė kampanija Irake sukėlė didžiulę priešišką pasaulio reakciją. Viešosios nuomonės tyrimai rodė bendrą tendenciją – stiprėjantį neigiamą likusio pasaulio požiūrį į JAV. Tuo metu ypač dažnai imtas vartoti anti-amerikanizmo terminas ir vis labiau stiprėjo nuomonė, jog galiausiai XX amžius (dažnai vadinamas Amerikos amžiumi) užleidžia vietą naujajam XXI – neapykantos Amerikai – amžiui. Suprantama, jog dėl terorizmo grėsmės svarbiausia anti-amerikanizmo tyrimų po rugsėjo 11-osios ašimi tapo priešiškų JAV tendencijų islamiškose, ypač Artimųjų Rytų, valstybėse analizė. Vis dėlto anti-amerikanizmas egzistuoja ir Vakarų Europoje, nepaisant ilgos glaudžių JAV-Vakarų Europos santykių istorijos. Be to, karinės intervencijos Irake atvejis atskleidė, jog šio fenomeno pasekmės taip pat gali būti labai įvairios. Tad pagrindinis šio darbo tikslas yra nuodugniai išnagrinėjus anti-amerikanizmo fenomeną ir naudojant Italijos atvejo analizę, išskirti pagrindines šio reiškinio atsiradimo/egzistavimo Vakarų Europoje priežastis ir pasekmes. Atitinkamai tai leis patvirtinti/paneigti šias hipotezes:... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis examines the phenomenon of anti-Americanism in Western Europe in general and in Italy in particular. After the events of September 11th the US had received sympathy and support from many states of the world. However, just in two years all this disappeared: the war on terrorism incited by the US and finally the military offensive of 2003 against Iraq without a resolution of the UN brought an immense negative reaction in the world. The results of the opinion polls showed a general trend: the rise of negative attitudes towards America. Though the manifestations of anti-Americanism existed long before, it seems as many scholars have discovered the phenomenon of anti-Americanism anew and the main idea is that the 20th century (often called the American century) is giving the way to the new one – the century of hatred for America. Of course, after September 11th the main research area of anti-Americanism became analysis of this phenomenon in the Middle East. However, anti-Americanism exists also in Western Europe notwithstanding a long history of close US-Western Europe relations. Besides, the case of military intervention in Iraq had shown that also the consequences of this phenomenon can vary a lot. Hence, the main aim of this thesis is to analyze anti-Americanism in Western Europe and by analyzing the case of Italy distinguish the most important causes and consequences of this phenomenon. This analysis eventually allows to confirm/to deny such hypothesis: H1:... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – su maistu susijusios kultūrinės reikšmės maisto reklamose. Darbo tikslas – teoriškai nustatyti reklamoje kuriamas su maistu susijusias kultūrines reikšmes ir jas išanalizuoti remiantis semiotinio metodo instrumentarijumi. Darbo uždaviniai: aptarti semiotikos mokyklas – jų raidą, pagrindines kryptis, svarbiausius autorius, metodo instrumentarijų, atskleisti pagrindines sąvokas; pristatyti reklamą, jos raidą, pagrindinius principus ir vaidmenį šiuolaikinėje vartotojų visuomenėje, atskleisti semiotinį požiūrį į reklamą; ištirti maisto funkcijas šiuolaikinėje visuomenėje ir su maistu susijusias reikšmes skritinguose kultūros sluoksniuose; taikant semiotinį metodą, išanalizuoti, kaip maisto reklamose kuriama kultūrinė reikšmė, kokie socialiniai ir kultūriniai kodai veikia reikšmės kūrime. Išanalizavus mokslinę literatūrą, atskleista, kad semiotikos modelis yra tinkamas kultūrinių reikšmių kūrimui reklamoje tirti. Pristatant su maistu susijusias kultūrines reikšmes, analizuota sociologijos, antropologijos, kultūros studijų ir kitų mokslo sričių literatūra, o jai susisteminti panaudotas Geerto Hofstede‘o daugiasluoksnis kultūros modelis (Hofstede, 1984). Maistas atlieka diferenciacijos funkciją tarp kultūrų ir kultūros viduje – tarp jos skirtingų sluoksnių, o kai kuriose kultūrose – ir tarp individų. Šiuolaikinėje modernioje visuomenėje jis taip pat yra privačią ir viešąją erdvę, o kartu – ir moteriškąją bei vyriškąją sritį skiriantis elementas... [toliau žr. visą tekstą] / The object of this study is food-related cultural meanings in food advertising. This study attempts to theoretically establish the food-related cultural meanings that are being created via advertisements and to analyze them using the instrumentation of the semiotic method. In this study two main semiotic schools are introduced, including their development, main directions, most significant authors, the instrumentation of the method, main concepts that will be used. There has been a concept of advertising as such analyzed, also its development, main principles and the role it plays in a consumer society. The functions of food in a contemporary society and food-related meanings in different cultural layers have been investigated. It was investigated both how food advertising creates the cultural meaning and what social/cultural codes work in this process by using the semiotic method. The analyzed scientific studies show that the semiotic model is suitable for exhibiting the creation of cultural meanings in advertising. In order to examine the food-related cultural meanings, various works of sociology, anthropology, culture and other fields of science were taken into account. The findings of those works were systematized using the Geert Hofstede’s model (Hofstede, 1984). Food separates both the cultures and layers or individuals in a culture from each other. In the contemporary society, food is a marker of private and public spaces, as well as feminine and masculine fields. Food... [to full text]