This study analyses translation strategies applied for translation of cultural realia. Besides, the problems of cultural 'vulnerability' and preservation of cultural identity are emphasized. Therefore, the concepts of culture and cultural identity are defined. Analysing translation strategies applied for translation of Lithuanian cultural realia two translations of Kristijonas Donelaitis' "Metai" ("The Seasons") are contrasted, juxtoposing the examples of cultural realia. The results of the analysis reveal that the strategies of generalisation and description/explanation are employed for the translation of the majority of cultural realia. The most suitable translation strategies for cultural realia should be determined by a variety of factors: the type of the text, the type of realia, its significance in the context, the degree of acceptance of unusual collocations in receiving culture, the model reader and his/her world knowledge, and desired effect.

Bakalauro darbe nagrinėjama kūno kultūros ir sporto tyrimų gausi užsienio ir lietuvių literatūra, pristatomi sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, istoriografijoje rezultatai, nagrinėjami istorikų, filosofų, žurnalistų, sporto darbuotojų, trenerių įvairaus pobūdžio darbai apie Lietuvos sportą kaip socialinį-kultūrinį reiškinį,jo svarbą asmens, visuomenės ir valstybės raidai. Tyrimo problema charakterizuojama klausimais: Kokie sporto, kaip sociakultūrinio reiškinio aspektai, išryškinami lietuvių istoriografijoje? Kokia jų atspindėjimo specifika? Kokie skirtumai ir panašumai dominuoja tarp užsienio ir lietuvių mokslinės literatūros? Tyrimo tikslas - išanalizuoti ir apibendrinti pagrindinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus lietuvių istoriografijoje ir išaiškinti silpniausias tyrinėtojų veiklos puses, į kurias turėtų būti kreipiamos jų pastangos, taip pat nustatyti jų panašumus ir skirtumus su užsienio mokslininkų tyrimais. Tyrimo objektas - sporto kaip sociokultūrinio reiškinio istoriografija. Istoriografinė analizė parodė, kad užsienio mokslininkų tyrimų arealas pasirinkta tema yra kur kas platesnis ir išsamesnis. Pagal moksliškumo lygmenį visus iki šiol Lietuvoje atliktus tyrimus galima skirstyti į tris pagrindines grupes: darbai, analizuojantys teorinius sporto, kaip socialinio-kultūrinio reiškinio, aspektus, sporto istorijos publikacijos, istorikų ir kitų sričių mokslininkų darbuose, populiari mokslinė literatūra apie kūno kultūrą ir sportą... [toliau žr. visą tekstą] / In the undergraduate work physical culture and sport research objects are analysed, the results of sport as sociocultural phenomenon in historiography are presented, various works about Lithuanian sport as sociocultural phenomenon of historians, philosophers, sport workers, trainers are analysed from the aspect of importance of sport in personal, social and state development. The problem of the research is characterized by the question: What aspects of sport as sociocultural phenomenon are emphasized in Lithuanian historiography, what is particularity of its reflection? What are the differences and similarities among the dominant foreign and Lithuanian scientific literature? The aim of the research is to analyse and summarise the main aspects of sport as sociocultural phenomenon in Lithuanian historiography and also to identify their similarities and differences in research with foreign scientists. The object is the survey of sport as sociocultural phenomenon in historiography. The historical analysis showed that the range of foreign scientific research on a topic are much broader and more detailed. By scientific level all the researches done to this moment in Lithuania can be divided into the three groups: works in which sport as sociocultural phenomenon is analysed in theoretical aspect, sport history publications, works of historians and scientists from other spheres on this topic, popular scientific literature on physical culture and sport. The problematic of researches... [to full text]

This paper is intended for analysis of non-formal cultural education activity in the professional training center, of its effectiveness and influences to the harmonic education of student’s personality- his creative, intellectual, emotional, physical powers, verbal and nonverbal expression skills, formation of value system, for increasing of opportunities of participation of personality in various social and cultural activities. When examining the characteristic features of non-formal cultural education of students in the professional training center, the following tasks were realized: pedagogic, psychological and educational literature, connected with cultural education of students, was analyzed and systemized, cultural demands of students were disclosed, characteristic features of coordination of non-formal educational activity were discussed and the factors, stimulating non-formal cultural education of students were studied. Theoretical, empiric and mathematical-statistical methods were employed for performance of this research. The students from the departments of industry and commerce, service business and building technologies and business of Alytus professional training center, seeking to get the profession of the qualified worker, as well as the teachers of professional subjects, sport, art, culture, after-school activity and the mentors of clusters. After performance of research it was found out, that non-formal cultural education of students of professional... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama kultūrinio turizmo plėtra Ukmergės rajone, tiriama Ukmergės rajono turizmo infrastruktūra, kultūriniai ištekliai, jų panaudojimo galimybės kultūrinio turizmo vystymui, atliekamas Ukmergės rajono ir miesto gyventojų tyrimas apie kultūrinių išteklių patrauklumą ir jų panaudojimą kultūriniam turizmui vystyti. Baigiamojo darbo tikslas: nustatyti ir išanalizuoti kultūrinio turizmo plėtros galimybes Ukmergės rajone. Tikslui pasiekti buvo suformuoti uždaviniai: išanalizuoti kultūrinio turizmo teorinę sampratą; išnagrinėti šiuolaikinės turizmo plėtros teorijas ir modelius; ištirti ir nustatyti kultūrinio turizmo vystymą (si) Lietuvoje; išanalizuoti Ukmergės rajono turistinę infrastruktūrą ir kultūros paveldo objektus; atlikti kultūrinio turizmo plėtros galimybių tyrimą ir įvertinti kultūrinio turizmo plėtros galimybes Ukmergės rajone ir atlikto tyrimo rezultatų pagrindu pateikti rekomendacijas kultūrinio turizmo plėtrai Ukmergės rajone. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje analizuojami kultūrinio turizmo teoriniai aspektai, aptariant kultūros ir turizmo definicijas, nagrinėjami turizmo plėtros teorijos ir modeliai, kultūrinis turizmas ir kultūrinė aplinka. Antroje dalyje aptariama tyrimo metodika ir tyrimo organizavimas. Trečiojoje dalyje atliekama Ukmergės rajono turistinių ir kultūrinių išteklių analizė bei jų pritaikymas kultūrinio turizmo plėtrai rajone. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Ukmergės rajonas turi gausius kultūrinius... [toliau žr. visą tekstą] / Master work examines the cultural tourism development in Ukmerge district. It examines the tourism infrastructure of Ukmergė district, cultural resources and their potential for cultural tourism development . The investigation of Ukmerge district and its population is carried out in this work. It is about an attraction of the cultural resourses and their use for cultural tourism development. The final goal of the work is to identify and analyze the opportunities of cultural tourism development in Ukmerge district. The objectives are to analyse the theoretical concept of cultural tourism; to explore the theories and models of the modern tourism development; to investigate and determine the development of cultural tourism in Lithuania; to analyse a tourist infrastructure and the objects of the cultural heritage of Ukmerge area; to carry out the reseach about the facility of cultural tourism development and assess these facility in Ukmerge district; to make recommendations for cultural tourism developmentin Ukmerge area based on the survey’s results. The work consists of three parts. The first part analyses the theoretical aspects of cultural tourism, discussing the definitions of culture and tourism. The cultural development’s theory and models , cultural tourism and cultural environment are studied in this part. The second part discusses the methodology and organization of the research. The analysis of tourist and cultural resources and their application for... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjami sovietinės Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai, kurie susiformavo atsakant į režimo spaudimą ir į jo sukurtas sąlygas. Itin akcentuojamas draugų grupių vaidmuo formuojantis elgsenoms. Išskirti trys pagrindiniai elgesio modeliai: prisitaikymas, opozicija ir pasipriešinimas, kurie savo ruožtu skirstomi į smulkesnes elgsenas pagal jų intensyvumą ir santykį su režimu. Įvairios vieno žmogaus elgsenos tuo pat metu gali būti priskirtos keliems elgesio modeliams – tai padeda tiksliau atspindėti įvairialypes ir prieštaringas žmogaus elgsenas. Darbe ištirtas nepriklausomos nuo režimo visuomenės nuomonės funkcionavimas, sukurtas teorinis visuomeninės erdvės, kurioje ši nuomonė buvo kuriama ir palaikoma, modelis. Aptartas visuomeninės sferos ryšys su režimo dominuota oficialiąja sfera bei su privačia ir neformalia sferomis, kuriose dominavo režimo nekontroliuoti ryšiai. Išanalizuoti neoficialūs diskursai, kuriuose aptartos kultūrinio elito elgsenos. Išskirti du diskursai – kovinis ir konservacinis, – ryškiai besiskiriantys tiek požiūryje į kultūrinį elitą, tiek į prisitaikymą bei sovietinę sistemą apskritai. Nustatytos šių diskursų sąsajos su konkrečiomis elgsenomis. Detaliai išnagrinėta kultūrinio elito elgseną stipriai įtakojusi skirtis tarp deklaruotų ideologijų bei realių veiksmų. Išskirtos dvi ideologijos, kurias deklaravo kultūrinis elitas: oficialioji, deklaruota viešumoje, ir visuomeninė, deklaruota visuomeninėje erdvėje. Kaip visuomeninės... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertation examines behavioural models of Soviet Lithuania‘s cultural elite which have formed in response to regime-caused pressure and conditions. The influence of the friends’ group for causing certain behaviour has been determined. Three models of behaviour have been composed: compliance, opposition and resistance. They are divided to smaller actions by intensity and relations with regime. Various behaviours of one person at the same time may be put to several behaviour models. This more precisely reflects miscellaneous and contradictory nature of human behaviour. In the dissertation acting of societal opinion independent from regime has been investigated and theoretical model of societal sphere where this opinion was created and maintained has been constructed. Societal sphere's connections with official regime-controlled public sphere have been discussed here, as well as those with private and non-official spheres dominated by informal regime-non-controlled connections. Non-official discourses on cultural elite behaviour have been analysed as well. There have been determined two discourses (combatant and conservative), which clearly differentiated in attitudes towards cultural elite, compliance, and Soviet system in general. Correlations of these discourses with concrete behaviour have been accentuated. Difference between explicitly declared ideology and genuine behaviour which influenced behaviour of cultural elite has been inspected thoroughly. Two ideologies... [to full text]

Dissertation examines behavioural models of Soviet Lithuania‘s cultural elite which have formed in response to regime-caused pressure and conditions. The influence of the friends’ group for causing certain behaviour has been determined. Three models of behaviour have been composed: compliance, opposition and resistance. They are divided to smaller actions by intensity and relations with regime. Various behaviours of one person at the same time may be put to several behaviour models. This more precisely reflects miscellaneous and contradictory nature of human behaviour. In the dissertation acting of societal opinion independent from regime has been investigated and theoretical model of societal sphere where this opinion was created and maintained has been constructed. Societal sphere's connections with official regime-controlled public sphere have been discussed here, as well as those with private and non-official spheres dominated by informal regime-non-controlled connections. Non-official discourses on cultural elite behaviour have been analysed as well. There have been determined two discourses (combatant and conservative), which clearly differentiated in attitudes towards cultural elite, compliance, and Soviet system in general. Correlations of these discourses with concrete behaviour have been accentuated. Difference between explicitly declared ideology and genuine behaviour which influenced behaviour of cultural elite has been inspected thoroughly. Two ideologies... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjami sovietinės Lietuvos kultūrinio elito elgsenos modeliai, kurie susiformavo atsakant į režimo spaudimą ir į jo sukurtas sąlygas. Itin akcentuojamas draugų grupių vaidmuo formuojantis elgsenoms. Išskirti trys pagrindiniai elgesio modeliai: prisitaikymas, opozicija ir pasipriešinimas, kurie savo ruožtu skirstomi į smulkesnes elgsenas pagal jų intensyvumą ir santykį su režimu. Įvairios vieno žmogaus elgsenos tuo pat metu gali būti priskirtos keliems elgesio modeliams – tai padeda tiksliau atspindėti įvairialypes ir prieštaringas žmogaus elgsenas. Darbe ištirtas nepriklausomos nuo režimo visuomenės nuomonės funkcionavimas, sukurtas teorinis visuomeninės erdvės, kurioje ši nuomonė buvo kuriama ir palaikoma, modelis. Aptartas visuomeninės sferos ryšys su režimo dominuota oficialiąja sfera bei su privačia ir neformalia sferomis, kuriose dominavo režimo nekontroliuoti ryšiai. Išanalizuoti neoficialūs diskursai, kuriuose aptartos kultūrinio elito elgsenos. Išskirti du diskursai – kovinis ir konservacinis, – ryškiai besiskiriantys tiek požiūryje į kultūrinį elitą, tiek į prisitaikymą bei sovietinę sistemą apskritai. Nustatytos šių diskursų sąsajos su konkrečiomis elgsenomis. Detaliai išnagrinėta kultūrinio elito elgseną stipriai įtakojusi skirtis tarp deklaruotų ideologijų bei realių veiksmų. Išskirtos dvi ideologijos, kurias deklaravo kultūrinis elitas: oficialioji, deklaruota viešumoje, ir visuomeninė, deklaruota visuomeninėje erdvėje. Kaip visuomeninės... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame darbe nagrinėjami subtitravimo kaip audiovizualaus vertimo metodo ypatumai. Darbo tikslas yra ištyrinėti dokumentinio filmo “Super Didelis Aš” (2004) kalbos ir materialisios kultūros perteikimą per subtitruotą filmo vertimą siekiant nustatyti vertimo procese vartojamas transformacijas ir klaidas. Teorinėje straipsnio dalyje apžvelgiami subtitravimo ypatumai, kultūrinio vertimo samprata, bei specifiniai materialiosios kultūros (maisto) aspektai. Emipirinėje darbo dalyje aprašoma tyrimo eiga ir metodai. Filmo vertimo analizė parodė jog dėl Anglų ir Lietuvių kalbų skirtumo, bei subtitravimo kaip audiovizualaus vertimo metodo ypatumai, apsprendė vertimo transformacijų vartoseną. / The aim of the thesis is to investigate the transference of language and material culture of the documentary film “Super Size Me” (2004) through the audiovisual translation method of subtitling in order to identify translation transformations used in the process of translation. Theoretical part of the work concentrates on the peculiarities of subtitling method, explores the notion of cultural translation and specific aspects of material culture, food culture in particular. The process of the research and methods are described in the empirical part of the work. The analysis of the film translation revealed, that the usage of the translation transformations was determined by the differences between English and Lithuanian languages as well as by the peculiarities of the subtitled text.

Šiame magistriniame darbe dėmesys bus skiriamas akademiniam jaunimui (studentams). Tyrimo metu išsiaiškinsime, kokį kultūrinį kapitalą turi sukaupę humanitarinių ir socialinių mokslų studentai, kokiai kultūrai jie atstovauja – elitinei („aukštajai“), masinei ar populiariajai („žemajai“) kultūrai. Šiame darbe ketinama nagrinėti jų kultūrinį kapitalą (pagal P. Bourdieu suklasifikuotą) trimis formomis: įsikūnijusiu, objektyviu ir institucionalizuotu pavidalu. / Most consideration in this master will be given to the academic youth (students). During the research we will find out what sort of cultural capital is present among students of art sciences and students of social sciences. Also, we will find out which type of culture they belong to – elite or the popular type of culture. In this master the cultural capital will be analyzed sustaining P. Bourdieu’s classification. P. Bourdieu distinguishes three forms of cultural capital: incarnated, objective, and institutional.

Magistro darbe nagrinėjamas Vilniaus kultūrinis gyvenimas XIX a. pr. Istoriografijoje retai kada nagrinėjama pati Vilniaus visuomenė, kuri dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, dėmesys fokusuojamas į konkrečias tam tikros meno šakos technines detales bei jų technikų evoliuciją. Tad, šis darbas yra bandymas pažvelgti į tai, kaip visuomenė reagavo, būdama kultūrinio gyvenimo įvykių žiūrovė ir aktyvi dalyvė. Vilniuje aptariamu laikotarpiu didžioji dalis renginių vyko miesto teatre. Čia buvo pristatomi naujausi spektakliai, koncertai. Teatras suteikė progą visuomenei pažinti profesionalų meną. Kita vertus, dalis meno gerbėjų turėjo progą pamatyti scenos meno kūrinius ir kituose miestuose, tokiuose kaip Varšuva, San Peterburgas ar Vakarų Europos sostinės. Šie asmenys dažniausiai tapdavo teatro scenos renginių kritikai. Jie rašydavo savo straipsnius į įvairius kultūrai skirtus leidinius. Šiose recenzijose pradėjo ryškėti ne tik kultūrinės minties progresas, bet ir kultūrinių interesų kova. Vieni kritikai palaikė labiau klasicizmui būdingą, dvarų aplinkos mėgėjiško teatro laikais populiarių scenos renginių tipą, kiti aukštino naujoves teatre, kurios dažniausiai buvo susijusios su XIX a. pr. sparčiai visoje Europoje plintančia romantizmo banga. Šie straipsniai skatino tiek scenos meno tobulėjimą, tiek meno gerbėjų gero skonio puoselėjimą. Labdara užsiimantys žmonės taip pat organizavo ne vieną kultūrinį renginį, kuris dažnai spaudoje būdavo liaupsinamas, nes pasižymėdavo prabanga... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this master thesis is to research cultural life in Vilnius in the beginning of 19th century. The society of Vilnius, which participated in the cultural life of the city, is very rare subject for researchers. Usually, their attention is focused on the concrete details and the evolution of techniques of particular art’s branch. This thesis is an attempt to take a glance to reaction of society, when it was a spectator and active participant of the events of cultural life in 19th century. The biggest part of all the events during the aforementioned period of time took place in Vilnius municipal theatre. The newest spectacles and concerts were represented in there. The theatre gave an opportunity for the society to know professional art. On the other hand, the part of art admirers had had the opportunities to see the creations of scene’s art in the other cities, such as Warsaw, Saint Petersburg or Western Europe’s capitals, as well. These persons usually had become the critics of events of scene’s art in Vilnius. They had written their articles to various editions. In these articles started to emerge not only the progress of cultural thought, but also the strife of different cultural interests and tastes. While many critics supported more classicism type of events, which was popular during the times of manor’s amateur’s theater; others celebrated the novelties of theatre, which seldom related with wave of romanticism, which spread expeditiously in the whole Europe in... [to full text]

Pagrindinė šio darbo problema – identifikuoti kultūrines distancijas, apibūdinti situacijas, kuriose jos labiausiai pasireiškia ir išanalizuoti, kaip žmonėms, atvykusiems iš kitų kultūrų, pavyksta tas distancijas sumažinti, bei kaip jos įtakoja kultūrinę adaptaciją. Pasirinktos problemos aktualumas glūdi tame, jog dauguma tyrėjų į kultūrinę distanciją žiūri per Hofstede‘s išplėtotą teoriją, išskiriančią keturias kultūrinę distanciją apibūdinančias dimensijas. Šiame darbe minėtos dimensijos taip pat bus pristatytos bei apžvelgtos, tačiau akcentuojama tai, jog kultūrinės distancijos iš tiesų labiausiai juntamos kasdieniniame gyvenime, buitinėse situacijose. Atstumas tarp individo ir svetimos jam kultūros dažniausiai pasireiškia per kalbą, ritualus, papročius, bendravimą su vietiniais gyventojais. Taigi, šis magistro darbas nagrinės kultūrinių distancijų apraiškas kasdieniniame gyvenime ir jų įtaką kitataučių adaptacijai Lietuvoje. Magistro darbas gali būti naudingas visiems, besidomintiems tarpkultūriniais santykiais, kultūrine adaptacija, kultūrine distancija, tarpkultūriniais skirtumais, o ypač komunikacijos studijų krypties studentams. / This paper namely interests in intercultural interactions, attempting to understand different cultures and successful adaptation in hosting culture. The main problem of this work is to identify cultural distances, describe situations in whose these distances are most remarquables, how strangers manage them, and the way they influence cultural adaptation. Originality of this paper refers that the topic of cultural adaptation is relative new, especially in Lithuania, so there are very few researches concerned question mentioned above. Further, generally inquireing is emigration of lithuanians in other countrys, but not the adaptation of strangers in Lithuania, though this becoming more and more relevant subject. The main purpose of research is to review stranger‘s adaptation experience in daily, social, cultural life and professional environement.