Siekiant taupiai naudoti degalus, trąšas, sėklas, augalų apsaugos produktus, gerinti gaminamų produktų kokybę ir konkurencingumą Lietuvos ūkininkų ūkiuose pradedamos diegti tiksliojo ūkininkavimo (TŪ) priemonės. Tikslusis ūkininkavimas prasideda atskiro lauko derlingumo, maisto medžiagų ir dirvožemio tipo skirtumų nustatymu. Šių duomenų pagrindu galima tikslingai planuoti technologines operacijas ir analizuoti biomasės derliaus įvairovės priežastis. Šiame darbe pateikiami žieminių ir vasarinių kviečių tręšimo mineralinėmis trąšomis, panaudojant augalų optinės analizės jutiklius OptRx, tyrimai. Tirta tiksliojo tręšimo įtaka kviečių biometriniams rodikliams, grūdų kokybei ir užaugintos biomasės kiekiui. Tręšiant skystomis mineralinėmis trąšomis (karbamido tirpalu) ir trąšų normos parinkimui naudojant augalų optinės analizės jutiklius, vasarinių kviečių Tybalt grūdų kokybė buvo šiek tiek geresnė, negu tręšiant įprastai (vienoda trąšų norma). Įprastai tręštų vasarinių kviečių grūduose baltymų kiekis buvo 12,18 ± 0,12%, o tręštų naudojant augalų optinės analizės jutiklius OptRx – 12,79 ± 0,09%. Grūdų glitimas, atitinkamai, buvo: 31,08 ± 0,37% ir 31,9 ± 0,12%, grūdų kritimo skaičius – 338,33 ± 2,52 s ir 381 ± 3,61 s, o užaugintos biomasės (šiaudų) derlius – 7,07 ± 0,26 t/ha ir 7,46 ± 0,35 t/ha. / In order to sustainably use fuel, fertilizers, seeds, and crop protection products and improve quality and competitiveness of Lithuanian products, Lithuanian farms are introducing precision farming tools. Precision farming starts from the identification of the productivity of an individual field, the differences in its nutrient materials and soil types. Such data can be used for purposeful planning of technological operations and the analysis of the reasons of differences in biomass yield. This paper represents the research of winter and spring wheat fertilization in mineral fertilizers using optical sensors OptRx of crop analysis. The research comprises the influence of precision fertilization on wheat biometric parameters, grain quality, and biomass yield. Fertilizing in liquid mineral fertilizers (urea solution) using optical sensors OptRx, the quality of spring wheat Tybalt grains was a little bit better than usually (the same rate of fertilizers in the entire field). Grain protein content of conventionally fertilized spring wheat was 12.18 ± 0.12%, the same measure in plants fertilized using optical sensors OptRx was 12.79 ± 0.09%. Grain gluten was 31.08 ± 0.37% and 31.9 ± 0.12%, the falling number of grain was 338.33 ± 2.52 and 381.00 ± 3.61 s, and biomass (straw) yield was 7.07 ± 0.26 t/ha and 7.46 ± 0.35 t/ha, respectively.

Tiriamojo darbo objektas – varpinių javų pasėliai smėlinguose Dzūkijos dirvožemiuose. Tyrimo tikslas – nustatyti pagrindinių produktyvumo rodiklių įtaką varpiniams javams. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas viename ekologiniame ūkyje, tačiau šešiuose laukuose. Tirti žieminiai kvietrugiai, žieminiai kviečiai ir vasariniai miežiai pasėti skirtinguose priešsėliuose. Piktžolių bei rugių kiekis buvo nustatomas kiekviename lauke išskiriant po 0,25 m2 tyrimo laukelius kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir gale. Gauti duomenys perskaičiuoti į 1 m2. Pasirinktuose tyrimo laukeliuose skaičiavimai atlikti vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Vegetacijos pradžioje nustatytas pasėlių ir piktžolių skaičius, o prieš derliaus nuėmimą apskaičiuotas produktyvių, neproduktyvių stiebų bei piktžolių skaičius. Prieš derliaus nuėmimą iš kiekvieno tyrimo laukelio javų stiebai ir piktžolės buvo raunamos su šaknimis, ir skaičiuojamas kiekis. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus minėtuose javų laukuose pastebėta, kad labiau piktžoleti yra žieminių kvietrugių ir žieminių kviečių laukai. Didžiausias pikžolėtumas pastebėtas žieminių kvietrugių lauke po žirnių/miežių mišinio pavasarį (vidurkis 118 piktžolių) ir žieminių kviečių lauke po varpinių javų rudenį (vidurkis 117 piktžolių). Mažiausią piktžolėtumą turėjo vasarinių miežių laukai. Vasarinių miežių pasėtų po kviečių pavasarį lauke buvo rasta mažiausiai piktžolių (vidurkis 27 piktžolės), tačiau derliai nebuvo dideli... [toliau žr. visą tekstą] / Ecological agriculture‘s number grows up in Lithuania. In the course of time farmers is still looking for a solution how to do a bigger produktivity. Analysis is about corn‘s and weed‘s variation depending on preplants and produktive stipes‘ subjeck to the weeds. Crop was quite dence in the property. Depending on preplants produktive stipes‘ number was different. Productive stipes hang on weeds‘ number: the more weeds the less productive stipes.

The object of study – spring barley (Hordeum vulgare L.) and winter wheat (Triticum aestivum L.). Research tasks: 1. To investigate the effect of growing intensity, applying fertilisers according to normative for target yield, on spring barley and winter wheat leaf index, biomass and grain yield formation. 2. To quantitatively assess accumulation of nitrogen and carbon in the biomass during vegetation. 3. To explore the effect of water and nitrogen induced stresses on productivity of photosynthesis and to evaluate feasibility of DSSAT v4.0.2.0 model for the diagnosis. 4. To estimate likely effect of climate change on winter wheat and spring barely yield. / Darbo uždaviniai: 1. Ištirti skirtingo auginimo intensyvumo, tręšiant pagal normatyvus planuojamam derliui, poveikį vasarinių miežių ir žieminių kviečių lapų indekso, biomasės ir grūdų derliaus formavimuisi. 2. Nustatyti kiekybinius azoto ir anglies kaupimosi biomasėje pokyčius vegetacijos metu. 3. Ištirti vandens ir azoto trūkumo sukeltų stresų pasireiškimą migliniuose javuose ir įvertinti galimybes juos diagnozuoti modeliu DSSAT v4.0.2.0. 4. Įvertinti tikėtiną klimato kaitos poveikį žieminių kviečių ir vasarinių miežių derlingumui. Tyrimų objektas – vasarinis miežis (Hordeum vulgare L.), žieminis kvietys (Triticum aestivum L.).

Tiriamojo darbo objektas – žieminiai javai išauginti ekologinės ir intensyvios žemės ūkio gamybos ūkiuose Raseinių raj. Girkalnio ir Nemakščių seniūnijose. Tyrimo tikslas - ištirti javų žiemojimo ypatumus ekologinės ir intensyvios žemės ūkio gamybos ūkiuose. Tyrimo metodika. Tyrimas buvo atliktas 2008 – 2009 m. Raseinių rajono Girkalnio ir Nemakščių seniūnijos ūkiuose. Tyrimų dirvožemis – išplautžemis. Buvo pasirinkti 2 intensyvios ir 2 ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiai. Šiuose ūkiuose buvo auginami žieminiai javai (rugiai, kviečiai ir kvietrugiai). Augalų skaičiavimo vietų skaičius buvo nustatomas pagal lauko dydį. Javų lauke atsitiktinai išskiriamos vietos po 0,25 m2 tyrimo laukelius kiekvieno lauko pradžioje, viduryje ir gale. Kiekvienoje vietoje suskaičiuojami augalai vegetacijos pradžioje ir prieš derliaus nuėmimą. Gauti duomenys perskaičiuojami į 1 m2. Pasinaudojant rudens ir pavasario augalų tankumo duomenimis buvo apskaičiuotas žiemojimo procentas. Tarp augalų skaičiaus rudenį ir peržiemojimo procento apskaičiuoti koreliaciniai ryšiai. Taip pat apskaičiuoti koreliaciniai ryšiai tarp augalų tankumo ir oro temperatūros. Tyrimo rezultatai. Atlikus tyrimus minėtuose laukuose suskaičiuota, kad ekologinės žemės ūkio gamybos ūkiuose tankiausi buvo žieminiai rugiai. Jų augalų skaičius įvairavo nuo 344 iki 580 vnt. m2, o intensyvios – žieminiai kvietrugiai, kurių priskaičiuota nuo 380 iki 568 augalų. Pavasarį tiek žieminių rugių, tiek ir žieminių kvietrugių išliko... [toliau žr. visą tekstą] / The study objective – to explore the characteristics of organic winter cereals and intensive agricultural production on farms. Objective – winter crops have been grown in organic and intensive agricultural production on farms Raseiniu region. Method of the work. The study was carried out in 2008 - 2009 on Raseiniu Girkalnio district and parish Nemakščių farms. Soil surveys - Luvisol. It was choice two and two intensive organic agricultural production of farms. These holdings have grown winter cereals (rye, wheat and triticale). Plant counting the number of sites were determined by field size. Cereal field identifies the local random 0.25 m2 for each field of study in the fields early, middle and rear. Each site counted at the beginning of vegetation and plants before harvest. The data obtained are converted into 1 m2. Through the autumn and spring plant density was estimated wintering percent. Among the number of plants in autumn and peržiemojimo calculate percent correlation. Also calculate the correlation between plant density and air temperature. The results of the work. After research in these fields has been calculated that organic agricultural farms were densest winter rye. Their number of plants varied from 344 to 580 units. m2, and intense - winter triticale, which counted from 380 to 568 plants. In spring and winter rye and winter triticale, and remained the least. Among the studies found an average variation - from 10 to 20 percent.Cereal hibernation depends on... [to full text]

Tyrimai atlikti 2008-2009 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Bandymų stotyje limnoglacinialinio lengvo priemolio ant moreninio molio karbonatingame, giliau glėjiškame išplautžemyje (Calc(ar)i-Endohypogleyic Luvisol). Auginti žieminiai kviečiai „Tauras“, kurie pieninės brandos tarpsnyje buvo tręšiami Lyderis amino plius trąšomis su 0,5, 1, 1,5, 2, 2,5 ir 3 % koncentracijų aminorūgštimis. Bandymo vidutiniais duomenimis nustatyta, kad žieminius kviečius šiame tarpsnyje tręšiant skystojo amidinio azoto trąšomis Lyderis amino plius su 0,5-1,5 % aminorūgščių, gautas esminis grūdų derliaus priedas (0,47 ir 0,82 t ha-1). Minėtos trąšos su 0,5-3,0 % aminorūgščių iš esmės padidino baltymų kiekį (0,55 - 0,57 proc. vnt.) žieminių kviečių grūduose. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis grūduose buvo žieminių kviečių, tręštų skystosiomis amidinio azoto trąšomis su 0,5 % aminorūgščių. Didžiausi ir esminiai pakeičiamų ir nepakeičiamų aminorūgščių kiekiai buvo sukaupti grūduose, naudojant Lyderio amino plius trąšas su 0,5 – 1,5 % aminorūgščių. Didžiausias bendras aminorūgščių kiekis grūduose būtų sukauptas naudojant pieninės brandos tarpsnyje 0,86 % koncentracijos aminorūgščių tirpalą. / The investigation was carried out over the period 2008-2009 at the Experimental Station of Lithuanian University of Agriculture, situated on limnoglacial carbonaceous light clay loam and tilled soil, deeper in Calcaric-Endohypogleyic Luvisol. There were grown the winter wheat “Tauras”, which were fertilized with “Lyderis Amino Plius” fertilizers, concentrated with 0,5%, 1%, 1,5%, 2%, 2,5%, and 3% of amino acids, at the grain milky stage. The experimental research showed that the yield of winter wheat was significant (0,47 and 0,82 t ha-1) when applying liquid amide nitrogen fertilizers “Lyderis Amino Plius” with 0,5 – 1,5 % of amino acids, at the mentioned stage. In addition, the same fertilizers with 0,5-3,0 % of amino acids increased the amount of proteins (0,55 – 0,57 % per one) in the grains of winter wheat. The biggest total amount of amino acids were found in the grains of winter wheat, when fertilizing with liquid amide nitrogen with 0,5 % of amino acids. However, the biggest and the most significant essential and nonessential amounts of amino acids were identified in the grains, which had been being fertilised with “Lyderis Amino Plius” with 0,5 – 1,5 % of amino acids. In conclusion, according to investigation findings, the biggest total amount of amino acids would be concentrated, when applying 0,86 % concentration of amino acids soak, at the grain milky stage.

Žemės dirbimas yra vienas iš daugiausia darbo, energetinių bei laiko sąnaudų reikalaujančių technologinių darbų auginant augalus. Todėl įvairaus intensyvumo žemės dirbimo sistemų nustatymas, kurios nemažindamos žemės ūkio augalų derliaus neblogintų dirvožemio agrocheminių savybių, yra svarbus ir ekonomine, ir aplinkosaugine prasme. Pasikliaujama ribotu paviršiaus purenimu, ražienine sėja. Taip sutaupomos lėšos, mažiau gaištama laiko dirvai ruošti. Dėl gilaus ir pastovaus žemės dirbimo gali mažėti humuso kiekis, o tai sąlygoja mažesnį žemės ūkio augalų derlių. Tyrimų tikslas – įvertinti tiesioginės sėjos į neįdirbtą dirvą, supaprastinto žemės dirbimo ir šiaudų bei kitų augalinių liekanų įtaką dirvožemio agrocheminėms savybėms. Stacionarus bandymas įrengtas 1999 m. Aleksandro Stulginskio universiteto Bandymų stotyje. Lauko bandymas dviejų veiksnių: A veiksnys – šiaudų įterpimas: šiaudai pašalinti (-Š); šiaudai susmulkinti ir paskleisti (+Š). B veiksnys – žemės dirbimo sistemos: įprastinis gilus arimas 23–25 cm gyliu rudenį (GA); seklus arimas 10–12 cm gyliu rudenį (SA); seklus purenimas kultivatoriumi plokščiapjūviais noragėliais ir lėkštiniais padargais 8–10 cm gyliu rudenį (KL); seklus purenimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (RK); seklus žaliosios trąšos įterpimas rotoriniu kultivatoriumi 5–6 cm gyliu prieš sėją (ŽTRK); neįdirbta dirva, tiesioginė sėja (ND). Pastovus šiaudų panaudojimas didina dirvožemio pH, humuso ir azoto kiekius. Humusą ir azotą... [toliau žr. visą tekstą] / Cultivation is one of energy and time-consuming activities of cropping. Establishment of various intensity tillage systems that does not influence the agrochemical soil properties and yield loss is important for both economical and environmental sense. Ploughing is being replaced by reduced topsoil loosening or cultication. It helps to save time and money for soil preparation. Deep and constant tillage can cause the decrease of humus substances that can lead to lower crop yield. Objective of the experiment – to assess how direct sowing into ploughless soil, reduced tillage and straw incorporation influence agrochemical soil properties. Stationary two factor field experiment was established in Experimental Station of Aleksandras Stulginskis University in 1999. Treatments: Factor A – straw incorporation: without straw (-Š); with straw (+Š). Factor B– soil tillage systems: deep ploughing at 23–25 cm depth in autumn (GA); shallow ploughing at 10–12 cm depth in autumn (SA); shallow loosening at 8–10 cm depth in autumn (KL); shallow loosening with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (RK); shallow incorporation of green manure with rotary cultivator at 5–6 cm depth before sowing (ŽTRK); no tillage, direct sowing (ND). Constant use of straw increases the amount of soil pH, humus and nitrogen. The amount of humus and nitrogen is mostly increased by shallow loosening with rotary cultivator (RK), shallow implementation of green manure by this cultivator in spring (ŽTRK) and... [to full text]

Magistrantūros studijų baigiamajame darbe pateikiami ilgalaikio supaprastinto žemės dirbimo ir tiesioginės sėjos įtaka žieminių kviečių agrocenozei tyrimo rezultatai. Darbo objektas – pagrindinio žemės dirbimo būdai žieminiams kviečiams. Darbo metodai: buvo tirti tokie žemės dirbimo būdai: 1) įprastinis arimas 23–25 cm gyliu; 2) seklusis arimas 12–14 cm gyliu; 3) gilusis purenimas 23–25 cm gyliu; 4) seklusis purenimas 12–15 cm gyliu; 5) tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą. Atlikti šie stebėjimai: Dirvos agrocheminių savybių nustatymas, piktžolėtumo nustatymas, žieminių kviečių daigų tankumas, sliekų kiekis dirvoje, produktyvių stiebų tankumas, derliaus apskaita, bei 1000 grūdų masė. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad tiesioginė sėja, bei gilusis purenimas esmingai padidino trumpaamžių piktžolių daigų tankumą žieminių kviečių pasėlyje, o taikant seklaus purenimo būdą esmingai padidėjo daugiamečių piktžolių daigų tankumas lyginant su įprastai suarta dirva. Žieminių kviečių vegetacijos pabaigoje esmingai padidėjo daugiamečių piktžolių masė sekliai artuose, giliai purentuose ir sekliai purentuose laukeliuose, lyginant su įprastiniu arimu. Įprastinį arimą pakeitus giliu purenimu, sekliu purenimu ir tiesiogine sėja į neįdirbtą dirvą, atsinaujinus žieminių kviečių vegetacijai nustatyta esmingai didesnis dirvinio garstuko daigų tankumas. Taikant ilgalaikę tiesioginę sėją žieminių kviečių vegetacijos pabaigoje nustatyta esmingai didesnis paprastosios rietmenės daigų skaičius ir masė... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis presents the results of the investigation of effects of long-term reduced tillage and direct seeding on winter wheat agrocenoses. Object of work – are the main methods of tillage for winter wheat. Research methods: the following tillage methods were investigated: 1) conventional ploughing at the depth of 23–25 cm, 2) shallow ploughing at the depth of 12–14 cm, 3) deep loosening at the depth of 23–25 cm, 4) shallow loosening at the depth of 12–15 cm; 5) direct seeding into uncultivated soil. The following sampling were performed: soil agrochemical properties, weed abundance, winter wheat seedling density, quantity of earthworms in soil, productive stems density, yield and 1000 grain weight. Results. It was found that direct seeding and deep loosening substantially increased the annual weed seedling density of winter wheat crop, while the shallow method of loosening significantly increased weed seedling density compared to normal ploughing soil. The mass of perennial weeds has increased substantially at the end of the winter wheat growing season in shallow ploughing, deeply loosened and shallow ploughing plots compared to conventional ploughing. When normal ploughing was replaced with deep loosening, shallow loosening and direct seeding in the uncultivated soil after the recurrence of winter wheat vegetation, the density of Sinapis arvensis L. shoots increased significantly. When applying long-term direct seeding at the end of winter wheat growing season, the... [to full text]

Papildomas augalų tręšimas per lapus žinomas jau prieš 140 metų. Tai labai efektyvus būdas norint greitai panaikinti nepalankių augimo sąlygų žieminiams kviečiams sukeltą stresą purškiant gydomaisiais tirpalais ir siekiant suformuoti optimalius derliaus struktūros elementus. Tai pasiekus galima tikėtis didesnio ir geresnės kokybės grūdų derliaus. 2005 – 2006 metais LŽŪU bandymų stotyje daryti lauko bandymai, kuriuose buvo tiriama tręšimų per lapus gydomaisiais tirpalais Atgaiva-1 (50 l ha-1), Amistar (0,7 l ha-1) ir jų mišinio įtaka žieminių kviečių (Triticum aestivum L.) derliui ir jo struktūros elementų rodikliams, esant trims, skirtingiems pagrindinio tręšimo fonams: 1) netręšta; 2) N90P60K90 ir 3) N180P120K180. Nustatyta, kad labiausiai žieminių kviečių grūdų derlių ir jo struktūros elementų reikšmes didino tręšimas Atgaiva-1 (50 l ha-1) ir tręšimas gydomųjų tirpalų Atgaiva-1 (50 l ha-1)+Amistar (0,7 l ha-1) mišiniu. Taip pat nustatyta, kad tręšimas per lapus didina mineralinių trąšų efektyvumą ir šių faktorių sąveika 2005 m. davė 3,84 t ha-1, o 2006 m. - 2,28 t ha-1 derliaus priedą. / Supplementary leaf-feed fertilization of plants was known about 140 years before. It is very effective way on purpose fast to remove winter wheat stress because of disadvantageous growth conditions, spraying leaf-feed fertilizers and settling optimum elements of yield. When these points gained, it is possible to expect the major and better quality grain yield. During the period of 2005 – 2006 field-site experiments were carried out at the experimental station of the Lithuanian University of Agriculture. The aim of investigation was to determine leaf-feed fertilizers Atgaiva-1 (50 l ha-1), Amistar (0,7 l ha-1) and their mixture solutions influence on winter wheat (Triticum aestivum L.) grain yield and its elements of yield, under different fertilization types: 1) unfertilized; 2) N90P60K90 and 3) N180P120K180. The biggest winter wheat grain yield and elements of yield values obtained after fertilization with leaf-feed fertilizers Atgaiva-1 (50 l ha-1) and Atgaiva-1 (50 l ha-1) + Amistar (0,7 l ha-1) mixture solution. Leaf-feed fertilization increased efficiency of mineral fertilizers and this factors interaction gave 3,84 t ha-1 yield increase in 2005 and 2,28 t ha-1 in 2006.

Darbo objektas – segetinė flora Kazliškių ekologinės gamybos ūkyje. Darbo tikslas – ištirti Kazliškių ekologinio ūkio žieminių kviečių lauko segetinės floros dinamiką priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. Darbo uždaviniai. • Nustatyti, kaip kinta segetinės floros kiekis žiemkenčių lauke priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. • Nustatyti piktžolių žaliosios ir orasausės masės kitimą žiemkenčių lauke priklausomai nuo sezoniškumo bei meteorologinių sąlygų. • Nustatyti piktžolių skaičiaus bei masės priklausomybę nuo hidroterminio koeficiento. Darbo metodai. Atliekant tyrimą iš žieminių kviečių lauko buvo išskirta 10 tyrimo laukelių po 0,25 m2, t.y. 2,5 m2. Tyrimo laukeliai pažymėti, kad butų galima sugrįžti į tą pačią vietą ir suskaičiuoti piktžoles prieš pjūtį. Atliekant tyrimą buvo suskaičiuotos išdygusios piktžolės, nustatyta piktžolių botaninė sudėtis ir nustatyta orasausė masė. Piktžolės buvo raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, sudedamos į atskiras krūveles pagal tyrimo laukelio numerį. Tą pačią dieną suskaičiuojamas piktžolių kiekis, nustatoma kiekvieno laukelio piktžolių botaninė sudėtis ir pasveriama žalioji masė. Po to piktžolės buvo džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje keletą dienų, kol pasiekė orasausę masę. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad tyrimo metu agrofitocenozėje vyravo šios piktžolės: pelkinė notra (Stachys palustris L.), paprastasis varputis (Agropyron repens L.), dirvinė usnis (Circium arvense L), trikertės... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of thesis paper – is segetical flora of Kazliškiai ecological farm. The aim of thesis paper – is to analyze segetical flora dynamic of winter wheat of Kazliškiai ecological farm depending on meteorological and seasonal conditions. The tasks of thesis paper. • To define the variation of segetical flora of winter wheat depending on seasonal and meteorological conditions. • To analyze the variation of fresh and dried mass of winter wheat depending on seasonal and meteorological conditions. • To define the number of weed and mass dependence on hydrothermal coefficient. Work methods. During the research, every field was divided into small research fields (0.25x0.25). The research fields were marked so that it would be possible to find them as well as to calculate the weeds before the harvest. The botanical composition as well as air dry content was determined. The weeds were grubbed up with their roots, then the weeds were shaked to eliminate the soil, and finally the weeds were sorted to the separate heap according to the same day the botanical composition and green mass of weeds of every field was determined. Later the weeds were dried in a place not subjected to the direct sunlight for few days until the air – dry content was researched. Work results. During the research there dominated in agro phi to community these weeds: Agropyron repens L., Circium arvense L., Capsella bursa-pastoris L., Viola arvensis L., Tripleurospermum perforatum L., Taraxacum officinale L... [to full text]

Tyrimai atlikti 2008–2009 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Agroekologijos centro ekologinės gamybos ir mokomajame (chemizuota gamyba) ūkiuose. Darbo tikslas - įvertinti ekologinės žemės ūkio gamybos įtaką dirvožemio savybėms ir kviečių grūdų kokybei. Naudotos atestuotos ekologinei gamybai trąšos Ragų drožlės (RD) ir Ragų geluonių miltai (RGM). Kontroliniame variante K0 veislės Širvinta1 gauti 1,9 t ha-1 ir Ada 1,8 t ha-1 kviečių grūdų derliai. Tręšimai atlikti: rudenį prieš sėją N30 ir pavasarį krūmijimosi tarpsnyje N50 aktyviojo azoto kiekiai. Nustatyta, kad naudojant ekologiškas trąšas RD gautas Širvinta1 2,5 t ha-1ir Ada veislės 2,9 t ha-1 žieminių kviečių derlingumas; naudojant trąšas RGM gauti atitinkamai 2,2 t ha-1 ir 2,5 t ha-1 derlingumai, Chemizuotame ūkyje naudojant įprastinį tręšimą bei augalų apsaugos priemones – 5,5 t ha-1 Širvinta1 ir 4,7 t ha-1 Ada veislės žieminių kviečių derliai. Ekologinėje gamyboje didžiausi baltymų, šlapiojo ir sausojo glitimo kiekiai Širvinta1 ir Ada veislės grūduose nustatyti naudojant ekologinę trąšą Ragų drožlės. / The research on effects of fertilizers, certified in organic agricultural systems, on the productivity and chemical composition of winter wheat was carried out on the farm of organic production in the Center of Agroecology at Lithuanian University of Agriculture in 2008-2009. Research goal – to evaluate influence of organic farming to soil properties and wheat grain quality.It was found that using Ragų drožlės produces a significant increase of 0,59 - 1,15 t ha-1 or 30 - 65 per cent in winter wheat productivity. Using Ragų drožlės produced a higher increase in grain productivity than using Ragų geluonių miltai. Using Ragų drožlės also produced significantly higher protein content, sedimentation and number of fall results in wheat yield.