Tyrimo tikslas – įvertinti LSMU MA FF studentų darbo lūkesčius, vidinę ir išorinę migraciją. Tyrimo uždaviniai buvo įvertinti studentų darbo lūkesčius, migracines nuostatas ir planus; nustatyti migracijos nuostatų skirtumus sociodemografinėse grupėse, bei įvertinti, kurie veiksniai – ekonominiai ar socialiniai yra lemiantys migracijai. Tyrimo metodika. Tyrimo metodai - kokybinis ir kiekybinis tyrimai. Kokybiniame tyrime dalyvavo 10 respondentų – vesta diskusija Focus grupėje; kiekybiniame tyrime - 206 respondentai – atlikta anoniminė anketinė apklausa. Statistinė duomenų analizė atlikta, naudojant statistinių programų rinkinio SPSS.20 versiją. Statistinių ryšių įvertinimui naudotas susijusių požymių χ2 (chi kvadrato) kriterijus, laisvės laipsnių skaičius ir statistinis reikšmingumas (p). Gautų duomenų tikrinimui pasirinktas statistinio reikšmingumo lygmuo lygus 0,05. Rezultatai. Tyrimo metu nustatyta, kad 77,2% apklaustųjų norėtų dirbti farmacinėje kompanijoje didmiestyje. Vertinant verslumą nustatyta, kad 75,7% norėtų kurti savo verslą. 67,5% respondentų tikisi uždirbti nuo 2001 iki 4000 litų atlyginimą. Vertinant skirtumus tarp sociodemografinių grupių nustatyta, kad moterims labiau nei vyrams yra svarbūs socialiniai darbo aspektai. 92,2% studentų Lietuvoje migruotų dėl didesnio atlyginimo ir geresnių darbo sąlygų. Moterys labiau nei vyrai yra linkusios migruoti dėl šeimyninių aplinkybių. Po studijų baigimo emigruoti planuoja 17,0% studentų, o 43,2% - dėl emigracijos nėra... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to evaluate LSMU MA FF work expectations, internal and external migration. The tasks of the research are to evaluate students’ work expectations, attitudes to migration and plans, to indicate different attitudes to migration in socio-demographic groups and to evaluate which factors – economic or social are determining migration process. Methodology of the research. Qualitative and quantitative research methods were used. 10 respondents participated in the qualitative research – discussion in Focus group was conducted; 206 respondents participated in the quantitative research – anonymous questionnaire was used for the quantitative research. Statistical data analysis performed using SPSS.20 version. The criterion of the related features χ2 (chi square), the number of degrees of freedom and the statistical significance (p) were used for the evaluation of the statistical relations. The statistical significance level equal 0.05 was chosen for the verification of the received data. Results. 77.2% of the respondents expect to work in a pharmaceutical company. 75.7% of the respondents would like to establish their own business. 67.5% of the respondents expect to earn 2001 – 4000 LTL. While evaluating the differences among socio-demographic groups it was determined that social aspects are more important for women than men. 92.2% of the students would migrate within a country for a better work conditions and higher salary. Women more than men are ready to... [to full text]

Šiandieninė migracija yra didžiausias visų laikų žmonių judėjimas. Pastaraisiais dešimtmečiais šis reiškinys apima apie 200 milijonų žmonių. Tai tampa vis sudėtingesne problema socialiniu, kultūriniu, politiniu, religiniu ir ekonominiu požiūriu. Siekiamas tyrimo tikslas yra įvertinti kiek tiksliai migracijos pokyčiai veikia demografinius bei ekonominius pokyčius. Teorinėje problemos analizėje aiškinamasi kokias darbo jėgos formas, migracijos teorijas, darbo jėgos mobilumą apsprendžiančius veiksnius išskiria Lietuvos ir užsienio šalių autoriai, kaip jie vertina darbo jėgos migracijos poveikį ekonomikai ir politikai; Situacijos analizėje vertinama kaip darbo jėgos migracija veikia šalių ekonomikas analizuojant 3 ES valstybes: Airiją, Lenkiją bei Lietuvą, vertinami bei lyginami įvairių rodiklių procentiniai pokyčiai nuo bazinių metų per 10 metų laikotarpį. Projektiniuose sprendimuose matematiškai įvertinama demografinių bei ekonominių rodiklių pokyčių priklausomybė nuo migracijos pokyčių ir atlikus migracijos mastų prognozę, aptariama galima migracijos procesų raida Lietuvoje, kuriami 3 migracijos proces�� scenarijai: optimistinis, pesimistinis ir realistinis. / Today’s migration is the biggest people movement in all-time. In late decades this phenomenon takes about two hundred million. It becomes more complicated economic, social, cultural, political and religious problem. Work mobility influences demographic and economic situation. In this work this influence will be estimated by using regression method. In the first part of this work the theoretical discourses of migration are analysed, in the second – the demographic and economic situations, influenced by labour force mobility between three countries (Ireland, Poland, Lithuania) are compared and in the third part – the correlations between migration and demographic and economic rates are found and the three scenarios (optimistic, realistic, pessimistic) are designed.

Magistriniame darbe keliama hipotezė: Lietuvos komunikacijos politika (strategija) yra sudaryta ir veikia tikslingai, atsižvelgiant į nagrinėjamos temos teorines prielaidas, tačiau ji veikia ne efektyviai, kas galėjo būti nulemta to, jog kuriant ir vykdant ilgalaikę strategiją neatsižvelgta į užsienio lietuvių pastabas ir pasiūlymus, kas galėtų padaryti šį bendradariavimą efektyvesniu. Atsižvelgiant į iškeltą hipotezę nustatomas šio darbo objektas – Lietuvos valstybės komunikacijos politikos su užsienio lietuviais problematika. Darbo tikslas yra atskleisti kokios problemos kuria barjerus siekiant efektyvių rezultatų. Ir kaip tas problemas siūlo spręsti užsienio lietuvių oficialieji atstovai – pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai. Siekiant šių tikslų šiame darbe keliami tokie uždaviniai: * išsiaiškinti pagrindines Lietuvos migracijos priežastis, kurias paaiškina tarptautinės migracijos teorijos; * išnagrinėti Lietuvos komunikacijos politiką, kaip tarptautinės komunikacijos politikos pagrindu paremtą veiksmų koordinavimą; * apklausus pasaulio lietuvių bendruomenių narius, kaip užsienio lietuvių oficialiuosius atstovus, išsiaiškinti kokios jų nuomone problemos kuria barjerus siekiant efektyvesnės Lietuvos komunikacijos politikos su užsienio lietuviais ir kokius problemų sprendimo būdus jie siūlo. Darbo teorinėse dalyse nagrinėjama ir vertinama teorinė medžiaga susijusi su Lietuvos migracija ir tarptautinio bendradarbiavimo sritimis. Tai yra išanalizuotas migracijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / At the beginning of the research work the hypothesize was: the communication policy (strategy) of Lithuania is made and running targeted according to all the theoretical assumptions of this topic, but it is not enough effective what could be determined by the fact that foreign Lithuanian’s comments and opinions were not listened on the development and execution of long-term strategy, which could make this communication more effective. According to the hypothesis the object of the work was set as – the problems of Lithuanian communication policy with foreign Lithuanians. The aim is to reveal the problems which are the barriers for effective results. And to see how official representatives of foreign Lithuanians are suggesting to solve the problems. To achieve the goals in this work the following tasks were made: * to clarify the Lithuanian main causes of migration, which explains the theory of international migration; * to examine Lithuanian communication policy set as international communications policy-based coordination; * to find out what kind of problems make the effectiveness of the policy lower, while asking the opinion of Lithuanian community members, as the foreign Lithuanians official representatives, and also to ask them what kind of solutions they offer to make the communication more effective. This work is dealing with theoretical material related to migration and Lithuanian international communication with foreign Lithuanians. The migration phenomenon is analyzed... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti teoriniai jaunimo emigraciją sąlygojantys veiksniai ir, remiantis empiriniu emigravusio jaunimo tyrimu, įvertinta veiksnių įtaka Lietuvos jaunimo emigracijos motyvacijai bei jaunimo grįžtamosios migracijos nuostatoms. Pirmojoje darbo dalyje išnagrinėtos migracijos reiškinį aiškinančios teorijos, išskirti migracijos modeliai bei pagrindiniai tarptautinę migraciją bei emigraciją lemiantys veiksniai. Antrojoje darbo dalyje, remiantis moksline literatūra, išnagrinėti ir apibendrinti jaunimo, kaip išskirtinės socialinės bei amžiaus grupės, ypatumai; remiantis statistiniais duomenimis, įvertintas jaunimo emigracijos iš Lietuvos mastas; atlikta ekonominės, politinės, socialinės, psichologinės, užimtumo, mokymosi bei kitos jaunimo situacijos Lietuvoje analizė bei įvertinta jos įtaka jaunimo emigracijai, Europos Sąjungos ir Lietuvos jaunimo ir migracijos politikos kontekste. Trečiojoje darbo dalyje pateikti atlikto emigravusio jaunimo emigracijos motyvacijos ir grįžtamosios migracijos nuostatų empirinio tyrimo rezultatai. Rezultatų analizės metu išryškinti jaunimo emigracijos motyvai ir, remiantis emigravusio jaunimo patirtimi, įvertinti teorinėje dalyje išnagrinėtų migracijos veiksnių įtaka jaunimo emigracijai iš Lietuvos bei grįžtamosios migracijos nuostatoms. / The Master’s paper provides analysis of theoretical pre-requisites of youth emigration and assessment of impact of the pre-requisites upon the reasoning of Liethuanian youth emigration and attitudes of return migration, which is performed upon the date collected during empirical research of youth emigrants. The first part of the paper examines theories that explain the phenomenon of migration, provides models of migration and basic factors causing international migration and emigration. The second part of the MA paper provides analysis and summary of characteristics of the youth (a special social and age group), which is based on scientific literature; assessment of a scope of youth migration from Lithuania, which is made on the grounds of statistical data; analysis of economic, political, social, psychological, employment, training and other youth situations in Lithuania and assessment of the said factors upon youth emigration in the context of the EU and Lithuanian youth policy. The third part of the MA paper defines the results of performed empirical research of youth emigration motivation and attitudes for return migration. The survey analysis emphasizes motives of youth emigration and, on the grounds o experience of youth-emigrants, assesses impact of the factors that are examined in the theoretical part upon youth migration from Lithuania and decisions of return migration.

Are Lithuanians leaving Lithuania? Facing the mass emigration phenomenon, such questions are more and more often asked not only by journalists who attempt at drawing the attention of the society to this issue, but also by politicians and public characters. There are many ways of thinking about this issue. Those who have gained well being in foreign countries, enjoy the benefits of migration. However, others worry about the negative impact on the demographical and social situation, as well as the negative influence on labor market of the country in the future. Alongside with many sob stories and declared determination to get remedies immediately, is possible to hear another opinion, stating that it is a civil liberty - freedom to travel to obtain a wealth of opportunities. Nowadays migration movement is becoming a global issue. Experts are voicing their concerns about the threats of emigration. Therefore, it is interesting whether the government of Lithuania has any cure for mass emigration. The main objective of this paper is to analyze the processes of emigration in Lithuania. In conclusion, the object of the paper is the emigration movement in Lithuania. The main thesis of this paper is to prove that the society is not aware of government’s remedies, which are rather ineffective at curbing the increasing emigration scale. In order to reach objectives set in the paper, a questionnaire was prepared and distributed to the residents of Joniškis Region Municipalities. So the... [to full text]

Šiame bakalauro darbe nagrinėjami gyventojų struktūros ir jų ekonominės veiklos pokyčiai. Tyrimo tikslas – išnagrinėti gyventojų struktūros ir jų ūkinės veiklos pokyčius įtakojančius veiksnius bei atskleisti naujas žemo urbanizacijos lygio atokesnių vietovių darnios plėtros ir konkurencingumo didinimo galimybes. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros ir kitų teorinių šaltinių sisteminė ir lyginamoji analizė, loginė analizė; sociologinė apklausa (anketavimas, interviu), tyrimo metu gautų duomenų matematinis ir grafinis apdorojimas ir apibendrinimas. Tryškių seniūnijos gyventojų struktūrą ir jų ekonominę veiklą bei perspektyvas tyrėme 2013 metų kovo – balandžio mėnesiais. Bakalauriniame darbe aptariami gyventojų struktūros pokyčius sukeliančių veiksnių teoriniai aspektai. Analizuojami migraciniai procesai, juos aiškinančios teorijos, jų poveikis įvairioms valstybės sritims, gyventojų struktūrai ir jų ekonominei veiklai. Taip pat apžvelgiamos migracinių procesų tendencijos ir poveikis Lietuvos valstybei. Praktinėje darbo dalyje pateikiama Tryškių seniūnijos gyventojų bei seniūnijos darbuotojų apklausos duomenų analizė, pristatoma Tryškių miestelio ekonominė ir sociokultūrinė vizija, pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Population‘s structure and its’ economic activity changes have been investigated in this bachelor thesis. Aim of the research – to analyze factors which cause population‘s structure and economic activity changes, also to reveal new sustainable development and competitiveness improvement opportunities for remote low urbanization level areas. Methods of investigation: systemic and comparative analysis of scientific literature and other theoretical sources; logical analysis; sociological examination (questionnaire, interview), mathematical and graphical generalization of collected data. Tryškiai local administrative unit (LAU) population’s structure, economic activity and its’ perspectives were investigated in March and April, 2013. The theoretical aspects of factors causing population’s structure changes are discussed in this bachelor thesis. Migration processes, their theories, and these processes’ impact on various state fields, and on population’s structure and its’ economic activity are analyzed. Also trends of migration processes and their impact on Lithuanian state are overviewed. T.

Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text] / Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą]

Migracijos literatūroje grįžusių migrantų integracijos kilmės šalies darbo rinkoje sėkmė dažniausiai siejama su grįžusiųjų užsienyje įgytais žiniomis ir įgūdžiais, tačiau palyginti mažai dėmesio skiriama juos priimančios darbo rinkos įtakai. Disertacija siekiama užpildyti šią nišą, analizuojant grįžtamąją migraciją ne tik iš grįžusių migrantų, bet ir iš kilmės šalies darbdavių perspektyvos. Disertacija, kurios empirinis tyrimas remiasi 2013 m. atliktomis reprezentatyviomis Lietuvos visuomenės, Lietuvos darbdavių ir į Lietuvą gyventi grįžusių migrantų apklausomis, atskleidžia, kad Lietuvai būdingas žemas darbo rinkos imlumas užsienyje įgytam žmogiškajam kapitalui. Tai paaiškina, kodėl daugeliui grįžusių migrantų migracijos patirtis netampa privalumu Lietuvos darbo rinkoje, nepaisant to, kad 8 iš 10 grįžusių migrantų teigia užsienyje patobulėję. Atliktas tyrimas taip pat rodo, kad negalėjimas panaudoti užsienyje įgytų žinių ir įgūdžių bei jausmas, kad jie nėra tinkamai įvertinami, yra svarbus grįžusiųjų pakartotinės migracijos veiksnys. Tai leidžia naujai pažvelgti ir į Lietuvos ir kitų šalių įgyvendinamą migracijos politiką, kuri paprastai yra orientuota į grįžtančiųjų skaičiaus augimą, tačiau disertacijos tyrimas rodo, kad norint užtikrinti grįžtamosios migracijos tvarumą, dėmesį reikia sutelkti į grįžusiųjų ir jų įgytų žinių paklausos šalies darbo rinkoje didinimą. Be praktinių rekomendacijų politikai tobulinti disertacija papildo migracijos mokslinę literatūrą naujomis... [toliau žr. visą tekstą] / Migration literature tends to focus on individual level factors, such as human capital acquired abroad, to explain the success of the integration of returnees while neglecting the importance of the environment in their home country. The dissertation offers a theoretical framework, which involves the factors of the home country’s labour market in explaining the integration of return migrants, while at the same time taking into account changes in the human capital of returnees while they were abroad. The empirical findings of the dissertation are based on three representative surveys carried out in late 2013 among three different audiences in Lithuania: 1) adult population (N=1930); 2) employers (N=1000), and 3) returnees (N=804). The research revealed that almost all return migrants have acquired valuable knowledge and skills while abroad that they expect to use in advancing their careers in Lithuania. Yet most of them underutilise their foreign experience after return. Moreover, they feel that their new knowledge and skills are undervalued in Lithuania. Indeed, the research proved that rather unfavourable attitude towards return migrants and their migration experience prevails in Lithuanian society and among employers. Returnee unfriendly environment leads not only to the loss of potential benefits of human capital but also to the unsuccessful reintegration of returnees and, eventually, to their repeat migration. Therefore, migration policies that aim at encouraging return... [to full text]

Šiame baigiamajame darbe optimizuojama plokščiojo kūno forma esant žinomai apkrovai ir kraštinėms sąlygoms. Aptariami pagrindiniai optimizavimo tipai, globaliojo optimizavimo ir kontinuumo diskretizavimo metodai. Forma optimizuojama trimis skirtingais neadaptyviais genetiniais algoritmais ir trimis adaptyviais, taikant migracijos strategijas. Poslinkiai ir von Mises įtempimai skaičiuojami baigtinių elementų metodu. Darbo užduotis realizuota C++ kalba. Darbą sudaro 9 dalys: įvadas, kūno formos modeliavimo metodų apžvalga, baigtinių elementų metodas, genetiniai algoritmai, kūno formos optimizavimo uždavinys, rezultatų palyginimas, išvados, literatūros sąrašas, priedai. Darbo apimtis - 62 p. teksto be priedų, 39 iliustr., 5 lent., 24 bibliografinių šaltinių. / The task of Master thesis is to optimize shape of plane body with given loading and boundary conditions. The classes of structural optimization problems, the methods of global optimization and discretization of continual structures are discussed. For shape optimization three different not adaptive and three adaptive genetic algorithms with migration strategy are used, displacements and von Mises stresses are calculated using finite element method. The program was created using C++ language. The work consists of 9 parts: introduction, overview of methods used for shape optimization, finite element method, genetic algorithms, shape optimization of plane body, results, conclusions, references, appendixes. Work consist of 62 p. text without appendixes, 39 pictures, 5 tables, 24 bibliographical entries. Appendixes are included.