Aptariamas mokslo ir pramonės bendradarbiavimo portalo modelis. Remiamasi trišalio bendradarbiavimo koncepcija, kuomet procese dalyvauja universitetas, pramonės atstovai bei studentai. Išnagrinėti sistemoje vykstantys procesai bei jų realizavimo būdai. Apžvelgiamos veikiančios panašios bendradarbiavimo sistemos Lietuvoje ir užsienyje, aptariamos pagrindinės jų kūrimo problemos. Identifikuojami būsimosios sistemos vartotojai, jų rolės bei informaciniai srautai. Pateikiamas eksperimentinis tyrimas - sistemos prototipas. Taip pat atlikta vertinamoji analizė. / The article presents the site model of industry and science collaboration. It is built on three-sided collaboration conception when university, industry and students are participating in the process. Article analyses the running processes and the ways of implementing. There are described other similar collaboration systems in Lithuania and abroad also their main development problems. All the users, their roles and the flows of information are described in the research. There is a experimental research - the prototype of system. Also evaluation analysis is provided.

Šiame darbe apžvelgiama Lietuvos mokslo politikos situacija ir institucijos, atsakingos už jos įgyvendinimą; problemos, kylančios ją įgyvendinant; aprašomas "slėnių" kūrimo Lietuvoje procesas nuo idėjos iki programų patvirtinimo; atliekama šiame procese dalyvavusių asmenų apklausa siekiant išsiaiškinti jų nuomonę apie "slėnių" kūrimo naudą ir efektyvumą bei apie "slėnių" kūrimo proceso eigą; lyginami pasiekti tarpiniai rezultatai (patvirtintos programos) su tikslais iškeltais proceso pradžioje. / This work reviews the situation in Lithuania's scientific policy and institutions responsible for its implementation; problems arising in the implementation; describes the process of "valleys" creation in Lithuania from idea to the programs; the interrogation of persons involved in the process to ascertain their views on the "valleys" creating value and effectiveness of the "valley" development process, was done; compared achieved the intermediate results (approved program) with the objective set in the beginning of the process.

Šiame darbe siekiama ištirti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklą pasirinktose Europos Sąjungos šalyse, skirstant jas pagal išsivystymo lygį į labiau išsivysčiusias (Junginė Karalystė, Prancūzija ir Švedija) bei mažiau išsivysčiusias (Lietuva, Latvija, Vengrija ir Čekija) šalis. Darbe atskleidžiami teoriniai MTEP aspektai, parodoma dabartinė Lietuvos MTEP situacija ES kontekste, keliamos hipotezės apie atskirų MTEP rodiklių pokyčius, MTEP veiklos efektyvumą ir įtaką ekonomikos augimui. Hipotezėms patvirtinti arba paneigti vykdomas trijų etapų tyrimas, kuris parodė, kad, augant išlaidoms MTEP veiklai, kartu vystosi ir ekonomika bei didėja mokslinės veiklos produktyvumas; efektyviausiai MTEP veiklą vykdo Prancūzija, Čekija ir Lietuva; mažiau išsivysčiusios šalys atsilieka nuo labiau išsivysčiusių pagal daugelio MTEP rodiklių absoliučius statistinius duomenis, tačiau šiose šalyse atskirų rodiklių augimo tempai žymiai spartesni, tarp šalių pastebimi konvergencijos požymiai, todėl galima tikėtis, kad ilgainiui besivejančios šalys, tarp jų ir Lietuva, pasieks šalių-inovacijų lyderių lygį. Galiausiai darbe pateikiami atlikto tyrimo apribojimai bei pasiūlymai tolesniems šios srities tyrimams. / This paper aims at assessing the performance of research and development (R&D) in selected European Union countries, distinguished by their level of development into more advanced countries (United Kingdom, France and Sweden) and less advanced countries (Lithuania, Latvia, Hungary and Czech Republic). Firstly, the theoretical approach to R&D is showed, then the current situation of R&D sector in Lithuania is estimated in relation with the EU context and hypotheses about the trends of particular R&D indicators, their effectiveness and contribution to the growth of economics are formulated. In order to affirm these hypotheses, a three-stage research is carried out. The results of the analysis propose that R&D expenditure has a significant impact on the growth of economics and on productivity of R&D. It also shows that France, Czech Republic and Lithuania are among the countries, which performs R&D most effectively, likewise it estimates that less advanced countries are lagging behind at almost all indicators, however they are catching up with the advanced nations because of the rapid growth rate of particular R&D indicators, therefore evidences of convergence between countries can be indicated. Finally, the limitations of this research and proposals for further studies are presented.

Šiame magistro darbe nagrinėjama mokslo laisvė kaip teisės kategorija bei atskleidžiami mokslo laisvės ypatumai ir ribos biomedicinoje. Kadangi mokslo laisvės turinys iki šiol yra neaiškus, susidarė prielaidos atsirasti teisiniams ir praktiniams neaiškumams mokslo laisvės reglamentavimo srityje. Esminės problemos, susijusios su mokslo laisvės kaip teisės kategorijos neapibrėžtumu yra mokslo laisvės ribų teisinio reglamentavimo, mokslo laisvės biomedicinoje tapatinimo su teise (laisve) ir mokslo laisvės biomedicinoje tapatinimo su esminiu principu problemos. Todėl šio darbo tikslas – išanalizuoti ir įvertinti mokslo laisvės kaip teisės kategorijos ypatumus biomedicinos kontekste. Magistriniame darbe analizuojama mokslo laisvės teisinio reglamentavimo tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose raida, nagrinėjama mokslininko teisė (laisvė) atlikti mokslinį tyrimą ir tiriamojo asmens teisė naudotis mokslo pažangos vaisiais bei įvertinami mokslo laisvės ypatumai ir ribos biomedicinoje. / The thesis analyses freedom of science as a category of law and its peculiarities in biomedicine. Freedom of science as a legal category is not adequately regulated and cannot sufficiently provide the legal basis for protecting society against adverse effects resulting from biomedical and technological development. The main problems associated with the regulation of the freedom of science are the problem of regulating the limits of the freedom of science, the problem associated with the conception of the freedom of science as a human right (freedom), and the problem concerned with the conception of the freedom of science as a fundamental principle. Therefore the aim of the thesis was to analyze and evaluate the characteristics of the freedom of science in biomedicine. The thesis analyses the right (freedom) of the scientist to perform research and the right of the investigated subject to enjoy the benefits of scientific progress and its applications, as well as the peculiarities and limitations of the freedom of science in biomedicine.

Following the models of the research management theory, modern science approach and priorities of international initiatives and documents concerning higher education the dissertation discusses research management in European universities. The novelty of such analysis is expressed through developed theoretical model for university research management merging elements of the change management theory models, characteristics of modern science and priorities of international initiatives and documents. The model is validated by the method of cases study performed in six European countries – Belgium (Flemish region), Czech Republic, Denmark, the Netherlands, Finland and Germany – and illustrating their practices of university research management. Following the research findings the extended version of the model is provided. The latter defines the cycle of research management in universities. Such a model may be applied as an instrument to set institutional priorities in research management and to define alternatives for their implementation. Discussing applicability of the model in Lithuania the conclusion is made that it may contribute to effective reorganisation of research management in local universities and increase their competitiveness and international visibility. / Disertacijoje, remiantis pokyčių vadybos teorijos modeliais, šiuolaikine mokslo samprata bei tarptautinėmis iniciatyvomis ir dokumentais, įtakojančiais aukštąjį mokslą, nagrinėjamas mokslinių tyrimų valdymas Europos universitetuose. Šios analizės naujumas pasireiškia apjungiant pokyčių vadybos teorijos modelių elementus, šiuolaikinės mokslo sampratos bruožus ir tarptautinių iniciatyvų bei dokumentų prioritetus į teorinį modelį, skirtą mokslinių tyrimų valdymui. Šis modelis yra tikrinamas pasitelkiant atvejų analizės metodą, apimantį šešių valstybių – Belgijos (Flandrijos regiono), Čekijos, Danijos, Olandijos, Suomijos ir Vokietijos – universitetų mokslinių tyrimų valdymo praktikas. Atsižvelgiant į jas, yra pateikiama išplėstinė modelio versija, nubrėžianti universitetinių mokslinių tyrimų universitete valdymo ciklą. Toks modelis gali būti taikomas kaip instrumentas siekiant apibrėžti mokslinių tyrimų valdymo prioritetus bei numatant alternatyvas jų įgyvendinimui. Diskutuojant šio modelio pritaikomumą Lietuvoje, daroma išvada, kad jo taikymas šalies aukštojo mokslo institucijose galėtų prisidėti prie efektyvaus mokslinių tyrimų valdymo reorganizavimo bei universitetų konkurencingumo ir tarptautinio matomumo.

The investigation of state economic policy in the context of integration processes in the EU is becoming more important, particularly as regards ground-taking and preventing possible negative effects for the separate EU countries. It is also clear that there is a lack of adequate theoretical models and solutions for responding to modern challenges, which would allow to evaluate complexly the efficiency of state economic policy of the EU countries in different phases of preparation, grounding, and implementation. Therefore this doctoral dissertation is devoted to the efficiency of state economic policy in the context of integration processes in the EU. The research is focussed on a theoretical study and identification of the factors of efficiency of state economic policy, as well as the identification of potential measures of performance of state economic policy of EU countries in the context of integration processes in the EU; it provides for a macrosimulation model, allowing to evaluate the impact of the identified factors on the efficiency of state economic policy of the EU countries, it also evaluates the impact of the identified factors on the efficiency of state economic policy in selected for research EU countries and offers recommendations regarding the directions of the implementation of state economic policy for increased efficiency of state economic policy of EU countries in the long term perspective. / Vis svarbesni tampa valstybės ekonominės politikos tyrimai integracinių procesų ES kontekste, ypač siekiant pagrįsti ir neleisti pažeisti atskirų ES šalių interesus. Taip pat akivaizdu, kad šiuo metu stokojama šiuolaikiniams iššūkiams adekvačių teorinių modelių ir sprendimų, skirtų kompleksiškai vertinti ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumą įvairiose šios politikos rengimo, pagrindimo ir įgyvendinimo stadijose. Todėl ši daktaro disertacija skirta valstybės ekonominės politikos efektyvumui integracinių procesų ES kontekste. Tyrimo metu atlikus teorinę studiją identifikuoti valstybės ekonominės politikos efektyvumo veiksniai, identifikuotos ES šalių galimos valstybės ekonominės politikos vykdymo priemonės integracinių procesų ES kontekste, sukurtas makrosimuliacinis modelis, leidžiantis įvertinti identifikuotų veiksnių poveikį ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui, įvertintas identifikuotų veiksnių poveikis tyrimui atrinktų ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui bei pasiūlytos valstybės ekonominės politikos vykdymo kryptys ES šalių valstybės ekonominės politikos efektyvumui ilgalaikėje perspektyvoje padidinti.

Didėjantis tarptautinis bendradarbiavimas jūros aplinkos apsaugos srityje skatina intensyvesnį duomenų apie jūros aplinką rinkimą bei palankesnių sąlygų sudarymą MJT vykdymui. Šiame darbe siekta išanalizuoti MJT reguliavimą atskirose jūros erdvėse bei įvertinti Baltijos jūros šalių praktiką ir reglamentavimo trūkumus. Buvo išanalizuota 1982 m. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencija, ypač nuostatos susijusios su MJT, Helsinkio komisijos rekomendacijos, papildančios MJT teisinį režimą, apžvelgti Baltijos jūros valstybių, įskaitant Lietuvos, norminiai aktai. Darbe išanalizuotos MJT charakteristikos, Jūrų teisės konvencijoje naudojamos tyrimų sąvokos, pagrindiniai MJT reguliavimo principai, MJT praktika Baltijos jūros šalyse bei MJT ir jų teisinio reguliavimo svarba ES mastu. Tyrimų rezultatai parodė, kad Baltijos šalyse vis dėlto egzistuoja nemažai trūkumų MJT reglamentavime, ypač leidimų išdavimo procedūrose. / Growing international cooperation in marine protection field intensifies marine data collection and creation of more favourable conditions for marine scientific research activities. This scientific work analyses MSR regulation in separate maritime zones and assesses Baltic States practice and gaps in regulation. UNCLOS, especially provisions related to MSR, recommendation of HELCOM that complements legal regulation of MSR, Baltic States’ and Lithuanian national legal instruments were taken into account. Work presents MSR characteristics, research definitions which are used in Convention, the main MSR regulation principles, Baltic States practice regarding MSR and interest by EU on importance of legal regulation. Results of analysis have showed the existing gaps in MSR regulation in Baltic States, especially within permits issuing procedures.

Marine scientific research has not lost any of its significance for the world of today and might become even more important for the future as the knowledge in this area will be crucial for management decisions in most areas of human life. Lithuania being the coastal state should be strongly motivated to create favourable conditions for carrying out MSR. The provisions of Part XIII, 1982 UNCLOS, set out specific rights and obligations for coastal and researching States and provide guidelines on how these rights and obligations should be implemented through negotiated access by foreign research vessels into the maritime zones under coastal State sovereign rights and jurisdiction. However, there is no evidence of successful UNCLOS implementation into national law of the Republic of Lithuania. The MSR regime remains nominal for lack of practical implementation. Though the UNCLOS is considered to represent the predominant international MSR regime, there are still provisions requiring a liberal interpretation, which could be enabled both by States enacting appropriate formulations and procedures in their national legislation and by commissions and international organizations developing guidelines and standardized procedures. The study has been structured in three parts which are further outlined in chapters representing the most relevant issues of the topic under discussion. Part 1 explores the historical development of marine science regulation indicating the origin and... [to full text]