Įvairūs autoriai, nagrinėję mokytojų vadybines kompetencijas, nurodė mokytojų vadybinio kompetentingumo problemą, tačiau mokytojo vadybinių kompetencijų raiška mokyklos valdyme nėra tirta. Magistro darbe suformuluotas tikslas – ištirti Radviliškio rajono gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų mokytojų vadybinių kompetencijų įtaką jų dalyvavimui mokyklos valdyme. Darbe teoriškai pagrįstos ir ištirtos mokytojų vertybinės nuostatos, vadybinės žinios ir vadybiniai gebėjimai. Atlikta mokytojų vadybinių kompetencijų raiškos mokyklos valdyme analizė. Nustatyta, kad mokytojų socialiniai-demografiniai veiksniai neturi įtakos mokytojo vadybinės kompetencijos raiškai, tačiau Lietuvoje vykdoma švietimo įstaigų tinklo pertvarka daro įtaka mokytojų nuostatai dėl mokyklų ateities perspektyvų. Atskleista, kad gimnazijų, vidurinių ir pagrindinių mokyklų mokytojų vadybinių žinių ir gebėjimų tobulinimas yra vienas iš veiksnių, lemiančių mokyklos valdymo kokybę. Pastebėta, kad tobulinant vienus vadybinius gebėjimus, proporcingai didėja kiti. Tyrimas taikytinas priimant sprendimus mokytojų įtraukimo į mokyklos valdymą srityje, planuojant mokyklos veiklą, pertvarkant mokyklos valdymo sistemą, numatant mokyklų vadovų ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. / Various authors who had investigated teachers’ leadership competence pointed out its problems however expression of teachers’ leadership competence in school management was not studied. The aim of the Master’s work is to examine how the leadership competence of the teachers of Radviliskis district gymnasiums, secondary and basic schools has influence on their participation in school management. Resolutions of values, knowledge of management and leadership abilities of teachers are theoretically proved and examined in the work. Analyses of expression of teachers leadership competences in school management is carried out. It is ascertained that social-demographical factors of teachers do not have any influence on teacher’s leadership competence however the reform of educational institutions which has been performed in Lithuania has an influence on teachers’ attitude towards the future perspectives of schools. It is revealed that improvement of management knowledge and abilities of teachers is one of the factors which decides the quality of school management. It is noticed while improving one kind of management abilities, the others improve in proportion. Research is applied to make a decision while involving teachers in school management, planning activities of school, reforming management system of school, determining improvement of professional skills of heads and teachers.

Bakalauro darbo tema Rėkyvos mokyklos interjero įrangos ir mažosios architektūros kompleksinis projektas. Potemė - mokytojų kambario ir dailės kabineto interjero projektas. Kuriant interjerą pasirinktam objektui, mano tikslas buvo funkcionalumas, patogumas ir kokybiškumas. Atsižvelgiant į tai, kad didžiosios daugumos Lietuvos mokyklų interjeras yra tradicinis ir kuriamas pagal nusistovėjusias taisykles bei principus, ypač siekta pasirinktoms mokyklos patalpoms suteikti išskirtinumo, paįvairinti jas unikaliomis detalėmis ir mokyklos aplinką atspindinčiomis spalvomis. Rėkyvos pagrindinė mokykla yra išskirtinėje gamtinėje aplinkoje. Prie mokyklos yra ežeras, gausu augmenijos, įrengti parkai, puoselėjama ekologija. Būtent todėl kuriant mokytojų kambario ir dailės kabineto interjerą pasirinktos natūralios gamtos spalvos ir medžiagos. Stengiausi patalpų erdves užpildyti saikingai, neapkrauti jų įranga ir baldais, nes dėl didelių srautų į pirmą vietą iškyla erdvės klausimas. Atsižvelgta ir į mokyklai taikomus ergonominius reikalavimus bei personalo poreikius, juos ištirti panaudotas edukacinis tyrimas. Savo darbo tikslą pasiekiau: suprojektavau visuomeninius poreikius tenkinantį projektą. Pateikiau detalius baldinės įrangos, lubų, apšvietimo ir grindų dangų planus. Taip pat detalias projekto išklotines. Darbo pristatyme pateikiau 4 planšetus, video medžiagą ir rašto darbą su eskizais ir brėžiniais. Manau, kad mano projektas yra funkcionalus ir savo formomis ir spalvingumu. / My bacaalaureate work subject is interior equipment and small architecture complex project in Rėkyvos school. Thematic is teachers and art room interior project. Creating interior for the chosen object my purpose was functionality, comfortability and quality. Regarding to that majority Lithuania’s schools interiors are traditional and created by routine, it was specially intended to create originality, with variety of unique things and colors that reflect the schools environment. Rėkyvos high school is in a unique natures environment. There is a lake near it, a lot of vegetation, installed parks, cherished ecology. This is the main reason why natural colors and materials were chosen to decorate the teachers and art rooms. I tried not to fill all the free space with equipment and furniture because the lack of space is the main reason when it comes to heavy streams. I considered ergonomic and personnel demands for the school with help of educational research. My work objective was achieved: I designed a project that meets all social demands. I supplied all furniture equipment, ceiling, illumination and floor cover plans. Also detailed project information. In work presentation I supplied 4 plans, video footage and all paper work with sketches and drawings. I think that my project is functional in it’s shapes and flamboyance.

Historically the period of 1918-1940 is not long but very complicated and important period of education development in our country. The gymnasium system of those times was created in very complicated circumstances. The peculiarities of Lithuanian and national minority gymnasiums in the independent Lithuania are being analyzed in this work. Chronological limit is year 1918-1940. The purpose of this work is realized by the following tasks: • To reveal the developmental changes of Lithuanian and national minority gymnasiums in 1918-1940; • To analyze the results of education, pupils’ crop changes and the reasons for that; • To reveal the teaching programs in Lithuanian and national minority gymnasiums; • To analyze the gymnasium extracurricular activities, festivities celebrated in gymnasiums and commemorations; • To discuss the qualification of gymnasium teachers. After the First World War the revived Lithuania as a national state did not have a properly organized school system. That’s why school establishment was taken into consideration. The educated people of Lithuania were the first to start this work as they understood that establishing a national school is a very important condition for survival of a free state. Besides, the representatives of national minorities were also seeking to uphold their nationality and asked the Ministry of Education to allow them to establish their own gymnasiums. The local intellectuals, communities of educated people, public and catholic... [to full text]

The title of the present work is “The Impact of Knowledge Control and Assessment on Learner and Teacher Relations: a Sociological Aspect”. The object of the research is issues related to checking and assessing knowledge of 10th and 12th school year learners. The aim of the research is to analyse in the social-pedagogical aspect and to disclose the impact of controlling and assessing 10th and 12th school year learner knowledge and skills on learner and teacher relationships. The hypothesis of the research states that objective assessment of learner knowledge functions as a precondition for positive learner-teacher relationships and promotes the learners’ wish to seek high results, as well as their wish to study. The objectives of the research are as follows: 1. To disclose the quality of learner-teacher relations. 2. To disclose attitudes of 10th and 12th school year learners towards controlling and assessment objectivity at schools of general education. 3. To distinguish the essential factors influencing the quality of learner-teacher relations. 4. To develop a general overview of the results obtained during the research and to provide related recommendations. In order to clarify what impact learner knowledge control and assessment has on learner and teacher relations, an experiment involving 508 school learners was carried out. The method used during the experiment was identification of responder opinions by questionnaire-based surveying. The survey was organised on the... [to full text]

Mokyklos vadovo veikla, apimanti mokytojų kompetencijų tobulinimą, turi būti organizuojama pagal Lietuvos Respublikos norminius aktus, bet mokyklos vadovas turi būti susipažinęs su svarbiausiais Europos Sąjungos švietimo dokumentais ir kurdamas mokyklos strategiją atsižvelgti į švietimo kaitos pokyčius. Mokyklos vadovas turi efektyviai išnaudoti žmogiškuosius, finansinius ir materialius mokyklos išteklius, numatydamas mokytojų kompetencijų tobulinimo būdus ir priemones. Viena svarbiausių mokyklos vadovo veiklos sričių, tinkamas žmogiškųjų išteklių valdymas, nes geri darbuotojai lemia mokyklos darbo kokybę ir konkurencingumą. Mokyklos vadovas turi nuolat motyvuoti mokytojus, kad jie geriau dirbtų, nes tai skatina senų kompetencijų tobulinimą ir naujų įgijimą. Mokyklos vadovas turi būti gerai susipažinęs su kompetencijos ir kompetencijų šiuolaikine teorine samprata, turėti aiškią strategiją, kurių kompetencijų reikia jo mokyklos mokytojams. Naujų kompetencijų (ypač perkeliamųjų) įgijimą mokyklos vadovas turi sieti su naujais mokytojo vaidmenimis. Galutinis naujų kompetencijų įgijimo tikslas – paversti mokyklą nuolat besimokančia organizacija. Mokyklos vadovo veikla mokytojų kompetencijoms ugdyti apima daugelį sričių (mokytojų informavimas, išteklių paskirstymas, rūpinimasis materialine mokyklos baze, parama mokytojui, poreikių tyrimas, metodinės veiklos analizė ir kt.), tačiau vadovas turi rūpintis strateginiais mokyklos reikalais, dalį praktinių funkcijų palikdamas... [toliau žr. visą tekstą] / At the time of great development nowadays a headmaster of a school has to take care of teachers’ development and qualifications. That is why the methods and aids of the leader of the school are discussed in this article with the help of these methods the leader aims and wants teachers to get competence which is needed in the present school. The principal has to be able to analyze and apply the changes of the system of education strategically so that the school could fulfil the order of the society. The leader has to rule the school which is becoming a learning organization. Management competence of the principal has a great influence on the development of the new competence and higher qualification. The exploration of the principal’s activity showed what teachers’ competence is appreciated by principals of a school, its ways of organizing competence are considered to be effective (for seminars, courses, projects). From the exploration it has become clear that not all principals of schools take enough care of the young teachers’ competence development, less attention is paid to teachers qualification needs of self development and so on. The exploration showed that our present school needs leaders and teachers who can, use new things of pedagogy, information technology, study foreign languages, understand new roles and new competence. Key-words: headmaster of school teacher, competence, being competent, learning throughout all life, role, qualification, school strategy.

Tyrimo aktualumas. Ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse mokytojo profesija netenka prestižo dėl didelės įpareigojančios etinės atsakomybės, informacinio ir fizinio krūvio, socialinių vaidmenų konfliktų, kurie sukelia išsekimą ir profesinį „perdegimą“. Anksčiau atliktuose tyrimuose mokytojų streso valdymo metodai nebuvo nagrinėjami. Tyrimo problema. Mokytojai dėl savo darbo specifikos nuolat patiria psichinį, fizinį, emocinį stresą, kuris daro įtaką ugdymo proceso kokybei. Tyrimo objektas. Mokytojų streso valdymo metodai. DARBO TIKSLAS. Atlikti mokytojų streso ir jo valdymo metodų analizę. UŽDAVINIAI 1. Apibūdinti streso sąvoką pedagogikoje . 2. Įvardinti mokytojų streso įtaka ugdymo procesui 3. Numatyti mokytojų streso valdymo galimybes. 4. Empiriškai ištirti mokytojų stresą ir jo valdymo metodus. Tyrimo klausimas. Ar mokytojai naudoja streso valdymo metodus savo darbe. Teorinis darbo pagrindimas. Teorinėje darbo dalyje aptariami mokytojo profesijos ypatumai, mokytojo streso įtaka ugdymo kokybei, mokyklos baimių fenomenas, streso šaltiniai mokytojo darbe, pateikiami mokslinėje literatūroje rekomenduojami mokytojų streso valdymo metodai ir pabrėžiamas mokyklos streso valdymo kompleksinio sprendimo būtinumas. Tyrimo radiniai. Empirinio kiekybinio tyrimo rezultatai parodė, kad mokytojai savo veikloje dažniausiai naudoja veiklos planavimo metodus. Tyrimo metu nustatyta streso požymių dažnumo ir streso valdymo metodų koreliacija. Kokybinio stebėjimo metodo metu gauti duomenys... [toliau žr. visą tekstą] / Topicality of the study. Not only in Lithuania, but in other countries as well, the teachers job is losing it's prestige because of extremely coercive ethical responsibility, informational and physical load, conflicts in social roles, which result in exhaustion and professional „burn out“. The control methods of the stress of the teachers have not been studied previously. The problem of the study. Because of the specifics of their job, teachers are constantly under mental, physical and emotional stress, which is affecting not only their health and social life, but also their students and the general quality of the process of education. The object of the study. Control methods of teacher's stress. PURPOSE OF THE STUDY. Make an analysis of the teachers' stress and its control methods. GOALS 1. Define “stress” in pedagogy 2. Define the effects of teachers' stress on the process of education 3. Present the options for teachers' stress control 4. Empirically study the teachers' stress and its control methods The question of the study. Are teachers using stress control methods in their work? Theoretical background. Theoretical part of this work discusses the specifics of the teacher's profession, the effects of their stress on the quality of the education process, the phenomenon of school fears, the sources of stress in teacher's job, the methods of stress control for teachers, recommended in scientific literature and emphasises the need for the complex control of stress in the... [to full text]

Magistro darbo tikslas - ištirti mokyklų vadovų požiūrį į mokytojų skatinimą. Darbas yra naujas tuo, jog jame pateikiama susisteminta bendrojo lavinimo mokyklų vadovų požiūrio į darbuotojų skatinimą analizė, išskiriant pedagogų motyvavimo, skatinimo sampratos ir esmės, bendrosios bei švietimo vadybos aspektus, įvertinama mokyklų vadovų pozicija skatinant mokytojus efektyviai veiklai, aptariamos pedagoginės sąlygos ir veiksniai, įtakojantys mokytojo profesinei karjerai. / The Aim of the Master’s Final Theses is to investigate the headmasters‘attitude towards the teachers‘stimulation. The work is new because a structured analysis of comprehensive schools headmasters‘attitude towards the employees‘stimulation, distinguishing educators’ motivating, stimulation conceptions and essence, general and education management aspects, is presented. Headmasters’ position stimulating the teachers for the efficient activity is assessed; pedagogic conditions and factors, influencing teacher‘s professional career, are discussed.

Magistro darbo santrauka Magistro darbe atlikta teorinė pedagogų pasirengimo ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymo poreikių, analizė. Iškelta hipotezė, kad bendrojo lavinimo mokyklų pedagogai nuvertina savo kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių specialiuosius ugdymosi poreikius ir tai didele dalimi lemia nepakankamas pastangas ugdyti šiuos mokinius. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti pedagogų poţiūrį į kompetencijas tenkinti aukštesniųjų klasių mokinių poreikius. Atlikta statistinė (aprašomoji daţnių, procentų) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 180 bendrojo lavinimo mokyklų aukštesniųjų klasių pedagogų, ugdančių aukštesniųjų klasių mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių. Empirinėje dalyje nagrinėjama: pedagogų pasirengimas ugdyti mokinius, turinčius specialiųjų ugdymosi poreikių; pedagogų nuomonės apie mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, mokymą; jų suvokiamus šių mokinių ugdymo tikslus ir patiriamas problemas; pedagogų profesinių kompetencijų įsivertinimas; pedagogų profesinės saviugdos poreikiai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Mokinius, turinčius specialiųjų poreikių, mokytojai laiko lygiaverčiais mokyklos bendruomenės nariais, o mokinių individualių ugdymosi poreikių tenkinimą – svarbiausiu jų mokymo bruoţu. Tačiau mokymo(si) pasiekimai, mokytojų nuomone, labiausiai priklauso nuo šeimos ir paties vaiko. 2. Dauguma pedagogų, ugdydami specialiųjų poreikių mokinius, siekia formuoti... [toliau žr. visą tekstą] / Summary The paper deals with the theoretical analysis of the teachers’ preparedness to educate the pupils with special educational needs. It was brought up the hypothesis that general education school teachers devalue their competences to satisfy the special educational needs for the senior pupils and that is the basic influence to bear on incomplete efforts to educate these pupils. The research was fulfilled using the results of the inquest. It’s goal – to survey teachers’ attitude towards the competence to meet the requirements for senior pupils with special educational needs. The analysis of the statistic (descriptive rate, percentage) data was done. 180 general education school teachers, working with the senior pupils with special educational needs, participated in this research. In empirical part are analyzed: teachers’ preparedness to work with the pupils with special educational needs; teachers’ opinion about the education of the pupils with special educational needs; their comprehensible educational goals and accident – prone problems teaching these pupils; the self – evaluation of teachers pedagogical professional competences; teachers’ professional self – education needs. The most important empirical conclusions that were drawn are: 1. Teachers consider the pupils with special educational needs as the equal members of school community; the satisfaction of pupils’ individual educational needs is hold as the main feature of their teaching. But the achievements of... [to full text]

Magistro darbo tikslas - analizuoti mokytojų ir socialinių pedagogų požiūrį į socialinio pedagogo funkcijas ir atlikti šių požiūrių lyginamąją analizę. Tyrime dalyvavo 198 respondentai: 59 socialiniai pedagogai ir 139 mokytojai. Tyrimas buvo atliktas Telšių apskrityje. Anketinės apklausos metodu (anketa sudaryta Andriuškevičienės (2005)) tirta mokytojų ir socialinių pedagogų požiūris į socialinio pedagogo funkcijas. Tyrimo hipotezė: tikėtina, jog mokytojai socialinio pedagogo funkcijas vertina mažiau palankiai nei patys socialiniai pedagogai. Atlikus tyrimą nustatyta, jog mokytojai socialinio pedagogo funkcijas vertina teigiamai, tačiau 40,83 proc. socialinio pedagogo funkcijų vertinamos kaip nelabai svarbios ar nesvarbios. Pastebėta, jog socialiniai pedagogai savo atliekamas funkcijas vertina teigiamai, tačiau nemažą dalį sudaro neutralus ir neigiamas vertinimai. Išanalizavus duomenis pagal pasirinktą kintamąjį – darbas ugdymo klasėse – nustatyta, jog mokytojai teigiamai vertina socialinio pedagogo funkciją – individualų darbą su mokiniu, o bendradarbiavimą su institucijomis bei darbą su pedagogais, mokyklos administracija vertina nepalankiai. Nustatyta, jog nepriklausomai nuo darbo stažo, tiek mokytojai, tiek socialiniai pedagogai neigiamai vertina darbo su pedagogais, mokyklos administracija bei bendradarbiavimo su institucijomis funkcijas. Taip pat atskleista, jog mokytojai darbo su pedagogais ir mokyklos administracija funkciją laiko svarbesne (10 proc. daugiau), nei... [toliau žr. visą tekstą] / Aim – to analyze the approach to the functions of teachers and social pedagogues and to carry out the comparative analysis. The study included 198 respondents: 59 social pedagogues and 139 teachers. The study was carried out in Telsiai district. The approach of teachers and social pedagogues to the functions of social pedagogue was investigated by questionnaires (questionnaires made by Andriuskeviciene (2005)). Hypothesis: it is likely that teachers are less favourable of the social pedagogues functions than social pedagogues themselves. The study found that teachers assess the functions of social pedagogue positively, however, 40,83 percent of social pedagogue‘s functions were assessed as not very essential or insignificant. It was noted that social pedagogues assess their own functions positively, but there was a fair part of neutral and negative evaluations. After the analysis of selected variable – work in training classes – it was found that teachers are positive with the function of social pedagogue – individual work with a student, and the collaboration with institutions and work with teachers, school administration evaluate adversely. It was found that, regardless of seniority, teachers and social pedagogues assess working functions with teachers, school administration and co-operation with institutions. It also revealed that teachers work with teachers and school administration is more important (10 percent more) that the co-operation with the authorities... [to full text]

SANTRAUKA Tyrimo tikslas: Nustatyti tėvų ir pedagogų požiūrį į specialiųjų poreikių vaikų fizinį aktyvumą. Metodika. Šiame darbe buvo taikoma kiekybinio tyrimo metodika, anoniminės anketinės apklausos būdas. Rezultatai. Tyrimo metu buvo apklausta 120 respondentų: iš jų-70 mokytojų ir 50 tėvų. Respondentai buvo apklausti trijose Lietuvos miestuose. Tyrimo uždaviniai: 1. Išsiaiškinti tėvų – globėjų nuomonę apie specialiųjų poreikių vaikų FA. 2. Išsiaiškinti mokytojų nuomonę apie specialiųjų poreikių vaikų FA. 3. Nustatyti mokytojų ir tėvų – globėjų, nuomonę, kas turėtų padėti užsiimti FA vaikams turintiems specialiųjų poreikių. 4. Išsiaiškinti, kokios pagrindinės yra problemos trukdančios negalią turinčiam vaikui užsiimti FA Gauti tokie rezultatai: 1. Tėvų nuomone, vaikų FA yra vidutiniškai pakankamas, visiškai pakankamu jį laiko vos 6%. Tėvai – globėjai mano, kad FA ir mankšta tikrai gali padėti specialiųjų poreikių turinčiam vaikui. Tėvams svarbiausia erdvė negalią turinčiam vaikui užsiimti FA yra mokykloje per kūno kultūros pamokas. 2. Mokytojai mano, kad vaikų FA yra nepakankamas. Jie taip pat kaip tėvai svarbiausią FA erdvę išskiria mokykloje per kūno kultūros pamokas. Nors pedagogai didelę reikšmę skyrė ir namų erdvei daug labiau negu tėvai. 3. Tyrimo metu išsiaiškinome, kad abi respondentų grupės labiausiai išskiria, kad mankštos specialistai turėtų labiausiai padėti specialiųjų poreikių turintiems vaikams. Savo indelį respondentai mato mažesnį. Pedagogai labiau negu... [toliau žr. visą tekstą] / Summary Aim of the research: to find out the attitudes of parents and teachers in regard to physical activity of disabled children. Methodology. Data was gathered by anonymous questionnaire and analyzed using quantitative analysis methods. Results. 120 respondents (70 teachers and 50 parents) participated in the survey. Research was conducted in thress towns (Vilnius, Kaunas and Raseiniai) in Lithuania. Tasks of the research. 1. To find out parents’ attitudes towards physical activity of disabled children. 2. To find out teachers’ attitudes towards physical activity of disabled children. 3. To find out what would be helpful for disabled children according to their parents’ and teachers’ opinions. 4. To find out why disabled children are not sufficiently physically active. The results of research. 1. In parents’ opinion, the physical activity (of children) is mainly sufficient. Only 6% of parents think that physical activity level is very high. Parents believe that physical activity and exercise can help for disable children. The best time, in their opinion, to get involved in physical activity is in school during physical education classes. 2. Teachers think that children‘s physical activity is quite poor. They think that best time to get involved in physical activity is in school during physical education classes. But teachers note that home is also an important space for children’s physical activity. 3. Both groups of respondents agreed that the best help for children could... [to full text]