Magistro darbe išanalizuoti nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo 2005-2011 m. Lietuvoje sąryšiai socialekonominiu aspektu. Išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio teoriniai ir praktiniai tyrimai nedarbo, skurdo ir nusikalstamumo sąryšių klausimai parodė, jog šių procesų sąryšis ne visada nuoseklus, o tokiu atveju šių socialekonominių procesų sąryšiai koreliuos menkai. Todėl pirmiausia atliktas skurdo priklausomybės nuo nedarbo bei nusikalstamumo priklausomybės žvalgomasis tyrimas, kurio rezultatai patvirtino pirmąją autorės suformuluotą hipotezę: nusikalstamumas ne visada tiesiogiai priklauso nuo nedarbo ir skurdo, kadangi ne visada darbo neturintis ar skurstantis žmogus bus linkęs daryti nusikalstamas veikas, nes šių procesų sąveiką įtakoja ir kiti neišmatuojami veiksniai (pvz., moralė, įsitikinimai ir pan.). Todėl atliekant išsamesnį specifinių ryšių tarp dviejų iš šių kategorijų (nedarbo ir skurdo, nedarbo ir nusikalstamumo, skurdo ir nusikalstamumo) bei šių procesų triados (nedarbas – skurdas - nusikalstamumas) sąryšių tyrimą Lietuvos atveju, daugiau gilintasi ne į konkrečius dydžius, o į dėsnius - tendencijas. / This Master’s thesis analyzed relationship between unemployment, poverty and crime in Lithuania 2005-2011 socioeconomic aspect. It was analyzed and systematized various Lithuanian and foreign theoretical and practical studies of unemployment, poverty and crime. These relationships has demonstrated that the relationship between these processes is not always consistent, in which case these processes socioeconomic relationships correlated lowly. Therefore, the first carried out in dependence on poverty unemployment and crime dependence exploratory study, the results of which confirmed the first author formulated a hypothesis: crime does not always directly dependent on unemployment and poverty, as not always unemployed or poor people will be inclined to commit offenses, because these processes affect the interaction and other measurable factors (e.g., morals, beliefs, etc.). Therefore, the more specific relationship between two of these categories (unemployment and poverty, unemployment, crime, poverty, and crime), and the processes of the triad (unemployment - poverty - crime) relationships Lithuanian case study, explores more than the specific values, and the laws - trends.

Oficialiai pateikiama kriminalinė statistika neatspindi realaus nusikalstamumo, o tik tas nusikalstamas veikas, kurios yra žinomos teisėsaugos institucijoms, užregistruojamos. Norint imtis atitinkamų prevencijos ir kontrolės priemonių, efektyviai panaudoti išteklius nusikalstamumo mažinimui, būtina analizuoti ne tik oficialius duomenis, bet ir įvertinti latentinę nusikalstamumo dalį. Šiame darbe analizuojamas latentinis nusikalstamumas ir jo tyrimo galimybės. Magistro darbą sudaro trys skyriai. Pirmame skyriuje atlikta skirtingų autorių latentinio nusikalstamumo sampratos analizė, pateiktas registruoto ir latentinio nusikalstamumo neatitikimo santykis, apžvelgtos latentinio nusikalstamumo rūšys, išskiriant kiekvienos rūšies svarbiausius bruožus. Antrame šio darbo skyriuje pateikti latentinį nusikalstamumą lemiantys veiksniai. Veiksniai suskirstyti į keturias grupes, pagal nusikalstamos veikos latentiškumą lemiančius asmenis, t. y. išskirti latentiškumo veiksniai priklausantys nuo aukos, kaltininko, liudytojo, teisėsaugos institucijų. Trečiame skyriuje nurodyti latentinio nusikalstamumo įvertinimo būdai, pateikti latentinio nuskalstamumo įvertinimo būdų privalumai ir trūkumai. Pateikti atliktos viktimologinės studentų apklausos duomenys. / Officially presented crime statistics does not represent all criminality. It shows only criminal offenses that are known by law enforcement and are recorded. Additionally to analysis of unofficial data it is needed to assess latent crime to use resources effectively and take adequate preventive and control measures. In this study it is analyzed latent crime and its research opportunities. Work consists of three chapters: First one includes analysis of understanding of latent crime by various writers. Estimated recorded and latent crime ratio. Reviewed latent crime types and indicated main characteristic details. In the second chapter it is presented latent crime factors which are divided in to four branches according to individuals: victims, offenders, witnesses, law enforcement. In the third chapter it is described assessment methods of latent crime and reviewed advantages and disadvantages of assessment methods. This chapter includes summarized results of victimological survey of students.

Darbo tikslas – išanalizuoti urbanistinių struktūrų, kaip veiksnio, darančio įtaką kriminogeninei aplinkai, sąsajas ir pasiūlyti miestų struktūrų formavimo būdus, leidžiančius mažinti neigiamą riziką miestiškoje aplinkoje. Darbe aptarti pagrindiniai kriminogeninės aplinkos teoriniai modeliai ir užsienio šalių patirtis saugios miestiškos aplinkos formavimo srityje. Pateikta užsienio šalių patirtis formuojant skirtingas miestų teritorijas. Skirtinguose erdvinio detalumo lygmenyse geostatistinės erdvinės analizės priemonės atlikti 5 tyrimai. Tyrimams atlikti naudota ArcGIS programinė įranga. Remiantis išanalizuota medžiaga ir gautais rezultatais, nustatytas ryšys tarp urbanistinių sistemų nei posistemių ir kriminogeninio aktyvumo lygio charakteristikų skirtingais vertinimo aspektais. Darbo pabaigoje pateiktos išvados bei rekomendacijos, kuriose, atsižvelgus į tyrimų rezultatus, apibrėžtos prevencinės miestų ir teritorijų planavimo priemonės bei jų taikymo galimybės. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai su išvadomis nei rekomendacijomis, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 78 p. teksto be priedų, 48 paveikslai, 8 lentelės, 50 bibliografiniai šaltiniai. Atskirai pridedami darbo priedai. / The aim of Master thesis is to analyze the influence of urban structures to criminogenic influence and suggest ways how to create a safety environemt and reduce negative risk in the context of Vilnius city as a example for a common case. The thesis explains main criminogenic theoretical models and foreign experience creating of safety environment in a city. The thesis reveals good and bad foreign practices in creation of different functionality areas. There are accomplished 5 researches by tools of geostatistic spatial analyze in different Vilnius city scale levels. The researches accomplished by using ArcGIS software. Based on analyzed materials and achieved results, there are defined a relationship between urban system, subsystems and characteristics of criminogenic activity in respect of different aspects of assessment. At the end of the thesis there are presented conclusions and recomendations, where taking into account the results of researches, defined preventive urban planning measures and its range of application. The thesis consists of introduction, 3 sections with conclusions and recomendations and the list of literature. The scope of the work is 78 pages without appendixes, 48 pictures, 8 tables and 50 references. The appendixes (drawings) are added separately.

The crimes made by the under-ages – is one of the most important problem in the society. The number of those crimes are growing very fast during the last years. So, that’s why it is so important to understand the factors of this negative activity, to start crime prevention on it’s early stage. While studying the earliest stages of prevention of under-ages crimes it is very important to analyze all the factors which can make influence for the activity like that. That’s why in this master’s work I tried to educe these tasks : 1. To describe the conception of crimes of under-ages and to educe the situation of nowadays. 2. To find and analyze the reasons, why under-ages are making crimes. 3. The importance of interdepartmental cooperation while trying to prevent the under-ages crimes. All those tasks were implemented, while analyzing science literature. Investigation showed, that the prevention of under-ages crimes must be shared by the society and all responsible officers. It is important, because only in that way good results can be reached. The first step of the prevention must be made in each family. Parents have to ensure not only physiological environment, but also to organize interesting leisure time. In the cases, when parents are disabled to do all those duties it is social workers, who are always ready to help under-ages, to feel a real member of society.

The pedagogical, psychological scientific literature about the problems of children at risk are analyzed, the results of children’s at risk attitude to the criminality and recommendations for the crime prevention programs are presented in this study. The study aimed to investigate the attitude of children at risk to the criminality. There were 98 subjects - children’s at risk (60 perc. – Female; 40 perc. – Male). The method of investigation is questionnaire. The results of study: children at risk understand the concept of crime as single crimes (theft, snatch, murder and etc.) or evaluate the concept as „bad“ or „very bad“. The children at risk have an opinion that the numbers of crimes are higher in the society neither among their peers. 30 perc. of children at risk have made a crime, 51 perc. of children have friends who have made crimes. 62 perc. of children at risk who have made crimes have never been punished for it. The opinion of children at risk to the criminality depends on the category of crime. The children at risk have more positive opinion to the theft, snatch, larceny, having illegal guns, fraud, hooliganism, breaking of traffic rules, neither to the crimes like mayhem, sexual violence, murder, crimes connected to the drugs or racket. The differences are statistically significant. The children at risk make proposals for the youth crime prevention. In their opinions the most useful methods for the crime prevention are leisure time occupations and discussions... [to full text]

The master work is dedicated to estimation of real infancy criminal deed number and analysis in Šiauliai district. Today in Lithuania much attention is separated to delinquent children criminal deed, its level and prevention. The criminal deed of delinquent children includes the criminal deed of infancy, but it is to little interested in infancy criminal deed. The aim of this work – is the real estimation of infancy criminal deed, its population, problematic, tendency, the made criminal deed analysis and the solving ways of the problem. To reach this aim allows me to have the research – law deeds, which reglament the criminal responsibility of infancy, analysis, policy and the research of documents in prosecutor`s department, teachers working to the delinquent children, their opinion were aimed the empirical, philosophical and psychological methods of document studies, questioning, interview, law and enducational analysis. The proceeding document analysis at the time of questioning allows to see the real position. The conclusions shows us that the infancy criminal deed in long term, there are no disciplinary punishment to delinquent children, the law deeds are not finished. Most of the delinquent children parents too little take care of their behaviour at school and their studies are not very interesting for these children, and it is clear why so many criminal deeds are made at school. These children have bad habits and the turn to the violence. At the end of this work... [to full text]

Nusikalstamumas lydi visuomenę tiek laiko, kiek egzistuoja pati visuomenė, todėl nusikalstamumo priežasčių klausimas turbūt niekada nepraras savo aktualumo. Priežasčių, kurios skatina žmones daryti nusikalstamas veikas, yra labai daug, jos tarpusavyje sąveikauja ir jų sąveika yra gana sudėtinga. Atskiras priežastis, taip pat jų grupes, aiškina atskiros kriminologinės teorijos, kurios vadinamos nusikalstamumo priežasčių teorijomis. Nusikalstamumas yra toks socialinis reiškinys, kuris negali būti panaikintas visiškai, nors laikui bėgant jis gali mažėti arba didėti. Būtent todėl visais laikais buvo stengiamasi sumažinti nusikalstamumo rodiklius ir būtent dėl to visada buvo skiriamas ypatingas dėmesys nusikalstamų veikų padarymo priežasčių išsiaiškinimui. Šio magistro baigiamojo darbo objektas yra nusikalstamumo priežasčių teorijos. Nagrinėjant šias teorijas siekiama nustatyti įvairių nusikalstamumo priežasčių teorijų tarpusavio santykį, jų sąveiką. Egzistuoja dešimtys nusikalstamumo priežasčių teorijų ir jų skaičius palaipsniui didėja, tačiau trūksta įvairių teorijų siūlomų nusikalstamumo priežasčių sąsajos klausimo išnagrinėjimo. Nagrinėjant nusikalstamumo priežasčių teorijas susiduriama su tokiomis problemomis, kaip teorijų gausa, kai kurių teorijų tarpusavio prieštaravimas bei teorijų santykinumas. Siekiant nustatyti įvairių nusikalstamumo priežasčių teorijų tarpusavio santykį, šiame darbe šios teorijos yra sugretinamos įvairiais pagrindais. / The crime prevails as long as the society exists, that’s why the question of crime reasons will never loose its relevancy. There is lot of reasons which stimulates people to commit crimes, they interact among each other and their interaction is rather difficult. Separate theories of criminology explore different reasons of criminality or their groups; these theories are called the theories of criminality reasons. Criminality is so kind of social phenomenon, that can’t be absolutely cancelled, although in the course of time it can decrease or increase. For this reason at all times there was made a lot of efforts in order to solve the problem of criminality and to decrease the index of criminality. The object of this work is the theories of criminality reasons. The aim of our research is to define a relation among different theories of criminality reasons. There do exist a lot of theories of criminality reasons and their number is growing, but there is a lack of researches that could clarify the interaction of these theories. Researching the theories of criminality reasons it is confronted with such problems like plenty of theories. Moreover, some theories contradict to each other and a lot of theories are comparative. In this work different theories of criminality reasons are compared in various bases in order to define a relation among them.

Nepilnamečių nusikalstamumas ir jo priežastys buvo, yra ir bus aktuali kiekvienos valstybės diskusijų tema. Nuolatos ieškoma naujų ir alternatyvių būdų, prevencinių priemonių, galinčių sustabdyti nepilnamečių nusikalstamumo plitimą. Šiame magistro darbe nagrinėjama nepilnamečių socialinės dezadaptacijos samprata ir veiksniai bei jų ryšys su nusikaltimo padarymu. Mokslinės literatūros analizės pagrindu išskirti esminiai nepilnamečių socialinės dezadaptacijos mikroveiksniai (šeima, mokykla, neformalios bendraamžių grupės) bei makroveiksniai (valstybė ir joje priimami politiniai sprendimai, masinės informavimo priemonės). Pastebėta, jog socialinė dezadaptacija, apimanti įvairias grupes mikro ir makroveiksnių, yra viena nusikaltimo padarymo priežasčių. Nusikaltimas – socialinės dezadaptacijos išraiška. Į nepilnamečių resocializacijos procesą taip pat žvelgiama pro socialinės dezadaptacijos prizmę. Analizuojami kai kurių Lietuvoje taikomų resocializacinių priemonių probleminiai aspektai. Tyrimo objektas lėmė, jog didžiausias dėmesys skiriamas laisvės atėmimo bausmei. Sociologinio tyrimo Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose pagalba siekta išsiaiškinti, kokie socialinės dezadaptcaijos veiksniai turėjo didžiausią įtaką nuteistojo elgesiui bei kokią įtaką laisvės atėmimo bausmė, kaip resocializacinio poveikio priemonė, turi socialinės dezadaptacijos veiksnių pašalinimui arba jų daromo poveikio nepilnamečiui sumažinimui. Remiantis mokslinės literatūros analize... [toliau žr. visą tekstą] / Juvenile criminality and its causes were, are and will be an important theme for discussion for each of the states. People are constantly seeking for some new alternative methods and preventive measures that could stop the spread of juvenile criminality. In this Master thesis author familiarizes with a concept of juveniles social desadaptation and its main reasons also with the impact and relations of social desadaptation and crimes. The main micro elements (like family, school and informal groups of contemporaries) and macro elements (like mass communication and the state with its politic decisions) were separated and based on the analysis of relating scholastic literature. Furthermore, author noticed that the social desadaptation, which involves various micro and macro elements, is one of the causes to make a crime. A crime is considered as the expression of the social desadaptation. This thesis also provides with a new view to the resocialization process of the delinquent juveniles. Author looks into resocialization through a prism of social desadaptation. The most important of problematic aspects of currently existing resocialization measures have been analyzed. A sociological research was done in Penitentiary and Inquisitional Isolator of Kaunas in order to sort out what kind of impact to juvenile resocialization custodial sentence could provide and how it can minimize the effects of the elements of juvenile social desadaptation. On the ground of scholastic literature... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe analizuojamas laisvės atėmimo bausmės, kaip vienos iš dažniausiai teismo skiriamų bausmių, įtaka pakartotiniam nusikalstamumui bei jos atlikimo metu asmeniui taikomų pataisos priemonių teisiniai ir praktiniai aspektai, jų veiksmingumas ir efektyvumas, siekiant asmens pataisymo bei pakartotinio nusikalstamumo tikimybės išvengimo. Pirmajame skyriuje analizuojama bausmės paskirtis ir esmė, pagrindiniai tikslai, kuriuos bausmei kelia įstatymų leidėjas. Apžvelgiamos bausmės teorijos, kurios įvairiais istoriniais laikotarpiais kėlė daugiausia diskusijų mokslininkų tarpe ir formavo dabartinę bausmės sampratą. Taip pat įvertinamas teismų vaidmuo skiriant bausmes ir įgyvendinant teisingumo principą. Antrajame skyriuje apžvelgiamas laisvės atėmimo bausmės formavimasis istorijos tėkmėje, skirtingų kalinimo sistemų įtaka dabartinei kalinimo sistemai. Šiame skyriuje taip pat analizuojamos pataisos priemonės, taikomos laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenims, jų teigiami aspektai bei pagrindiniai trūkumai ir sąsaja su pakartotiniu nusikalstamumu. Trečiajame skyriuje analizuojamos problemos, su kuriomis susiduria laisvės atėmimo bausmę atlikę ir į laisvę išėję asmenys, įvertinamos jų pačių pastangos siekiant sėkmingos adaptacijos visuomenėje bei formuojant visuomenės požiūrį į juos. Ketvirtasis skyrius skirtas trumpai laisvės atėmimo bausmės alternatyvų apžvalgai, dabartinės jų būklės įvertinimui bei galimiems pokyčiams ateityje. Apibendrinant nagrinėtas... [toliau žr. visą tekstą] / The main purpose of this master final work is to reveal the influence of inprisonment on repeated criminality. It is important to analyse and evaluate all the corrective elements of the inprisonment that are used in the penitentiaries, because the behavior of the prisoner usually depends on it. Also it is important to identify how do all these elements can help prisoners to change and do not commit crimes any more. The first chapter analyses the main purposes of the penalty that exists nowadays and the influence on it of all the theories of the punishment that used to exit in the past. Also this chapter contains the importance of the judge in the penalty commited process. The second master's final work chapter talks about the formation of the inprisonment as it is nowadays and about the efficiency of all it‘s corrective programs in order to avoid repeated criminality. The third section is dedicated to all the difficulties that prisoners usually confront with after the inprisonment, not only because of the fault of the negative position of the sočiety, but because of their behavior as well. The fourh chapter reveals us all the positive and negative aspects of the alternatives for the inprisonment, that exist in Lithuania nowadays and about the opportunity to apply something new in that system in order to avoid repeated criminality. To sum up everything that was written in the master‘s final work at the end of it we made conclusions, in... [to full text]

Tarptautinės sistemos dinamiškumas, globalizacijos procesas bei kintanti saugumo sąvoka iškelia naujus iššūkius, kurie pasižymi transnacionaliniais bruožais, bei verčia iš naujo pažvelgti į valstybę ir kelti jos saugumo klausimą. Didėjanti ekonominių procesų reikšmė ir poveikis, akcentuoja valstybės ekonominio saugumo svarbą, kuris yra valstybės nacionalinio saugumo dalis. Vidinių ir išorinių šio saugumo sektoriaus veiksnių išskyrimas ir jų tarpusavio saitai formuoja ir kuria atitinkamą kiekvienos valstybės ekonominio saugumo suvokimą, kur šalia ekonominių aspektų itin svarbią vietą užima valstybės ir individo santykis. Pastarąjį dar labiau pabrėžia ekonominių procesų sunkiai kontroliuojama dinamika bei valstybės akistata su šiais naujaisias iššūkiais, kurie vis įgauna naujas kokybines ir kiekybines veiklos išraiškas. Tokiomis charakteristikomis pasižymi ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas, kurio kontroliuojamos nelegalios rinkos ir kuriami politiniai-kriminaliniai santykiai, peržengia ne tik ekonominio saugumo „ribas“, kartu tai turi įtakos ir valstybės stabilumui tarptautinėje arenoje, kuris glaudžiai susijęs su valstybės institucijų efektyvumu. Organizuoto nusikalstamumo, valstybės ekonominio saugumo ir politinės sistemos santykis leidžia atskleisti organizuoto nusikalstamumo daromą poveikį valstybei kaip atskiram tarptautinės sistemos objektui ir kaip saugumo analizės lygmeniui. Transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo veiklos modelio kūrimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamics of international system, globalization process and changing concept of security brings transnational challenges and leads to a new look at nation state and the discussion of its security question. The growing importance of economic processes raises state economic security issue as a part of national security. Internal and external factors of this security sector and their links creates and shapes each state perception of its economic security, where near economic aspects, very important place is given for rate between nation state and individuals. The latter is emphasizes by comprehensive dynamics of economic processes and state's facing with these new transnational challenges, which are taking qualitative and quantitative features of operations. Transnational organized crime has these characteristics by controlling illegal markets and expanding political-criminal relationships, which goes further than economic security “limits”, this also has influence for state role in international arena and effectiveness of its institutions. The connections between organized crime, state economic security and state political system allows to analyze the impact of criminal groups for state as independent actor of international system and as the analysis of security level. Developing and using transnational organized crime model in analysis for Chinese triads, the Mexican cartels and Russian mafia and their home states involves country history, cultural context and legacy of... [to full text]