Taigi artėjant kiekvieniems laisviems ir nepriklausomiems rinkimams, kuomet valstybės piliečiai į valdžią išrenka savo atstovus, politinė reklama tampa neatsiejama politinių partijų rinkiminių akcijų dalis. Ypatingai ji yra svarbi politinėms partijoms, kadangi pastebima, jog kiekviena partija prieš rinkimus pastaraisiais metais gali potencialiai pretenduoti į tuos pačius rinkėjus visoje Lietuvoje, nes šie nėra prisirišę prie konkrečios partijos. Vis daugėja neapsisprendusių rinkėjų, kurie pasirenka, už ką balsuoti tik rinkimų kampanijos metu. Politinės reklamos raiška žiniasklaidoje, bei jos įtaka rinkėjams yra analizuota, bet pats politinės reklamos kūrimo procesas nėra plačiai ištyrinėtas Lietuvoje. Tai pat politinės reklamos samprata yra ganėtinai nauja Lietuvoje. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir paaiškinti politinės reklamos kūrimo proceso vyksmą reklaminių - rinkiminių kampanijų planavimo, organizavimo ir įgyvendinimo metu. Tai pat ištirti politinės reklamos teisinį reglamentavimą Lietuvos įstatyminėje bazėje. Tyrimo objektas - politinė reklama ir politinės reklamos kūrimo procesas Lietuvoje, jo struktūra bei ypatumai. Darbe naudojamasi Lietuvos ir užsienio mokslinės literatūros analizės, sisteminimo ir klasifikavimo metodais. Politinės reklamos teisinio reglamentavimo tyrime atliekamas dokumentų ir teisės aktų analizės metodas. Taip pat atliekamas kokybinis tyrimas – pusiau struktūruotas interviu. Pastarasis metodas pasirinktas siekiant išsamiau... [toliau žr. visą tekstą] / Political advertising becomes a simultaneous part of electoral process for all political parties, as common independent elections are approaching and the citizens of a country are going to vote for their representatives to the government. This process becomes especially important to political parties, as recent evidence proves that every political force in Lithuania can potentially apply for the same electors in Lithuania, as they are not devoted to one exact party. The number of such voters, who make up their decision on who to vote during the elections, is increasing. The expression and influence on the electors of political advertising in the media has widely been analysed, however, the process of creating political advertising has not been thoroughly researched in Lithuania. Therefore, the concept of political advertising is comparatively new in our country. The objectives of this work – is to analyse and explain the procedure of creating political advertising – in the process of planning, organizing and realizing it. Besides, the purpose is to research the legal regulations of political advertising on the basis of Lithuanian legitimate system. The object for the research is political advertising itself as well as the process, structure and peculiarities of creating it. The study relies on the analysis, filing and classification of Lithuanian and foreign scientific literature. In addition, the qualitative investigation, i.e. partly structural interview, is carried out... [to full text]

Naujų politinių jėgų atsiradimas ir iškilimas – reiškinys, būdingas demokratinėms valstybėms. Ypač vadinamosioms naujoms demokratijoms bei posovietinėms valstybėms. Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir vykstant demokratizacijos procesams, šis reiškinys paplito labai plačiai ir tapo būdingas praktiškai prieš kiekvienus rinkimus į LR Seimą. Šalyje, vystantis partinei sistemai, buvo juntamas politinės „kairės – dešinės“ priešpriešos mažėjimas, kas iš dalies sąlygojo vadinamųjų politikos „naujokų“ atsiradimą. Atsirasti naujoms politinėms jėgoms padėjo ir aktyvios reklaminės bei sėkmingos rinkiminės kampanijos, susikurti partijų įvaizdžiai, šioms politinėms jėgoms vadovaujančių lyderių „ryškumas“ ir asmeninės ambicijos bei rinkėjų viltis ir tikėjimas, kad naujai išrinkti tautos atstovai, pakeis tuometinę šalyje susiklosčiusią situaciją. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti veiksnius, kurie lemia naujų politinių partijų susiformavimo ir iškilimo priežastis prieš Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus. Tyrimo objektas – „naujų“ Lietuvos partinės sistemos veikėjų iškilimo fenomenas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose 1992 – 2008 metų laikotarpiu. Tikslui pasiekti yra keliami keturi uždaviniai. Pirmiausiai yra apžvelgiama partinės sistemos samprata bei politinių partijų formavimosi procesai šiuolaikinėse demokratinėse valstybėse. Toliau aptariama Lietuvos partinės sistemos formavimosi raida. Siekiant paaiškinti Lietuvos partinės sistemos politikos „naujokų“ fenomeną yra analizuojami... [toliau žr. visą tekstą] / The emergence and uprise of new political parties represents a phenomenon typical for democratic states. It is especially characteristic to the so-called new democracies and post-soviet states. In Lithuania, following restoration of its independence and launch of democratization processes, this phenomenon became a highly wide-spread, and turned out to be typical practically before each election to the Seimas of the Republic of Lithuania. The development of a party system within this State saw an obvious decline of the political “left-right” opposition that partially determined emergence of the so-called political “newcomers”. The emergence of the new political powers was significantly facilitated by active promotions and successful election campaigns as well as striking positions and personal ambitions of the political power leaders accompanied by the expectations and faith of electors that newly elected representatives of the will change the situation currently prevalent in the State. The objective of the research paper – to find out factors that determine reasons for the formation and uprise of the political parties before the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania. The object of the research – the phenomenon of emergence of “new” players of the Lithuanian multi-party system during the elections to the Seimas of the Republic of Lithuania in the period of 1992-2008. To achieve the above-mentioned objective the following four tasks were set. First of all, the... [to full text]

Nors populizmo terminas dažnai sutinkamas politikos moksluose, žiniasklaidoje, politikų ar paprastų piliečių retorikoje, populizmo tyrimai nėra paplitę ir tik pastaruoju metu labiau buvo susidomėta ir bandoma operacionalizuoti šią sąvoką. Lietuvoje populizmo tyrimų apskritai praktiškai nėra. Vis dėlto populizmo tematika yra itin aktuali: paprastai populizmas suvokiamas kaip žalingas stabiliam demokratijos veikimui ar, Rytų ir Vidurio Europos regiono atveju, tolimesniems demokratijos ir partinės sistemos konsolidacijos procesams. 2011-2012 m. parlamento rinkimai Baltijos valstybėse vyko po sunkios ekonominės krizės, kuri sukrėtė šį regioną itin stipriai, todėl populistinių politinių partijų sėkmės galimybės tapo dar didesnės. Pagrindinis šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos, Latvijos ir Estijos politinių partijų programas ir įvertinti jų populizmo apraiškas 2011-2012 m. rinkiminiu laikotarpiu. Norint pasiekti šį tikslą, pirmiausia verta atkreipti dėmesį į populizmo tyrimų raidą politikos moksluose. Egzistuojant daugeliui teorinių prieigų bei populizmo fenomeno sampratų, būtina apsibrėžti savąją populizmo tyrinėjimo prieigą ir aiškinimą. Šiame darbe remiamasi populizmo kaip demokratijos patologijos aiškinimu, kadangi jis labiausiai atliepia šiandieninio populizmo Europoje kontekstą. Tokiu būdu nagrinėjamas ir sudėtingas ryšys tarp populizmo ir modernios demokratijos. Populizmas šiame darbe visų pirma suprantamas kaip siaura ideologija, ši prieiga įgalina tinkamiausiai... [toliau žr. visą tekstą] / Populism is a widespreaded conception, often used in the discourse of political scientists, media or common citizens. However, only in the recent period scientists attempted to adapt this conception to empirical research or to use a comperative approach. Populism researches in Lithuania practically do not exist yet. Nevertheless, populism topic is relevant: usually it is associated with negative impact on stable function of democracy, or in the context of East and Central Europe region – a setback for further democracy and party system consolidation. Parliamentary elections in the period of 2011-2012 occurred after harsh economical crisis in Baltic region, therefore potential populism success is more presumable. The main goal of this research is to analyse the election programmes of political parties in Lithuania, Latvia and Estonia in the 2011-2012 parliament election period. To reach this goal, the study of populism research evolution in political sciences is made. One may find various theoretical approaches of populism phenomena, so scholar must adjust one particular explanation and theoretical approach. Populism as a pathology of democracy explanation is used in this study, because it most properly corresponds with recently context of populism in Europe. Consequently, the complex bond between modern democracy and populism phenomena is accomplished. I maintain that populism is primarily a thin ideology and this approach enables to analyse party programmes. Specific... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos partijų vertybių komunikacija. Darbo tikslas – išanalizuoti trijų pagrindinių Lietuvos (ideologinių pagrindu: Tėvynės sąjunga (toliau TS-konservatoriai), Lietuvos socialdemokratų partija (toliau LSDP-socialistai), Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis (toliau LRLS-liberalai)) partijų vertybinę komunikaciją 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimų metu. Darbo uždaviniai - Remiantis įvairių autorių moksliniais darbais ir tyrimais atskleisti: Vakarų Europos trijų politinių ideologijų (liberalizmas, konservatizmas ir socializmas) pagrindines vertybes, apžvelgti Lietuvos partijas (TS, LSDP, LRLS), jų ideologinę ir vertybinę sistemą ir išanalizuoti jų atitikimą pagrindinėms Vakarų Europos politinėms srovėms. Remiantis A. Ramonaitės, L. Bielinio ir kt. autorių darbais ištirti partijų komunikavimo ypatybes ir atskleisti komunikacijos naudą politinėje erdvėje. Ištirti TS, LSDP ir LRLS partijų komunikaciją per 2011 m. Vilniaus savivaldybės tarybos rinkimus ir išanalizuoti vertybių sklaidos atitikimą tarp partijos deklaruojamos ideologijos ir rinkimų metu. Vakarų demokratijų politinės ideologijos išsiskiria savo vertybių komunikavimu. Dėl to visuomenei nesudėtinga pasirinkti kokia partijai atiduoti rinkiminį balsą. Lietuvos partijos taip pat identifikuojamos pagal ideologinį politinių doktrinų apibrėžimą. Tačiau viešojoje erdvėje kyla daug diskusijų ar Lietuvos partijų deklaruojamos vertybės atitinka pasirinkta ideologinę platformą. Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The traditional political ideologies, values reveals the diversity of values in western societies are described in the theoretical part. Values of pluralism of opinion and led to the emergence of political ideologies and the democratic institutions allowed for movements to the public and policy development in the light of values of ideology. Social movements, public order, was to legitimize the organization, which is known as the Democratic Party politics. Political parties were built upon ideological values, and thus often reflect the name of the party and party ideology. Liberalism, conservatism and socialism, the identity of the names are often absorbed a number of parties in democratic countries. However, the name of assimilation does not always mean that a certain party is represented by the title referred to an ideology. It happens to lots of new parties and new democracies, where the new democratic institutions lack the experience and knowledge. After restoration of independence, Lithuania has taken over the party resulting from the classical Western political ideologies in the name. Lithuania's two largest political parties represent opposing forces. Conservative Party of Lithuania (now Homeland Union) represents the right-minded citizens, and declares the conservatism inherent values (tradition, family manners). The Social Democrats party is a left-wing that declares the traditional socialist ideas (work, equality, small business support). Liberals themselves as... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe yra analizuojama tradicinių politinių ideologijų kūrimosi raida bei jų pasiskirstymas kairės ir dešinės spektre. Aptariama šios diados ideologinė situacija Lietuvoje, jos atsiradimo priežastys. Daug dėmesio yra skiriama Lietuvoje politinės kairės – dešinės pasiskirstymą lėmusiam Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui (TS – LK) ir Lietuvos komunistų partijai (LDDP vėliau LSDP), kurių takoskyros pagrindu Lietuvoje formavosi partinė sistema. Pateikiama partijų ideologinių vertybių kaita, vykusi nuo valstybingumo atgavimo laikų iki dabar. Analizuojama Lietuvos politinių partijų raida šalyje bei partinės sistemos formavimosi ypatumai Lietuvoje. / Master‘s thesis analyzes the traditional political ideologies formation of evolution and it’s distribution of the Left and the Right of the spectrum. Also discusses the ideological situation in Lithuania and causes of its. Much attention is paid to the distribution of political Left and the Right in Lithuania had determined Lithuanian Reform Movement (TS - LK) and the Lithuanian Communist Party (LLDP later LSDP) which were the main basis of Lithuanian Party System formation. In the thesis there is presented the changes of ideological values of these parties, which took place on statehood recovery times to the present. Also analyzes the formation of Party system in Lithuania.