Darbo objektas: Lietuvos kūno kultūros akademijos teikiamų baseino komercinių paslaugų pasirinkimo ypatumai. Aktualumas: paslaugoms būdingi kiti ypatumai nei materialinėms vertybėms. Šiuos ypatumus lemia paslaugų verslo prigimtis ir paslaugų savybės: jų neapčiuopiamumas, nedalijamumas (t. y. neatskiriamumas nuo teikimo šaltinių), epizodiškumas, kokybės nepastovumas ir kt. Paslaugų savybių visuma lemia nevienodą paslaugų kokybę ir sudėtingą jos vertinimą. Norint įvertinti paslaugų kokybę, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kaip ją suvokia klientai. Tik tuomet paslaugų teikėjas galės kontroliuoti ir koreguoti šiuos vertinimus norima linkme. Neatsižvelgiant į klientų nuomonę dėl kokybės, galima suklysti, o išleisti pinigai ir laikas bus prarasta investicija. Paslaugos šiandien atsidūrė ekonominės veiklos dėmesio centre: jos tampa privaloma priemone siekiant patenkinti svarbiausius norus bei reikmes ir kelti visuomenės gerovę (Kindurys, 1998), tačiau ekonominiu aspektu LKKA teikiamos baseino paslaugos šiame darbe neanalizuojamos. Paslaugos pasirinkimo motyvai kiekvieno vartotojo yra individualūs. Vartotojo reikšmingumas įpareigoja paslaugų teikėjus nuodugniai išanalizuoti visus veiksnius ir imtis reikiamų sprendimų, susijusių su paslaugų kokybės tobulinimu. Todėl norint teikti atitinkamos kokybės paslaugas, svarbu žinoti, kokie motyvai vartotojams yra svarbiausi renkantis paslaugų teikėją ir kokiais kriterijais remdamasis jis suvokia gaunamos paslaugos kokybę. Šio darbo... [toliau žr. visą tekstą] / An object of the work: peculiarities of selection rendering commercial services by the swimming pool of Lithuanian Academy of Physical Education. Relevance: Services, compare it to material values, are incident to particular peculiarities. Those peculiarities are determined by the nature of service business, services characteristics, for instance, its impalpability, indivisibility that is inherency of its rendering derivation, transience and impermanence of their quality and etc. Totality of services characteristics determine complicated quality of services and even more complicated its evaluation. First of all on purpose to evaluate the quality of services it is necessary to ascertain, how clients perceive it themselves. At that point the services supplier can control these evaluations and shift it on desirable direction. Irrespective of clients’ opinion in point of quality, could be initiated deceptive actions while expended money and time would be meaningless investment. Services appeared in the center of economical brief: it’s become compulsory implement on purpose to satisfy the main desires and needs also to increase public welfare (Kindurys, 1998), however services provided by LAPE swimming pool will not be analyzed in economical aspect. Services organization, which provides qualitative services, gains the acceptance and loyalty of consumers, increases market share, forms and maintains competent personnel and becomes less exposed concerning the strife of prices... [to full text]

Šiame magistro darbe tiriama S. Kierkegaard'o recepcija G. Deleuze'o filosofijoje, veikale "Différence et répétition- (1968)" bei analizuojamos praktinės pakartojimo, skirties, pasirinkimo, lyrinės abstrakcijos konceptų moduliacijos kino filosofijos plotmėje, knygose (Cinéma I: L'image-mouvement (1983)) ir (Cinéma II: L'image-temps (1985)). / This master's paper is analyzing the reception of S. Kierkegaard in G. Deleuze's philosophy in books "Différence et répétition- (1968)" and (Cinéma I: L'image-mouvement (1983)) and (Cinéma II: L'image-temps (1985)). Also there is examined concepts of repetition, difference, choosing to choose and lyrical abstraction in G. Deleuze's film philosophy.

Darbo tikslas - išnagrinėti finansinės apskaitos politikos savoką, jos pasirinkimą ir atskleidimą stambiose Lietuvos įmonėse. Darbo uždaviniai. Siekiant užsibrėžto tikslo, keliami šie uždaviniai: v tiksliai apibrėžti apskaitos politikos sąvoką; v pateikti apskaitos teorijų įtaką įmonės apskaitos politikos pasirinkimui; v išanalizuoti apskaitos politiką pozityvioje apskaitos teorijoje; v nustatyti socialinio požiūrio į apskaitos politiką ypatumus; v įvertinti pozityvaus požiūrio apskaitos teorijos hipotezes Lietuvos akcinėse bendrovėse; v išnagrinėti suinteresuotųjų poreikių įtaką įmonės apskaitos politikos pasirinkimui Lietuvos akcinėse bendrovėse; v išanalizuoti socialinį stambių įmonių informacijos ar politikos atskleidimą Lietuvoje. Darbe taikomi metodai: siseminė literatūros analizė, dedukcinis metodas, palyginimas, interpretacija. Teorinis stambių įmonių apskaitos politikos metodų pasirinkimas ir atskleidimas Lietuvoje atliekamas remiantis dedukciniu būdu, t.y. kai nuo bendrų apibūdinimų einama prie konkrečių įrodinėjimų. Nustatomas tikslas ir ieškoma priemonių bei būdų jam pasiekti, suformuluojamos hipotezės, kurių tikrinimui naudojamas anketinės apklausos metodas. Darbo rezultatai. Atlikus tyrimą, gauti tokie rezultatai: 1. gautų finansinių rodiklių ir apskaitos metodų, didinančių ataskaitinio laikotarpio pelną, analizės duomenimis, galima patvirtinti iškeltą hipotezę, jog stambių įmonių vadovai, kurių atlyginimas ir/ar premijos priklauso nuo veiklos rezultatų, yra... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of the paper - to analyse the accounting policy conception, choice and disclosure in large Lithuanian companies. The aim of the research. Going to the main aim, we have to found out some objectives: v to discribe an accounting policy conception; v introduce with accounting theories, how they influence choices of accounting policies of large enterprises; v to analyze an accounting policy place in pozitive accounting theory; v to found out social approach to accounting policy; v valuat pozitive accounting theory’s hypothesis in stock companies of Lithuania; v to analyze influence of stakeholders needs to accounting policy choices of large enterprises in Lithuania; v to determine the social approach of the large enterprises ant it’s disclosure in Lithuania. Methods of the research. The general scientific methods of research: systematic analysis of scientific literature, deduction, comparison and interpratation. The theoretical enterprise’s choice and disclosure of accounting policy methods in Lithuania was based on the application of the deduction method, e.g. when from the general description going to concrete hypothesis development. We using questionnaire method for hypothesis research. The main results of the paper. The following results are going from the research: 1. the bonus plan hypothesis was proven in Lithuanian large enterprises when was tested relation between choosen accounting policy methods, which increase profit of enterprise, and foreign researchers... [to full text]

Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės. / In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern.

In this study, changes during the period 1994–2010 in White Stork abundance and spatial distribution, as well as in nest-site selection were determined; regularities in breeding habitat selection and the effect of some habitat characteristics on the breeding success were investigated. The White Stork habitat selection study was carried out in the north-western periphery of the species’ range on a sample, comprising 8.4% of the total breeding population of this species, concentrated in an area covering just 1.1% of its range. It was revealed that a considerable increase in the White Stork abundance in 1994–2010 coincided with the adaptation by birds to breeding at a new nest-site – on poles of overhead electricity lines. However, from the standpoint of reproduction, this change in the White Stork nesting behaviour was partly non-adaptive due to significantly lower breeding success in nests built on poles of operating overhead electricity lines. Data on the White Stork first spring arrival, collected during the period 1961–2000, revealed a significant advancement of spring arrival date to the breeding grounds in the north-western periphery of the range. Factors, affecting the first spring arrival to breeding grounds, were determined. The main threats facing the breeding White Storks were determined, their importance was assessed, and recommendations for the mitigation of these negative impacts were prepared for this species of the EU conservation concern. / Darbo metu buvo nustatyti baltojo gandro gausumo ir erdvinio pasiskirstymo bei lizdaviečių pasirinkimo pokyčiai 1994–2010 metais, ištirti perėjimo buveinės pasirinkimo dėsningumai bei perėjimo sėkmingumo priklausomybė nuo kai kurių buveinės charakteristikų. Baltojo gandro perėjimo buveinės pasirinkimo tyrimai atlikti su 8,4 % pasaulinės perinčios baltojo gandro populiacijos, esančios arealo šiaurės vakarų periferijoje, susitelkusios teritorijoje, užimančioje 1,1 % arealo ploto. Buvo nustatyta, kad tyrimų teritorijoje per 1994–2010 metų laikotarpį ženkliai išaugus baltojo gandro gausumui, paukščiai prisitaikė perėti naujo tipo lizdavietėse – ant elektros oro linijų atramų. Šis prisitaikymas reprodukciniu požiūriu buvo iš dalies neadaptyvus dėl patikimai mažesnio perėjimo sėkmingumo lizduose, susuktuose ant eksploatuojamų elektros oro linijų atramų. Remiantis ilgalaikiais baltojo gandro pirmo atskridimo datos duomenimis, rinktais 1961–2000 metais, buvo nustatytas reikšmingas pavasarinio atskridimo datos į perimvietes arealo šiaurės vakarų periferijoje paankstėjimas. Taip pat buvo nustatyti veiksniai, lemiantys pirmo pavasarinio atskridimo į perimvietes datą. Darbe buvo nustatyti pagrindiniai, perinčiam baltajam gandrui grėsmę keliantys veiksniai, įvertintas jų reikšmingumas ir pasiūlytos neigiamo jų poveikio šiai Europos Sąjungoje saugomai rūšiai sumažinimo priemonės.

Atlikti naujausi tyrimai bei kūrybiškos reklamos apdovanojimo festivaliai rodo, jog kūrybiškos TV reklamos yra daug efektyvesnės už standartines. Esama situacija kelia klausimą, kas lemia pasirinkimą tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos bei kokie yra šių sampratų apibrėžimo kriterijai. Magistro darbe tyrimo objektu buvo išskirtos televizijos reklamos rūšys (kūrybiška ir standartinė). Šio darbo tikslas – apibrėžti kūrybiškos ir standartinės reklamos sampratas ir išskirti pasirinkimo veiksnius tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos. Pagrindiniai uždaviniai yra apibrėžti kūrybiškos ir standartinės reklamos sampratas; pristatyti reklamos efektyvumo tyrimo metodus; apžvelgti atliktus kūrybiškos reklamos efektyvumo tyrimus; pristatyti komunikacijos strategijas ir modelius, padėsiančius išskirti kūrybiškos ir standartinės reklamos pasirinkimo kriterijus; pateikti Lietuvos marketingo ir reklamos specialistų požiūrius kūrybiškos ir standartinės reklamos atžvilgiu; įvardyti priežastis, lemiančias standartinės reklamos dominavimą Lietuvoje; ir išskirti pagrindinius pasirinkimo veiksnius tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos. Darbe prieita prie išvados, jog kūrybiška reklama įvardyta kaip originali, išsiskirianti ir aktuali. Standartinė reklama buvo suvokta kaip informacinė (racionali), neišsiskirianti (įprasta, šabloninė) ir stereotipinė (banali). Moksliniuose darbuose atliktos įžvalgos padėjo prieiti prie išvados, jog pasirinkimą tarp kūrybiškos ir standartinės reklamos lemia... [toliau žr. visą tekstą] / Recently conducted researches and creative advertising awards show that creative TV ads are much more effective than standard ones. However, TV advertising is still dominated by the standard commercials. The current situation raises the question of what are factors of selection between standard and creative ads what are criteria of definition of standard and creative advertising. The object of master thesis is television advertisements – the creative and the standard ones. Its goal is to define the standard and creative advertising concepts and identify the factors of choice between standard and creative advertising. Its main tasks are to define the standard and creative advertising concepts; to present advertising effectiveness of the investigative techniques; to review advertising effectiveness studies; presents the communication strategies and models that would help identify a creative advertising and standard selection criteria; to provide Lithuanian marketing and advertising professionals approaches in respect of the creative and standard advertising; to identify causes of the standard advertising domination in Lithuania; identify the main factors of selection between standard and creative advertising. There was made a conclusion that creative advertising is identified as an original, distinctive and relevant. Standard ad was perceived as the information (rational), inconspicuous (routine, template) and stereotype (banal). The choice between standard and creative... [to full text]

Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą] / Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text]

The main objective of the doctoral thesis was to analyze the features of one’s vocational path during the time of undergraduate studies. Undergraduate studies can be treated as a pathway of transition from school to the world of work. Therefore, it is especially important to identify what makes vocational choice successful during this period of time. In the study, several psychological success indicators of vocational path choice were distinguished. Moreover, the following factors were analyzed as their possible predictors: internal-cognitive factors (self-efficacy and vocation-related expectations), internal-personality factors (Big Five trait dimensions), external factors (situational-demographic characteristics). The study was conducted in the framework of Social Cognitive Career Theory. 625 undergraduates representing various Lithuanian universities took part in the main study. The results provide a basis for distinguishing the most important factors of vocational path choice during the transition period, i.e., those factors that most strongly relate either to vocational choice success indicators or to the adequacy of its planning. In the discussion, both theoretical implications and practical recommendations are provided. / Disertacijoje nagrinėjami profesinio kelio ypatumai bakalauro pakopos studijų metu – pereinamuoju laikotarpiu tarp mokyklos baigimo ir įėjimo į darbo pasaulį. Darbe buvo siekiama išskirti psichologinius sėkmingo profesinio kelio pasirinkimo rodiklius bei įvertinti, kokie veiksniai jiems turi daugiausiai reikšmės. Remiantis socialine kognityvine karjeros teorija ir pereinamojo laikotarpio tyrimų apžvalga, nagrinėti vidiniai kognityviniai (įvairūs saviveiksmingumo aspektai, profesiniai lūkesčiai), asmenybės (Didžiojo Penketo asmenybės bruožai) ir išoriniai (situaciniai-demografiniai) veiksniai. Tyrime dalyvavo 625 įvairių Lietuvos universitetų bakalauro pakopos, 1–4 kurso studentai. Gauti rezultatai leidžia išskirti svarbiausius vidinius ir išorinius profesinio kelio veiksnius – tuos, kurie pereinamuoju laikotarpiu labiausiai sietini su sėkmingu profesinio kelio pasirinkimu ar adekvačiu jo planavimu. Aptariant tyrimo rezultatus, diskutuojama tiek jų reikšmė teorine prasme, tiek pritaikymo galimybės profesinio orientavimo ir konsultavimo praktikoje.

Šiame darbe įrodinėju tezę: Berlino dviejų laisvių perskyra pagrįsta, nes tiek praeities, tiek dabarties mąstytojų teorinei minčiai būdingi pozityviosios arba negatyviosios laisvės bruožai. I-oje dalyje pateikiu Berlino pagrindinius dviejų laisvių bruožus. Taip pat nagrinėju Berlino darbus, skirtus lygybės, istorijos filosofijos, pliuralizmo bei Apšvietos ir Romantizmo problematikai. Teigiu, jog Berlinas – negatyviosios laisvės gynėjas, mat jo filosofijoje ginama individo pasirinkimo laisvė, asmuo suprantamas kaip autonomiškas subjektas. Berlinas pasisako už vertybinio pliuralizmo idėjas, teigia, jog visiems žmonėms turi būti garantuotos vienodos galimybės. II-oje dalyje nagrinėju 3-jų žymių praeities mąstytojų laisvės sampratas, įrodinėju, jog jos turi negatyviosios arba pozityviosios laisvės bruožų. Nustatau, kad Loko teorijoje vyrauja negatyviosios laisvės nuostatos, mat autorius teigia, jog visi individai laisvi ir patys gali rinktis gyvenimo tikslus. Spinozos darbus priskiriu pozityviosios laisvės tradicijai, nes autorius teigia, jog laisvi tegali būti individai, besivadovaujantys protu. Teigiu, jog Hegelio sistema priklauso toms pozityviosios laisvės teorijoms, anot kurių asmuo gali būti laisvas tik priklausydamas politinei bendruomenei. III-oje dalyje analizuoju Berlino laisvių perskyros kritiką. Ji pateikiama XX a. Politinių teorijų kontekste: XXa. Vyksta atkaklus ginčas tarp negatyviosios (individualistų) ir pozityviosios (bendruomenininkų) laisvės atstovų. Teigiu... [toliau žr. visą tekstą] / In this work I'm proving thesis: the Berlin's distinction between two freedoms is legitimate, because the attributes of positive or negative freedom are characteristic to the past thinkers' theoretical thought. In the first part I'm setting forth the main characteristics of Berlin's two freedoms. I'm also investingating the works of Berlin, which are investigating the problems of equality, philosophy of history, pluralism and Romanticism and Enlightenment. I maintain that Berlin is proponent of negative freedom, because the freedom of individual choice is protected in his philosophy, person is comprehended as autonomous subject. Berlin is proponent of value pluralism, he maintains that equal opportunities must be ensured for all. In the second part I'm analysing the concepts of freedom of three past thinkers, I'm arguing that these concepts of freedom have the features of negative or positive freedom. I'm settling that there are certain attitudes of negative freedom which are dominating in the theory of Locke: it is because author states that all individuals are free and can freely choose the ends of life. I attribute the works of Spinoza to the tradition of positive freedom, because author states that only mind following people can be free. I state, that the system of Hegel belongs to those theories of positive freedom, according to which person can only be free if he belongs to the political community. In the third part I'm analysing the criticism to the Berlin's freedom... [to full text]

Appropriate provision of information regarding food, including foodstuff labeling, is considered to be an efficient tool to promote healthy lifestyle and ensure a safe use of foods. Research conducted in Lithuania indicate that just a small percentage of Lithuanian residents choose foods to prevent disease, however, there is a lack of data concerning the links between food information and the choice of foods of Lithuanian adults. The aim of the study is to investigate and evaluate the links between food information and choice of foodstuffs from a public health viewpoint. The results of the research show, that most of Lithuanian adult residents consider that food labelling information is not fully comprehensible and legible. Lithuanian adult residents reported that their food choice is mostly influenced by the minimum durability date, price and country of origin. More than half of Lithuanian adult residents wish nutrition labelling information to be presented on food labels. Females more than males, higher educated persons more than lower educated persons are interested in nutrition labelling information. From the public health viewpoint, significant links between Lithuanian adult residents’ dietary habits and their attitudes towards information about food were not found, however, those who had a healthier diet were more likely to wish nutrition labelling, its placement on the most visible side of the food package and information not only about fats, carbohydrates, proteins... [to full text] / Tinkamas informacijos apie maistą pateikimas, įskaitant maisto produktų ženklinimą, yra svarbi priemonė skatinti sveikatą stiprinantį gyvenimo būdą ir užtikrinti saugų maisto produktų vartojimą. Lietuvoje atliktų tyrimų duomenys rodo, kad ligų profilaktikos tikslu maisto produktus renkasi tik nedidelė dalis gyventojų, tačiau trūksta duomenų apie tai, kokios yra gyventojų maisto produktų pasirinkimo sąsajos su informacija apie maistą. Šio darbo tikslas – ištirti ir įvertinti informacijos apie maistą sąsajas su Lietuvos suaugusių gyventojų maisto produktų pasirinkimu visuomenės sveikatos požiūriu. Tyrimo rezultatai rodo, kad daugumos Lietuvos suaugusių gyventojų nuomone, maisto produktų ženklinimo informacija nėra visiškai suprantama ir aiškiai įskaitoma. Lietuvos suaugę gyventojai kaip labiausiai maisto produktų pasirinkimui darančią įtaką ženklinimo informaciją nurodė maisto produktų tinkamumo vartoti terminą, kainą ir kilmės šalį. Daugiau kaip pusė jų pageidauja, kad ženklinant maisto produktus būtų pateikiama maistingumo informacija. Labiausiai pageidaujama informacijos apie maisto produkto energinę vertę, riebalus, cholesterolį ir vitaminus. Daugiau moterų negu vyrų, aukštesnį išsilavinimą negu žemesnį išsilavinimą turinčių gyventojų domisi informacija apie maisto produktų maistingumą. Vertinant visuomenės sveikatos požiūriu, nenustatyta reikšmingų sąsajų tarp Lietuvos suaugusių gyventojų nuomonės apie informaciją apie maistą ir jų mitybos įpročių, tačiau sveikiau... [toliau žr. visą tekstą]