Pensijų sistemos reformos ir pensijų sistemos modelių tobulinimas yra aktuali tema ne tik Lietuvoje, bet ir kitose valstybėse. Lietuvos Respublikoje be socialinio draudimo ir socialinės paramos egzistuoja valstybinių pensijų sistema, kurią sudaro Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, nukentėjusių asmenų valstybinės pensijos, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos, mokslininkų valstybinės pensijos bei teisėjų valstybinės pensijos. Visos šios valstybinės pensijos yra finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, nesiremia kartų solidarumo principu, nors iš dalies yra susietos su kai kuriomis socialinėmis rizikomis. Šių pensijų paskirtis labai specifinė. Kai kurios valstybinės pensijos skiriamos už ypatingus nuopelnus Lietuvos valstybei, kitos skirtos nukentėjusiems asmenims kaip kompensacija, arba skiriamos už tam tikrą tarnybą ar darbą. Neegzistuoja apibrėžtas, aiškus kriterijus, remiantis kuriuo šios pensijos priskiriamos būtent valstybinių pensijų sistemai. Kalbant apie valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, pažymėtina, kad skiriasi kiekvienos valstybinių pensijų rūšies skyrimo pagrindai bei sąlygos, taip pat šių sąlygų apskaičiavimo metodika. Be to, nėra aiškaus apibrėžtumo ar Respublikos Prezidento renta, mokama taip pat iš valstybės biudžeto, priskirtina prie valstybinių pensijų ar ne, taigi ar apskritai egzistuoja kaip tokia valstybinių pensijų sistema. / Reforms of pension system and development of pension system models are of high relevance not only in Lithuania but in other countries as well. Besides social insurance and social support systems there is also one more state pension system which comprises of the first and the second grade state pensions, aggrieved persons state pensions, state pensions for officers and soldiers, scientists and judges in Lithuania. All these pensions are financed from the State’s budget of the Republic of Lithuania. They do not act according to the generation solidarity principle though they are coherent with some social risks and their mission is very specific. Some state pensions are given for special merits to the Republic of Lithuania, sometimes pensions are given to aggrieved persons as some compensation or they may be given for some service or work. There is no definition or obvious criteria according to which these pensions could be given from state pension system there. Talking about dispensation of state pensions and payment conditions it should be noted that the fundamentals and conditions of state pensions dispensation, methodology of calculation differ greatly as well.

Šio darbo tikslas yra Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų teisinio reglamentavimo palyginimas. Taipogi šiame darbe yra atskleidžiama kaupiamųjų pensijų sistemų vieta pensijų sistemoje, Lietuvos ir Latvijos kaupiamųjų pensijų sistemų sukūrimo priežastys ir eiga. Pensijų sistema susideda iš pakopų. Nėra bendro sutarimo tarp mokslininkų, kuriai pensijų sistemos pakopai priskirti kaupiamųjų pensijų sistemą. Vieni jas išskiria kaip antrąją pensijų sistemos pakopą, kiti – kaip trečiąją. Lietuvoje buvo sukurta savanoriškumo principu grindžiama kaupiamųjų pensijų sistema, Latvijoje – tam tikroms asmenų amžiaus grupėms privalomoji kaupiamųjų pensijų sistema. Šių abiejų sistemų bendras bruožas yra tas, kad pradėjus dalyvauti šiose sistemose, išstoti iš kaupiamųjų pensijų sistemos ir grįžti tik į valstybinio socialinio draudimo sistemą, jau nebegalima. Kaupiamųjų pensijų sistemų lėšų administravimą vykdo privačios bendrovės, kurios yra griežtai valstybės institucijų prižiūrimos. Dėl ekonominės krizės kritus akcijų vertėms vertybinių popierių rinkose, sumažėjo ir kaupiamųjų pensijų fondų lėšos. Siekiant sumažinti kaupiamųjų pensijų sistemų dalyvių riziką ekonominių nuosmukių laikotarpiu prarasti sukauptas lėšas, abiejų valstybių įstatymų leidėjai turėtų padaryti atitinkamus teisės aktų pakeitimus. / The purpose of this paper is to compare the regulations of cumulative pension funds systems in Latvia and Lithuania. The position of the cumulative pension funds system in the pension system, the purpose and process of the creation of cumulative pension funds systems in Lithuania and Latvia are also discussed in this paper. Pension system can be divided into the tiers. There are no general agreement between the academics regarding the position of the cumulative pension funds system in the pension system. Some of the academics qualify the cumulative pension funds system as the second tier, the others qualify it as the third tier of the pension system. The voluntary cumulative pension funds system was created in Lithuania. In Latvia the participation in the cumulative pension funds system was mandatory to the persons who were under thirty years old, the others could voluntary join the cumulative pension funds system. The general feature of these systems is that the participants can not terminate their participation in the the cumulative pension funds system and return to the public pension system. The management of assests of the cumulative pension funds systems are in the hands of private companies, which are strictly supervised by the public institutions. The value of the cumulative pension funds assets have decreased regarding the fall of the value of the stocks in the market. There should be made some changes of the regulations of the cumulative pension funds system... [to full text]

Pirmoje disertacijos dalyje analizuojami pensijų sistemų teoriniai aspektai ir atlikta pensijų sistemų reformų prielaidų analizė. Šioje dalyje nagrinėjama pensijų sistemos samprata ir terminologinės problemos, atlikta socialinės apsaugos koncepcijų ir jų pokyčių analizė, analizuojamos pensijų sistemų klasifikacijos, atlikta pensijų sistemų reformų prielaidų ir pensijų sistemų tobulinimo krypčių analizė. Antroje disertacijos dalyje atlikta Europos Sąjungos valstybių bei Lietuvos pensijų sistemos modelių analizė ir pensijų sistemų valdymo Europos Sąjungos valstybėse bei Lietuvoje tendencijų analizė. Trečioje dalyje aprašoma tyrimo metodika, analizuojami pensijų sistemų modeliavimo rezultatai ir Lietuvos kaupiamosios pensijų sistemos reformos eigos bei pasekmių tyrimo rezultatai. Disertaciją užbaigia tyrimo rezultatų aptarimas, išvados ir siūlymai. Disertacijos pabaigoje pateikiamas naudotos literatūros sąrašas, autoriaus mokslinių publikacijų sąrašas ir priedai. / The first part of the dissertation presents the analysis of theoretical aspects of pension systems and the analysis of the preconditions of pension system reforms. In this part the pension system conceptions and terminological problems were defined, the analysis on changes of social protection conceptions was carried out and different pension system classifications were analysed. The analysis on pension system preconditions and improvement tendencies of the pension system management were accomplished as well. The second part of the dissertation deals with the analysis of pension system models and management tendencies both in the European Union states and in Lithuania. The third part of the dissertation presents the description of the methodology of the research, the analysis of the modelling results and the empirical research of the consequences of Lithuanian funded pension system reform. The dissertation closes with conclusions and proposals, a bibliography, a list of publications published by the author and annexes.

Baigiamajame darbe darbo autorė apžvelgia Lietuvos pensijų fondų raidą. Darbe išskiriami tokie pagrindiniai aspektai: istorinė pensijų fondų atsiradimo apžvalga, pensijų fondų veikla, pensijų fondų klasifikavimas ir veiklos ypatumai, pensijų fondų analizė. Panaudodama Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo veiklą reglamentuojančius įstatymus, kitą reikalingą medžiagą ir surinkus duomenis apie pensijų fondus, darbo autorė išanalizavo pensijų fondų atsiradimo eigą, suklasifikavo pensijų fondus į grupes, pagal investicijų į akcijų rinkas dalį. Atlikus dalyvių pasiskirstymą tarp pensijų kaupimo veiklą vykdančių įmonių, darbo autorė išnagrinėjo kokioms bendrovėms Lietuvos gyventojai labiau patiki valdyti savo lėšas. Atlikus dalyvių pasiskirstymą pagal investavimo strategijas, autorė sužinojo kokius pensijų fondus žmonės linkę pasirinkti. / Referring to the laws of the Republic of Lithuania, which regulate the pension accumulation activity, the other necessary material and the collected data about pension funds, the author of the thesis has analyzed the course of founding of pension funds, has classified pension funds according to the groups, according to the investment share in the share market. After having distributed the participants among the enterprises, which execute the pension accumulation activity, the author of the thesis has investigated the item, i.e. the enterprises, which are mostly trusted by the dwellers of Lithuania from the aspect of management of their means. After having distributed the participants according to the investment strategy, the author has ascertained which pensions funds are mostly popular among people. According to the analysis, which has been done by the author of the thesis, founding of the new pension funds of the II-nd and of the III-rd level is observed. Several large-scale enterprises of the country have expanded the offer of their funds by founding the investment funds, attributed to a larger risk, which invest most their assets into the shares. The author of the thesis would like to stress that a larger number of funds means a tough competition regarding the clients. It’s useful as the increased number of funds urges the pension accumulating enterprises to improve the quality of management, to submit a more specified and various information about their activity. An... [to full text]

Šiame darbe atliekamas reformuotos lietuvos pensijų sistemos modeliavimas ir tyrimas. Tiek modeliavimui tiek tyrimui naudojamas C++ Builder programavimo kalba autoriaus sukurtas įrankis, leidžiantis pasirinkti pageidaujamą scenarijų. Prognozavimas 40 metų į priekį realizuotas neuroniniais tinklais. Remiantis sukurtojo įrankio modeliavimo rezultatais, palyginamos pirmoji ir antroji pensijų sistemos pakopos bei padaromos išvados. / In this work we will analyze is voluntary saving pension insurance effective or not. Also we will analyze the situation of this insurance nearly 40 years. The data which is need to perform this analyze we will forecast from having statistical data and using neural networks. We will also create a multifunction program in C++ Builder programming language, to perform all mentioned task. According to the program count results we will compare the first and the second pillar of the Lithuanian pension system, and do findings.

Viešojo sektoriaus ekonomikos magistro baigiamojo darbo tema aktuali tuo, jog Lietuvos visuomenė senėja, išlieka dideli emigracijos mastai, o gimstamumo lygis žemas. Todėl valstybei vis sunkiau spręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą. Be to, cikliniai ekonomikos svyravaimai sukelia nedarbo lygio ir valstybės skolos augimą bei darbo užmokesčio mažėjimą. Nestabilios tampa ir finansų rinkos, todėl pablogėjusi fiskalinė padėtis, savaime suprantama, trikdo pensijų sistemos finansavimą, o investicijų grąžos ir turto vertės sumažėjimas trumpuoju laikotarpiu veikia (has implication – impact) pensijų kaupimo sistemų finansinę grąžą bei mokumą. Iki šiol nei vienai šaliai nepavyko sukurti pensijų sistemos, kuri neturėtų rimtų trūkumų, todėl tęsti studijas ir ieškoti geriausių sprendimų reformuojant pensijų sistemas yra prasminga. Šio darbo tikslas buvo įvertinti Lietuvos pensijų sistemos rezultatyvumą ir jos tvarumą ilgalaikėje perspektyvoje bei nustatyti sistemos tobulinimo kryptis. Siekiant įgyvendinti tikslą buvo identifikuotos esminės socialinės politikos modelių charakteristikos ir jų pritaikymas Lietuvai, aplinkos veiksniai, keliantys pensijų sistemos reformų poreikį,esamos pensijų sistemos spragos ir problemų sprendimo variantai. Išanalizavus problemą teoriniu lygmeniu, analitinėje dalyje empiriškai buvo patikrintos teorinės prielaidų teisingumas bei pateikdos rekomendacijos Lietuvos pensijų sistemai tobulinti. Išanalizavus teorinius pensijų sistemos rezultatyvumo aspektus... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of Master‘s Work in Public Sector Economics deals with topical issues concerning ageing, emigration, low birthrate problems in Lithuania. Because of these factors the assurance of citizens social welfare is a complicating task for a State. Moreover, cyclical economics fluctuations cause the rise in public debt and unemployment level, also the fall in wages. Consequently financial markets become unstable and the worsen fiscal situation disturbs the sponsorship of pensions system. Moreover, the fall in investments change and value of assets in short run has impact on financial change of pensions funds and its paying capacity. Until now all of the states failed to create pensions system without serious drawbacks, so the extension of studies in search of best solutions for pensions system is still meaningful and even essential. The goal of this paper work was to evaluate the effectiveness of Lithuania‘s pensions system, its stability in the long run, and to sattle the improvement directions. In order to implement the goal the main characteristics of social policy models and its adaptability to Lithuania‘s pension system have been identified, the external factors causing the need of pensions systems reforms have been characterized, the drawbacks of present pensions system have been pionted out and the recommendations to eliminate it have been proposed. After making analysis of theoretical aspects of pensions systems effectiveness and later testing it empirically, the... [to full text]

Pensija – tai senatvės pajamos, skirtos kasdieniam senų žmonių vartojimui finansuoti. Šiandien beveik visi Lietuvos pensininkai, kaip ir daugelyje Europos šalių, pensijas gauna iš valstybės, t. y. valstybė turi finansuoti beveik visą pensininko vartojimą. Dėl ilgėjančio senų žmonių amžiaus ir mažėjančio gimstamumo didėja valstybės išlaidos senatvės pensijoms. Vienas iš siūlomų valstybės išlaidų mažinimo būdų – padidinti asmeninių santaupų vaidmenį senatvės pajamose. Manoma, kad ateityje daugelis pensinio amžiaus žmonių beveik visą savo vartojimą turės finansuoti iš asmeninių santaupų. Vadinasi, pensijų sistemos reforma padidins asmeninių santaupų svarbą. Asmeninių santaupų struktūra – esminis pensijų reformos klausimas. Lietuvos gyventojai, galėdami laisvai pasirinkti investicijų formas (vyriausybės taupymo lakštai, banko indėliai ir pan.) ir investicijų horizontą, dažniausiai savo santaupas laiko trumpalaikių banko indėlių forma. LR Vyriausybė įvedė privalomąjį kaupimą pensijų fonduose, dalį socialinių draudimo įmokų perduoti į privačius pensijų fondus. Šie fondai pradėjo veikti 2004 metų pradžioje. Pensijų fondų finansavimo šaltinis – privalomos darbuotojų įmokos. Privalomojo kaupimo pensijų įmoka yra atimama iš valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos. / According to the currently effective system in Lithuania funds collected from currently employed persons are immediately paid out to the existing pensioners (the solidarity principle of generations). Pensions currently paid are too low to maintain a “normal” living standard. The practices of well-developed Western countries suggest that an old age pension should make at least 70 per cent of the average wages previously earned by the person in order to maintain a similar living standard (now it represents about 40 per cent of average wages). In the future pensions are likely even to decrease in relative terms as life expectancy is getting longer and employed persons will have to maintain more and more pensioners. In order to ensure a higher living standard for future pensioners the pension reform has been launched recently. It may help to take care of one’s future and have a possibility to receive higher income when retired. Participation in private pension funds provides a possibility to accumulate pension funds in one’s personal account. Pension funds invest contributions paid by employed persons in shares, bonds and bank deposits. By investing part of income of individuals in the pension funds the Government is changing the structure of personal savings, and that influences the importance of certain segments of the financial sector (banks, capital market, insurance, etc.) in the Lithuanian economy.

Magistro darbe išnagrinėta pensinio socialinio draudimo samprata bei aptarta socialinio draudimo istorinė raida Lietuvoje. Išanalizuotas privačių pensijų fondų objektyvus reikalingumas Lietuvoje. Šiame magistro darbe taip pat ištirta Lietuvos privačių pensijų fondų rinkos struktūra bei atlikta išsami Lietuvos privačių pensijų fondų rinkos ekonominė analizė. Pagal šios analizės rezultatus pateiktos privačių pensijų fondų tobulinimo galimybės. Patvirtinta autoriaus suformuluota hipotezė, kad Lietuvoje pensinio amžiaus žmonių aprūpinimas nėra pakankamas, todėl šią problemą galima dalinai išspręsti remiantis privačiais pensijų fondais. / This master‘s thesis examinated the concept of social security retirement and discussed social security historical development in Lithuania. Analyzed the private pension fund objective necessity in Lithuania. Also this master‘s thesis has been investigated Lithuanian private pension fund market structure and accomplished detail Lithuanian private pension fund market economic analize. According to the results of the analyze has been present the private pension fund improvement facilities. Author‘s formulated hypothesis – that Lithuania retirement age persons provision is not sufficient, so this problem can be partially resolved by private pension funds,was approved by the reasersh.

The object of research – Lithuanian private pensions funds The aim of research is to establish the use of Lithuania pensions funds to the Lithuanian retirement pension system and their influence to the capital market. Objectives: oTo make more accurate the pension fund concept; oTo analyse and evaluate different welfare state traditions and systems of retirement provision; oTo provide an analysis of advantages and disadvantages of private pensions funds; oTo evaluate Lithuanian private pensions funds activity; oTo consider the effect of pensions on Lithuanian capital market. Methods of the research: scientific literature methods of the research - logical analysis and synthesis; different countries experience comparative analysis; statistical calculation of dimensions (dynamics, stucture, comparison); the calculation of the average; data graphic representation; generalization of the final results and the formulation of conclusions. The period of research is 1999-2005 years.