Magistro darbe, remiantis Lietuvos ir užsienio autorių moksline literatūra, suformuluota marketingo strategijos samprata, išanalizuotos marketingo komplekso elementų strategijos, įvertinta strateginio planavimo, organizavimo ir kontrolės reikšmė, įgyvendinant įmonės tikslus. Atlikta pieno produktų vartotojų, AB “Pieno žvaigždės” klientų ir pardavimo padalinio darbuotojų anketinė apklausa. Remiantis tyrimu, sudaryta AB “Pieno žvaigždės” pardavimų padalinio SSGG matrica. Suformuluota pardavimų padalinio strategija, numatytas jos kontrolės mechanizmas. Pasitvirtino autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad AB “Pieno žvaigždės” pardavimų padalinys turi galimyb�� plėsti veiklą Lietuvos rinkoje. / Based on the scientific literature of Lithuanian and foreign authors the Master's Thesis contains the formulation of the conception of marketing strategy, analysis of strategies of marketing complex elements, evaluation of significance of strategic planning, organization and control when implementing the Company's goals. The consumers of the dairy products, customers of AB Pieno Žvaigždės and the staff of Sales Division have been questionnaired. Based on the investigation, the SSGG matrix of Sales Division of AB Pieno Žvaigždės was made. The Sales Division strategy was made and its control mechanism provided. The scientific research hypothesis of the author stating that Sales Division of AB Pieno Žvaigždės has a possibility to expand the market in Lithuania was proved to be correct.

Konkurencingumo tyrimo aktualumą paskatina šiuo metu bęsitesiantis ekonomikos nuosmukis, kuris tampa pavojingas toms pramonėms šakoms, įmonėms ir šalims, kurios nepasižymi tam tikrais konkurenciniais pranašumais. Lietuvos pieno produktų gamybos sektorius užimą didžiausią dalį visoje maisto pramonės šakoje ir šio sektoriaus stiprinimas, t.y. konkurencingumo didinimas, galėtų tapti prioritetiniu uždaviniu. Norint didinti konkurencingumą svarbu nustatyti konkurencingumą lemiančius veiksnius. Įvertinus ir atitinkamai sureagavus į šiuos veiksnius, pieno produktų gamybos sektorius galėtų greičiau atsigauti po įvykusio ekonominio nuosmukio, kuris ženkliai paveikė ir šį sektorių. Praktinė darbo reikšmė- atliktas Lietuvos maisto pramonės šakos pieno produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo vertinimas, kuris išryškino pagrindinius pieno sektoriaus pranašumus ir trūkumus konkurencingumo kontekste. Darbas susideda iš trijų pagrindinių dalių. Pirmojoje darbo dalyje nagrinėjama konkurencingumo samprata, jos traktavimo problemos, konkurencingumą įtakojantys vidiniai ir išoriniai veiksniai. Antrojoje dalyje aptariami pagrindiniai konkurencingumo vertinimo modeliai bei rodikliai. Trečioji dalis skirta maisto pramonės šakos pieno produktų gamybos sektoriaus konkurencingumo analizei- kur įvertinami vidinių ir išorinių veiksnių svarba šio sektoriaus konkurencingumui. / The reason of current competitiveness evaluation study importance is mostly caused by economic downturn which is extremely dangerous to parties that lack particular competitive advantages. Lithuanian milk production sector has the biggest part in food industry. In order to keep current position among the other sectors - an increase of competitiveness could be a strategic target of top importance. Enhancement could be reached by identifying factors of competitiveness. If factors are evaluated and taken in to account accordingly – milk production sector will recover from economic downturn much faster. The study identified main factors of milk production sector competitiveness: inner type- demand conditions, company image and production factors; outer type– Impact of Government activity and social/cultural factors; The biggest negative impact has lack of companies image in international markets, lack of natural resources, complexity of new business, and crediting conditions. Same time following factors have positive impact: sensitiveness to customer requirements; enhanced infrastructure and communications, increase in customers purchasing power, high level of competition in inner and outer markets, strict environmental regulations.

Pienininkystė Lietuvoje jau nuo seno yra gerai išplėtota veikla, garantuojanti didelės dalies kaimo gyventoju pajamas ir itakojanti šalies bendro vidaus produkto apimti. Integracijos i Europos Sajunga (ES) procesas iškėlė tam tikrus reikalavimus ir išryškino problemas šalies pieno gamybos ir perdirbimo srityje. Sėkmingas pieno gamintoju ir perdirbėju dalyvavimas ES bendrojoje rinkoje galimas turint išsamia problemu analize. Tai ir lemia šio magistrinio darbo aktualuma. Pagrindinis darbo tikslas - išanalizuoti pieno gamybos ir perdirbimo sektoriaus integracijos i ES salygotas problemas ir ju sprendimo budus. Atlikus minėta analize, paaiškėjo, kad pieno gamybos pagrindinės problemos yra susijusios su neracionalia pieno ukiu struktura, žemu genetiniu karviu bandos potencialu bei neišplėtota pieno gamintoju kooperacija. Visa tai mažina pieno gamintoju pajamas, ju galimybes vykdyti prekine veikla. Pieno pramonė - viena iš tu maisto pramonės šaku, kurios anksciausiai prisitaikė prie ES keliamu rinkos ir produktu kokybės reikalavimu. Dėl pasiekto aukšto imoniu koncentracijos lygio ir sėkmingo investavimo i gamybos technologiju modernizavima Lietuvos pieno pramonė užsitikrino stabilias pozicijas užsienio rinkose. ES taikomos rinkos apsaugos priemonės didina perdirbėju pajamas, nors bemuitis rėžimas žymiai padidino konkurencija vidaus rinkoje. Sėkmingas problemu, kylanciu pieno gamybos ir perdirbimo sektoriuje, sprendimas priklauso nuo efektyvaus ES finansinės paramos panaudojimo... [to full text] / The primary purpose of this paper is to analyze the main problems in the Lithuanian dairy Industry caused by the integration into EU and the main ways of solving it. The fulfilled analysis in this Graduation paper shows that the main problems of milk production sector are the irrational structure of dairy farms, the law genetic productivity of cows and the non-explicated cooperation. All these factors reduce the incomes of milk producers and their possibilities to be engaged in milk production. The milk industry is one of the branches of Lithuanians food industry, which was first adapted into EU’s trade policy and started producing high quality dairy products. The high level of concentration of the industrial enterprise and the successful use of the investment to the modernization of the technology caused Lithuanian dairy industrial enterprises to have a steady position in the foreign market. On the one hand, the market safeguard which is used in EU increases the incomes of the dairy industrial enterprises, but the free trade regime on the other hand encourages higher competition level in the home trade.

Milk quality is the rate which takes in a normal composition and a tipical characteristic. The standards and other documents like veterinary - sanitary instruction are making to secure and to control a quality of milk. In the period from 1938 to 2007 the standards of milk quality was changed very often and requirement of an animal welfare, of milk process and a primary milk processing, of staff hygiene and milk quality was tightened up. There was changed a primary milk quality valuation – for procurement milk temperature, acidity, milk cleanness and density. Most of all in the period from 1993 to 2007 was changed the norms and evaluation of milk bacterial pollution and somatic cell count. In 1970 in veterinary - sanitary instructions milk was sorted out, but in 2004 05 01 when Lithuania joined in to EU, sorts of milk was canceled. In period from 1938 to 2007 when was improved on technology most of all milk composition and milk quality evaluations was changed and became more scientific, more faster and cheaper.

Pienininkystė yra svarbi mūsų krašto gyvulininkystės šaka. Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros strategiją pieninė galvijininkystė pripažinta viena iš prioritetinių žemės ūkio šakų. Mūsų šalyje 2006 metais pieno gamyba sudarė 23 % bendrosios žemės ūkio produkcijos. Pieną bei jo produkciją gamina daugiau nei 180 tūkst. ūkio subjektų. Pastaraisiais metais apie 50 proc. perdirbto pieno yra eksportuojama. Todėl labai svarbu gerinti šios gamybos efektyvumą. 2006 metais iš vienos karvės Lietuvoje vidutiniškai primelžta 4484 kg pieno arba 12 proc. daugiau nei 2002 metais. Nors šalyje vidutinis pieno primilžis iš karvės nuolat didėja, bet kol kas yra vienas mažiausių ES. Pienininkystei plėtoti yra palankios gamtinės sąlygos, šalyje veisiami galvijai gerai prisitaikę prie esamos pašarų bazės, jų genetinis produktyvumas gana aukštas. Tačiau dėl konkurencijos augant reikalavimams šalies ir užsienio rinkose, reikia siekti efektyvesnio pieno ūkio vystymo. Pieno gamyboje daugiau nei 60 proc. išlaidų tenka pašarams. Tod��l jų gamybos kaštai, kokybė ir maistingumas daro didžiausią įtaką pieno gamybos ekonomiškumui. Mažinant pieno gamybos savikainą, labai svarbu pasiekti aukštą pašarų maisto medžiagų konversiją. Efektyviau panaudoti pašarus ir, esant tiems patiems ištekliams, gauti daugiau produkcijos padeda įvairių pašarų paruošimo šėrimui būdų taikymas. Todėl, tobulinant produktyvių karvių šėrimo technologijas, ieškoma naujų, pažangesnių pašarų paruošimo būdų ir vienas iš jų gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Dairy farming has always been a primary important branch of cattle breeding in our country. Dairy farming is considered to be the essential direction of the strategy of agricultural development in the country of Lithuania. Dairy production made 23% of total agricultural production during the year of 2006. Milk and dairy production is produced by more than 180 thousands of agricultural subjects. About 50% of produced milk has been exported recently. It explains why economical efficiency of the production is especially important. Despite the fact that an average milk production per cow has been increasing recently, but it remains among the lowest ones in the EU. During the year of 2006 an average milk production per cow made 4484 kg of milk, 13% more than in 2000. It should be stated that our country is distinguished by quite favorable conditions for dairy farming. The cattle bred in the country are adjusted to the existing forage basis and the potential of their genetic productivity is rather high. Nevertheless, the higher requirements caused by the competition on the inner and foreign market force to seek for the more efficient development of dairy farming. About 60% of expenditure in milk production is spent on forage. That is why costs of forage production, quality and nutritional value mainly determine milk production economy. In order to decrease milk production costs it is primarily important to reach high conversion of forage nutritional substances. For more effective... [to full text]

Darbo tikslas: ištirti praktinio mokymo centro karvių bandos pieno sudėties ir kokybės rodiklių kaitą atskirais laktacijos mėnesiais, sezonais bei keičiantis laikymo sąlygoms. Darbo uždaviniai: 1. Susipažinti su LVA praktinio mokymo ir bandymų centre karvių veislėmis; 2. Išnagrinėti atrinktų karvių grupių pieno kokybės rodiklius ir kokybę, palyginti su atitinkamų veislių Lietuvoje vidurkiu; 3. Išnagrinėti laktacijos mėnesio įtaką pieno kokybės rodikliams; 4. nustatyti sezono įtaką pieno kokybės rodikliams. Išvados: 1. Lietuvos juodmargių įprastinėmis laikymo sąlygomis pieno kiekis buvo 9 % didesnis nei Lietuvos juodmargių, laikomų šaltomis sąlygomis, Vokietijos juodmargių – 22 % didesnis nei tos pačios veislės karvių, laikomų šaltomis sąlygomis, Olandijos juodmargių – 14,9 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje ir Danijos juodmargių – 7 % didesnis nei tos pačios veislės juodmargių šaltoje karvidėje; 2. Lietuvos juodmargių produktyvumas šalto tipo karvidėje buvo didesnis už kitų juodmargių veislių produktyvumą tomis pačiomis laikymo sąlygomis (14,4 % didesnis už Vokietijos juodmarges, 14,6 % didesnis už Olandijos juodmarges ir 25 % didesnis už Danijos juodmarges). Šis rodiklis demonstruoja Lietuvos juodmargių veislės didesnį atsparumą šalto laikymo sąlygoms; 3. Didžiausias pieno riebalų kiekis (4,63 %) buvo nustatytas Danijos juodmargių karvių piene, laikomų šaltomis sąlygomis; 4. Pieno riebalai ir pieno baltymai kito nepriklausomai nuo laktacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Place and methods of work fulfillment: the work was carried out in the Department of Animal Science of Lithuanian Veterinary Academy and Practical Instruction and Research Centre under Lithuanian Veterinary Academy in 2006 – 2008 years of postgraduate studies. 84 cows of equal period of lactation were selected: 58 cows in Muniškiai farm and 26 cows in Giraitė farm. Cows were selected considering that the most producing period of lactation would coincide with cattle-shed period. The conditions of cow keeping are different. In Muniškiai cattle-shed they are kept in standard conditions: they spend time in a pasture in summer and bound to standing places in winter. They are milked in their standing places. Giraitė cattle-shed is of cold type, where cattle are kept loosely. Here cows are kept in cold conditions in groups consisting of 30 – 40 cows. They are herded in a pasture in summer. The cows are milked in Swedish DeLaval “Tandem” type milker. The cows are fed with the same fodder and the schedule of work is also the same. The data has been analyzed statistically using “Excel” spreadsheet. Review of the work: in a period of 2006 – 2007 years milk yield of Lithuanian black-and-white cows was 434 kg less than of German, 768 kg less than of Dutch and 1409 kg less than of Danish black-and-white cows. Lithuanian black-and-white cows provided 25 – 77 kg of butterfat less than Dutch, German or Danish cows. Lithuanian black-and-white cows had proteins 0,05 % less than the same Danish... [to full text]

The object of research – Lithuanian dairy farms. The aim of research – to analyze the impact of direct payments on the competitiveness of dairy farms in Lithuania. The main tasks are: to clear up the role of Agrarian policy in competitiveness of agriculture; to establish the factors of competitiveness; to analyze the direction and instrumentality of the support of dairy sector in Lithuania; to estimate the direct payment support of dairy sector in Lithuania and the influence of direct payment on dairy farms, by their size. Ways to study – logical analysis and synthesis of literature sources and information, grouping, diagrammatic representation, modelling. In the way of studies of Lithuanian and foreign literature, statutes of Republic of Lithuania and the other documents about the support policy, in this MA thesis are analyzed the meaning of competitiveness, the factors of competitiveness, direct payments support of dairy sector in Lithuania and the influence of direct payments on dairy farms competitiveness.

Darbo tikslas: nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui ir pieno kokybei. Darbo uždaviniai: apskaičiuoti karvėms šertų racionų energinę ir maistinę vertę. Nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui. Nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių pieno sudėčiai. Bandymas atliktas 2012 metais X ūkininko galvijininkystės ūkyje. Darbo tikslas buvo nustatyti racionų baltymų kiekio ir kokybės įtaką karvių produktyvumui ir pieno sudėčiai. Analogų principu atrinkta 20 karvių, kurios suskirstytos į 4 grupes (3 tiriamųjų ir 1 kontrolinė), po 5 gyvulius kiekvienoje. Vidutinis karvių produktyvumas per ankstesnę laktaciją buvo 6000 – 6300 kg pieno. Eksperimentiniais racionais karvės šertos keturis mėnesius sausio - balandžio mėn., t.y. pirmąsias 120 laktacijos dienų. Kitu laikotarpiu buvo tik registruojami produktyvumo ir pieno sudėties duomenys. Išanalizavę 2011–2012 metų X ūkio karvių racionus, jų sudėtį, energinę ir maistinę vertę, įvertinę skirtingo šėrimo poveikį produktyvumui ir produkcijos kokybei nustatėme: Didžiausias produktyvumas buvo antros grupės karvių. Lyginant su kontroline grupe, natūralaus pieno iš jų buvo primelžta 228 kg (p<0,05), o perskaičiuoto į bazinį - 666 kg (p<0,01) daugiau. Mažiausias primilžis per 10 laktacijos mėnesių buvo kontrolinės grupės karvių. Jos davė 300 kg mažiau natūralaus pieno arba 965 kg perskaičiuoto į bazinį pieną negu II (produktyviausios) grupės karvės. Daugiausia pieno... [toliau žr. visą tekstą] / The aim: to identify the diet of protein quantity and quality on cow productivity and milk quality. The tasks of the work: to calculate the cows fed rations energy content and nutritional value. Set the ration protein content and quality on milk production of cows. Set the ration protein content and quality on the composition of cow's milk. Experiment was carried out in 2012 X farmer's cattle farm. The aim of the research was to identify the ration protein content and quality on cow productivity and milk composition. Analogues of the principle of sample 20 cows, which are divided into 4 groups (3 test and 1 control), followed by five animals each. The average of productivity per cow during the previous lactation was 6000 - 6300 kg of milk. Cows were fed the experimental diets for four months of January - April., that is to say the first 120 days of lactation. The next period, there were only recorded productivity and milk composition data. The analysis of X holding the 2011-2012 cows fed rations composition, nutritional indicators, the results obtained. The maximum productivity was the second group of cows comparison with a control group of natural milk from their milk yield was 228 kg (p <0.05), and the terms of base - 666 kg (p <0.01) and more. Minimum yield within 10 months of lactation were control cows. They gave 300 kilos of liquid milk, or 965 kg of milk in terms of base than in the second (productive) group of cows. Most milk fat obtained from the second treatment... [to full text]

Darbo tikslas: išanalizuoti LSMU VA Praktinio mokymo ir bandymų centro pašarų, naudojamų melžiamų karvių šėrime, kiekybinius ir kokybinius rodiklius bei racionus ir karvių produktyvumą. Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti kiek ir kokių pašarų sukaupta ūkyje melžiamų karvių šėrimui per pastaruosius 2 metus. 2. Išanalizuoti ūkio melžiamų karvių šėrimą ganykliniu ir tvartiniu laikotarpiais. 3. Išanalizuoti karvių produktyvumo ir pieno kokybinius rodiklius. Atlikus analizę buvo nustatyta, kad tirtame ūkyje daugiausiai laikoma Vokietijos juodmargių veislės (~50 proc.) ir Lietuvos juodmargių (~30 proc.) karvių. Daugiausiai bandoje buvo 1 – 3 laktacijų karvių (78,6 - 83,5 proc. visos bandos karvių). Vidutinis karvių produktyvumas 6835 kg pieno 4,23 proc. riebumo, 3,3 proc. baltymingumo; vidutinis somatinių ląstelių skaičius - 287 tūkst./ml. Atlikus melžiamų karvių šėrimui pašarų bazės analizę nustatėme, kad ūkis daugiausiai sukaupė vienmečių žolių siloso (873,9 t). Pašarų kokybės parametrų analizė parodė, kad siloso kokybės parametrų fermentacijos rodiklis kokybė ir stabilumas yra geri. Tyrimų metu išanalizuoti karvių racionai pagal mitybinius rodiklius tiek tvartiniu, tiek ganykliniu laikotarpiu buvo praktiškai panašūs ir orientuoti į 21 l pieno primilžį. Išvados: 1. Tirtame ūkyje melžiamų karvių skaičius padidėjo nuo 145 vnt. 2011m. iki 199 vnt. 2012 m. Bandos analizė pagal karvių veisles parodė, kad daugiausiai laikomų karvių yra Vokietijos juodmargių veislės (apie puse bandos... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of paperwork: To analize the feed, used for feeding dairy cows at the LUHS VA Practical training and testing centre and to analyze their quantative and qualitative indicators, rations and productivity of cows. The goals: 1. Determine the amount and type of feed accumulated in the farm for dairy cows feeding in the last 2 years. 2. To analyze the feeding of dairy cows on pasture and indoor feeding periods. 3. To analyze the productivity of cows and milk quality indicators. The analysis showed that the studied farm mainly considered German Black & White (~50 per cent.), and the Lithuanian Black and White (~ 30 percent) cows. Most herds were 1 -3 lactation cows (78.6 to 83.5 percent. entire herd of cows). Average productivity of 6835 kg of cow, milk fat - 4.23 percent., mikk protein - 3.3 per cent. The average somatic cell count - 287 thous./ml. Dairy cows feed database analysis found that the farm mainly accumulated perennial grass silage (873.9 t). Feed quality parameters showed that quality parameters of silage fermentation rate quality and stability is good. Studies to analyze the rations by nutritional indicators both indoor and outdoor period was practically similar and focus on the 21 l milk yield.

Darbo tikslas: Įvertinti Lietuvos juodmargių galvijų populiacijos pieninių karvių eksterjero ir produktyvumo rodiklius bei nustatyti jų tarpusavio ryšius. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti skirtingų veislių pieninių karvių eksterjerą. 2. Palyginti skirtingų veislių karvių eksterjero rodiklius. 3. Nustatyti karvių pieno kiekį, pieno riebumą ir baltymingumą. 4. Nustatyti tirtų rodiklių tarpusavio ryšius. Išvados: 1. Įvertinus skirtingų veislių pieninių karvių eksterjero rodiklius, nustatyta, kad tirtų karvių bendras kūno įvertinimas 79,54, galūnių – 78,44, tešmens – 78,18. Bendras eksterjero įvertinimas buvo 78,71 ir atitiko gero eksterjero įvertinimą. 2. Geriausiai bendro kūno išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Danijos juodmargių veislės karvių (82,25±0,881), prasčiausiai įvertintos Lietuvos juodmargių veislės karvės (79,42±0,149). Geriausiai galūnių išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Holšteinų veislės karvių (79,71±0,707), prasčiausiai įvertintos Švedijos juodmargių veislės karvės (77,75±0,996). Geriausiai tešmens išsivystymo rodikliai buvo įvertinti Švedijos juodmargių veislės karvių (79,88±0,718), prasčiausiai įvertintos Danijos juodmargių veislės karvės (78,00±0,779). 3. Įvertinus skirtingų veislių karvių pieno kiekį ir sudėties rodiklius nustatyta, kad iš visų tirtų karvių vidutiniškai primelžta 56356,0 kg, 4,71 proc. riebumo, 3,35 proc. baltymingumo pieno. Geriausiu produktyvumu išsiskyrė Danijos juodmargių veislė. Prasčiausiai produktyvumas buvo Švedijos juodmargių... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of work: To analyze dairy cattle‘s exterior and productivity traits and to define their relationships. Place of research: The work was carried out in the Department of Animal Breeding and Genetics of Veterinary Academy and also in the dairy cow‘s farm during 2011 – 2013 years of studies. The Results of Survey: Having evaluated the exterior traits of different breeds dairy cows, the general evaluation of examined cows’ body was 79.54, limb‘s – 78.44, udder – 78.71 and it coincided with a valuation of a good exterior. The best evaluation of the general body development was of Denmark‘s Black-White breed cows (82.25±0.881). The worst evaluation had Lithuanian Black-White breed cows (79.42±0.149). The best evaluation of limbs was Holstein breed cows (79.71±0.707), the worst was Sweden‘s Black-White breed cows (77.75±0.996). The best evaluation of udder development had Sweden‘s Black-White breed cows (79.88±0.718), the worst was Denmark‘s Black-White breed cows (78.00±0.779). From the analysis of different cows’ breeds milk yield and milk composition was evaluated that from the all of investigated cows, there was an average 56356.0 kg, 4.71 proc. fat and 3.35 protein milk. With the best productivity spotlighted Denmark‘s Black-White breed cows. The biggest relation was between exterior traits (p<0.01). The biggest correlation coefficients was between milk type and udder‘s band strength (r=0.649), udder back part height (r=0.576), body depth (r=0.564) and heel joint (r=0.538)... [to full text]