Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą] / After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy of... [to full text]

After regaining its independence in 1990, Lithuania has demonstrated the will to establish the universal human rights standards in the country as soon as possible. However, taking into account the country’s policy in the later years of independence, it’s not clear whose interests – state of individual – are more important and how these concepts coexist in the framework of Lithuanian human rights policy. The aim of the research is to examine wherever state sovereignty and human rights are (in)compatible with each other in the policy-making context of Lithuanian human rights policy. Aiming to achieve the above mentioned aim the Lithuanian human rights policy-making context, factors affecting this policy, national legal basis on human rights, fourteen programmes of the Government through the prism of human rights are analyzed. In conducting the research the following research methods were used: documents and legal acts analysis, semi-structured interview, as well as comparative analysis. Empirical research data indicates that Lithuanian human rights policy could be described as fragmented, lacking integrity and balanced attention to all human rights; strongly expressed social economical dimension the other key feature of this policy. In the context of such policy the relation between the human rights and state sovereignty is rather mixed. On the one hand, the external sovereignty is compatible with human rights and freedoms; they complement each other. Meanwhile the supremacy... [to full text] / Nors 1990 m. atgavusi nepriklausomybę Lietuva pademonstravo ryžtą kuo greičiau šalyje įtvirtinti visuotinai pripažintus žmogaus teisių principus, visgi įvertinant vėlesniais nepriklausomybės metais valstybės formuojamą politiką, nėra visiškai aišku, kieno interesai – valstybės ar individo – yra aktualesni ir kaip (ar) jie tarpusavyje dera Lietuvos valstybės politikoje. Disertacijos tikslas – ištirti, ar valstybės suverenitetas ir žmogaus teisės yra (ne)suderinami vienas su kitu Lietuvos nacionalinės žmogaus teisių politikos formavimo kontekste. Siekiant užsibrėžto tikslo analizuojamas Lietuvos žmogaus teisių politikos formavimosi kontekstas, jį įtakojantys veiksniai, nacionalinė žmogaus teisių teisinė bazė, keturiolika Vyriausybės programų per žmogaus teisių prizmę. Atliekant tyrimą naudojama teisės aktų ir dokumentų analizė, pusiau struktūruotas kokybinis interviu, taip pat palyginamoji analizė. Empiriniai tyrimo duomenys rodo, kad Lietuvos politika žmogaus teisių atžvilgiu yra fragmentiška, stokojanti integralumo, tolygaus dėmesio visoms žmogaus teisėms ir joje stipriai išreikšta socialinė, ekonominė dimensija. Tokios politikos kontekste žmogaus teisių ir valstybės suvereniteto tarpusavio sąryšis vertintinas nevienareikšmiškai. Viena vertus, išorinis suverenitetas yra suderinamas su žmogaus teisėmis; jie papildo vienas kitą. Tuo tarpu vidaus politikoje valstybės interesų viršenybė individo atžvilgiu sudaro prielaidas teigti, kad žmogaus teisės nėra suderinamos su vidiniu... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro baigiamajame darbe analizuojama radikalios dešinės politinių jėgų ideologija, visuomenės radikalizacijos procesas, radikalios dešinės politinės partijos bei jų rinkiminės sėkmės veiksniai. Remiantis ekspertų interviu tyrimu, analizuojama radikalios dešinės situacija ir perspektyvos Lietuvoje, taip pat yra tiriamos Lietuvos politinių partijų rinkiminės programos, siekiant nustatyti jose esančias radikalios dešinės ideologines ir programines nuostatas. / Master's thesis analyzes the ideology of radical right, public radicalization process, radical right political parties and factors of their electoral success. Based on expert‘s interviews study the situation and perspectives of radical right in Lithuania are analyzed, Lithuanian political parties electoral programs are studied in order to determine the presence of radical right ideological and programmatic provisions.

The Western contemporary notion of the secular family seems to be supported by the following contradictory premises: on the one hand, the nuclear family is supposed to be based on love (between husband and wife; between parents and children) that is expected to last ‘till death do us part'. On the other hand, what ought to last – in the relation between a restricted set of love objects – is also known to be an elusive and uncontrollable affect(ion), that seems to arise 'out of nowhere', and to disappear as quickly. Further, the popular understanding of a loving relation goes hand in hand with a supporting injunction to possess an object of love, which finds its ideological support in the contemporary ethos of Capital's relations of production/reproduction, particularly in the notion of private property. Several consequences ensue from these contradictions. Firstly, love gets compromised by fixing it on an extremely restricted set of chosen members and becomes something one needs to 'work at' (in case it 'fails') instead of a spontaneously arising force. It eventually becomes a 'promise' that is meant always to fail; however, it generates a whole spectrum of industries that successfully cash in on the idea of love, by selling love in what looks to be an unlimited variety of commodity forms (products, service, affective services, etc.). Secondly, the notion of love that is meant to correspond to a possession of its object is a product as well as producer. This notion of... [to full text] / Šiuolaikinė dominuojanti Vakarų šeimos samprata yra grindžiama darant prieštaringas prielaidas. Iš vienos pusės, 'branduolinė šeima' turėtų būti paremta meile grįstais santykiais tarp žmonos ir vyro ir tarp vaikų ir tėvų - iš kurių yra tikimasi kad ji (meilė) turi tęstis iki 'kol mirtis išskirs'. Iš kitos pusės, ko yra reikalaujama ilgalaikio tęstinumo - tarp apribotų santykių su išskirtiniais (leistinais) meilės objektais – yra afekto, kuris pasižymi nenuspėjamumu, praeinamumu ir nepasidavimu racionaliai kontrolei. Ji (meilė) - kaip liaudies išmintis patvirtintų - kaip greitai ir nenuspėjamai 'ateina' taip pat greitai ir nenuspėjamai 'išeina'. Be to, populiarus meilės supratimas yra palaikomas papildoma reakcine geismo forma - pasisavinti, 'privatizuoti' meilės objektą, – atrandanti atgarsį ir palaikimą, šiuolaikinių kapitalistinių santykių, grindžiamų privačia nuosavybę, etose. Šie šeimos koncepto prieštaravimai turi bent kelias svarbias pasekmes. Visų pirmą, meilė yra sukompromituojama nurodant konkrečius ir simboliškai griežtai apribotus šeimos subjektus kuriuos yra leistina 'mylėti' ir tapatintis. Nepatenkinant šio meilės reikalavimo, 'meilės' pora yra skatinama 'dirbti' su savo santykiais , tikintis jog meilė gali būti produkuota, o ne kylanti iš spontaniško afekto. Galiausiai, meilės sąvoka tampa 'pažadu', kuris yra pasmerktas būti pastoviai neįgyvendinamas, bet kuris, tuo pačiu sukuria nišą visam spektrui kapitalistinių industrijų kurti pridėtinę vertę... [toliau žr. visą tekstą]

The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism. / Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija.

Disertacijos tikslas yra išnagrinėti sąveikas tarp postkomunizmo įvykio prigimties ir demokratinės politiškumo prigimties. Darbe yra nagrinėjamos trejopos sąveikos: postkomunizmo ir istorizmo santykis; postkomunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo santykis; vienovės ir pliuralumo santykis. Specifinei postkomunizmo būklės analizei taikomos postfundacionalizmo filosofijos idėjos. Postkomunizmas nagrinėjamas ne pabrėžiant liberalios modernizacijos turinį (kaip tranzitologinėse koncepcijose), bet analizuojant demokratinės transformacijos sąlygas ir galimybes. Postkomunizmo tapatybė formuojasi kaip hibridinis trijų sudedamųjų dalių – komunizmo, liberalizmo ir postmodernizmo – darinys. Liberalizmo ir postmodernizmo alter ego yra asimiliuojami universalistinėje draugo/draugo asociacijoje, kuri pakeičia išorinę draugo/priešo skirtį, nurodančią politiškumo prigimtį. Diferencinės politikos kilmės problema yra nauja, aktuali ir tęstinė postkomunizmo būklės problema. Postkomunizmas linkęs pamiršti posttotalitarizmo komponentą (jeigu išeinama iš komunizmo, tai išeinama ir iš totalitarizmo) ir siekia prisišlieti prie postliberalizmo tendencijų. Demokratinio pliuralizmo idėją asimiliuoja dominuojanti liberalios pliuralizacijos tendencija. / The aim of this dissertation is to analyze the relationship between the event of post-communism and the democratic nature of the political. Three main tendencies of post-communist condition are analyzed: the relationship between post-communism and historicism; the interaction between post-communism, liberalism and postmodernism; the relationship between unitarism and pluralism. The fundamental assumption of the analysis is the significance of post-foundational political thought for the understanding of post-communism. Post-communism is analyzed not as linear liberal modernization, but as democratic transformation. Post-communism is the hybrid condition that includes the alter egos of communism, liberalism and postmodernism. Post-communism assimilates the potential alter egos of liberalism and postmodernism and therefore transforms the distinction of friend/enemy to the criterion of friend/friend, which ignores the nature of the political. Condition of post-communism requires not the eradication of differencies, but self-reflection of the differential nature of the political. The task of new democracy of post-communism is to articulate the possibility of democratic pluralistic politics under post-totalitarian conditions. However, post-communism is reluctant to accept the dimension of post-totalitarianism and tries to converge with universal post-liberalism. Dominating liberal pluralism assimilates democratic pluralism which becomes democratic procedural minimalism.

The European Union is stated that promoting human rights, rule of law and democracy is one of the main objectives of the EU foreign policy. It was endorsed in the EU official document such as European Consensus on Development (2005) and also EU Strategy towards Central Asia. The thesis analyses the promotion of the EU value towards Central Asian countries, namely: Kazakhstan, Kyrgyzstan, Tajikistan and Uzbekistan Because of the isolation of the Turkmenistan, it was impossible to include the country in the research paper. In order to analyze the promotion level, it was decided to scrutinize the EU instruments such as EIDHR, human rights dialogue and civil society seminars. The European Union adopted the Strategy towards Central Asian countries in 2007 and this document expands the relation between European Union and Central Asia. Therefore, the thesis analyses the corporation of the both sides before and after the adaptation of the Strategy. Issues of cooperation in terms of the human rights and rule of law between the European Union and Kazakhstan are analyzed as a case study. At the conclusion, the promotion of the values assessed and the conclusion outlined for the corporation in the field of human rights and the rule of law between European Union and Central Asian countries. / Europos Sąjunga pabrėžia, jog žmogaus teisių, teisės viršenybės ir demokratijos rėmimas yra vienas iš pagrindinių ES užsienio politikos tikslų. Šis tikslas yra įtvirtintas oficialiuose ES dokumentuose, tokiuose kaip Europos Vystymosi Konsensusas (2005) bei Europos Centrinės Azijos strategija. Šiame darbe analizuojamas ES vertybių sklaidos rėmimas Centrinės Azijos šalyse – Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikistane ir Uzbekistane. Turkmėnijos atvejo, dėl šalies izoliacijos, į tyrimą įtraukti nebuvo įmanoma. Siekiant nustatyti ES vertybių sklaidos rėmimo lygį darbe nuspręsta nagrinėti ES instrumentus, tokius kaip EIDHR, žmogaus teisių dialogas bei pilietinės visuomenės seminarai. Europos Sąjunga patvirtino Centrinės Azijos Strategiją 2007m. Šiuo dokumentu buvo išplėtoti santykiai tarp Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos. Dėl šios priežasties darbe analizuojamas abiejų pusių bendradarbiavimas prieš ir po Strategijos patvirtinimo. Problemos žmogaus teisių ir teisės viršenybės užtikrinimo srityje tarp ES ir Kazachstano yra analizuojamos kaip atvejo studija. Darbo pabaigoje pateikiamas ES vertybių sklaidos rėmimo įvertinimas bei pateikiamos perspektyvos Europos Sąjungos ir Centrinės Azijos šalių bendradarbiavimui žmogaus teisių ir teisės viršenybės srityse.

Magistro baigiamajame darbe analizuojamas profesinio mokymo kokybės išorinio vertinimo veiksmingumo reiškinys Lietuvos švietimo sistemoje. Tai itin aktualus procesas, orientuotas į kokybiškų paslaugų teikimą ir sėkmės užtikrinimą profesinio mokymo rinkoje. Profesinio mokymo institucijų kokybės vertinimas analizuojamas dviem aspektais: visų pirma, jo sudėtingumas grindžiamas formaliojo švietimo programomis (tai įstaigos, kuriose suteikiamas vidurinis išsilavinimas), kita vertus, lygiagrečiai vykdomas profesinis mokymas (vadovaujamasi Profesinio mokymo įstatymu). Tokiu būdu ryškėja formaliojo švietimo ir profesinio mokymo grandžių dermės klausimas. Išorinis kokybės vertinimas vykdomas pagal vertinimo kriterijus, susietus su Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo koncepcija. Tačiau kyla problema, Lietuvos švietimo sistemos sudedamai daliai – profesiniam mokymui – dėl menko prestižo visuomenėje, švietimo politikų ir visuomenės dėmesio stokos iki šiol nėra Vyriausybės patvirtintų išorinio vertinimo kriterijų, kurie optimizuotų profesinio mokymo kokybės užtikrinimo procesą. Baigiamuoju darbu siekiama – išanalizuoti profesinės mokyklos kokybės išorinio vertinimo sistemą ir įvertinti jos veiksmingumą. Siekiant darbui iškelto tikslo, buvo įgyvendinami šie uždaviniai: 1) išanalizuoti Lietuvos švietimo kokybės ir jos užtikrinimo sampratas; 2) atlikti profesinės mokyklos išorinio kokybės vertinimo sistemos analizę; 3) išnagrinėti bendrojo ugdymo išorinio vertinimo sistemą; 4)... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s thesis analyses the phenomenon of the effectiveness of vocational training external quality assessment in the Lithuanian educational system. This is a particularly relevant process, which is focused on provision of high-quality services as well as assurance of success in the vocational training market. The quality assessment of the vocational training institutions is analysed in two aspects: first of all, its complexity is substantiated by the formal education programs (these are the institutions which provide secondary education), on the other hand, vocational trading is carried out simultaneously (regulated by the Law on Vocational Training of the Republic of Lithuania). Thus, a question of the harmony between the links of formal education and vocational training emerges. External quality assessment is carried out in accordance with the assessment criteria, which are associated with the concept of assurance of the quality of formal education. However, an issue arises: due to low social prestige, lack of regard from politicians in the education department as well as limited attention of the society, there has not yet been external assessment criteria approved by the government in regards to the vocational training – a part of the Lithuanian educational system – which would optimise the vocational training quality assurance process. The aim of the thesis is to provide an analysis of the vocational school external quality assessment system as well as to evaluate its... [to full text]

Darbe nagrinėjama internetizacijos įtaka kultūrinei spaudai: kaip ji buvo priimta, kaip, vykstant internetizacijos procesui, kito kultūrinė spaudos turinys, misija, vizija, auditorija. Norint tai išsiaiškinti darbe analizuojama internetinės spaudos, populiariosios ir elitinės kultūros institucijos. Nors kultūrinė spauda yra savita ir priklauso elitinio meno krypčiai, norėdama išlikti, ji vis dėlto turi vadovautis rinkos dėsniais, ypač, jei esminės paramos nesuteikia valstybė. Dėl šių skirtingų sąlygų susikirtimo, iškyla ambivalencijos, įsikitinimo, transgresijos vyksmo tikimybė. Darbo objektas yra leidinių „Šiaurės Atėnai“, „Literatūra ir menas“, „7 meno dienos“ ir „Nemunas“ ir jų internetinių versijų auditorija, vizija, misija ir turinys. Lediniai pasirinkti dėl turinio, minties ir leidybinių charakteristikų (tiražas, periodiškumas) panašumo. Darbu siekta įvertinti dėl internetizacijos įvykusį „Šiaurės Atėnų“, „Literatūros ir meno“, „7 meno dienų“ ir „Nemuno“ vizijos, misijos, auditorijos ir turinio kismą. Siekiant užsibrėžto tikslo, išsiaiškinta kultūrinės spaudos reikšmė ir specifika, atskleista kultūrinės spaudos raida Lietuvoje, išnagrinėtas interneto poveikis Lietuvos spaudai. Taip pat atlikti du tyrimai: pusiau struktūruotas interviu su „Šiaurės Atėnų“, „Literatūros ir meno“, „7 meno dienų“ ir „Nemuno“ leidinių buvusiais ir esamais redaktoriais bei išanalizuoti šių leidinių internetiniai puslapiai. Atliktos teorinė ir empirinė analizės atskleidė internetizacijos įtaką... [toliau žr. visą tekstą] / It is analysed in this paper the impact of the internetization to the cultural press: how did the cultural press adopt internetization, how the content, mission, vision and audience have changed. In order to achieve it, institutions of the internet press, popular ant elitist culture were analyzed. Although, the cultural press is unique and belongs to elitist art, it also has to behave according to the market laws, especially if no grants from the state are being given. Due to these different operating conditions, there is a great chance of ambivalence, “entering into another“, transgression possibility. The object of this paper is the change of “Siaurės Atenai”, “Literatura ir menas“, “7 meno dienos“ ir “Nemunas“ weeklies‘ content, vision, mission and audience. These particular weeklies were chosen because of their content, thought and publishing characteristics similarities. It was tried to investigate the impact of mutation to content, vision, mission and audience of “Siaures Atenai“, “Literatura ir menas“, “7 meno dienos“ and “Nemunas“ on the terms of internetization. In order to achieve this goal, objectives were fulfilled: the significance and particularity of cultural press were explored, the development of Lithuanian cultural press was revealed, internetization impact to Lithuanian press was examined, as well. Forthermore, two researches were investigated: semi-structured interview with the previous and recent editors of the relevant weeklies and the analysis of the... [to full text]

V. V. Petkevičius. JAV ir Kinijos ekonominių dvišalių santykių analizė 2004 – 2014 m. / Tarptautinės politikos ir ekonomikos magistro baigiamasis darbas. Vadovas prof. dr. Egidijus Motieka. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, Politikos ir vadybos fakultetas, Politikos mokslų institutas, 2014. Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos santykiai pastaruoju metu, viešajame diskurse, tampa vis dažnesne diskusijų tema. Auganti Kinijos galia ir JAV ekonominės problemos bei pirmieji silpstančios galios požymiai šias diskusijas paskatina dar labiau. Būtent santykių tarp šių valstybių vystymąsis yra viena aktualiausių temų daugumai pasaulio valstybių. Galiausiai kodėl silpstant Vakarams bent jau kol kas nesimato tiesioginės konfrontacijos su Kinija? O taip pat, kaip elgsis JAV augančios Kinijos galios atžvilgiu? Kol kas šie klausimai išlieka neatsakyti, tačiau atsakymai į šiuos klausimus gali būti rasti JAV ir Kinijos dvišaliuose ekonominiuose santykiuose. Pagrindinis darbo objektas – 2004 – 2014 m. JAV ir Kinijos ekonominių dvišalių santykių tendencijos. Darbe analizuojant JAV ir Kinijos tarpusavio užsienio prekybos srautus, o taip pat abipuses tiesiogines investicijas bandoma išsiaiškinti galimas priežastis, kurios lemia dabartinius ganėtinai šiltus minėtųjų valstybių santykius. Taip pat analizuojant galimus politinius pokyčius abiejose valstybėse bandoma identifikuoti galimas šių pokyčių įtakas ilgalaikiams dvišaliams JAV ir Kinijos santykiams. Darbo tikslui pasiekti buvo... [toliau žr. visą tekstą] / V. V. Petkevičius. Analysis of the United States and China bilateral economic relationship 2004 – 2014 / Master’s thesis in International Politics and Economics. Supervisor prof. dr. Egidijus Motieka. – Vilnius: Faculty of Politics and Managment, Institute of Political Science, Mykolas Romeris University, 2014. The relationship between the United States and China in these days are one of the most popular topics in public discourse. The rise of China’s power and economic problems and first weakness signs of the United States are promoting these discussions even more. The relationship between these two main world economies are very important to other countries. Naturally there are some questions like: why there is no direct confrontation between the United States and China if they are competing in the global political arena or how will the United States react in the meaning of rising China? For now these questions are unanswered, but the answer might be in the bilateral economic relationship between these two countries. Main thesis object is tendencies in the United States and China bilateral economic relationship in the period of 2004 – 2014. By analyzing the amounts of the United States and China bilateral trade and foreign direct investments, author tries to find potential reasons why these two countries are not confronting each other. Also by analyzing potential political changes in these countries, author is trying do identify the main outcomes and potential influence... [to full text]