Kiekvienos valstybės viena iš prioritetinių politikos krypčių yra visuomenės ir asmens sveikata. Tačiau, kad ir stengiamasi užtikrinti žmogaus sveikatos apsaugą, kiekvieną dieną visame pasaulyje žmonės neišvengiamai susiduria su mirtimi. Kai kuriose valstybėse, kalbant apie nepagydomai sergančius ligonius, kurie kenčia didelius skausmus ar apie komos ištiktus žmones, vis dažniau iškeliamas eutanazijos klausimas, kuris dažnai apibrėžiamas kaip sąmoningas žmogaus gyvybės atėmimas kiek įmanoma švelnesnėmis priemonėmis, atliekamas vien marinamojo labui. Vis dėlto eutanazijos įteisinimo klausimas yra opus ir visada lydimas aršių debatų tarp jos šalininkų bei priešininkų. Šio darbo tikslas yra aptarti eutanazijos įteisinimo aspektus bei ištirti Lietuvos visuomenės požiūrį aprašomo reiškinio atžvilgiu. Visas pirmasis darbo skyrius skirtas teorinio modelio aprašymui. Šio skyriaus poskyriuose, atliekant mokslinės literatūros analizę, aptariami viešosios politikos formavimo ir interesų grupių teoriniai modeliai, kuriais grindžiamas šis darbas. Antroji dalis skirta eutanazijos politikai apžvelgti. Poskyriuose aptariamas eutanazijos reiškinys, jos rūšys ir interesų grupių argumentai už ir prieš eutanazijos politiką. Taip pat analizuojami ir lyginami eutanazijos įteisinimo atvejai Nyderlanduose ir Belgijoje. Trečioji dalis skirta praktinei darbo pusei aprašyti. Pristatomas Lietuvoje atliktas empirinis kiekybinis tyrimas, kuriuo buvo siekiama ištirti Lietuvos visuomenės – medikų... [toliau žr. visą tekstą] / Public and personal health is one of the priority policies of every state. However, despite the attempt to ensure the protection of human health, every day people in all over the world inevitably come face to face with death. While talking about the incurable patients, who suffer from severe pain or are in coma, some countries raise the question of euthanasia, which is often defined as the intentional taking of a person‘s life for the good of that person by the means as delicate as possible. However, the legitimation of euthanasia is a sensitive issue, always accompanied by the savage debates between its supporters and opponents. The aim of this work is to discuss the aspects of the legitimation of euthanasia and to investigate the attitude of Lithuanian society towards the described phenomenon. The first part of this paper discloses the theoretical description of the model. Using the analysis of scientific literature, the subchapters discuss the theoretical models of public policy formation and interest groups, on which this work is based. The second part reviews the policy of euthanasia. The subchapters discuss the phenomenon of euthanasia, its types and the arguments of interest groups for and against the policy of euthanasia. Moreover, the cases of the legitimation of euthanasia in the Netherlands and Belgium are analyzed and compared. The third chapter is devoted to the practical part of the work. The quantitative empirical study accomplished in Lithuania, which has... [to full text]

Daugiausia dėmesio ir platesnės analizės reikalauja pati agentūrų decentralizavimo sąvoka bei pridėtinė vertė. Dėl didėjančios Europos agentūrų įtakos, naudinga platesnė jų veiklos organizavimo analizė. Tikslinga moksliškai ištirti šiandieninį agentūrų veiklos organizavimą: struktūrą, valdymą bei sugebėjimą derinti ES ir nacionalinius interesus. Tik išanalizavus tyrimų rezultatus, galima kalbėti apie Europos agentūrų veiklos administravimo tobulinimą. Šio darbo tikslas - išanalizuoti Europos agentūrų bendrus organizavimo bruožus, jų veiklos valdymo bei bendrų interesų derinimo pagrindines ypatybes. Pirmame skyriuje pristatomi Europos agentūrų teoriniai pagrindai. Pradžioje pateikiama „Agentūros teorijos“ samprata ir priežastys, lėmusios agentūrų kūrimąsi. Antrajame poskyryje apibrėžiamos „Užsakovo – vykdytojo“ modelio savybės ir galiausiai pateikiama mokslininkų kritika šios teorijos ir modelio atžvilgiu. Antrajame skyriuje pateikiama Europos agentūrų išorės ir vidaus struktūrų bei valdymo lyginamoji analizė, siekiant išanalizuoti agentūrų bendruosius organizavimo bruožus ir skirtumus. Analizuojant pateikiamos įvairios Europos agentūrų finansavimo ir biudžetų planavimo schemos. Trečiame skyriuje per kokybines dviejų tyrimų, siųstų Europos Sąjungos agentūrų valdybų vadovams bei agentūrų vadovams, analizes, apžvelgiamas agentūrų veiklos efektyvumas, Europos Sąjungos ir nacionalinių interesų derinimas ir organizaciniai ypatumai. / More attention and wider analysis should be done on the concept of agencies decentralization and added value. Due to the increasing European agencies influence, it is useful a broader analysis of the organization activity. It is appropriate to investigate the organization: the structure, management and the ability to combine the EU and national interests. Only after the analysis of the results, it is possible to talk about the agency operational improvements The aim of this work - to analyze the common characteristics of the European Union, their management and coordination of interests in basic features. The first section presents the theoretical foundations of the agencies. At the beginning the Agency theory is presented: the concept and the reasons given for the creation of agencies. The second subsection defines principal-agent model characteristic. At the end ultimately provided the scientific criticism of this theory and model respect The second section provides the agencies external and internal management structures and a comparative analysis of the agencies coordination with the purpose of common organizing features and differences analysis agencies In the third section, through two qualitative researches, sent to the heads of European Union agencies and the chiefs of the boards of EU agencies, is analyzing the agencies efficiency, the European Union and national interests harmonization, and organizational features.

Šiame darbe analizuojama, kaip Lietuvoje aiškinamas multikultūralizmo reiškinys ir kokie yra multikultūralizmo elementai Lietuvos švietimo politikoje. Šiandienos globalizacijos sąlygos atveria vis platesnes galimybes multikultūralizmo plėtrai, kultūrų dialogui ir integracijai. Kaip ir kiekvienas reiškinys, multikultūralizmas įvairių šalių skirtingose visuomenėse yra suvokiamas skirtingai, o tai lemia nevienodas iškylančias problemas ir diskusijas jas sprendžiant politiniame kontekste. Lietuvos viešojoje erdvėje multikultūralizmo sąvoka įsitvirtino visai neseniai, šiandien ją matome ir kai kuriuose Lietuvos švietimo politikos dokumentuose. Pastebima, kad Lietuvoje multikultūralizmas dažniausiai suvokiamas primityviai ir yra menkai nagrinėtas reiškinys. Pasirinkto darbo objektas – Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Darbe siekiama atskleisti ir įvertinti multikultūralizmo apraiškos formas Lietuvos švietimo politikoje, išanalizuoti jos ypatumus ir perspektyvas. Darbe keliami uždaviniai: apžvelgti multikultūralizmo teorijos modelius, juos palyginti su Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, atskleisti, kaip Lietuvoje yra suprantama etninė kultūra, išnagrinėti pagrindinius teisinius dokumentus, identifikuoti, kuo... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s final work analyses how manifestation of multiculturalism is explained and what the elements of multiculturalism in Lithuanian education policy are. Nowadays the conditions of globalization are opening wider possibilities for the development of multiculturalism, for the dialogue of cultures and integration. For that reason every manifestation of multiculturalism in different societies of various countries is differently understood, consequently it influences various arising problems, discussions and their solutions in the political context. The concept of multiculturalism has become stronger not so long ago and it is obviously visible in some Lithuanian education political documents. Noticeably, that multiculturalism in Lithuania is perceived primitively and is rarely discussed manifestation. The studying object of this work is Lithuanian education policy in the context of multiculturalism. The framed hypothesis in this work claims that there is no consecutive multicultural policy in Lithuania as the education policy is formed in the context of nation – ethnic policy. The narrow-minded understanding of this concept hinders to imply the policy of multiculturalism in everyday life. The work seeks open and estimates the forms of manifestation of multiculturalism in Lithuanian education policy, to analyze its peculiarities and prospects. The objectives of this work are to observe the models of multiculturalism theory and compare them with Lithuanian and other... [to full text]

Pateikiamoje disertacijoje nagrinėjamas posovietinių režimų transformacijos procesas ir siekiama atsakyti į klausimą, kodėl „spalvotąsias revoliucijas“ patyrusios šalys – Gruzija ir Ukraina – nedemonstruoja tos pažangos demokratijos, įstatymo viršenybės ir žmogaus teisių srityse, kokios iš jų buvo tikimasi. Nagrinėjant šią problemą pasitelkiama struktūrinė teorinė prieiga, kuri leidžia įtraukti tiek vidinių ir išorinių, tiek idėjinių ir materialių veiksnių analizę. Disertacijoje ginamas teiginys, kad pagrindinė posovietinių režimų transformacijos kliūtis yra persidengiantis išorinių veikėjų skatinamos struktūrinės aplinkos poveikis. Disertacijoje teigiama, kad veikdami skirtingoje struktūrinėje aplinkoje, kurią sudaro skirtingo turinio tapatybinė, institucinė ir materialinė dimensijos, Rusijos ir Europos veikėjai posovietinėje erdvėje sukuria „struktūrų persidengimo“ fenomeną. Dėl to neįmanoma įtvirtinti stabilios ir vidujai suderintos „tvarkos“, o tai lemia nuolatinį neapibrėžtumą, stabdantį politinių režimų stabilizaciją posovietinėje erdvėje. Ukraina ir Gruzija materialine prasme (ekonomiškai, energetiškai) yra stipriai priklausomos tiek nuo Rusijos, tiek nuo Europos. Jos abi taip pat veikia pagal rusiškai struktūrinei aplinkai būdingus elgesio modelius, tačiau susiduria su kolektyvinės tapatybės (bendros su Rusija) įtvirtinimo problemomis. Visų trijų veiksnių santykis (prieštaravimas) apriboja režimo transformacijos, kuris prasidėjo su „spalvotosiomis revoliucijomis“... [toliau žr. visą tekstą] / The problem of post-soviet political regimes’ transformation is analysed in the present dissertation. Ukraine and Georgia are chosen as the case studies. Structural theoretical approach, developed in the dissertation allows the inclusion of material and ideational as well as internal and external factors into the analysis if regime transformation. It as argued that the main obstacle in the process is the intersecting influence of structural milieu promoted by different external actors. The argument is based on the presumption that Russian and European actors, which operate in different structural milieu, comprised of identity, institutions and material basis, create the phenomenon of intersecting structures. It is the main reason and obstacle for the establishment of consistent and stable “order” in post-soviet space. Ukraine and Georgia, being materially dependent both on Russia and Ukraine at the same time do not have stable collective identities and clearly institutionalized and compatible formal and informal “rules of the game”. Meanwhile, Russian and European actors promote different structural patterns of interaction therefore promoting instability and hampering regime transformation. The dissertation provides with a comprehensive analysis of Russia’s and Europe’s structural features and their impact on agents’ behaviour. Georgian and Ukrainian structural milieu of operation is also conducted. Finally, prospects for establishment of Russian and European structural... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe „Rinkimų sistemų poveikis balsavimo rezultatams: 2004 m. ir 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų atvejų analizė“ nagrinėjama kaip būtų susiklostę abiejų paskutinių LR Seimo rinkimų rezultatai, jei rinkimai vyktų ne pagal dabar taikomą paralelinę mišrią rinkimų sistemą. Šio darbo tikslas – išanalizuoti ir eksperimentiškai patikrinti kaip skirtingos rinkimų sistemos įtakoja LR Seimo rinkimų rezultatus ir kaip nuo to keičiasi parlamentinių partijų svoris bei įtaka. Uždaviniai: 1. Apžvelgti šiuo metu pasaulyje naudojamas rinkimų sistemas; 2. Pateikti pagrindinių rinkimų sistemų detalią analizę išskiriant jų privalumus bei trūkumus; 3. Atlikti 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų atvejų analizę pritaikant skirtingas rinkimų sistemas; 4. Palyginti galimus 2004 m. ir 2008 m. LR Seimo rinkimų rezultatus taikant skirtingas rinkimų sistemas bei apibendrinti gautus rezultatus. Hipotezės: 1. Sąrašinė proporcinė rinkimų sistema parankesnė naujai susikūrusioms partijoms ir savo ruožtu neparanki tradicinėms; 2. Mažoritarinės rinkimų sistemos neparankios naujai susikūrusioms partijoms; 3. Tautinių mažumų partijoms ir nepartiniams kandidatams parankiausia “pirmas-prie-finišo” rinkimų sistema; Atliktoje analizėje su 5 skirtingomis rinkimų sistemomis, patvirtinamos keltos hipotezės, kad proporcinio atstovavimo rinkimų sistemos palankios naujai besikuriančioms partijoms ir leistų joms turėti iki 80% daugiau atstovų įstatymų leidžiamojoje institucijoje, kai tuo... [toliau žr. visą tekstą] / Master‘s Degree final paper work „Electoral systems impact on voting results: 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections‘ case study“ pays main attention to what the results would be of the two last elections to Lithuanian parliament if other than parallel electoral system was used. Main goal is to analize and experimentaly check how do different electoral systems impact Lithuanian parliament results and how depending on results do the party position, weight and influence change. Object: 1. To review electoral systems currently used in the world; 2. To make detailed analysis of main electoral systems stressing their advantages and disadvantages; 3. To analyse 2004 and 2008 Lithuanian parliament elections using five different electoral systems (party list, two round, first-past-the-post, MMP and limited voting); 4. To compare possible results of 20004 and 2008 Lithuanian parliament elections using different electoral systems and conclude the results Hypothesis: 1. Party list system provides new parties with additional seats in the parliament; 2. Plurality / majority systems provides new parties with less seats comparing to parallel system; 3. First-past-the-post provides additional seats (comparing to parallel system) to minority parties and non-partisan candidates. Detailed analysis results confirm, that party list system provides new parties with additional seasts in the parliament. At the same time, two biggest traditional parties would lose up to 28,89% seats comparing... [to full text]

Analizuojama žmogaus teisių padėtis Japonijoje. Kaip lėmus istorinėms aplinkybėms ir užsienio įtakai buvo įvestos universalios žmogaus teisės, visiškai kardinaliai pasikeitė žmogaus teisių samprata Japonijoje. / This research is about human rights in Japan. How it changed due to the Second World War and the influence of the US. It have changed very much, now Japan agrees with universal human rights concept.

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas Michel Foucault politinis projektas, bei siekta per Foucault įvardintus galios santykius ir subjektų problematikos diskursus paaiškinti viešojo politinio diskurso atsiradimą. Darbas grynai teorinis, tik vietomis persipinantis su praktinio pritaikymo ar praktinių problemų panaudojimo aspektais. Pirmojoje darbo dalyje apibrėžiama kaip Foucault naudoja genealoginį istorijos tyrimo metodą, aiškinama su kokiais kitais metodais jis gali būti naudojamas. Taip pat per interpretacijas yra aiškinama Foucault politikos samprata. Antrojoje darbo dalyje apžvelgiami istoriniai ir socialiniai reiškiniai, kurie tapo prielaidomis atsirasti moteriškąjį seksualinį konstruktą analizuojančiai feministinei politinei teorijai, bei seksualumo dispozityvo forma veikiantčiam feministiniam politiniam judėjimui. Trečioje dalyje konsentruojamasi į normalizavimo procesus, kurių veikiamas seksualumo diskursas skaidosi. Čia mėginama atsakyti į tokius klausimus, kaip pavyzdžiui, kodėl seksualumas kaip socialiai sukonstruotas reiškinys nėra visiškai politinis ir negali tokiu būti. Taip pat mėginama pažvelgti iš globalinės perspektyvos, ir numatyti, kokiais būdais bet kokie privatūs subjektai ir jų problematika patenka į viešąjį diskursą ir yra įvelkami į institucionalizacijos rėmus. / This master’s thesis comprises ofthe analysis of Michel Foucault’s political project, and attempts to explain the emergence of some public political discourses through the power relations, defined by Foucault, and the subject problematization discourses. Given that the thesis is in itself purely theoretical, acknowledgement of the practical use of the theories is rather narrow. In the first part of the thesis the use of genealogy as a method to purify history, largely used by Foucault, is defined, and the methods, that work well with the latter method are elaborated. Furthermore, through those interpretations of genealogy, Foucauldian notion of political is explained. The second part reviews historical and social events, that could have become presumptions for the emergence of the feminist theory, defined by the analysis of the feminine social construct, and political feminist movement, driven by the form of the dispositif of sexuality. The third part concentrates on the processes of normalization, which when applied on the discourses of sex makes it deconstruct. Herefore the questions, such as why sexuality, as a socially constructed event, is not and can not be totally political?, can be asked. Further, the global perspective is taken into account while trying to foresee the methods, which move any private subject and their problematization towards the public discourse and dresses them in the institutional uniform.

Visame pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama aplinkos apsaugai. Žmonės vis labiau supranta, jog visa socialinė gerovė bei progresas priklauso nuo aplinkos būklės. Lietuva taip pat eina subalansuotos plėtros keliu: aplinkosauginių normų pagrindai įtvirtinti Lietuvos Konstitucijoje, detalizuojami Lietuvos įstatymuose. Kadangi Lietuvoje pagrindinis politinės arenos dalyvis yra politinės partijos, tai labai svarbu žinoti kokią aplinkosauginę politiką jos siūlo. Partijos rinkiminėse programose deklaruoja savo politiką, kurioje išdėsto siekius, tikslus ir kaip jie bus realizuojami. Šiose programose partijos turi galimybę išdėstyti savo poziciją aplinkos apsaugos srityje. Trečiame skyriuje nagrinėjamos 2008 metų rinkimuose į Seimą patekusių partijų programos, bei jų įtaka formuojant penkioliktąją Vyriausybės veiklos programą. Pateiktose rinkiminėse programose partijų siūloma aplinkos apsaugos politika yra labai skirtinga. Partijos patekusios į Seimą turi galimybę įgyvendinti siūlomą politiką, kadangi konstitucinė prigimtis lemia jai ypatingą vaidmenį valstybės valdžios institucijų sistemoje. Seimo pagrindinė funkcija yra įstatymų leidyba, o Seimo nariai turi jiems suteiktą įstatymų iniciatyvos teisę. Šio darbo tikslas yra išanalizuoti politinių partijų rinkiminėse programose siūlomą aplinkosauginę politiką, kiek iškelti aplinkosaugos tikslai atitinka Lietuvoje aktualias problemas ir kiek dėmesio skiriama globalioms aplinkos problemoms. Išanalizavus politinių partijų pozicijas... [toliau žr. visą tekstą] / Every new day people try to pay more attention on environment issues. They understand that welfare of the people and related progress depends on environmental conditions. This concerns Lithuania as well. The fundamentals of environment control norms are consolidated in the constitution of the republic of Lithuania and elaborated in laws of Lithuania. For the reason that the key point in this area refers to Lithuanian political parties, it is important to know, which environmental politics they do offer. In election programs, particular parties declare their politics, where members present different objectives and purposes, and steps of realizations. Within these programs, political parties have opportunities to provide member positions in the area of environmental protection. In Chapter 3, the party programs, which were elected in 2008, are analyzed along with their impact forming the fifteenth government activity program. The proposed environmental protection policy of all presented parties is very different. According to the constitution of the republic of Lithuania, elected to the Seimas political parties have an opportunity to implement their own proposed policy. The major role of the Seimas is law making. The Seimas members have appropriate rights to initiate a certain law, respectively. The main objective of the project is to analyze proposed environmental protection policies of all presented parties within election programs, investigate whether given environmental... [to full text]

Pirmininkavimas Europos Sąjungos (ES) Tarybai yra vienas iš būdų įgyvendinti bendrą ES politiką, bet valstybės narės siekia pasinaudoti šia pareigybe sprendžiant savo šaliai ar regionui aktualius klausimus. Besiplėtojantys ekonominiai, politiniai ir kultūriniai ryšiai Baltijos jūros regione gali atskleisti bendrus kaimyninių valstybių prioritetus formuojant ES Tarybos darbotvarkę. Šiame tyrime Baltijos jūros regionu laikomos Danija, Švedija, Suomija ir Lietuva. Šiaurės valstybės (Suomija, Švedija, Danija) ir Lietuva turi gana skirtingus socialinio ir ekonominio vystymosi modelius, todėl tai gali reikšti, jog jų regioniniai ryšiai gali būti ne tokie stiprūs kaip ryšiai su kitomis ES valstybėmis. Tai gali turėti įtakos valstybių laikysenai pirmininkaujant ES Tarybai. Šiame tyrime siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad Baltijos jūros regiono valstybės pirmininkaudamos ES Tarybai sureikšmina vienus ir tuos pačius regionui svarbius klausimus. Tiriami Baltijos regiono valstybių paskutiniai pirmininkavimai (Suomijos 2006 m., Švedijos 2009 m., Danija pirmininkauja šiuo metu, 2012 m., o Lietuva pirmininkaus 2013 m. antrojoje pusėje). Pasirinktos energetikos, aplinkosaugos ir susisiekimo, sritys, kaip pagrindinės probleminės sferos skatinančios regioninį bendradarbiavimą. Remiantis šiomis politikos sritimis siekiama išsiaiškinti pirmininkavimo prioritetų ir regionalizmo ryšį bei išanalizuoti valstybių keliamų prioritetų bendrumus ir skirtumus. / The Presidency of the Council of the EU can be conceived as the one of tools implementing common policy of the EU. Member states try to profit this position meeting the issues relevant for their own country or region. Evolving economic, political and cultural relations in the Baltic Sea region may reveal a number of priorities of neighboring countries in shaping the agenda of the Council of the EU. In this research the Baltic Sea region means Denmark, Sweden, Finland and Lithuania. Nordic countries (Finland, Sweden, Denmark) and Lithuania have quite different social and economic development models, and this may cause that their regional ties may not be as strong as the relationship with other EU countries. This can affect the attitude of the country in presidency of the EU. This investigation aims to confirm or refute the hypothesis that the Baltic Sea region states chairing the EU Council at the central room put the same and one of the most important regional issues. It is analyzing the most recent presidencies of the Baltic Sea region states (Finland in 2006, Sweden in 2009, Denmark is chairing currently, 2012, and Lithuania will hold presidency in the second half of 2013). Particular policy areas are chosen, precisely energy, environment and transport, as the main problems leading to regional cooperation. Based on these policies the aim is to find the link between the presidency priorities and regionalism and to describe the commonalities and differences of it.

International migration is a significant issue in many contemporary societies. It is often analysed through the frame of different representational models. This thesis argues the need for a conceptualization of the migrant through the Deleuzian philosophy of immanence, and immaterial labor practice. The first part of the thesis discloses the problematic aspect of representation and places the figure of the migrant in the Deleuzian philosophy of immanence. The second part of the thesis is devoted to the analysis of the dominant mode of economy in contemporary capitalist societies – post-Fordism. Deleuzian angle of the migrant, which is based on desire, change, deterritorialization, and affect is deeply connected with post-Fordist economy and one of its practises – immaterial labor. With immaterial labor, which is based on the intellectual capabilities of human beings build a relation through communication and affect, being the dominant work practise nowadays, this practise as well as the figure of migrant is placed in the field of immanence. This field is based on the refusal of any kind of representation. It places the being in the material world, which finds itself in continuous process of becoming through the creation of relations. Thus, the figure of the migrant, whose life is based on the intensified creation of relations is the paradigmatic form of all subjectivity under post-Fordist logic and conditions, which is based on intensified creation of relations for the... [to full text] / Šiuolaikinėse visuomenėse tarptautinė migracija tampa vis aktualesniu reiškiniu. Akademinėje literatūroje migracija dažniausiai nagrinėjama pasitelkiant įvairius reprezentacinius modelius. Šis magistro darbas skirtas migracijos konceptualizavimui per imanentiškos Gilles Deleuzo filosofijos prizmę bei nemateriaulaus darbo praktiką. Pirma darbo dalis pristato bei analizuoja reprezentacijos, kaip reiškinio, problematiką ir diskutuoja migranto figūros priklausomybę imanentinei Deliozo filosofijos terpei. Antroji darbo dalis skirta dominuojančios šiuolaikinio kapitalizmo ekonomikos rūšies – post-Fordizmo – analizei. Migranto konceptas, aptariamas per Deliozo imamentiškos filosofijos prizmę yra pagrįstas šiai filosofijai priklausančiais konceptais: troškimu, pokyčiu, deteritorializacija, afektu, kurie yra tampriai susiję su post-Fordizmo ekonomika bei viena iš jos praktikų – nematerialiu darbu. Kadangi tiek nematerialaus darbo logika, tiek migranto būtis remiasi žmogiškuoju gebėjimais mąstyti, užmegzti ryšį per komunikacijos aktą bei sukelti afektą, abu konceptai yra patalpinami į imanentišką lauką. Imanencija paremta bet kokios reprezentacijos, kuria remiamas transcendcijos kūrimas, atmetimu bei būties patalpinimu į materialų pasaulį, kuriamą iš intensyvumų mainais paremtų ryšių. Tokiu būdu migrantas, kurio būtis paremta intensyviu ryšių kūrimu bei perkūrimu, tampa paradigmatišku viso post-Fordizmo ekonomikos, kuriai būdingas intensyvus ryšių kūrimas siekiant sukurti vis... [toliau žr. visą tekstą]