This paper explores the application of human rights in the EU asylum policy. The prevention of terror and the strengthening of the area of Justice, Freedom and Security require tighter border controls, which consequently reflect negatively on asylum seekers and their human rights. Therefore this paper sets the aim to explore the application of human rights for EU asylum policy in respect to international obligations. There are three main objectives to be attained in the paper: to determine if the treatment of asylum seekers, Conventional Refugees and persons granted Subsidiary Protection in the EU corresponds to human rights obligations; to explore how certain rules regarding asylum are used for the purpose of migration controls; to assess the impact of such policies for the people in the need of international protection. The research has to determine the correctness of the hypothesis claiming that the application of human rights in the EU asylum policy is often oriented to migration controls rather than humanitarian obligations. The research is based on a theoretical analysis and uses primary as well as secondary data sources. The research determines that the hypothesis has been approved. Theoretical analysis based on the social-constructivist neo-institutionalism indicates the need for the incorporation of human rights into the EU asylum rules, the application of which is currently very vague. A remarkable part of the rules related to the EU asylum policy does not... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamas žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje. Terorizmo prevencija bei Teisingumo, laisvės bei saugumo erdvės stiprinimas reikalauja griežtesnės sienų kontrolės, kas neigiamai atsiliepia prieglobsčio prašytojams bei jų žmogaus teisėms. Ryšium su tuo, šio darbo tikslas – ištirti žmogaus teisių taikymą ES prieglobsčio politikoje tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Darbe siekiama įgyvendinti tris pagrindinius uždavinius: nustatyti, ar elgesys su prieglobsčio prašytojais, konvenciniais Pabėgėliais bei asmenims, kuriems suteikta Papildoma apsauga, atitinka tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus; ištirti, kaip tam tikros su prieglobsčiu susijusios taisyklės yra naudojamos migracijos kontrolės tikslais; įvertinti atitinkamos politikos poveikį asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, teigiančią, jog dažnais atvejais žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje yra orientuotas ne į humanitarinius įsipareigojimus, bet į migracijos kontrolę. Darbas paremtas teorine analize, naudojant pirminius bei antrinius šaltinius. Tyrimu nustatyta, jog iškelta hipotezė pasitvirtino. Teorinė analizė, paremta socialkonstruktyviuoju neoinstitucionalizmu, identifikavo poreikį į ES prieglobsčio politikos taisykles įtraukti žmogaus teises, kurių taikymas šiuo metu yra labai vangus. Ženkli su ES prieglobsčio politika susijusių taisyklių dalis neatitinka žmogaus teisių įsipareigijimų. Non-entré... [toliau žr. visą tekstą]

In the thesis transformation of the international organizations will be analyzed. Nation-state foreign policy approach will be applied to the analysis, because international organizations are a peculiar kind of political systems. This leads to the general key research question: how and why do international organizations change? The methodological purpose of the thesis is too show the limits of existing scholarship on international organizations, because they neglect the external factors behind actual change within international organizations. The organizations NATO and the UN were chosen as cases. The UN from an international law point of view is undeniably the most important IO and the only truly system-wide IO; whereas NATO is seen by many as simply the strongest IO due to its combined military strength. In the thesis it will be argued that the terrorist attacks of September 11, 2001 served as an external shock and had an empirical effect on NATO and the UN. The main empirical aim of the analysis is to explore 9/11 effect upon two cases of IOs, namely the UN and NATO, in an attempt to gain better understanding of their transformation processes. The intention is also to explore the further effect of this change upon the security policy situation of small states. The research question of the thesis: how and why were the United Nations and North Atlantic Treaty Organization affected by the events of 9/11? Therefore the following tasks are set in the analysis: 1. to construct... [to full text] / Šioje analizėje nagrinėjami tarptautinių organizacijų transformacijos procesai. Tyrimo aspektas, kuriuo remiantis bus nagrinėjamos tarptautinės organizacijos yra pritaikytas iš valstybės užsienio politikos studijų. Šis tarptautinių organizacijų nagrinėjimo aspektas analizėje taikomas, kadangi kaip ir valstybės, tarptautinės organizacijos yra savitos politinės sistemos. Kaip jau minėta, tyrime nagrinėjami tarptautinių organizacijų kaitos procesai, todėl pagrindinė tyrimo problema – kaip ir kodėl tarptautinės organizacijos keičiasi. Šiuolaikiniai politikos mokslų tyrinėtojai analizuodami tarptautinių organizacijų kaitą yra linkę nagrinėti vidinę organizacijų dinamiką, t.y. veiksnius organizacijų viduje, sąlygojančius organizacijų pasikeitimus. Tokiu būdu yra pamirštama organizaciją supanti išorinė aplinka. Šioje analizėje dėmesys bus skiriamas išorinės aplinkos, t.y. išorinio šoko poveikio organizacijoms tyrimui. Tyrimo objektas - NATO ir Jungtinių Tautų (JTO) organizacijos. Analizei pasirinktos šios organizacijos, kadangi karine prasme NATO yra vertinama kaip stipriausia ir sėkmingiausia tarptautinė organizacija pasaulyje. Tuo tarpu JTO yra didžiausia tarptautinė bei vienintelė globali organizacija. Analizės tikslas - ištirti 2001 m. rugsėjo 11-osios teroro aktų JAV poveikį JTO ir NATO organizacijoms, išanalizuoti šio įvykio sąlygotus abiejų organizacijų pasikeitimų procesus ir ��ių pasikeitimų įtaką mažųjų valstybių saugumo politikos situacijai. Iš analizės tikslo kyla... [toliau žr. visą tekstą]

Nagrinėjamo darbo objektas yra visos viešosios įstaigos, kurių steigėjas ir (ar) dalininkas yra savivaldybė, tačiau kokybinio tyrimo analizę atlikau Kauno miesto, Prienų rajono, Birštono savivaldybių bei Birštono savivaldybės žinioje esančios VŠĮ “Tulpės” sanatorijos pateiktais duomenimis. Tyrimui atlikti buvo pasirinkta nagrinėti viena įdomesių VŠĮ sričių – kultūros sektoriui priskirtos VŠĮ. Kauno mieste tokio pobūdžio VŠĮ yra nemažai, tačiau kokybinio tyrimo metu paaiškėjo, jog mažesnėse savivaldybėse kultūros sričiai priskiriamų VŠĮ nėra daug, taigi teko keisti tyrimo kryptį ir nagrinėti įvairių sričių VŠĮ. Taigi darbo tikslas ištirti ir išanalizuoti VŠĮ, kurių steigėja ir/ar dalininkas savivaldybė, autonomijos, priežiūros ir kontrolės problematiškumą. Darbas sudarytas iš penkių dalių, iš kurių paskutinės trys dalys yra nagrinėjamos remiantis kokybinio tyrimo duomenimis. Pirmoje dalyje analizuojamas specializuotų vykdomųjų agentūrų kūrimasis tradicinių viešojo sektoriaus reformų kontekste, remiantis skirtingų šalių praktika bei nagrinėjamos Naujosios viešosios vadybos reformos agentūrų kūrimosi aspektu. Antroje dalyje analizuojamos viešosios įstaigos viešojo administravimo sistemoje, bei jų juridinis ir teisinis statusas. Taip pat nagrinėjamas VŠĮ, esančių LR savivaldybių žinioje, skaičius, veiklos charakteristika, steigimo tikslai bei kylančios diskusijos dėl VŠĮ naudingumo. Trečioje, ketvirtoje ir penktoje dalyse yra pristatomi esminiai kokybinio tyrimo objektai bei... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of this paper is to analyze public institutions that are established and owned or co-owned by municipality. Thought qualitative research has been conducted based on data of Kaunas city, Prienai district, Birstonas district municipalities as well as public office “Tulpe” health spa (sanatorium). The research was meant to target areas of particular interest within public institutions– institutions that belong to culture and education affairs. There is number of institutions of that type in Kaunas. During qualitative research it became apparent that smaller municipalities don’t have many institutions of that type, therefore direction of the research had to be changed to include institutions of other types as well. Therefore the purpose of this paper is to analyze public institutions that are owned/co-owned by municipality, problems related to their autonomy, supervision and control. The paper is made of five parts, the last three of which are based on qualitative research. First part is analyzing establishment of specialized operational agencies in context of reforms in traditional public sector. That is based on practice of many different countries as well as aspects of creation of New Public Management agencies. Second part is analyzing public offices in the system of public administration together with their legal status. It is also analyzing number of public institutions run by LR municipalities, characteristics of their activities, purpose of creation and... [to full text]

Nors Lietuvoje mažėja nereikalingos administracinės naštos apimtis, tačiau ES Struktūrinių fondų administravimo sistemoje trūksta labiau išplėtotos reguliavimo politikos, egzistuoja santykinai aukšta administracinė našta ir tai tebėra daug administracinės veiklos apribojimų. Komplikuotos procedūros bei administracinė našta projektų valdymo metu dažniausiai vyksta dėl įgyvendinančiųjų ir administruojančiųjų ES Struktūrinius fondus institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo, jų organizacinių kultūrų skirtumų, prastos komunikacijos tarp projekto veikėjų ir per griežtos administravimo tvarkos bei procedūrinės naštos. / Although the amount of unnecessary administrative burden in Lithuania is decreasing, but the administration system of the EU Structural funds lacks more developed regulation policy; the relatively high administrative burden remains and this still serves as the restriction of administrative activity. The complicated procedures and heavy administrative burden during the management of projects are caused mainly due the lack of agreement between the institutions that are implementing or administering the EU Structural funds, due to their organizational cultures and too strict administration rules.

Šiame magistro darbe yra nagrinėjamos injekcinių narkotikų vartotojų socialinės ir demografinės charakteristikos bei socialinių ir medicininių paslaugų poreikiai. Darbo uždaviniai – atskleisti injekcinių narkotikų vartotojų, kaip specifinės socialinių paslaugų gavėjų grupės, socialinį bei demografinį statusą Lietuvoje; jį apibūdinančius kokybinius bei kiekybinius kriterijus; apibrėžti pagrindinius injekcinių narkotikų vartotojų socialinius bei medicininius poreikius; įvertinti socialinių paslaugų teikimo siekiant padėti injekcinių narkotikų vartotojams patenkinti socialinius ir medicininius poreikius galimybes bei problemas Lietuvoje. Rašant darbą naudoti įvairūs teoriniai (loginis, lyginimo, istorinis, sisteminis) bei empiriniai (dokumentų analizė, profesinės praktikos apibendrinimas, anketavimas) mokslinio tyrimo metodai. / This final work of postgraduate studies is committed to the analysis of socio-demographics characteristics of intravenous drug users and their needs for social and medical services. The goals of this work is to describe socio-demographics status of intravenous drug users in Lithuania; to analyze its quantitative and qualitative criterions; evaluate main social and medical needs of intravenous drugs users; to lay down concepts, forms and means which is necessary in order to organize effective social services in Lithuania which could help intravenous drugs users to satisfy their basic medical and social needs. The main scientific methods which were used to complete this work were both theoretical (logical, comparative, systemic, historical) and empiric (analysis of documents, generalization of professional experience, inquiry of intravenous drugs addicts who are registered in Lithuanian HIV center). It is necessary to mention that the main results of this work are that it describes addiction to intravenous drugs as a social problem, reveals essential social and demographics features of intravenous drugs users, analyze problems, which are related with functioning of social and medical services system for such persons. On this aspect this study also evaluates possibilities for the improvement of social and medical services in Lithuania. One part of this work describe results of practical survey (inquiry) which was carried out between 122 intravenous drug users who are... [to full text]

Žmonija, žengdama progreso keliu, visą laiką yra priversta spręsti energetines problemas. Iš pradžių vėjas ir vanduo, kietas kuras ir garas. XIX amžiaus pabaigoje, išradus vidaus degimo variklį, vis daugiau reikėjo skysto kuro ir dujų – prasidėjo naftos era, kuri tebesitęsia iki šiol. Jau senokai visame pasaulyje siekiama, kad nors dalis žmonijai reikalingos energijos būtų gaunama panaudojant netradicinius, ekologiškai švarius jos gavybos būdus. Taigi šiame darbe bus pristatoma bendra alternatyvių energijos šaltinių koncepcija, jų istorija. Išskiriami privalumai ir trūkumai bei analizuojama, kodėl alternatyvūs energijos šaltiniai yra patrauklūs, perspektyvūs ir siektini naudoti kiekvienos valstybės energetikos ekonomikoje. Taip pat bus pateikiamos Europos Sąjungos reformos, skatinančios liberalizuoti centralizuotą energijos ūkį ir taip sudaryti tiesiogines galimybes alternatyvios energijos gamintojams bei vartotojams. Atskiru atveju stengiamasi konkrečiai ir tikslingai išanalizuoti ir išnagrinėti Kogeneracijos direktyvą ir jos barjerus, kurie padėtų įgyvendinti šį tikslą. Ne maža darbo dalis yra skirta Europos Sąjungos energetikos rinkos liberalizavimo apžvalgai bei Lietuvos energetikos pokyčiams, kurie skatintų alternatyvios energijos panaudojimą. Taipogi šioje dalyje yra išanalizuota su kokiomis problemomis, pavojais bei iššūkiais susiduria Europos Sąjungos vidinė ir išorinė energetikos politika siekdama energetinio saugumo. / The mankind, in the course of its progress, is forced to solve energy problems all the time. At first, wind and water, solid fuel and vapour. After having invented the internal combustion engine at the end of the 19th century, the demand for liquid fuel and gas started to increase - the era of oil began which lasts up today. The mankind throughout the world has aimed for a long time to extract at leats part of the necessary energy using non-traditional, ecologically clean methods of its extraction. Therefore, this work will present the general concept of alternative energy sources and its history. The advantages and disadvantages are distinguished as well as the question why alternative energy sources are attractive, perspective and should be strived to be applied in energy economy of every state is analysed. Also the reforms of the European Union will be presented that encourage to liberalize the centralized energy economy and thus form the direct possibilities for producers and consumers of alternative energy. In a separate case, we try to analyse accurately and precisely the Cogeneration directive and its barriers that would help to implement this aim. A large part of the work is devoted for the review of the energy market liberalization of the European Union as well as changes in energy in Lithuania that would encourage the usage of alternative energy. This part of the work also analyses the problems, risks and challenges that are encountered by the domestic and foreign... [to full text]

Šiame darbe yra nagrinėjamas socialinių paslaugų administravimas savivaldos lygmenyje, kuris yra aptariamas teoriškai, pritaikant teoriją atliktam tyrimui Birštono savivaldybėje.Darbas buvo rašomas remiantis viešojo administravimo pagrindais: įstatymine, institucine, funkcine bazėmis, pagrindinį dėmesį skiriant socialinių paslaugų organizavimui ir teikimui, finansiniams ir žmogiškiesiems resursams, kontrolei. Darbe iškeliamas tikslas - išanalizuoti socialinių paslaugų administravimą savivaldos lygmenyje, išskiriant Birštono savivaldybės atvejį. Šio tikslo siekiama aptariant viešosios politikos įgyvendinimo modelių teoriją; supažindinant su socialinių paslaugų klasifikacijomis; išskiriant pagrindinius socialinių paslaugų raidos etapus; aptariant įstatyminę bazę ir institucinę sąrangą bei nagrinėjant Birštono savivaldybės socialinių paslaugų administravimą, tuo pačiu apibūdinant ir Birštono seniūnijos, kaip Birštono savivaldybės administracijos struktūrinio padalinio, veiklą. Praktiniam socialinių paslaugų nagrinėjimui ir vertinimui darbe naudojamasi Birštono savivaldybėje atlikto interviu medžiaga, kuri yra susisteminta ir pateikiama viešosios politikos įgyvendinimo modelių kontekste. Nemažai dėmesio darbe skiriama Birštono parapijos „Carito“ teikiamoms socialinėms paslaugoms. Birštono savivaldybės socialinių paslaugų administravimo tyrimas padėjo įsigilinti į socialinių paslaugų administravimo politiką žemesniuose valstybiniuose instituciniuose lygiuose – savivaldos lygmenyje... [toliau žr. visą tekstą] / The main aim of this work is to find out the social services administration at the municipal level in Birštonas.Reaching the main aim and set tasks of this work, was used such methods: 1) Analysis of literature and documents. First of all, the work was written according to the public administration elements – law, institutions, structure and functions of institutions. The main attention was paid to social services administration at the municipal level: to the social services management; planning; financial and human recourses; control. In the work was defined social services definitions; introduced the main stages of its’ development; was analyzed law, regulating social services in Lithuania; also was written about all institutions, managing social services. 2) Half structured interview. Secondly, to do the work’s analysis was chosen half structured interview. The interview was made in 2008 13 and 14 days of March. It was made at Birštonas municipality in the Social support and child rights protection subdivision and in one of nonprofit organization „Caritas”.

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus bei pusiau struktūruotą interviu, analizuojamas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas linininkystės sektoriuje pasirenkant ir ištiriant konkretų probleminį Lietuvos atvejį. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius, pirmojoje darbo dalyje ES bendroji žemės ūkio politika bei Lietuvos prisijungimas prie jos aiškinami tarpvyriausybiškumo teorijos kontekste, aptariant sąlygiškumo nuostatą ir panagrinėjant ES interesų grupių įtaką sprendimų priėmimui. Antrojoje darbo dalyje analizuojami svarbiausi ES bendrosios linų rinkos teisiniai dokumentai, išskiriami buvę ir esami paramos šiam sektoriui modeliai, nagrinėjama kaip linininkystė reguliuota ir subsidijuota Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu iki prisijungiant prie ES ir po 2004 m. Trečiasis darbo skyrius skirtas Lietuvos linininkystės sektoriaus vystymosi, administravimo ir finansavimo aptarimui. Išsiaiškinta, jog linų ūkio sektoriaus regreso tendencijos Lietuvoje pastebėtos dar prieš prisijungimą prie ES. Ketvirtajame svarbiausiame šio darbo skyriuje, atlikus pusiau struktūrinį interviu, pasitelkus Lietuvos linų sektoriaus atstovų ir ekspertų nuomones, nusakomos giluminės linininkystės krizės priežastys analizuojant, kodėl šio sektoriaus prisijungimas prie ES bendrosios žemės ūkio politikos sukėlė negatyvius padarinius. Identifikuojama, jog Lietuvos linininkystės sektoriaus krizinė situacija... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods as well as semi-structural interview, analyses the implementation of the common agriculture policy of the EU in the sector of flax culture choosing a particular case in Lithuania. Seeking to fulfill the set tasks, the first part of the theoretical part of the thesis, the common agriculture policy of the EU as well as the joining of Lithuania to it are explained in the intergovernmental theory context, discussing the provisions of conditionality and analyzing the influence of the EU interest groups upon the decision making. The second part of the thesis analyses the most important legal documents of the common linen market of the EU, the former and present models of the support for this sector are distinguished, the analysis is provided on how the flax culture was regulated and subsidized during the period of independence of Lithuania till the accession to the EU and after the year of 2004. The third sector of the thesis is devoted to the discussion of the development, administration and financing of the flax culture sector of Lithuania. The conclusion was made that the tendencies of the regress of the flax culture sector were distinguished before the accession to the EU. The fourth sector, with the help of the opinions of the representatives and experts of the flax sector of Lithuania, the deeper reasons of the linen market crisis of Lithuania are outlined, after... [to full text]

Magistriniame darbe aptariami laisvo paslaugų judėjimo iššūkiai Europos Sąjungos Bendrojoje rinkoje, susiejant juos su laisvo paslaugų judėjimo direktyva bei jos įgyvendinimu. Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse paslaugų sektorius ir jo administravimas yra reikšmingas – sudaro 60-70 proc. veiklos. Siekiant sukurti tolydžią bei konkurencingą rinką, laisvas paslaugų judėjimas yra ne mažiau svarbus nei laisvas asmenų, kapitalo ar prekių judėjimas. Kartu paėmus ir pilnai įgyvendinus, šios keturios laisvės sudaro vieningos rinkos pagrindą. Laisvą paslaugų judėjimą siekiama užtikrinti panaikinant šiam judėjimui kylančias kliūtis. Tačiau tų kliūčių šalinimas nėra lengvai įgyvendinamas dėl valstybių narių siekio apsaugoti savasias rinkas. 2004 m. Europos Komisija pateikė Paslaugų direktyvos projektą, kuriuo buvo siekiama panaikinti administracines kliūtis, kylančias paslaugų teikėjams, norintiems teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Šiame projekte numatytas šalies kilmės principo taikymas, kuriuo remdamiesi paslaugų teikėjai kitoje valstybėje narėje paslaugas gali teikti vadovaudamiesi savo šalyje galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pasiūlytame direktyvos projekte šalies kilmės principas, “vieno langelio” principu veikianti kontaktinė institucija susilaukė daug diskusijų ir vertinimų tarp šalių narių ir jų atstovų Europos Parlamente. Direktyvos oponentai teigė bijantys atviros rinkos pigiai darbo jėgai ir nekokybiškoms paslaugoms. Po ilgai trukusių diskusijų 2006 m... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s theses discuss the idea of free service movement challenges in the common market of European Union, linking them with the directive of free service movement and its implementation. Service sector and its administration in all states of European Union is very significant and it makes 60-70% of activity. Trying to achieve gradual and competative market, free service movement is not less important than free movement of persons, capital and goods. Taking all them together and implementing, these four subjects form united basis of market. Free service movement is warranted by eliminating arising obstacles for it. However the elimination of obstacles can not be easily implemented because state members are trying to protect their markets. In 2004 European Committee represented the project of Service directive, with the help of this project administrative obstacles were tried to be eliminated for people who want to give service in the other member state. This project includes application of country origin‘s principle, according to it service provider can suggest services in another country, following the law acts obtained in his country. In the suggested directive project country origin‘s principle, „one window“ principle in acting contact institution received a lot of discussions and evaluations among members and their representatives in Europarliament . The opponents of directive afirmed that they were afraid of open market for cheap manpower and nonqualitative... [to full text]

Pastaraisiais dešimtmečiais išryškėjo iškastinio kuro vartojimo trūkumai. Pirminei trūkumų aspektai pasireiškia įvertinant ribotus naftos, gamtinių dujų, anglies bei urano išteklius, antra tradicinė energetika į atmosferą išmeta didelį kiekį teršalų. Šio kuro išteklius gamta kūrė keletą šimtų milijonų metų, o per ne visą pastarąjį šimtmetį žmonija sunaudojo jau daugiau kaip pusę. Šiandieniniame pasaulyje nėra svarbesnio klausimo kaip klimato kaitos švelninimas ir apsirūpinimas energija. Alternatyvų ieškojimas iškastiniam kurui pakeisti suteikia galimybę daugiau pažvelgti į atsinaujinančius išteklius. Lietuvos ir Latvijos atveju, šalys privalo ieškoti ir plačiau naudoti alternatyvas; pirma dėl patiriamos priklausomybės nuo importuojamo kuro, antra dėl darnios energetinės plėtros subalansavimo. Lietuva ir Latvija siekia turėti galimybę individualiai rinktis energijos šaltinius, ypač darančius mažesnį poveikį klimatui bei nepriklausomybei nuo išorinių tiekėjų. Todėl didžiausia perspektyva šiose šalyse plėtoti biomasės, hidroenergetikos ir vėjo jėgainių elektrines. Šių išteklių naudojimas turi didžiausią potencialą energetikos srityje, kad būtų pasiektos Lietuvos ir Latvijos nacionalinės energetikos strategijos tikslai ir gairės. Tam, kad būtų įgyvendinti alternatyvūs projektai reikia tvirtos vyriausybių paramos ir ganėtinai vieningos politinės iniciatyvos. Lietuvos ir Latvijos politiniai vidaus ir išorės veiksniais nesuteikia pilnai vystyti energetinę politiką, kadangi... [toliau žr. visą tekstą] / In recent decades the shortcomings of consumption of fossil fuel has been clarified. The primary aspects of the shortcomings are asserted when evaluating the limited resources of oil, natural gasses, coal and uranium, secondly, the traditional energy eliminates a huge amount of pollution to the atmosphere. The resources of this fuel were created by nature in hundreds millions years, and during not full latter century the humankind has used more than a half of it. In modern-days world the most important question is the buffering of climate change and provision of energy. The finding of alternative ways for the fossil fuel provides a possibility to look wider to the renewable energy resources. In cases of Lithuania and Latvia, the states must find and use wider alternatives; firstly, due to the dependence on the imported fuel, secondly, due to the balancing of the sustainable development of energy. Lithuania and Latvia seek to get possibility choosing energy resources individually, especially those making less impact on the climate and assuring independence from the external providers. Therefore, the biggest perspective in these states is to develop biomass, hydro-energy and wind plants. The usage of the aforementioned resources has the biggest potential in the field of energy, in order to implement the goals and guidelines of the national energy of Lithuania and Latvia. In order to implement the alternative projects, there is a need of strong governmental support and... [to full text]