Europos Sąjungos formuojamos politikos įtaka suvaidino nemažą teigiamą vaidmenį kuriant efektyvų valstybės vaidmenį ir formuojant šalies ekonominę politiką. Tačiau esama atvejų, kai Europos Sąjungos institucijos diktuoja valstybėms narėms ir kandidatėms vienus ar kitus sprendimus – sprendimus, nebūtinai atitinkančius tų valstybių interesus. Šio darbo tikslas - ištirti Europos Sąjungos ir Lietuvos aplinkos apsaugos reguliavimo politikos harmonizavimą, remiantis Europos aplinkos agentūros poveikio analize. Tikslui pasiekti buvo atsižvelgiama į Europos Sąjungos reguliavimo agentūrų veiklos funkcionavimo ypatumus, pagrindinius Europos Sąjungos aplinkos apsaugos ir Lietuvos Respublikos aplinkosaugos veiklos prioritetus bei analizuojamas Europos aplinkos agentūros vaidmuo harmonizuojant Lietuvos aplinkos apsaugos politiką. Apibendrinus darbo rezultatus, galima teigti, kad reguliavimo agentūrų veikla yra labai svarbi ir naudinga veiksmingam Europos Sąjungos funkcionavimui. Nacionaliniai valstybių narių skirtumai gali būti šalinami pasitelkiant labiausiai tinkamą reguliavimo politikos metodą. Europos Sąjungos aplinkos apsaugos politika grindžiama nuostata, kad aukšti aplinkosaugos standartai skatina inovacijas, atveria verslo galimybes, prisideda prie ekonominio augimo skatinimo. Lietuvos valstybei tapus Europos Sąjungos nare, nemažas dėmesys buvo skiriamas rengiamų įstatymų ir kitų teisės aktų projektų harmonizavimui, atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvose patvirtintų nuostatų... [toliau žr. visą tekstą] / Policies being formed by the European Union have had a significant positive influence in developing an effective role of the state and forming economical policy of the country. However, there are cases when institutions of the European Union dictate certain decisions to the member and candidate states, and those decisions do not necessarily serve best interests of the states. Aim of this paper - is to analyze impact of the European Union and Lithuanian state environmental sector regulatory policy harmonization, using a case study of The European Environment Agency analysis. To reach the goal has been taken account European Union regulatory agencies' functioning characteristics, the main environmental priorities of the European Union and those of the Republic of Lithuania, and analyzing European Environment Agency's role in harmonizing Lithuanian environmental policy. Summarizing the results of the paper, it can be asserted that regulatory agencies are very important and useful for the efficient functioning of the European Union. National differences of member states can be eliminated by invoking the most proper method of regulatory policy. Environmental policy of the European Union is based on attitude that high environmental standards promote innovations, open business opportunities and further economical growth. When Lithuania joined the European Union, significant consideration was given to harmonizing new laws and projects of other legal acts with the guidelines expressed... [to full text]

Žvelgiant iš istorinės perspektyvos, svarbu pastebėti, kad Australijos užsienio politika, kaip savarankiška ir nepriklausoma nuo Didžiosios Britanijos, pradėjo formuotis gana vėlai. Tai įvyko tik Antrojo pasaulinio karo metais, kai silpstanti Didžioji Britanija nebesugebėjo išlaikyti kolonijinės valdžios daugelyje savo kolonijų bei užjūrio teritorijų. Australija, pasinaudojusi šia padėtimi, siekė glaudesnių ryšių su JAV. Nuo šalies užsienio politikos formavimosi pradžios Australijos užsienio politikai didžiulę įtaką daro JAV, dėl šios priežasties Australijai JAV nuo pat jos diplomatinės tradicijos formavimo pradžios tapo pagrindine partnere. Pabrėžiama, kad Australijos užsienio politika ne tik nesivaizduojama be JAV, bet ir šios šalies praradimas Australams reikštų pagrindinio strateginio partnerio bei pagrindinių gynybinių pajėgumų praradimą. Kita vertus, JAV aktyviai veikia, siekdama Australiją paversti savo satelitu. De facto šią šalį ir taip galima vadinti JAV pasiuntine pietryčių Azijoje ir Okeanijoje. Nors Australiją ir galima laikyti viena iš regiono lyderiu, visgi Australija yra šalis, pasižyminti nepilnavertiškumo kompleksu. Ši aplinkybė apsunkina jos įtakos regione sklaidą bei siekius tapti stipria vidutine galybe. Australijos svarbos šiame regione negalima paneigti, tačiau pastebima jos pajėgumų koncentracija į tuos pasaulio kraštus, kurie ne tik nedaro jokios įtakos šalies raidai, tačiau ir teikia abejotiną naudą pačios Australijos vykdomai politikai. Visgi... [toliau žr. visą tekstą] / From a historical perspective, it is important to note that Australia's foreign policy, as an autonomous and independent from the United Kingdom, began to take shape quite late. It was the Second World War when the weakening Great Britain remained unable to maintain the colonial government in many of its colonies and overseas territories. Australia used this situation to seek closer relations with the United States. Since the formation of the country's foreign policy beginning in Australia's foreign policy a U.S made the major impact. It is emphasized that Australia's foreign policy not only could not be seen without the U.S., but the country would mean the loss of Australia’s main strategic partner and key defensive capacity. On the other hand, the U.S. is actively engaged, Australia to turn their satellite. De facto this country can be called the ambassador of the U.S. in Southeast Asia and Oceania. While Australia can be considered one of the region's leaders, however, Australia is a country characterized by an inferiority complex. This circumstance complicates the spread of its influence in the region and aims to become a strong “Medium Power”. Australia's interest in the region cannot be denied, however, has seen its capacity levels to those of the world, which not only does not affect the development of the country, and provide questionable benefits to the Australian policies. It is noted that Australia since the start of cooperation with the United States actively... [to full text]

Disertacijoje siekiama paaiškinti, kodėl Vidurio Rytų Europos šalyse išsivystė skirtingos gebėjimų formavimo sistemos, t.y. kodėl Baltijos šalyse ir mažesniu mastu Lenkijoje bei Vengrijoje per pastaruosius 20 metų iškilo bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos, o Čekijoje, Slovėnijoje ir Slovakijoje – specifinių gebėjimų formavimo sistemos? Darbe teigiama, kad tai nulėmė skirtingos darbo rinkos, ekonominės ir politinės institucijos. Stiprios darbdavių asociacijos, aukštas darbo vietos apsaugos lygis, dosnios išmokos bedarbiams, proporcinė rinkimų sistema ir Vyriausybių stabilumas yra būtinos sąlygos specifinių gebėjimų formavimo sistemoms atsirasti. Jei vienos ar kelių iš įvardintų institucijų nėra, tuomet atsiranda pakankamos sąlygos bendrųjų gebėjimų formavimo sistemos atsiradimui. Hipotezės tikrinamos remiantis neapibrėžtųjų aibių ir apibrėžtos regresijos (angl. robust regression) metodais. / The dissertation seeks to explain, why different skills formation systems have emerged in Central and Eastern Europe over the past 20 years. More specifically, it investigates, why the labor force acquires general skills in the Baltic States, Poland and Hungary, while specific skills are of utmost importance in the Czech and Slovak Republics and Slovenia? The dissertation argues that these differences can be explained by the labor market, economic and political institutions. Strong employers’ associations, high employment security, generous unemployment benefits, proportional electoral system and government stability are necessary for emergence of specific skills formation systems, while absence of these institutions is sufficient for the emergence of general skills formation systems. The dissertation employs fuzzy set techniques and robust regression to test the hypotheses empirically.

Psichikos sveikata yra labai svarbi visapusiškam žmogaus vystimuisi, ji yra neatsiejama asmens gyvenimo dalis. Gera psichikos sveikata leidžia džiaugtis laimėjimais ir adekvačiai išgyventi liūdesį. Vaikų psichikos sveikata Lietuvoje pasižymi itin prastais rodikliais. Didėja vaikų savižudybių skaičius, patyčių mokykloje mastai, psichikos sveikatos sutrikimai nustatomi vis jaunesniame amžiuje. Nuo pat nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje siekiama decentralizuoti okupacijos metais vyravusią centralizuotą psichikos sveikatos priežiūros sistemą, atsakomybę už ambulatorinių psichikos sveikatos priežiūros paslaugų organizavimą perduodant savivaldybėms. Darbo tikslas – įvertinus Lietuvoje įgyvendinamą vaikų psichikos sveikatos priežiūros politiką decentralizacijos aspektu, išryškinti pagrindines problemas ir jų sprendimo būdus. Darbe keliami šie uždaviniai: 1. Atlikti decentralizacijos koncepcijos sveikatos priežiūros srityje analizę. 2. Išanalizuoti kaip Lietuvos teisinėje bazėje atsispindi vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. 3. Išanalizuoti vaikų psichikos sveikatos priežiūros organizavimą Lietuvoje decentralizacijos aspektu. 4. Ištirti kaip Lietuvoje įgyvendinama vaikų psichikos sveikatos priežiūros decentralizacija. Darbe buvo atliekama mokslinių šaltinių ir teisinių dokumentų teorinė analizė bei kokybinis tyrimas. 2011 m. kovo-balandžio mėnesiais buvo surinkti 9 pusiau struktūruoto tipo interviu. Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip Lietuvoje yra... [toliau žr. visą tekstą] / Mental health is very important for universal man’s growth. It is an integral part of human’s life. A good mental health helps to enjoy achievements and adequately outlive sadness. Children’s mental health in Lithuania differs in bad indexes. The number of children’s suicide is growing, sneering at school grows to some extent, mental health disorders are diagnosed at younger age. Since Lithuania’s independence it has been tried to decentralize in occupied Lithuania dominated mental health care system, responsibility for ambulatory’s mental health care facilities organization was given to local government. Aim of the work – after evaluating Lithuania’s policy of children’s mental health care in decentralization aspect, the main problems and solutions were highlighted. Tasks of the work: 1. To fulfill an analysis on decentralization’s concepsion of health care range. 2. To analyse how the decentralization of children’s mental health care reflects in Lithuania’s legal framework. 3. To analyse children’s mental health care organization in Lithuania on decentralization aspect. 4. To investigate how decentralization of children’s mental health care is realized in Lithuania. Academic analysis of scientific sources and legal documents, qualitative research were accomplished in this work. In 2011, during March and April nine semi structured interviews were collected. The aim of this research was to find out how decentralization of children’s mental health care has been realized... [to full text]

Darbe nagrinėjama problema - ar Tarptautinio Valiutos Fondo (toliau TVF) keliamos sąlygos bei reikalaujamos reformos krizės metu gali padėti sparčiai pagerinti šalies politinius-ekonominius rodiklius? Ar TVF reformos, vykdomos krizės metu gali būti taikomos bet kokioms šalims, bet kokioje aplinkoje? Tyrimo objektas – politiniai bei ekonominiai Japonijos ir P.Korėjos rodikliai. Darbo tikslas – ištirti, ar TVF savo įgyvendintų reformų dėka Azijos krizės metu, paskatinio spartesnį ekonomikos atsigavimą P.Korėjoje, ženkliai pagerino politinių-ekonominių rodiklių gerėjimą šalyje, paskatino TUI į P.Korėją srautus. Visą šią situaciją palyginti su Japonijos atveju, kur atitinkamos, anksčiau minėtos TVF reformos nebuvo įgyvendintos. Iš tyrimui atlikti darbe keliamo tikslo suformuota hipotezė, kurią siekiama patvirtinti arba paneigti tyrimo metu gautais rezultatais: Hipotezė - TVF pagerino P.Korėjos politinius-ekonominius rodiklius sparčiau nei tai padarė Japonija savo šalyje, nevykdydama TVF reformų. Kadangi TVF reformos buvo nukreiptos į Vakarų politinės ekonomijos modelio įvedimą P.Korėjoje, pasitvirtinus iškeltai hipotezei bus įrodyta, jog Vakarų modelis gali būti sėkmingai pritaikytas kaip alternatyva Azijos modeliui tiek Azijos, tiek kitose, Vakarų modeliui nebūdingose aplinkose. Darbo uždaviniai: • Pasirinkti konkrečius politinės ekonomijos teorinius aspektus, kurie padėtų susiaurinti ir sukonkretinti tyrimą; • Išskirti konkretų atvejį tyrimui atlikti; • Išanalizuoti TVF... [toliau žr. visą tekstą] / This Final Master thesis is designeded to investigate the Western political economy model applicability to change Asian model in its region. During the Asia Financial Crisis in 1997 Korea republic (further South Korea) asked the IMF financial aid and accepted all the conditions and made many reforms in the country. Those reforms were directed into liberalizing the market, open up to foreign investors and to create more attractive foreign direct investment (further FDI) climate in S.Korea. This was about to change theretofore exited Asian political economy model into more liberal Western model. The problem – could IMF reforms help to recover countries‘ economies more effective and sharply after the crisis? Could those IMF reforms be successfully adjusted into any environment? The object – political-economical indicators of Japan and S.Korea. Objective of investigation – to find out if IMF reforms in S.Korea helped to recover its economy more rapidly and successfully than in Japan, where IMF reforms were not implemented. From objective the hypothesis that after investigation will be confirmed or rejected appear: Hypothesis – IMF improved political-economical indicators in S.Korea more sharply than Japan, where the government did not implemented any IMF reforms. Regarding to the fact that IMF reforms were designeded to implement Western political economy model into Asia country – S.Korea, confirmation of the hypothesis would also prove that Western model could be... [to full text]

The dissertation explores the conflict between interests and values, manifested in the European Union‘s policy in Uzbekistan. EU has sound economic and political interests in Central Asia, however their implementation is often hindered by a dissension on values. The differences in ideologies and political cultures between the EU and Uzbekistan lead to the situation where further unilateral emphasis on values and principles may cause a buildup of tension in relations. Analysis of the EU-Uzbekistan relations implies, that dominant thinking on the EU‘s side is to take the growing tension in relations with Uzbekistan as temporal situational difficulties, which are supposed to cease as soon as the leadership of Uzbekistan will accept proposed standard schemes of cooperation, including inter alia, the continuous implementation of principles of democracy in various spheres of life of the society and the state. On the other hand, the analysis does not uncover any evidence in favour of the assumption that such temporal situation would change anytime soon. This brings into question both the approaches, providing a ground for the EU‘s policy in Uzbekistan, and the expectations for outcomes of such a policy. Methodologically, dissertation stays within the stream of qualitative-interpretive tradition. It employs the method of civilizational analysis, aiming to explain the role of values in the relations between states, belonging to different civilizations, and how they can cause the... [to full text] / Disertacija tiria vertybių ir interesų konfliktą, pasireiškiantį Europos Sąjungos politikoje Uzbekistane. Europos Sąjunga Centrinėje Azijoje turi ekonominių ir politinių interesų, tačiau jų įgyvendinimas dažnokai stringa dėl vertybinio pobūdžio nesutarimų tarp ES ir Uzbekistano. Panašu, jog ideologijų ir politinių kultūrų skirtumai tarp Uzbekistano ir Europos Sąjungos sąlygoja situaciją, kai pernelyg stiprus vertybinio dėmens akcentavimas tolydžio didina įtampą tarpusavio santykiuose. Nagrinėjant šiuos santykius ryškėja, jog ES vyrauja tendencija žvelgti į įtampos didėjimą santykiuose su Uzbekistanu kaip į laikiną reiškinį, o ES iškylančias kliūtis siekti interesų Centrinėje Azijoje, vertinti kaip laikinus situacinius sunkumus. Abu šie reiškiniai lyg ir turėtų išnykti, kai tik Uzbekistanas sutiks priimti siūlomas standartines bendradarbiavimo schemas, apimančias be kita ko ir nuoseklų demokratijos principų diegimą visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Kita vertus, tyrinėjant ES – Uzbekistano santykius, sunku atrasti tokio laikinumo prielaidų. Todėl iškyla klausimas apie ES požiūrio, lūkesčių bei jais besiremiančios politikos Centrinėje Azijoje pagrįstumą. Metodologiniu požiūriu, disertacija orientuojama kokybine-interpretacine linkme. Vertybių vaidmuo santykiuose tarp valstybių, priklausančių skirtingoms civilizacijoms, nagrinėjamas naudojant civilizacijų analizės metodą. Siekiama išsiaiškinti ar vertybės gali sąlygoti neatitikimą tarp valstybės užsienio politikos... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacija tiria vertybių ir interesų konfliktą, pasireiškiantį Europos Sąjungos politikoje Uzbekistane. Europos Sąjunga Centrinėje Azijoje turi ekonominių ir politinių interesų, tačiau jų įgyvendinimas dažnokai stringa dėl vertybinio pobūdžio nesutarimų tarp ES ir Uzbekistano. Panašu, jog ideologijų ir politinių kultūrų skirtumai tarp Uzbekistano ir Europos Sąjungos sąlygoja situaciją, kai pernelyg stiprus vertybinio dėmens akcentavimas tolydžio didina įtampą tarpusavio santykiuose. Nagrinėjant šiuos santykius ryškėja, jog ES vyrauja tendencija žvelgti į įtampos didėjimą santykiuose su Uzbekistanu kaip į laikiną reiškinį, o ES iškylančias kliūtis siekti interesų Centrinėje Azijoje, vertinti kaip laikinus situacinius sunkumus. Abu šie reiškiniai lyg ir turėtų išnykti, kai tik Uzbekistanas sutiks priimti siūlomas standartines bendradarbiavimo schemas, apimančias be kita ko ir nuoseklų demokratijos principų diegimą visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Kita vertus, tyrinėjant ES – Uzbekistano santykius, sunku atrasti tokio laikinumo prielaidų. Todėl iškyla klausimas apie ES požiūrio, lūkesčių bei jais besiremiančios politikos Centrinėje Azijoje pagrįstumą. Metodologiniu požiūriu, disertacija orientuojama kokybine-interpretacine linkme. Vertybių vaidmuo santykiuose tarp valstybių, priklausančių skirtingoms civilizacijoms, nagrinėjamas naudojant civilizacijų analizės metodą. Siekiama išsiaiškinti ar vertybės gali sąlygoti neatitikimą tarp valstybės užsienio politikos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation explores the conflict between interests and values, manifested in the European Union‘s policy in Uzbekistan. EU has sound economic and political interests in Central Asia, however their implementation is often hindered by a dissension on values. The differences in ideologies and political cultures between the EU and Uzbekistan lead to the situation where further unilateral emphasis on values and principles may cause a buildup of tension in relations. Analysis of the EU-Uzbekistan relations implies, that dominant thinking on the EU‘s side is to take the growing tension in relations with Uzbekistan as temporal situational difficulties, which are supposed to cease as soon as the leadership of Uzbekistan will accept proposed standard schemes of cooperation, including inter alia, the continuous implementation of principles of democracy in various spheres of life of the society and the state. On the other hand, the analysis does not uncover any evidence in favour of the assumption that such temporal situation would change anytime soon. This brings into question both the approaches, providing a ground for the EU‘s policy in Uzbekistan, and the expectations for outcomes of such a policy. Methodologically, dissertation stays within the stream of qualitative-interpretive tradition. It employs the method of civilizational analysis, aiming to explain the role of values in the relations between states, belonging to different civilizations, and how they can cause the... [to full text]

Neoliberalism as a paradigm can be defined as the political economic framework of ideas of the current times which advocates for, privatization of state-owned enterprises, deregulation, ‘free markets’ and supporting of political individualism. As members of the International Monetary Fund, the World Bank and the World Trade Organization, and due to their economic dependence on the Western world, developing countries have been obligated to implement the neoliberal paradigm within their domestic terrain. Most African peoples are poor, live in dire conditions and are unable to function in a neoliberal context, as they are excluded from economic participation in their countries, due to a lack of resources, income, and a lack of skills and qualifications to participate in the market or in the neoliberal model as a whole. The tendency of the neoliberal paradigm to extend its hand to non-market forces such as in the provisioning of education, has led to the education service being inaccessible to those who need it the most. The paper seeks to find ways in which the influence of the neoliberal paradigm could be minimised on a sectoral level, focusing on the education sector. This research paper utilizes the Qualitative research approach as it studies a complex phenomenon and concepts. It is a ‘Desk-top study’ which focuses on ‘document analyses’. It is exploratory, and utilizes the case study design, to explore the education sector of two African countries, namely: South Africa and Rwanda. It explores international laws, conventions, government documents, reports, journals, articles and other documentation to examine the phenomenon. It seeks to determine the extent and success behind the phenomena of government intervention in the education sector of these two countries in their resistance of the influence of the neoliberal paradigm in their education sector, to determine the possibility of African countries in minimising the influence of the neoliberal paradigm on a sectoral level. It sources data from the internet, library and bookstores and its data types are: past and present literature, in particular: secondary data (books and journals) and other publications. The argument that the paper posits is that: although it may be impossible for the African continent to delink from the entire International Financial System; it is possible for the African continent to minimise the influence of the neoliberal paradigm on a sectoral level. / Dissertation (MA)--University of Pretoria, 2019. / University of Pretoria / Political Sciences / MA / Unrestricted

The roles of women and religion in peacebuilding have been subjects of extensive research in recent years. Scholarly evidence has underscored the importance of including women in peace processeses to ensure the sustainability of peace in conflict-affected communities. There is also a rich body of literature on the role of religion in both perpetuating and transforming conflict, rooted in traditional norms and values of peace and reconciliation, which has come to be known as religious or faith-based peacebuilding. However, not much has been written on the intersection of women, religion, and peacebuilding and how this plays out in specific conflict contexts. Stemming from Third World Feminism—which combines both African and Islamic feminisms—as the theoretical framework for its analysis, the thesis contributes to bridging the gap in literature on the intersection of women, religion, and peacebuilding. It builds on the scant literature on the role of women in religious or faith-based peacebuilding and explores the role religion—being one of the major factors shaping the culture and identity of societies—plays in enhancing or obstructing the role of women in the various forms of peacebuilding processes. To this end, the study adopted a research design rooted in feminist epistemology that highlights the specificities of the context within which the relationship between religion and women peacebuilding roles is analysed. Both the qualitative research and case study approaches were combined given the nature of the research objectives and questions, which required the collection and analysis of qualitative data from both primary and secondary sources to examine the relationship between women, religion, and peacebuilding in Sudan. This accommodated an in-depth examination of this relationship in the case of Sudan by focusing on civil society organizations and actors working on peacebuilding issues in the country as units of analysis. It also allowed for reflecting the voices and agencies of ordinary Sudanese women, as African and Muslim agents, through capturing their insights and perspectives on their various roles in peacebuilding, the challenges militating against their participation, and the impact of religion on their participation and inclusion in the informal and formal peacebuilding domain. In-depth interviews and a focus group discussion with international and local organizations and actors working on issues related to women and peacebuilding in Sudan were employed. Both secondary and primary data were analysed using a combination of content analysis and thematic analysis techniques, which allowed room for a deeper understanding of the relationships between the main research variables and contributed to bridging the gap in literature between “women and peacebuilding” and “religion and peacebuilding”. Based on its findings, the study concludes that in societies such as Sudan where religion plays a dominant constitutive role in social existence, its impact on women’s participation and representation in peacebuilding processes is profound and needs to be theorized. The case is therefore made for a Global South feminist theoretical perspective that takes historical and cultural contexts into account, including the multiplicity of actors and processes involved in peacebuilding and conflict transformation, while reflecting the agency and voices of women in Africa and the Global South, and making them the starting point of the research, rather than its objects. Keywords: Feminism, Peacebuilding, Religion, Sudan, Women. / Thesis (PhD (International Relations))--University of Pretoria, 2021. / Political Sciences / PhD (International Relations) / Unrestricted

Bendrasis lavinimas – tai viena svarbiausių dalių Lietuvos švietime. Būtent šioje pakopoje vaikas praleidžia daugiausiai laiko. Čia formuojasi jo pasaulėžiūra, charakteris, įgaunamos pirmosios kompetencijos, įgyjami socialiniai įgūdžiai. Todėl bendrojo lavinimo politikai turėtų būti skiriamas ypatingas valstybės dėmesys. Švietimą ir formuojamą bei įgyvendinamą švietimo politiką įtakoja nuolatiniai besikeičiantys veiksniai, globalizacijos tendencijos. Tad politikos įgyvendintojai turi atsižvelgti į nuolatinius pokyčius, bendras pasaulines bei Europos tendencijas. Lietuvoje bendrojo lavinimo sistemoje galima pastebėti nemažai problemų - iki šiol nesuformuotas optimalus bendrojo lavinimo mokyklų bei kitų švietimo įstaigų tinklas ir infrastruktūra, joms skiriama nepakankamai lėšų, stinga pastangų mokymo kokybei gerinti. Nors nacionalinės išlaidos švietimui kasmet didėjo, tačiau jų santykis su bendruoju vidaus produktu per pastarąjį dešimtmetį sumažėjo. Daugelyje savivaldybių vėluojama pertvarkyti mokyklų tinklą, tad daugiau lėšų reikia jų remontui, mokymo priemonėms ir kitoms reikmėms. Dėl mokinio krepšelio lėšų perskirstymo tarp savivaldybės teritorijoje esančių mokyklų, neužtikrinamas mokinio krepšelio finansavimo principas – „pinigai paskui mokinį“. Pagrindiniai dokumentai, kuriais remiantis įgyvendinama bendrojo lavinimo politika svarbų dėmesį skiria subsidiarumo principo taikymui, atsakomybių perdavimui į žemiausius lygmenis, mokyklų valdymo tobulinimui, ugdymo kokybei... [toliau žr. visą tekstą] / General education - is one of the most important parts of Lithuanian education. In this stage the child spends the most time. It forms his worldview, character. Child acquires his first competences and social skills. Therefore, state should give particular attention to general education policy Education and the formation and implementation of educational policy are affected by the permanent changing factors, the trend of globalization. So the policy implementers must take into account the ongoing changes in the overall global and European trends. There can be observed a number of problems in Lithuania general education system - until now there are no optimal infrastructure in general education schools and other educational institutions, the insufficient funding, lack of efforts to improve the quality. Restructuring of the municipal school network is delayed in the majority of municipalities, so as a consequence more funds needed for their maintenance, training facilities and other items. Key documents which determine the implementation of general education policy focuses on the application of the subsidiarity principle, the transfer of responsibilities to lower levels of school management, quality of education. As well documents define aspects of the most important educational management, organization and implementation, define responsibilities of each institutions. However, it can be noted that principles which were established in these documents are not fully implemented... [to full text]