Projektinis valdymas, tai moderniųjų viešojo administravimo paradigmų instrumentas, kuriuo siekiama tobulinti viešųjų institucijų veiklą ir tai daryti apjungiant geriausias verslo bei viešojo sektoriaus praktikas. Lietuvoje projektinis valdymas intensyviau pradėtas taikyti tik atsiradus galimybei įsisavinti Europos Sąjungos paramą, todėl šis instrumentas yra ganėtinai naujas mūsų šalyje. Šiuo metu Lietuvoje populiarėja stambūs investiciniai projektai, kurių metu siekiant konkretaus tikslo yra sudaromos įvairaus tipo bendradarbiavimo sutartys tarp viešųjų institucijų ir privačių atstovų ir tokiu būdu sukuriami užsakovo ir vykdytojo santykiai. Darbo eigoje bus nagrinėjamas investicinis projektas, kaip instrumentas, o taip pat analizuojamas jo įgyvendinimo procesas. Be to, remiantis dvejomis teorijomis bus pristatytas koncepcinis tyrimo modelis, kurio pagalba galima analizuoti sąveikas tarp užsakovo (viešosios institucijos) bei vykdytojo (privataus sektoriaus atstovo). Trečiojoje dalyje bus aiškinamasi, kokie veiksniai lemia nesklandumus investicinio projekto valdyme. Darbo tikslas yra išnagrinėti investicinių projektų įgyvendinimo problematiką Lietuvoje, santykių tarp užsakovo ir rangovo bei projekto darbų priežiūros aspektu. Tikslui pasiekti bus nagrinėjamas Kauno pramogų ir sporto rūmų Nemuno saloje investicinis projektas. Pasitelkus surinktą informaciją bus nustatytos pagrindinės priežastys, kurios lemia investicinio projekto įgyvendinimo nesklandumus. Galiausiai darbo... [toliau žr. visą tekstą] / Project management is an instrument of modern Public administration paradigms. It is used in order to make public institutions more efficient. This instrument is quite new in Lithuania and was started to use intensively when European Union gave opportunity soak up support from EU funds. Now in Lithuania big investment projects are becoming more and more popular. The main purpose of these projects is to create efficient relations between principal (public organization) and agent (private organization). Both participants are maximizing their efforts in order to reach some particular purpose with less money and more quality. In this paper it will be analysed the concept of investment project and implementation of investment project. Besides, there will be presented the model of research, which can help to analyse the interactions between principal and agent. This model is based on two theories – Principal agent ant Contract theory. In third part of this paper there will be research of principal and agent interactions. This research should reveal, which factors cause problems in investment project implementation. The main purposes of this paper are to analyse the implementation of investment projects in Lithuania, to investigate interactions in investment projects and to reveal the way of control in projects implementation. The base of research will be the analyse of investment project “Kauno pramogų ir sporto rūmai Nemuno saloje“. At the end of this paper will be revealed why... [to full text]

Darbo tikslas – atskleisti taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei ištirti ir palyginti trijų pastarųjų Kinijos Respublikos Taivane prezidentų politiką formuojant taivaniečių tapatybę. Per pastaruosius porą dešimtmečių Kinijos Respublikos (KR) Taivane žmonių gyvenimas stipriai pasikeitė. Ši šalis, kelis dešimtmečius save laikiusi Kinijos dalimi ir teisėtos politinės valdžios žemyne savininke, ėmė stipriai keistis ir joje ėmė formuotis taivanietiška tapatybė. Tokios tapatybės formavimosi požymių buvo galima aptikti ir ankstesniais laikais, tačiau jie niekada nebuvo tokie ryškūs ir saviti, kaip per pastaruosius porą dešimtmečių. Kinijos Respublikos Taivane valdančioji Guomindang (GMD) partija nuo pat įsitvirtinimo saloje teigė, jog egzistuoja tik viena Kinija, o Taivanas yra šios Kinijos dalis. Partijos tikslas buvo suvienyti visą Kiniją GMD partijos valdžioje. Tačiau kuo toliau, tuo labiau Kinijos Respublikos Taivane gyventojai pabrėžia, jog Taivanas nėra Kinija. Vis daugiau šios šalies gyventojų laiko save taivaniečiais, o ne kinais. Tiriant taivaniečių tautinės tapatybės formavimosi procesą bei prezidentų politiką formuojant taivanietišką tapatybę darbe buvo remiamasi aprašomuoju, istoriniu, interpretaciniu-analitiniu tyrimo metodais. / In the last couple of decades life has changed a lot for people in the Republic of China (ROC). This country experienced transformation of its government from authoritarian rule to democracy. It has also experienced emergence of new national Taiwanese consciousness. Nowadays most of people in Taiwan find themselves Taiwanese and not Chinese anymore or experience double identity. In these last couple of decades when all transitions emerged, Taiwan was ruled by three different presidents that influenced development of Taiwanese national consciousness. So this paper is analyzing influence of Taiwanese presidents in forming Taiwanese national consciousness. Goal of this paper is to explore development of the national Taiwanese consciousness and research the influence of last three Republic of China presidents in forming national Taiwanese consciousness. There are couple of tasks that needs to be done in this paper in order to reach the goal. There are going to be analysed conditions in which national Taiwanese consciousness have been forming. Highlight main events in Taiwanese history that contributed to formation of Taiwanese national consciousness. Analyse politics of last three Republic of China presidents in forming Taiwanese national consciousness and research how their position in supporting one of the four Taiwanese national consciousness types influence their country future and national security. In this paper it has been discovered that all three Republic of China... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo tikslas – ištirti Lietuvos viešojo administravimo stebėsenos sistemų kūrimo ir jų duomenų panaudojimo ypatumus. Pirmiausiai siekta atskleisti teorinį darbo pagrindimą, todėl buvo analizuojamas stebėsenos vaidmuo viešosios politikos ciklo teorijoje bei viešojo valdymo pertvarkų teorinėse prieigose (New Public Management, New Public Governance, Good Governance). Taip pat darbe, remiantis moksline literatūra, buvo išskiriami stebėsenos sistemų pranašumai lyginant su paviene stebėsena, sistemų kūrimo ir įgyvendinimo sunkumai, analizuojami stebėsenos sistemų įgyvendinimo etapai, išskiriamos stebėsenos kryptys, efektyvios stebėsenos sistemos principai. Dar viena darbo dalis skirta stebėsenos sistemų duomenų panaudojimui, čia apibrėžiamas stebėsenos duomenų panaudojimas vertinimui, valdymo sprendimų priėmimui, mokymuisi iš patirties, reformoms, atskaitomybės didinimui. Tirti buvo pasirinktos dvi Lietuvos viešojo administravimo stebėsenos sistemos – Viešojo administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsenos sistema ir Vyriausybei atskaitingų institucijų strateginių veiklos planų (įskaitant biudžeto programų) įgyvendinimo rezultatų stebėsenos sistema. Remiantis atliktu kokybiniu tyrimu, buvo išanalizuoti šių sistemų kūrimo prielaidos, pasiteisinimas, kūrimo metu kilusios problemos. Tyrimo metu paaiškėjo, jog Viešojo administravimo subjektų ir jų veiklos stebėsenos sistema šiuo metu dar neveikia, todėl darbe buvo analizuotas tik jos kūrimas ir duomenų... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of the Master Theses is to analyze the peculiarities of creation of monitoring systems of the Lithuanian public administration and usage of their data. First of all, it was attempted to disclose the theoretical reasoning of the work; therefore the role of monitoring was analyzed in the theory of public policy cycle and theoretical approaches to reforms of public governance (New Public Management, New Public Governance, Good Governance). Besides, the scientific literature was used in the work to distinguish the similarities of monitoring systems compared to single monitoring, difficulties of creation and implementation of the systems, to analyze the implementation stages of monitoring systems, and to distinguish monitoring directions and principles of effective monitoring system. One more part of the work was meant for the usage of data of monitoring system. There the usage of monitoring data for evaluation, decision-making on management, learning from experience, reforms and increase of accountability was defined. Two monitoring systems of the Lithuanian public administration were chosen for analysis – monitoring system of subjects of public administration and their activity and monitoring system of implementation results of the strategic activity plans of the governmental authorities (including the budgetary programs). The qualitative research helped to analyze the creation preconditions of these systems and the problems encountered during the creation process... [to full text]

Darbas siekia dviejų lygiagrečių tikslų – visų pirma analizuojamos tautinius judėjimus nagrinėjančios teorinės kryptys bei siekiama nustatyti, kaip vystėsi tautiniai judėjimai Lietuvoje ir Estijoje nuo XIX a. iki 1918 metų. Teorinėje dalyje teigiama tautinius judėjimus esant tarp susikertančių trijų dimensijų: socialinio judėjimo, nacionalizmo bei tautinio kolektyvinio veikimo. Šios dimensijos aptariamos atskirai, aptariamos skirtingos nacionalizmo, tautinio identiteto kilmės teorijos. Daroma išvada, jog tautinius judėjimus gali mobilizuoti etninė priklausomybė tam tikrai tautinei grupei, bet taip pat etniniai judėjimai gali būti ir naujų suverenių teritorijų atsiradimo pasekmė. Siekiant surasti galimus naujus požiūrio į tautinius judėjimus taškus – apžvelgiamos pagrindinės teorijos, analizuojančios tautinių judėjimų klausimą, susintetinamos keturios pagrindinės dimensijos tolimesniam darbo tyrimui: kultūrinė/socialinė; ekonominė; vidaus politikos bei tarptautinė – iškeliami kiekvienai dimensijai esminiai klausimai. Antroje darbo dalyje analizuojami Lietuvos ir Estijos tautiniai judėjimai. Pradžioje apžvelgiamas istorinis kontekstas iki XIX amžiaus, vėliau analizuojamas periodas suskaidomas į tris smukesnius periodus, analizuojamus teorinėje dalyje išskirtomis dimensijomis. Darbo eigoje nustatomas esminis vokiečių ir estų antagonizmo poveikis formuojantis estų tautiniam judėjimui, aptariamos lietuviško identiteto dvilypumo problemos – etninis identitetas prieš politinį. ... [toliau žr. visą tekstą] / Study aims at two parallel goals. The first part of the study focus on theories analysing national movements. The second part consists of comparative analysis of Lithuanian and Estonian national movements from XIX century up to the year 1918. In theoretical part research argues that national movements are in the intersection of social movements, ethnic collective action and nationalism. Each of these dimensions are studied separately, also different origins of nationalism national identity are discussed. Statement is made that national identity can be formed on ethnic bases, but also it is possible for national identity to be formed out of sovereignty of certain territories. The main aim of the research focuses on finding new approaches to the national movement studies, therefore most important theoretical frames are examined. Following analysis four dimensions are synthesized in order to be used in the empirical part of the research. Dimensions are: social/cultural; economical; internal politics; international system – each of these dimensions are characterized by some specific questions. Second part of the study analyses Lithuanian and Estonian national movements. At first historical context is determined, later on whole period of the study is divide in to three part, and each is analysed through four main dimensions. The study finds strong antagonism between Baltic Germans and Estonians as one of the main catalyst for the formation of Estonian identity also shows dual... [to full text]

Lyčių lygių galimybių politika – atskira valstybės vykdomos politikos sritis, reguliuojanti moterų ir vyrų lygybės principo efektyvų įgyvendinimą įvairiose visuomenės gyvenimo srityse. Jos turinį sudaro teisinė principo reglamentacija, programos bei specialios priemonės, kuriomis siekiama sudaryti vienodas galimybes moterims ir vyrams dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse Da rbo tikslas buvo išanalizuoti moterų ir vyrų lygių galimybių politikos formavimą ir įgyvendinimą Lietuvoje, remiantis Socialinių inovacijų fondo projekto atveju. Šio išsikelto tikslo buvo siekiama per pagrindinių tarptautinių bei Lietuvos teisės akt��, susijusių su lyčių lygybe nagrinėjimą, LR Vyriausybės ir politinių partijų programų, Valstybinės moterų ir vyrų lygių galimybių 2003-2004 ir 2005 – 2009 m. programų analizę, pagrindinių veikėjų, formuojančių ir įgyvendinančių lyčių lygybės politiką Lietuvoje, aprašymą. Siekiant geriau įsigilinti į analizuojamą problemą ir norint atskleisti praktinius efektyvumo aspektus lyčių lygybės srityje Lietuvoje, darbe taip pat naudojamas atvejo analizės metodas - Socialinių inovacijų fondo projekto „Moterų ir vyrų lygių galimybių įgyvendinimas užimtumo srityje - priemonės, praktika, pokyčiai“, remiamo Europos Sąjungos, analizė. Taip pat buvo atlikti pusiau struktūruoti interviu su šio projekto koordinatore, Socialinių inovacijų fondo direktore Liudmila Mecajeva bei projekto lektorėmis: sociologe Audrone Kisieliene ir LR Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos... [toliau žr. visą tekstą] / Gender equality policy is a part of Government executive policy, which regulates effective implementation of women and men equal principle in various spheres of life. The purport of it comprises of legally regulated principle, programmes and special means, by which women and men equal opportunities of participation in all spheres of life is being formed and ensured. The main aim of the thesis was to analyse the formation and implementation of gender equality policy in Lithuania, using Social innovation fund‘s project case study. To achieve this purpose the analysis of main international and Lithuanian laws on gender equality, programme of the government of the Republic of Lithuania, programmes of political parties, National programmes for gender equality of women and men year 2003-2004 and year 2005 – 2009 has been done, as well as description of main characters (institutions), that form and implement gender equality policy in Lithuania. In purpose to get absorbed in the analysed problem and reveal the practical aspects of efficiency in gender equality sphere in Lithuania, there was used Social Innovation Fund‘s project case study analysis. There were made interviews with Liudmila Mecajeva, a director of Social Innovation Fund and a coordinator of the project, also lecturers of the project: Audrone Kisieliene, a sociologist, and Laima Vengale, a lawyer and an advisor at the Office of the Equal Opportunities Ombudsman of Lithuania. The objective of the analysed project is to... [to full text]

Magistro darbe pateikiama viešosios politikos Lietuvoje situacijos analizė, nagrinėjami teoriniai jos įgyvendinimo sprendimai, jų praktinio taikymo Lietuvoje pavyzdžiu pasirenkant filantropiją. Darbą sudaro: situacijos analizė, tyrimai ir jų rezultatai bei išvados ir rekomendacijos. Pirmojoje dalyje pateikiama filantropijos įgyvendinimą Lietuvoje skatinančių veiksnių analizė, filantropinės veiklos Lietuvoje apžvalga ir identifikuojamos filantropinės veiklos Lietuvoje problemos. Antrojoje magistro darbo dalyje atliekamas „filantropijos galimybių vertinimo Lietuvoje“ kokybinis tyrimas ir formuluojamos filantropinės veiklos Lietuvoje tobulinimo kryptys. Išvadose pateikiami pagrindiniai filantropijos Lietuvoje situacijos aspektai, teorinių filantropijos įgyvendinimo sprendimų apibendrinimai ir „filantropijos galimybių vertinimo Lietuvoje“ kokybinio tyrimo rezultatai bei jais pagrįsti siūlymai. / The Masters Degree project reveals the analysis of the situation of public politics in Lithuania, interprets its theoretical solutions, and practical appliance of it in Lithuania, for example using Philanthropy. The project includes: the analysis of the situation, research with its results, conclusion and recomendations. First part discusses the analysis of subjects that stimulate philanthropical implementation in Lithuania, together with the review of philanthropical activities in Lithuania and the identified philanthropical activity problems in Lithuania. Second masters project part is exercising the quality research for "grading the philanthropical potentiality in Lithuania", and framing the perfection aspects of philanthropical activities in Lithuania. The conclusion of the project includes the situation aspects of philanthropy in Lithuania, the summary of theoretical philanthropy decisions implementation and the results of the quality research for the " possibilities of the philanthropical grading in Lithuania" together with the suggestions based on them. The main theoretical and practical aspects of this project are illustrated with 14 images, 5 tables, 1 appendixes. Also 29 book sources and 23 internet sites in English and Lithuanian languages, were used to build the fundamentals of the theoretical theme analysis. The main concepts of the project are: philanthropy, business philanthropy, personal philanthropy, charity, support, community, morals, altruism... [to full text]

Modernioje visuomenėje reglamentavimas yra būtinas, kad galėtų funkcionuoti ekonomika visuomenė, tačiau per didelis reglamentavimas gali turėti ir neigiamų pasekmių – stabdyti inovacijas, mažinti konkurencingumą, produktyvumą bei sukurti nereikalingas kliūtis prekybai. Esant per daug sudėtingam reglamentavimui, didėja administracinė našta.Šio darbo tikslas - išanalizuoti ir apžvelgti administracinio supaprastinimo iniciatyvas bei išnagrinėti problemas, susijusias su administracinės naštos sumažinimo ir supaprastinimo iniciatyvų įgyvendinimu Lietuvoje. / In modern society regulations are necessary for society and economy functioning, but regulations, that are poorly designed, could have even negative outcomes – impede innovations, reduce competitiveness, productivity and to create unnecessary barriers to trade. If regulations are very complex, then administrative burden, so called “red tape”, increases.The goal of this master thesis is to analyse and review the initiatives of administrative simplification and to analyse problems, related to administrative burden reducing issues and the implementation of administrative simplification initiatives in Lithuania.

Darbas suskirstytas į šiuos skyrius: įvadą, pagrindinę dalį, išvadas ir literatūros sąrašą. Pagrindinė dalis suskirstyta į keturis skyrius. Pirmajame skyriuje pristatomos viešosios politikos analizės ir paslaugų teorijos. Antrajame skyriuje apžvelgiamas reabilitacijos sistemos kūrimas Lietuvoje. Trečiajame skyriuje supažindinama su Lietuvos ir Vokietijos reabilitacijos sistemų palyginimu. Ketvirtajame skyriuje remiantis atlikto tyrimo rezultatais siekiama apibendrinti reabilitacijos paslaugų administravimo problemas Lietuvoje. / Paper is divided into such sections as preface, the main body, conclusion and list of literature. The main body is divided into four sections. Introduction of public policy analysis and services theories in the first section. Description of rehabilitation system creation in Lithuania in the second one. Overview of rehabilitation services in Lithuania and Germany in the third one. Problem of administration of rehabilitation services analysis in Lithuania based on empirical analysis in the forth one.

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelio valstybių vykdomų viešojo valdymo reformų viena iš krypčių ir buvo decentralizuotų, vienos funkcijos įstaigų kūrimas – agentūrų. Tai organizacinio pobūdžio reforma, kuomet yra steigiamos specializuotos vykdomosios agentūros viešojo administravimo sistemose. Lietuvoje tokio pobūdžio institucijų nėra yra tik panašios į jas viešosios ir biudžetinės įstaigos. Todėl šio darbo tikslas yra ištirti Lietuvos specializuotų institucijų kaip agentūrų veiklos problematiką Pirmajame šio darbo skyriuje pristatoma ir nagrinėjama agentūrų kūrimo koncepcija, užsakovo (principalo) – vykdytojo teorija bei jos pritaikymas ir įtaka specializuotų vykdomųjų agentūrų steigimo iniciatyvoms. Pristatomos ir analizuojamos pagrindinės problemos kylančios šios teorijos rėmuose. Taip pat analizuojamos agentūrų kūrimo iniciatyvos atskirose viešojo administravimo sistemose, gvildenami tokie klausimai: kodėl yra steigiamos agentūros vienose ar kitose sistemose?; kas tai sąlygoja?; ko siekiama ir panašiai?. Be visų šių klausimų atskleidžiamos ir specializuotų agentūrų kūrimo prielaidos naujosios viešosios vadybos koncepcijoje. Antrasis darbo skyrius skirtas atskirų šalių patirčių analizei. Analizuojamos reformos ir jų įgyvendinimas Vakarų Europos šalyse, Olandijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų federalinėse sistemose bei kaimyninėje Latvijoje. Atskleidžiami ir analizuojami pagrindiniai agentūrų steigimo motyvai, paskatos, problemos atskirose šalyse. Siekiant atskleisti jų... [toliau žr. visą tekstą] / In the last couple of decates in many countries the main aspect of public administration reforms was creation of specialized institutions – agencies. There are only common organizations in Lithuania such as public and budgetary institutions. So the main goal of this project is to explore problems of Lithuanian agencies. The first part of this work introduces and analyzes the conception of the agencies’ creation, principal - agent theory, its application and influence on the initiatives for the establishment of specializes executive agencies. The main problems within the frames of this theory are introduced and analyzed. Also the initiatives of the agencies’ creation in separate public administration systems are analyzed, and the following questions are asked: why the agencies are established in certain systems? What causes this? What is the goal? Etc. Besides these questions, the presumptions for the creation of specialized agencies are revealed in the conception of new public management. The second part of the work is meant for the analysis of the experience of different countries. The reforms and their implementation in the Western European countries, federal systems of Holland and the United States of America and agencification in the Republic of Latvia are analyzed. The main motives for the establishment of agencies are revealed and analyzed, as well as reasons and problems in various countries. In order to reveal their variety, quite a big range of the countries was... [to full text]

Mano pasirinktas tikslas buvo - išnagrinėti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso problematiką Kauno mieste. Šiam tikslui įgyvendinti, siekiau: išnagrinėti Lietuvos Respublikos teisės aktus įstatymus reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kauno mieste, jų raidą; išnagrinėti administracinę atsakomybę už nuosavybės teisių į žemę atkūrimą Lietuvoje ir Kaune, Ištirti praktines problemas, kylančias taikant teisės aktus ir įstatymus, reglamentuojančius nuosavybės teisių į žemę atkūrimą bei ištirti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo proceso administravimą Kaune. Siekiant įgyvendinti šiuos uždavinius šiame darbe buvo naudoti aprašomasis, atvejo analizės bei kokybinis tyrimo metodas pritaikant struktūruoto interviu, taip pat buvo atlikta išsami teisės aktų ir įstatymų, reglamentuojančių nuosavybės teisių atkūrimą į žemę, analizė. / My purpose was to inspect the process problematic of property restitution of land in Kaunas. Accordingly I was seeking: to explore all legislation which is coherent to my theme; to inspect the administrative responsibilities of institutions which are implementing the property restitution of land, also, I wanted to explore all the practical problems, which emerged due bad legislation, corruption or other matters and finally I wanted to inspect the process of property restitution of land in Kaunas. That I could obtain my goals, in had to inspect all legislation coherent to property restitution of Land in Lithuania, also I had to analyze all the rules of government institutions coherent to my theme, press articles and I had to do qualitative analysis using interview.