Pagrindinis darbo tikslas yra išanalizuoti Europos Sąjungos šiaurinio regiono, akcentuojant Rusijos Federacijos ir Norvegijos Karalystės įtaką regione, vaidmenį, užtikrinant energetinį saugumą Europos Sąjungoje, bei numatyti galimas ES energetikos politikos perspektyvas netolimoje ateityje. Siekiant geriau atskleisti darbo tikslą, keliami šie uždaviniai: apibrėžti saugumo sąvokos pagrindines dimensijas, veiksnius bei regioninio saugumo komplekso svarbą ir reikšmę Europos Sąjungos kontekste; atskleisti Europos Sąjungos šiaurinio ir Arkties regionų vaidmenį ES energetikos politikoje; išanalizuoti dabartinę ES energetinę padėtį ir priklausomybę nuo energetinių išteklių importo; išsiaiškinti Rusijos Federacijos ir Norvegijos Karalystės vietą ES energetinio saugumo kontekste; numatyti ES kaip galimo energetinio saugumo komplekso energetikos politikos ateities gaires. Parašius darbą pavyko patvirtinti iškeltą ginamąjį teiginį, jog nacionalinių valstybių kova dėl energetinių išteklių ir individualūs sprendimai sudaro sąlygas energetiniam nesaugumui Europos Sąjungoje, kadangi ES deklaruojamas siekis kalbėti „vienu balsu“ ir įgyvendinti bendrą energetinę politiką, prasilenkia su valstybių nacionaliniais interesais ir lieka neįgyvendintas. Nors Europos Sąjunga gali būti laikoma energetiniu saugumo kompleksu, kuriame energetinės priklausomybės santykis tarp šalių yra suvokiamas kaip grėsmė (kurios šaltinis iš esmės yra vienas – Rusijos Federacija), tačiau didėjantis vartojimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The main object of this study is to analyze the role of the North region of European Union, ensuring energy security in the EU and foresee the possible perspectives of the EU’s energy policy in the nearest future. The North region is analyzed emphasizing two countries which are main energy suppliers for Europe – Russian Federation and Norway. For a better understanding of the object, the specific proposition has been formulated: the struggle of the national states for energy resources and individual decisions allow energy insecurity in the European Union since the EU’s declared objective „to speak in one voice“ is inconsistent with national interests of EU’s member states. Although the European Union can be defined as the complex of energy security in which the relation of dependence is comprehended as a threat (the main source of this threat is the Russian Federation’s energy monopoly), however the growing consumption and competition for energy resources encourage the countries to search for alternative energy resources and its suppliers. These actions disrupt the initiatives of the common European Union’s energy policy. The political consciousness is not yet grown in the EU’s countries and it determinates the weakness of the EU as a political construct in case of competition with the rising economical powers (such as India and China) for energy resources. On the other hand the consumption is growing in the Russian market as well, which implies possible insecurity of supply... [to full text]

Švedijos karalystė, teritoriniu požiūriu būdama viena iš didžiausių XVIIa. ir XXa. valstybių, išsidėsčiusių aplink Baltijos jūrą, suponuoja faktą, kad savo politikos, vykdytos XVIIa., dėka gali ją atkartoti XXa. ir būti viena iš pagrindinių šalių formuojančių geopolitinį Baltijos regioną. Magistrinio darbo objektas – atskirais laiko tarpsniais vykdoma Švedijos karalystės politika Baltijos regione. Pagrindinis šio darbo tikslas – parodyti Švedijos karalystės, kaip valstybės, formuojančios Baltijos regiono vienetą, vykdomos politikos, veiklos metodų panašumus ir skirtumus, lyginant juos XVIIa. ir XXa. Uždaviniai, leisiantys atskleisti šio darbo tikslą, yra šie: 1. Apibrėžti Baltijos regiono sampratą, nustatant geopolitines ribas; 2. Apžvelgti galimus švedų centrizmo atvejus; 3. Supažindinti su XVIIa. ir XXa. Švedijos geopolitine situacija; 4. Identifikuoti bendrus Švedijos karalystės politinius siekius Baltijos regione XVIIa. ir XXa.; 5. Įvardinti Švedijos karalystės XVIIa. ir XXa. bendras politikos kryptis ir jų įgyvendinimo metodus Baltijos regione. Magistro darbe taikyti moksliniai metodai yra šie: aprašomasis, lyginamosios analizės, atpasakojamasis, analogijos ir svarbiausias – tarpdiscipilininis. Magistrinio darbo tyrimo rezultatai rodo, kad: 1. „Baltijos regiono“ terminas istorinio proceso metu nuolat kito. Jo tikslus identifikavimas neaiškus iki šiol, todėl jis gali būti įvardijamas siaurąja ir plačiąja prasmėmis. 2. Geopolitinė Švedijos situacija XVIIa. ir XXa... [toliau žr. visą tekstą] / The Kingdom of Sweden, from the viewpoint of territory, being one of the biggest countries in XVIIc. and XX c. situated around the Baltic Sea, suppose the fact that the Kingdom of Sweden can repeat it in the XX century and become one of the main countries who forms geopolitical Baltic region because of the policy prosecuted in XVII century. The object of Master‘s degree final: the policy of the Kingdom of Sweden in Baltic region during different period of time. The aim of this paper: to show similarities and dissimilarities of the practice methods of the Kingdom of Sweden, as a country who forms executable policy of Baltic region, comparing it to XVII and XX centuries. Problems that will develop the aim of this paper: 1. To identify the conception of Baltic region defining geopolitical borders; 2. Review possible cases of Swedish centrism; 3. Presentation of Sweden geopolitical situation in XVII and XX centuries; 4. Identify general political objectives of Sweden in Baltic region in XVII and XX centuries; 5. Name general political branches of the Kingdom of Sweden in XVII and XX centuries and their realization in Baltic region. Scientific methods applied in Master’s degree final: descriptive, comparative analysis, narration, analogy and the most important is interdisciplinary. The analysis of results of Master’s degree final shows that: 1. The term of Baltic region was frequently changing during history. Its precise identification is unclear till nowadays. For this reason... [to full text]

Darbe analizuojama ES interesų grupių sąveika su ES institucijomis. Aiškinamasi, kaip, kodėl ir kur interesų grupės veikia, ką atstovauja ir ar atstovaujami Lietuvos organizacijų interesai Europos Sąjungoje. Darbo tikslas – EP ir EK sąveikų su interesų grupėmis įvertinimas. Darbo tikslui pasiekti iškeliami šeši uždaviniai. Pirmiausiai, siekiama išanalizuoti ES veikiančių interesų grupių veiklą. Ištirti interesų grupių santykį su Europos Komisija ir Europos Parlamentu, išanalizuoti ES interesų grupių veiklos reguliavimą bei EK ir EP interesų grupių registrus, atskleisti Lietuvos organizacijų interesų atstovavimą ES. Darbe naudojami aprašomasis, analitinis, statistinės analizės ir kokybinio tyrimo pusiau struktūruoto interviu metodai. Po Bendrosios rinkos sukūrimo jaučiamas interesų grupių suaktyvėjimas ES lygmenyje, kas buvo įtakota europeizacijos ir eurointegracijos faktorių. Interesų grupės veikia EK, EP ir ET sprendimus. ES teigiamai atsiliepia apie interesų grupes, kadangi jos padeda spręsti „demokratijos stokos“ problemą. Aktyviausios interesų grupės yra teisėkūros stadijoje, kuomet siekiama pakreipti įstatymo svarstymus reikiama linkme. Labiausiai veikiamas interesų grupių veiklos laukas yra EK. EK pagal suteiktas funkcijas turi lemiamą vaidmenį ES politikos formavime. EK turi didelę patirtį bendraujant su interesų grupėmis ir yra priklausoma dėl jų teikiamos informacijos. EP neturi tokių funkcijų kaip EK, todėl nėra toks svarbus interesų grupėms. EP tampa svarbiu... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis analyzes interaction between EU interest groups and EU institutions. It explains how, why and where interest groups operate, what they represent, and whether the interests of Lithuanian organizations are represented in the European Union. The aim of the thesis is to evaluate interaction of interest groups with EP and EC. In order to reach this objective six tasks have been set. First of all, the activity of EU operating interest groups is considered. Also, the thesis studies the relation of interest groups with the European Commission and the European Parliament, the regulation of the activity of EU interest groups, the registers of EC and EP interest groups, and the representation of Lithuanian organizations in EU. In the thesis the following methods are used: descriptive method, analytical method, the method of statistical analysis, and the method of quality research semi-structured interview. After the creation of the common market, interest groups have become more active, which has been caused by such factors as europeization and euro-integration. Interest groups influence the decisions of EC, EP and ET. EU has a favorable opinion about interest groups, because they help to solve the problem of “the lack of democracy”. Interest groups are most active in the stage of the law establishment, when they seek to influence the formation of laws. The sphere where interest groups are most active is EC. By its functions EC plays a key role in the formation of EU... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos bei nacionalinės valiutos stabilumo lygio atitikimas konvergencijos kriterijams 2000-2008 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje analizuojami infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos bei šalių dalyvavimo antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II) teoriniai aspektai – pateikiama kiekvieno iš šių kriterijų samprata, analizuojamos atsiradimo priežastys bei pasekmės, nagrinėjami vieną ar kitą reiškinį lemiantys veiksniai, pateikiami su šių makroekonominių rodiklių pokyčiais susijusių problemų sprendimo būdai. Antrojoje darbo dalyje aptariami tyrimui atlikti naudoti kiekybiniai ir kokybiniai metodai bei įvertinama jų taikymo galimybė konvergencijos kriterijų įvertinimui. Trečiojoje darbo dalyje tiriama Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos ir nacionalinės valiutos stabilumo lygio dinamika 2000-2008 m. ir identifikuojami tokį kitimą lėmę veiksniai bei priežastys. Taip pat įvertinamos Lietuvos perspektyvos ateityje įsivesti bendrąją ES valiutą – eurą ir aptariama Slovėnijos narystės euro zonoje nauda šaliai. / In the Final Master’s Degree Work there are evaluated Lithuania and Slovenia‘s inflations, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level conformity to the convergence criteria in 2000-2008. The first part of the paper explores theoretical aspects of inflation, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and participation of the countries in ERM II – conceptions of every of those criteria are presented, the reasons and outcomes of the appearance are being analysed, factors causing one or another occurrence are being examined, solving methods for the problems related to these macroeconomical indexes are being introduced. In the third part of the work Lithuania and Slovenia‘s inflation, long-term government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level dynamics in 2000-2008 are researched and the factors and reasons that caused this kind of change are identified. Also, perspectives of Lithuania in the future to introduce the common EU currency – euro are being estimated and benefit of the Slovenia membership in the euro zone to the country is being discussed.

Demokratizacija ar liberalizacija – ilgi ir sudėtingi procesai. Tai labai gerai atsispindi Centrinės Azijos regione. Čia po SSRS žlugimo, kaip ir kitos po-sovietinės valstybės taip Kirgizija bei Kazachstanas, turėjo sukurti naujas arba stipriai modifikuoti senas konstitucijas bei rinkimų sistemas. Oficialiai abi šalys pasirinko demokratinius režimus. Tai pažymima abiejų valstybių konstitucijų pirmosiose pastraipose. Tačiau reali valstybių politika iki šiol koncentruojasi ties jų lyderiais ir „klanais“ bei atskirais regionais. Aptariamose valstybėse de Jure ir de facto demokratija įkūnijama įvairiais būdais. Iš principo esminės demokratinės teisės, tokios kaip: žodžio laisvė, spaudos laisvė, religijos ir bendravimo laisvės yra uždraustos arba iš dalies suvaržytos. Šiame darbe bus pristatomos skirtingos demokratinės tranzicijos teorijos, bei jų taikymo galimybė Kazachstano ir Kirgizijos atvejais. Peržvelgiama ne tik teorijų raida, bet ir pateikiama demokratizacijos ir liberalizacijos klasifikacija. Trumpai pristatomi abiejų valstybių istorinės raidos ir dabartinis kontekstai. Darbe dėmesys labiausiai sutelkiamas rinkimų sistemos ir konstitucijų formavimuisi pokomunistinių laikotarpiu bei tolimesnei jų raidai. Išskiriami atskiri valstybių valdymo atvejai, kuriuos įteisino kintančios konstitucijos ar rinkimų įstatymai. / Democratization and liberalization are very elaborate processes. This is very obvious in the region of Central Asia. Just after collapse of USSR countries like Kyrgyzstan and Kazakhstan had to create new or completely modify old constitutions and electoral laws. Officially both countries had chosen democratic systems. That is also marked in the first articles of their constitutions. However real politics in these countries is based on their leaders, “clans” and separate regions preferences. De jure and de facto democracies are accomplished in many different ways. Traditionally democratic freedoms such as freedom of speech, freedom of the press, freedom of religion and freedom of association – while provided for in the constitutions - are suppressed and/or severely limited. Several democratic transition theories and their adoption in Kyrgyzstan and Kazakhstan will be presented in this study. It will be overviewed not only their development but also marked different classification. Most of the study will be concentrated into electoral systems development and development of each country’s constitutions after collapse of USSR. It will be marked different types of ruling systems, which have provided each electoral law or constitution amendments.

Tarptautinės sistemos dinamiškumas, globalizacijos procesas bei kintanti saugumo sąvoka iškelia naujus iššūkius, kurie pasižymi transnacionaliniais bruožais, bei verčia iš naujo pažvelgti į valstybę ir kelti jos saugumo klausimą. Didėjanti ekonominių procesų reikšmė ir poveikis, akcentuoja valstybės ekonominio saugumo svarbą, kuris yra valstybės nacionalinio saugumo dalis. Vidinių ir išorinių šio saugumo sektoriaus veiksnių išskyrimas ir jų tarpusavio saitai formuoja ir kuria atitinkamą kiekvienos valstybės ekonominio saugumo suvokimą, kur šalia ekonominių aspektų itin svarbią vietą užima valstybės ir individo santykis. Pastarąjį dar labiau pabrėžia ekonominių procesų sunkiai kontroliuojama dinamika bei valstybės akistata su šiais naujaisias iššūkiais, kurie vis įgauna naujas kokybines ir kiekybines veiklos išraiškas. Tokiomis charakteristikomis pasižymi ir transnacionalinis organizuotas nusikalstamumas, kurio kontroliuojamos nelegalios rinkos ir kuriami politiniai-kriminaliniai santykiai, peržengia ne tik ekonominio saugumo „ribas“, kartu tai turi įtakos ir valstybės stabilumui tarptautinėje arenoje, kuris glaudžiai susijęs su valstybės institucijų efektyvumu. Organizuoto nusikalstamumo, valstybės ekonominio saugumo ir politinės sistemos santykis leidžia atskleisti organizuoto nusikalstamumo daromą poveikį valstybei kaip atskiram tarptautinės sistemos objektui ir kaip saugumo analizės lygmeniui. Transnacionalinio organizuoto nusikalstamumo veiklos modelio kūrimas ir... [toliau žr. visą tekstą] / The dynamics of international system, globalization process and changing concept of security brings transnational challenges and leads to a new look at nation state and the discussion of its security question. The growing importance of economic processes raises state economic security issue as a part of national security. Internal and external factors of this security sector and their links creates and shapes each state perception of its economic security, where near economic aspects, very important place is given for rate between nation state and individuals. The latter is emphasizes by comprehensive dynamics of economic processes and state's facing with these new transnational challenges, which are taking qualitative and quantitative features of operations. Transnational organized crime has these characteristics by controlling illegal markets and expanding political-criminal relationships, which goes further than economic security “limits”, this also has influence for state role in international arena and effectiveness of its institutions. The connections between organized crime, state economic security and state political system allows to analyze the impact of criminal groups for state as independent actor of international system and as the analysis of security level. Developing and using transnational organized crime model in analysis for Chinese triads, the Mexican cartels and Russian mafia and their home states involves country history, cultural context and legacy of... [to full text]

The thesis criticizes the attempts to construct a cosmopolitan society. It is stressed that the cosmopolitan project does not correspond to the contemporary cultural and social relief. We live in multicultural and multilingual societies which have more differences than similarities. However, there are certain threats to lingual minorities which may end up with the new tower of Babel. Therefore certain measures have to be undertaken in order to protect non-pivotal languages of the world. The thesis aims, firstly, to provide the justifications of the necessity to protect the lingual minorities; and secondly, to recommend what should be undertaken concretely. The close interplay between identity and language is stressed. It is also emphasized that lingual diversity could provide us with more cognitive and scientific knowledge and data than we could get in a unilingual society. In this way individual’s identity would expand. The embodiment of collective/group-differentiated rights could ensure the safe existence of multicultural and multilingual society. / Šis darbas kritikuoja pastangas sukurti kosmopolitinę visuomenę. Prabrėžiama, kad kosmopolitinis projektas neatitinka šių dienų kultūrinio ir socialinio reljefo. Mes gyvename daugiakultūrinėse ir daugiakalbinėse visuomenėse, kurios turi daugiau skirtumų nei panašumų. Vis dėlto, egzistuoja tam tikros grėsmės kalbinėms mažumoms, kurios gali nulemti sugįžimą prie Babelio bokšto. Todėl, siekiant apsaugoti kalbines mažumas, turi būti imtasi tam tikrų priemonių. Šis darbas pirmiausiai siekia pateikti argumentų už kalbinių mažumų išsaugojimą bei nurodyti tai, ko turi būti imtasi konkrečiai. Yra akcentuojama glaudi sąveika tarp kalbos ir identiteto. Taip pat pabrėžiama, kad kalbinė įvairovė galėtų teikti mums daugiau kognityvinių ir mokslinių žinių bei duomenių, nei tai galėtų atlikti vienakalbė visuomenė. Tokiu būdu individo identitetas prasiplėstų, Kolektyvinių arba grupes-skiriančių teisių realizavimas galėtų užtikrinti saugų daugiakultūrinės ir daugiakalbės visuomenės gyvavimą.

Kai po trečiosios demokratizacijos bangos pagausėjo demokratinę santvarką pasirinkusių valstybių, prasidėjo demokratizacijos procesas. Demokratijos konsolidacija yra demokratizacijos proceso rezultatas, kuris parodo šalies demokratijos būseną. Ji išreiškiama pagal demokratijos kokybės kriterijus, kurie šiame darbe yra politinė kultūra, ekonominė ir socialinė padėtis bei žmonių teisės ir laisvės. Lietuva ir Estija yra vienos iš tų daugelio valstybių, kurios pasirinko demokratinę valdymo sistemą. Vis dėl to šiuo metu pastebimi esminiai šių valstybių demokratijos kokybės skirtumai, kurie atskleidžia pagrindinę darbo problemą. Problemos analizė yra šio darbo tikslas, kuris pasiekiamas, apibrėžiant demokratijos sąvoką ir jos egzistavimo sąlygas, analizuojant Lietuvos ir Estijos politinę kultūrą, ekonominę ir socialinę padėtį bei gyventojų teisių ir laisvių užtikrinimą. Taigi darbo objektas – tai Lietuvos ir Estijos demokratijos konsolidacija. Įgyvendinant uždavinius, pasitelkiami aprašomasis ir palyginamais metodai. Šie metodai padeda analizuoti valstybių demokratijos kokybės skirtumus ir nurodyti svarbiausias jų priežastis. Atlikus analizę paaiškėjo, kad Estija nuo nepriklausomybės atgavimo pasižymėjo geresne ekonomine ir socialine padėtimi. Tam įtakos galėjo turėti palanki geografinė padėtis, atviresnė nei Lietuvos rinkos ekonomika bei paveldėta vokiečių kultūra. Darbas atskleidė, kad kada keičiasi valstybių ekonominė situacija, tuo pat metu kinta politinės kultūros būklė... [toliau žr. visą tekstą] / The democratization process started in post-communits countries after the third wave of democratization. Democratic consolidation is the result of the democratic process that reflects the country‘s democratic status. It is expressed through the quality criteria of democracy. Political culture, economic and social situation and human rigths and freedoms are very important criteria which are used in order to explain the democracy’s consolidation in Lithuania and Estonia. Those countries chose the democratic regime. However, it is noticed that there are differences between Lithuanian and Estonian democracy’s consolidation. This is the main problem of this work. The problem’s analysis is the aim of the research that is achieved by defining the concept of democracy and its conditions, making an analysis of Lithuanian and Estonian political culture, economic and social situation and the human rights and freedoms. So, the paper’s object – is the consolidation of democracy in Lithuania and Estonia. The research uses descriptive and comparative methods that help to analyze the main differences and their reasons. The analysis has shown that Estonia has better economic and social situation than Lithuania since the becoming independent states. It could be influenced by advantageous geographical position, open market economy and German culture. The research has shown that when the economic situation is changing, the political culture is also changing at the same time. The comparison of... [to full text]

This thesis explores and connects two main elements: the utopian studies and the studies of social and political critique. The big quantity and variety and history of utopian texts raises a simple question: why someone writes utopian texts, why one wishes for a better and different life? And how do these factors operate in the large picture of humanity. It has been observed that utopian literature flourish in the times of human despair. In the times of unhappiness people try to search for decisions inside the dominant order in which they often feel hopeless to change. The utopians might say: “We do not want reforms, we want new forms!”. The main purpose of this thesis is to explore the critical side of utopias. How this critique works and how does it unfolds? What reactions does it create and why? This thesis is also concerned about the ambiguous nature of the concept utopia and its possible connections with human desire. If we agree with Deleuze and Guattari concept of desire as production, we can view utopia totally differently – as a immanent process of becoming, as a direction, not a destination. / Šis magistro darbas apžvelgia ir apjungia du pagrindinius šio darbo elementus: utopijų studijos ir socialinė bei politinė kritika. Didelis kiekis įvairiausių utopinių tekstų kelia klausimą: kodėl žmonės rašo utopinius tekstus ir apskritai kodėl svajoja apie geresnį ir kitokį gyvenimą? Istoriškai pastebime, kad utopijų rašymas intensyviausiai atsiskleidžia per negandų ir nelaimių laikus. Neaiškumo ir nelaimės akivaizdoje žmonės ieško būdų radikaliai pakeisti esamą padėtį, bet dažnai susiduria su valstybinio aparato stagnacija. Utopistas sakytų: „Užteks politinių reformų, mes norime naujų formų!”. Pagrindinis šio darbo tikslas orientuojasi į kritinė utopinio mąstymo pusę. Kaip veikia utopinė kritika? kaip ji išsiskleidžia? Kokias reakcijas sukelia utopinis mąstymas ir kodėl? Šis darbas taip pat gilinasi į sąvokos „utopija“ problematiką. Jei mes sutinkame su Deleuze ir Guattari geismo, kaip nepertraukiamos produkcijos sąvoka, mes galime atsakyti daug klausimų dėl utopinio mąstymo įvairoves, taip pat pažiūrėti į ją iš kito kampo – kaip į imanentišką tapsmo procesą, kuris turį krypti, bet ne galutinę atvykimo vietą.

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjama suverenumo istorija, apibrėžiama globalizacija, aptariama globalizacijos istorija, globalizacijos įtaka tradicinei valstybių politikai, globalizacijos procesų kritika, apžvelgiami antiglobalistiniai judėjimai. Įvardijami globalizacijos iššūkiai Vestfalijos modelio valstybių sistemai, tautinio valstybių suverenumo taikymo ribos, atskiriama tautiškumo ir Tautos sąvokos, apžvelgiamos viršnacionalinių idėjų teorijos. Įvardinus globalizacijos procesų metamus iššūkius tautinėms valstybėms, pabrėžiama švietimo sistemos atnaujinimo būtinybė, įvertinama minėtojo modelio žlugimo galimybė. Darbą sudaro 8 dalys: Angliškas ir lietuviškas apibendrinimai, Įvadas, Suverenumo idėjos istorija, Globalizacija ir jos procesų apžvalga, Suverenumo instituto taikymo ribos, Išvados, Literatūros sąrašas. / 500 years ago both a doctrine and institution of sovereignty were created; both were changed frequently in order to meet contemporaneous political demands. After World War I a system of sovereign nation-states was formed, which has become extremely conservative and suspicious towards any change in the status quo. If history has taught us anything, it is to doubt any theory or ideology that claims to have knowledge of the end of sovereignty. Globalization processes have raised many challenges never before seen by nation states: the loss of control of both global and local economies; migration and technological advancement taking away the monopoly of information flows in and out the countries; global issues forcing states to introduce supranational organizations such as the EU and NATO. Anti-global movements arise within the frames of globalism, and therefore a paradox emerges: anti-global processes work in the global field. With this in mind we can say that they will not change the world’s tendencies towards globalism, but they can change the sources of global flows and disassociate Western capitalism and Westernism from globalization. While nation-states remain an important political structure, attention should be drawn to discussions about decreasing control and increasing the economic information and human flows that fall outside of the purview of states. The doctrine of state sovereignty has never been so ideologically – as well as legally – weak, and the limits of... [to full text]