Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Informacinės visuomenės vystymas glaudžiai susijęs su šalies ekonomikos raida, todėl šio sektoriaus plėtra aktuali kiekvienai ekonomikos raidos siekiančiai valstybei. Darbo tyrimo iškelta problema siekiama atsakyti į klausimą, kokių veiksmų ir priemonių reikia imtis, siekiant paspartinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros procesą ir tokiu būdu pasiekti bent ES vidurkį šioje srityje. Darbo tyrimo objektas yra informacinės visuomenės plėtros procesas ir jo rezultatai ES valstybėse narėse. Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvos informacinės visuomenės plėtros galimybes ir perspektyvas pasivyti ES rodiklių kontekste. Darbe keliami šie uždaviniai: išanalizuoti informacinės visuomenės plėtros ES valstybėse narėse politiką bei teisinį šios srities reglamentavimą; įvertinti informacinės visuomenės plėtros rodiklius ES ir Lietuvoje, atlikti jų lyginamąją analizę. Tyrimo hipotezė: Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2009 m. rezultatai atsilieka nuo ES vidurkio dėl organizacinių ir socialinių priežasčių. Magistro darbe iškeltų uždavinių siekiama teoriniais bei analitiniais tyrimo metodais ir priemonėmis. Darbe pateikiama glausta ES valstybių narių informacinės visuomenės plėtros lyginamoji analizė: lyginamos lygiagrečios sritys, įgyvendintos iniciatyvos, pasiekti rezultatai. Atlikta lyginamoji analizė tarp ES valstybių narių parodė, kaip skirtingai formavosi informacinės visuomenės plėtra Europoje, kaip netolygiai vystėsi ir vystosi šio sektoriaus plėtra. Visos ES valstybės... [toliau žr. visą tekstą] / Development of information society is closely linked with the country's economic development, the development of this sector is relevant to each country seeking economic development. The research aims to answer what steps and measures must to be taken to accelerate the development of Lithuanian information society process and thus to achieve at least the EU average in this area. The research object of information society development process and its results in the EU Member States. Research aim – to assess the Lithuanian information society development opportunities and prospects for the EU to catch up in the context of indicators. The work must meet the following objectives: to analyze the information society development in the EU policy and legal regulation in this area and assess the development of information society indicators for the EU and Lithuania, the performance of their benchmark. Research hypothesis: The Lithuanian Information Society Development in 2009 Results below the EU average on institutional and social reasons. Master's thesis of the tasks to the theoretical and analytical research methods and tools. The paper gives a brief outline of the EU Member States in the Information Society Benchmarking: comparison of parallel fields, implemented initiatives to achieve results. A comparative analysis between EU Member States has shown how different formation of information society development in Europe, as unevenly developed and developing the sector's development... [to full text]

Rinkiminė kampanija yra ypatingai reikšminga politinio proceso dalis, nes tuomet bet kokia kaina stengiamasi parduoti savo “produktą”. Politikos veikėjai, siekdami įgyti rėmėjų, privalo patraukti visuomenę, o tam pasiekti gali būti naudojami skirtingi politikų komunikacijos stiliai. Politikui svarbu pasirinkti tokį komunikacijos stilių, kuris padėtų pasiekti kuo didesnę dalį tikslinės auditorijos ir ją pritraukti. Politiko rinkimų kampanijos stilių ir padeda nustatyti žiniasklaida, kuri įvardina ir įvertina kandidato stilių: įvairias/keletą priemonių naudoja; negatyvią/pozityvią, aktualią/neaktualią žinią nori perduoti; daug/nedaug, mielai/vengdamas bendrauja su žmonėmis ir pan. Tyrimo objektas – D. Cameron ir G. Brown rinkimų kampanija, tyrimo dalykas – D. Cameron ir G. Brown komunikacijos stiliaus formavimas rinkiminės kampanijos metu. Šio darbo tikslas – išsiaiškinti D. Cameron ir G. Brown rinkiminės kampanijos komunikacijos stiliaus bruožus. Iškeliamos dvi pagrindinės hipotezės: H1:D. Cameron, būdamas opozicinės partijos lyderis, rinkimų kampanijoje naudoja negatyvią informaciją, nukreipta prieš G. Brown vyriausybę; H2: G. Brown, būdamas pozicijos premjeras, remiasi pozityvia taktika, tikėdamasis dar penkerių metu. Tyrimo metu nustatyta, kad Cameron rinkiminė kampanija buvo kuriama nuosekliai, siekiant sukurti modernios partijos lyderio įvaizdį, tačiau nepavyko visiškai atsiriboti nuo M. Thatcher ir jos sukurto partijos prekės ženklo. Rinkiminės kampanijos šūkiai buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Election campaign is extremely significant part of political process, when politicians are trying to sell their ‘product’ at any price. They must attract support from the public and in order to achieve it, they can use different types of political communications. It is important to choose the right style, the one that could reach the biggest amount of aimed public and help to gain their support. Media identifies and judges the style of election campaign of candidate: how many/ few tools are being used; what sort of message is desired to be sent- negative/positive, relevant/irrelevant; how he/she communicates with public, a lot/ little, pleasantly or tries to avoid a contact. Object of the assay- D. Cameron and G. Brown general election campaign, subject- a formation of communication style of D. Cameron and G. Brown during the campaign. The aim of this work- to elucidate the features of communication style of D. Cameron and also G. Brown‘s election campaign. There are main two hypotheses that will be tested: H1: D. Cameron, the leader of opposition, is using a negative information against G. Brown and his government during his election campaign; H2: G. Brown as a prime minister is using a positive tactic and expects to win elections again. The investigation shows that Cameron election campaign has been established gradually, in order to create a modern image of the leader of party, but failed to distance from M. Thatcher and her established brand. Electoral campaign... [to full text]

Tautinių mažumų klausimas Lietuvoje dažniausiai minimas politiniame kontekste kaip tam tikra konflikto išraiška, kuomet nesutarimai nagrinėjami tik paviršutiniškai ta prasme, jog jų priežastingumas maskuojamas stereotipais grįstu mąstymu ir tokio mąstymo formų palaikymu. Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai galima atrasti publikacijų apie tas tautines mažumas, kurios yra didžiausios, o mažosioms skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog smulkiosios tautinių mažumų bendrijos nesusiduria su problemomis, kylančiomis tiek dėl bendros šalies politikos nukreiptos jų atžvilgiu, tiek ir dėl vietos valdžios sprendimų ar netgi dėl tarpusavio bendravimo ypatumų. Todėl svarbu ngrinėti šias bendrijas tiek mikro lygmenyje tiek ir bendrame šalies kontekste. Juolab, jog tyrimų šioje srityje yra atlikta labai mažai. Šiam tyrimui įtakos turėjo tai, jog buvo siekiama atskleisti konkrečių tautiniu pagrindu susiformavusių bendrijų atstovų patirtis, tačiau tai vienas iš pirmųjų tokių tarpdisciplininių bandymų todėl jame remiamasi tiek sociologų, tiek istorikų, tiek filosofų įžvelgomis. Vienas tokių – Pierre Bourdieu, kurio pasiūlyta kapitalų teorija šiame darbe taikoma plačiausiai. Ši teorija siejama su vokiečių bendrijų veikla ir kasddieninėmis praktikomis, kurių pagalba palaikoma šios tautinės mažumos tapatybė Lietuvoje. Tyrimo metu atskleista, jog šią temą galima pavadinti problemiška net keletu aspektų. Pirmiausiai svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, jog ši tema susijusi su tam... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the question of ethnic minorities is frequently mentioned as an expression of some sort of conflict in political context, when the controversies are analysed only passingly. In the sense that this question's causality is disguised with stereotypes based reasoning and the support of this kind of thinking. In the media most publications can be found on the largest ethnic minorities, while smaller ones receives little attention. However this does not mean that smaller ethnic minorities do not face the problems arising as a result of a general national policy. It is directed towards them, as well as on local government decisions. Or even on the characteristics of their intercommunication. Research is limited in this area therefore it is important to study those communities in the micro level as well as in the national context. This study aims to reveal the experience of community. These communities had formed on specific ethnicity representatives. Yet this is one of the first such inter-discipline attempts to analyse this question so it is based on insights of sociology, history and philosophy. One of those insights is the capital theory by Pierre Bourdieu and this study has applied this theory the most. The theory is associated with activities and everyday practise of German community through which this ethnic minority's identity is being maintained. This study reveals that the topic is problematic according to several aspects. First of all, it is important to... [to full text]

Magistrinio darbo problema kaip buvo skleidžiama Japonijos propaganda dėl Š. Korėjos įvykdytų pagrobimų ir kokios jos sklaidos pasekmės išryškėjo. Baigiamojo darbo objektas - Japonijos propaganda 2002 – 2011 m. Š. Korėjos inicijuotų pagrobimų atveju. Šio darbo tikslas išanalizuoti Š. Korėjos įvykdytus Japonijos piliečių pagrobimus ir atskleisti Japonijos propagandos dėl šių pagrobimų organizacijos struktūrą, sklaidos priemones ir rezultatus. Šiam tikslui pasiekti išsikelti tokie uždaviniai: 1.Remiantis teorinės literatūros šaltinių analize apibrėžti propagandos sampratą ir jos skaidos priemones bei parengti Japonijos propagandos analizės modelį; 2. Išryškinti prielaidas Japonijos vyriausybės propagandos formavimui1970 – 2005 m.;3. Atlikti propagandos modelio taikymo Japonijoje analizę.; 4. Išnagrinėti Japonijos vyriausybės propagandos dėl Š. Korėjos įvykdytų pagrobimų poveikį Japonijos visuomenei. Baigiamajame darbe naudojami šie metodai: Lyginamasis, aprašomasis ir analitinis. Atlikus tyrimą prieita prie tokių išvadų: 1. Remiantis užsienio ir Lietuvos autorių propagandos sąvokos lyginamąja analize, iškirtais propagandos tipais ir jos sklaidos priemonėmis bei G.S. Jowett ir V. O‘Donnell propagandos analizės 10 žingsnių metodu buvo sudarytas 7 žingsnių Japonijos propagandos analitinis modelis. 2. Įvertinus propagandos formavimosi kontekstą ir atskleidus Japonijos ir Š. Korėjos santykius 1971 – 2005 m., pavyko identifikuoti pagrindinius propagandos šaltinius Japonijoje: neo... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of this master thesis is how propaganda of Japan regards North Korea initiated Japanese abductions is distributed and what are the consequences of this propaganda is in general. Subject in the final thesis is propaganda of Japan in 2002 – 2011: North Korea initiated Japanese abduction case. Objective of this research is to analyze North Korea initiated Japanese abductions and following it clarify structure of Japanese government propaganda, its distribution techniques and results. To reach this objective these following tasks are made: 1. define propaganda concept and ways of propaganda distribution based on theoretic scientific literature analysis and prepare model of Japanese propaganda analysis. 2. Highlight assumptions of Japanese governmental propaganda development in 1971 – 2005. 3. Accomplish research analysis based on model of propaganda of Japan. 4. Analyze Japanese government propaganda on North Korea initiated Japanese abduction case influence to Japanese society. In this research three methods are used: description, comparative and analytical methods. Accomplished Japanese propaganda analysis of this research led to these conclusions: 1. based on comparative analysis of Lithuanian and foreign authors on concept, sorts and ways of distributing propaganda, and G.S. Jowett ir V. O‘Donnell 10 steps of propaganda analysis method, 7 steps model of propaganda of Japan is shaped. 2. From propaganda development context based on Japan’s and North Korea‘s relation... [to full text]

Žuvininkystės politika yra kompleksiška sritis, kurioje būtinas balansas tarp socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių priemonių, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos. Ekonomikos augimas, darbo vietų stabilumas, verslo plėtra tiesiogiai priklauso nuo žuvų išteklių apsaugos efektyvumo. Lietuva, 2004 m. prisijungusi prie Europos Sąjungos, prisiėmė pareigą ir atsakomybę prisidėti prie bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimo, tad nors žuvininkystės pramonė Lietuvoje yra nedidelė veiklos šaka, Lietuvos, kaip ir kitų ES šalių, veiksmai prisideda prie bendro siekio – darnios žuvininkystės sektoriaus plėtros. Lietuvoje į žuvininkystės politikos formavimą ir įgyvendinimą įtraukiamos įvairios mokslo ir tyrimo institucijos, tačiau jos vykdo taikomojo pobūdžio tyrimus apie žuvų išteklių ir vandens telkinių būklę, tuo tarpu žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas yra menkai ištirta sritis. Tačiau tarp institucijų egzistuoja horizontalūs ir vertikalūs santykiai, nuo kurių priklauso žuvininkystės politikos formavimas ir įgyvendinimas. Verslinės žvejybos kontrolė yra plačiai reglamentuota ir itin reikšminga žuvininkystės politikos dalis, todėl siekiant užtikrinti efektyvų jos įgyvendinimą svarbu išanalizuoti kontrolės sistemos problemas. Taigi šio darbo tikslas yra ištirti ES bendrosios žuvininkystės politikos įgyvendinimą Lietuvoje verslinės žvejybos kontrolės srityje. Darbą sudaro 5 dalys. Pirmoje darbo dalyje ES bendroji žuvininkystės politika nagrinėjama... [toliau žr. visą tekstą] / Fisheries policy is a complex subject; therefore balance between social, economical and environmental instruments takes important role at this topic. Economic growth, stability of labor market and business development is directly related with efficiency of fish resources protection. In 2004 Lithuanian became European Union member and took obligation and responsibility to take part in the Common Fisheries policy. Although Lithuanian fisheries industry is small in compeer to EU, but it is as important as any other EU member state actions for common aim – sustainable development of fisheries sector. In Lithuanian various science and research institutions are involved Fisheries policy process but those institutions perform empirical researches on conditions of fish and water resources. Meanwhile Fisheries policy is under researched subject. Horizontal and vertical relations existing between institutions have impact on quality of Common Fisheries Policy formation and implantation. Commercial Fisheries control takes a significant part in fisheries policy and is strongly regulated; therefore to ensure successful implementation of policy it is important to analyze problems of control system. The aim of this thesis is to analyze European Union Common Fisheries policy implementation in Lithuanian commercial fisheries control mechanism. The first chapter analyzes EU common fisheries policy by institutionalism and agent – principal theories. This chapter discusses E. Ostrom, S. Jentoft... [to full text]

Šio darbo tikslas yra ištirti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimą Lietuvoje instituciniu ir teisiniu aspektais. Darbe yra tiriama ES prieglobsčio politikos teisinė bazė, išskiriant pagrindinius šią politiką reglamentuojančius teisės aktus ir įgyvendinančias institucijas. Taip pat yra atliekama dabartinės Lietuvos prieglobsčio politikos situacijos analizė bei nagrinėjama kaip Lietuvoje yra harmonizuojami be įgyvendinami ES prieglobsčio politikos teisės aktai. Empiriniu tyrimu buvo siekiama įvertinti ES prieglobsčio politikos įgyvendinimo Lietuvoje institucinės ir teisinės bazės probleminius aspektus. Šiuo metu yra įgyvendinamas antrasis BEPS kūrimo etapas, kuriuo yra numatyta iki 2015 m. liepos mėn. galutinai suvienodinti ES valstybių narių prieglobsčio sistemas. Lietuvos narystė ES nebuvo reikšmingas kriterijus pabėgėlių srautų padidėjimui šalyje, Lietuva tapo patraukli kaip tranzito valstybė. Didžioji dalis ES prieglobsčio direktyvų nuostatų atsispindi UTPĮ, tačiau jų yra ir poįstatyminiuose teisės aktuose. Dalies ES prieglobsčio direktyvų nuostatos yra perkeltos teisingai, tačiau kai kuriose srityse direktyvos turėjo neigiamą poveikį, ypač dėl papildomų pabėgėlio statuso netaikymo ir pasibaigimo nuostatų. Vertinant iš kitos pusės ES prieglobsčio direktyvų įgyvendinimas turėjo teigiamą poveikį, kaip, pavyzdžiui, nemokamos teisinės pagalbos prieglobsčio prašytojams įteisinimas, įvestos platesnės galimybės pasinaudoti švietimo ir sveikatos apsaugos sistema ir pan... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper is to analyse the implementation of EU asylum policy in Lithuania by institutional and legal aspects. This paper analyses the legal basis of EU asylum policy, marking the main laws which regulate EU asylum policy and its implementing institutions. It also examines the current situation of Lithuanian asylum policy and how the legal basis of EU asylum policy is harmonized and implemented in Lithuanian system. The empirical research was aimed at evaluating the problemical aspects of institutional and legal basis in the implementation of EU asylum policy in Lithuania. At the moment the second stage of common EU asylum policy system is being exercised. In conformity with it, the main asylum system procedures in EU member states should be equalized by July 2015. Lithuania‘s EU memebership was not a significant criterion for the increase of refugees‘ flows in the country but Lithuania has become attractive as a transit country. The main part of the provisions of EU asylum directives reflect in the law on the legal status of foreigners, though they also reflect in secondary legislation acts. The most of provisions are transfered correctly, however in some areas directives has had a negative impact, especially concerning the provisions about additional refugee status. On the other hand, the implementation of EU asylum directives has provided a positive effect in such areas as the validation of free legal assistance to asylum seekers, introducing wider... [to full text]

Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) vis dar neabejotinai yra galingiausia pasaulio valstybė, todėl įvairiapusė šalies užsienio politikos analizė yra labai svarbi. JAV užsienio politika išsiskiria savo daugiavektoriškumu, kadangi šalis turi interesų visuose pasaulio regionuose, gali veikti įvairiomis priemonėmis. Politinės partijos, kaip demokratinės valstybės vidaus veikėjas, užsienio politikos procesų kontekste gali būti reikšmingas tuo atveju, jei valstybė turi platų spektrą lygiaverčių savo vaidmens tarptautinėje arenoje vizijų, o politinė sistema yra pilnai susiformavusi ir visiškai stabili. JAV yra būdingi abu šie aspektai, todėl pagrindinių šalies politinių partijų užsienio politikos nuostatų analizė yra labai aktuali. Pagrindinis šio darbo tyrimo objektas yra JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatos. Svarbiausias tyrimo tikslas - išanalizuoti JAV Respublikonų partijos užsienio politikos nuostatas bei jų kaitą 2000 – 2013 metų laikotarpiu. Darbe teigiama, jog JAV išsiskiria labai stipria prezidento institucija, kuriai suteikti įgaliojimai vadovauti visam užsienio politikos aparatui, tačiau Kongresas (kurį sudaro Atstovų Rūmai bei Senatas) taip pat turi įvairių politinių instrumentų varžyti ar palaikyti prezidento iniciatyvas. Dėl įtvirtintos JAV dvipartinės sistemos, Respublikonų ir Demokratų partijos yra plačios skirtingų interesų, visuomenės grupių koalicijos, o jų ideologinės nuostatos yra giliai įsišaknijusios į šalies politinę sistemą. Prezidentas... [toliau žr. visą tekstą] / United States of America (U.S.) is still undoubtedly the most powerful state in the world therefore diverse analysis of its foreign policy is very important. There is no doubt that U.S. tries to secure its current position using various foreign policy instruments. What can be called U.S. Grand Strategy depends on many external and internal factors and foreign policy visions of two main political parties of U.S. are not at last place. Political parties can possibly be important object of foreign policy analysis in case when state‘s democratic political system is fully functioning and state has many competing visions of its role in international arena. These features are typical of U.S. political system therefore analysis of foreign policy visions of state‘s two main political parties is very relevant. The main object of this research is foreign policy views of the Republican Party of United States. The main goal of this research is to analyse change of foreign policy views of the Republican Party in the period 2000 - 2013. U.S. political system is characterized by strong presidential institution that has authority to lead state‘s foreign policy. However U.S. Congress also has various political instruments that can be used to support or restrict initiatives of U.S. President. President is also the leading voice and leader of his political party and represents consensus of party‘s ideology. This research concludes that U.S. political parties are broad coalitions of various... [to full text]

Dans le cadre de l'essor des Etats-Unis comme puissance mondiale, nous étudions dans quelle mesure leur croissanceintellectuelle est favorisée par les transferts d'étudiants dans les deux sens ou d'institutions françaises en Amérique. Parmicelles-ci, une attention toute particulière est donnée à l'Ecole Libre des Sciences Politiques de Paris, dont nous avons dépouilléles archives, recensé les élèves américains depuis sa création jusqu'à la fin de notre période en 1932. Nous montronsl'importance de certains élèves, et étudions les établissements auxquels elle donne naissance en Amérique. Nous expliquons letransfert aux Etats-Unis du Musée Social de Paris. Nous tenons compte des réseaux d'historiens, de géographes,d'économistes, de sociologues et d'autres universitaires français et américains. Nous analysons les étudiants, y compris ceuxprovenant de programmes créés par James Hyde et Albert Kahn, où l'Université Harvard tient une place de choix. Ladétermination de la France à attirer les étudiants étrangers est au détriment de l'Allemagne où la plupart des grandsuniversitaires américains étaient formés. Nous étudions donc à travers une biographie intellectuelle de Jean Jules Jusserand,ambassadeur de France aux Etats-Unis pendant 22 ans, la guerre d'influence que les intellectuels allemands et français selivrent en Amérique, avant et pendant la Grande Guerre. / Within the context of the expansion of the United States as a world power, we study the extent to which their intellectualdevelopment is enhanced by bidirectional exchanges of students or transfers from French institutions to America. Amongthose, we take in in-depth look at the Ecole Libre des Sciences Politiques in Paris. Having combed its archives, we could list theAmerican students there, from its founding to the end of our period of study in 1932. We point out the importance of somestudents and study the schools it gave birth to in America. We explain the transfer from the Musée Social or Paris to the U.S..We take into account the networking between French and American historians, geographers, economists, sociologists andother university scholars. We analyze exchange students, including those from programs created by James Hyde and AlbertKahn, with a particular emphasis on Harvard University. France is determined to attract foreign students at the expense ofGermany where the majority of the best American scholars were trained. Therefore, by way of an intellectual biography of JeanJules Jusserand, French ambassador to the U.S. for 22 years, we study the war of influence on American soil between Frenchand German intellectuals, before and during World War I.

Cette thèse est une lecture des objets techniques de la société du tourisme en Vendée, sous l'angle de la métamorphologie. Partant des objets concrets, nous construisons une méthode d'appréhension, puis de compréhension en systèmes des mécanismes de production des formes de communication de la société du tourisme vendéen. Au-delà de l'aspect matériel des formes visibles de la communication, des récits de l'invisible des pratiques communicationnelles trament des indices de l'agir des acteurs. L'analyse du corpus, constitué de formes visibles, fait apparaître ces traces sous la forme de tensions. Les tensions sont constitutives de l'agir communicationnel. Elles structurent les espaces normatifs et institués de la représentation et des identités. Elles assurent de plus l'équilibre de la société de " la communication touristique ". La métamorphologie est une méthode de catalyse. Elle rend visible l'émergence des formes à travers leur contexte de production énonciatif. Elle invite à repenser la vie ordinaire des objets techniques pour distinguer le caractère de la médiation des objets, et les mutations de la médiation elle-même. La métamorphologie de " la communication touristique " est technique et symbolique. Technique, car elle décrit les cycle de la vie des formes : généalogie,naissance, dissémination et hybridation. Symbolique, puisqu'elle situe les identités représentées à travers les interactions médiatisées, en ce sens elle est altérité. La métamorphologie appliquée à " la communication touristique " rend compte de la matérialité technique et symbolique des formes. Elle reconfigure un nouvel espace systémique de l'agir communicationnel touristique vendéen