SUMMARY According to many Lithuanian teachers, the problem of dropouts is a social, cultural, economic and managerial problem. Unwilling to study juvenile and dropouts usually add to the ranks of unskilled labor force, unemployed individuals and even criminal groups. Analysis of the available literature showed that there have been no consistent researches carried out in connection to the problem of dropouts at vocational schools. The objective of this paper is to identify the reasons of dropping out at vocational school and preventive measures applied in this regard. In order to achieve this objective, the scope of dropouts at Lithuanian vocational schools, experience of EU countries in tackling the problem of dropping out of young individuals aged 18 - 24 from the education system were reviewed in addition to the analysis of preventive potential. The second part of the paper contains research results which reveal the reasons why students susceptible to dropping out do lease schools, what teachers and managers think about the problem of dropping out. Analysis of the opinions of students and teachers demonstrated that the basic reason for dropping out from vocational schools, as pointed out by one third of students at risk and teachers, i.e., nonattendance, is related to: - insufficient subsistence funds, i.e., will to work in Lithuania or abroad; - learning failures accompanying students from comprehensive schools; - selected profession, i.e., having experienced practical... [to full text]

Lietuvoje vykstanti švietimo sistemos reforma yra viena sudėtinių modernios, demokratinės valstybės tapsmo dimensijų. Švietimo pertvarka palietė visas jos struktūrines sritis ir lygmenis. Ypač reikšminga specialiojo ugdymo pertvarka, kuri keičia ne tik iki šiol mažiausiai visuomenei pažįstamos – specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų – grupės padėtį, bet kartu ir bendrojo lavinimo sistemą ( Galkienė, A. 2003). Lietuvos Respublikos specialiojo ugdymo įstatymas (1998 12 15 Nr. VIII 969) įpareigoja išskirtinį dėmesį skirti specialiųjų poreikių vaikų ir paauglių ugdymui. Šiame įstatyme specialiųjų poreikių asmenys įvardijami kaip „vaikai ir suaugusieji, dėl įgimtų ir įgytų sutrikimų turintys ribotas galimybes dalyvauti ugdymo procese, visuomenės gyvenime“ ( Barkauskaitė, M. ir kiti, 2001). Lietuvos Respublika kurdama modernią atvirą mokyklą vadovaujasi šalies švietimo nuostata, kad neįgaliųjų švietimas – neatskiriama bendrosios švietimo sistemos dalis. Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, skaičius bendrojo lavinimo mokyklose nuo 1995 m. iki 2003 m. išaugo 2,5 karto. Nuostata į integralų bendrojo ir specialiojo ugdymo santykį vienoje švietimo sistemoje siekia realizuoti lygių galimybių principą kiekvienam mokiniui; laiduoja švietimo prieinamumą siekiant įgyti bendrąjį išsilavinimą ir profesinę kvalifikaciją bei mokytis visą gyvenimą. Ši nuostata neabejotinai aktualizuoja vidinio ugdymo diferencijavimo problemą ir tik tam... [toliau žr. visą tekstą] / The long lasting attitude that problems connected with special needs people is their and their family business and these people are useless to the society, the new civilized view of society changes. A person having special needs as strong as they could be has the same rights as the others: to live the same homes as the rest, to learn in the same schools, to work the same jobs and to have the same possibilities. There are the students having special needs, because in the context of life quality the learning process and self – realization are very important. One of the most complicated tasks and acute specialized as well as general pedagogic and psychology and the whole society’s problems – to prepare a person to life, future job, having in mind requirements for nowadays and future economy. Moreover, life dictates necessary conditions to prepare a special needs student, a young person for future profession, his/her working activity. It is necessary to overlook nowadays situation, raising questions, requirements, but it is obvious the need of future social and economic requirements. Knowing all these requirements we want to look through the changes in education of special needs students, providing them professional education, if the teachers gained more knowledge and competences in special education area? Research problem. Peculiarities of teachers’ work in identifying and meeting students’ special education needs in vocational training. Research aim. To analyze and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė adaptacijos samprata ir socialinių pedagogų adaptacijos profesinėje veikloje lemiančių veiksnių analizė.Iškelta hipotezė, jog sėkmingą socialinio pedagogo adaptaciją profesinėje veikloje lemia pradedančiojo sėkminga psichosocialinė, profesinė bei organizacinė adaptacija.Anketinės apklausos metodu buvo atlikti du tyrimai: kiekybinis ir kokybinis tyrimas. Atliekant kiekybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti organizacinius, profesinius, psichosocialinius veiksnius lemiančius socialinių pedagogų adaptaciją profesinėje veikloje. Atliekant kokybinį tyrimą, siekta išsiaiškinti socialinio pedagogo veiklos sėkmes ir nesėkmes profesinės adaptacijos laikotarpiu. Kiekybiniu tyrimu atlikta statistinė (aprašomoji dažnių, vidurkių) duomenų analizė, o kokybiniame tyrime duomenys apdoroti, taikant turinio (content) analizės metodą. / The theoretical concept of the adaptation and the analysis of the determining factors of the social educators‘ adaptation in the professional activity are carried out in the work. The raised hypothesis that successful adaptation of a social educator in the professional activity leads the beginner‘s successful psychosocial, professional and organizational adaptation. Questionnaire survey method was used to carry out two tests: a qualitative and quantitative research. The quantitative research was used to find out the organizational, professional, psychosocial factors influencing social educators‘ adaptation in the professional activity. Performing the qualitative study it was used to find out the social pedagogues‘ successes and failures of the activity in the period of the professional adaptation. Using the quantitative research the statistical (descriptive frequencies, averages) data analysis is done and data are processed using the method of the content (content) analysis in the qualitative research.

Siekiant išvengti socialinių konfliktų ir sudaryti realias socialinės partnerystės principo įgyvendinimo sąlygas, Lietuvos teisės sistemoje įtvirtintas darbo teisinių santykių subjektų atstovavimo institutas. Darbo tikslas yra išnagrinėti atstovavimo darbo teisėje instituto reglamentavimą Lietuvos teisės aktuose. Tačiau pagrindinis uždavinys yra išryškinti tiek darbuotojų, tiek darbdavių atstovavimo reglamentavimo trūkumus, išaiškinti pagrindines praktikoje iškylančias bei galinčias iškilti problemas, nustatyti dėl netobulo šio instituto reglamentavimo esamas spragas bei kolizines normas. Šiame darbe bus nagrinėjami tokie klausimai, kaip asociacijos laisvės principo esmės atskleidimas, be kurio nebūtų atstovavimo teisės, darbo teisės subjektų steigimo pagrindiniai principai bei didžiausias dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problemoms išnagrinėti. Aptariant šiuos klausimus yra analizuojami tiek Lietuvos teisės aktai, tiek Tarptautinės darbo organizacijos konvencijų normos. Taip pat darbe trumpai aptarta darbo subjektų atstovų praktinė padėtis Lietuvoje. / Lithuania Law sistem legitimate the representation institute of Labour Law subjects to avoid social conflicts and to make real conditions to implement social partnership. The purpose of this work is to analyse the legal regulation of institution of representation of Labour Law subjects in Lithuanian national laws. However the main task is to expose shortcomings of legal regulation of the institution of the representation of employers and employees, to ascertain basic practical problems, to reveal breaches and collisions in legal regulation caused by it’s imperfection. In this work author analises a lot of questions with a view to reveal basic problems of this institute in Lithuania, examines the ways in which employee/employer relationships have changed and developed. There is aduced principle of liberty of association, which is the base of representation institute, discussed basic establishment rules of Labour Law subjects. As it was mentioned, the basic part of work describes the main problems of the representation of employee and employer. The writer considers the role of trade unions and how these have declined. There is a short review of real Labour Law subjects status in Lithuania.

Tyrimo problema, aktualumas ir naujumas. Gana dažnai tenka išgirsti darbdavių priekaištus švietimo organizacijoms, kad pastarosios ruošia netinkamus rinkai specialistus. Nusiskundimų sulaukia tiek aukštosios, tiek ir profesinės mokyklos. Kad pasiekti gerų rezultatų, reikia atnaujinti turimus išteklius, o tam reikia turėti pinigų. Tai – mokyklos vadovo rūpestis. Šiame darbe nagrinėjama profesinių mokyklų vadovavimo kultūra nuolat kintančioje aplinkoje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę vadovo darbo pobūdis pasikeitė tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, ir taip atsirado naujų tyrimų poreikis. Lietuvos švietimo vadybos teoretikai gilindavosi į mokyklos, kaip organizacijos, mokslinius teorinius valdymo aspektus. Deja, realybėje sunku tiesiogiai pritaikyti bendrąsias vadybos teorijas mokyklai, todėl pastarosios vadovavimo kultūra vis dar lieka tyrimo objektu. Šiame tyrime yra palyginamas vadovo ir jo pavaldinių požiūris į jų švietimo organizacijos vadovavimo kultūrą: koks mokyklos vadovo vadovavimo stilius, kaip jis rūpinimąsi darbo rezultatais ir santykiais su pavaldiniais, kaip jis motyvuoja darbuotojus ir kuria mikroklimatą. Tyrimo tikslas – išnagrinėti vadovavimo kultūros teorinius pagrindus, atskleisti esamą vadovavimo kultūros situaciją profesinėse mokyklose, pateikti pasiūlymus bei rekomendacijas šių organizacijų veiklos gerinimui. Tyrimo uždaviniai: 1. remiantis įvairiomis teorijomis paaiškinti vadovavimo kultūros esmę, ypatumus dabartinėms rinkos ekonomikos sąlygoms; 2... [toliau žr. visą tekstą] / Research problem, relevance and novelty. You can hear quite often complaining enterpreneurs about bad training of the young specialists for labour market. They are complaining about higher schools and vocational schools, as well. If you need to reach good results you have to renew your resources. However, you have to have enought money for this. And that is the task for the head master of the school. We describe the leadership culture of vocational schools in the constantly changing surroundings in this work. When independence of Lithuania has been rebilted the head master‘s job charcter changed and we got needs for the new researches. It is hard to adapt the general management theory to some school in reality. That is why it is the research on leadership culture at the vocational schools still. The head master‘s point of view about leaderschip culture is compared with the point of view of his staff in this research. Aim of this research – to analyse theoretical basis of leadership culture; to find out the available situation about leadership culture at the vocational schools; to present recomendations about the organizations‘ activities improvement. Research hypotheses: 1. The older head masters make the negative influence to leadership culture; 2. The democratic style of head master‘s leadership does not make any negative influence to leadership culture of vacatinal schools; 3. The vocational schools‘ head masters devote a little money for their profesional competences‘... [to full text]

Šiame darbe analizuojama profesinės savižinos gilinimo reikšmė psichikos sveikatos priežiūros srities socialinių darbuotojų kasdieninėje veikloje ir jų profesiniam tobulėjimui. Pagrindiniai tyrimo tikslai – išsiaiškinti, kokią reikšmę psichikos sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys socialiniai darbuotojai skiria asmeninei profesinei savižinai, kiek jie yra įsitraukę į jos gilinimą. Tyrimo metodai: I. Mokslinės literatūros, mokslinių tyrimų analizė, siekiant išsiaiškinti, kas veikia žmogaus profesinę orientaciją ir motyvaciją, kas gali jam padėti „pažinti save“ ir kodėl tai svarbu siekiant asmeninio profesinio augimo. II. Kiekybinis tyrimo metodas pasirinktas, siekiant empyriškai patvirtinti ar atmesti prieš tyrimą išsikeltas hipotezes. Vykdyta anketinė apklausa. III. Kokybiniu tyrimo metodu buvo siekiama papildyti anketinės apklausos metu gautą informaciją. Naudojant pusiau struktūruoto interviu metodą, gautas išsamesnis profesinės savižinos gilinimo reikšmės socialiniame darbe supratimas. Respondentai galėjo išsakyti nuomonę apie tai, kas jiems trukdo naudoti profesinės savižinos gilinimo metodus, kokios priežastys lemia susidomėjimą jais, kokią socialinio darbo ateities viziją jie turi ir kt. Tyrimo dalyviai: Tyrime dalyvavo 45 respondentai. 4 iš jų papildomai apklausti interviu metu. Visi tyrimo dalyviai buvo atrinkti iš Vilniaus mieste ir rajone veikiančių psichikos sveikatos centrų, gydymo įstaigų, valstybinių, ar savivaldybės, ir nevyriausybinių organizacijų dienos... [toliau žr. visą tekstą] / This study discusses importance of professional self-awareness in mental health social workers every day work and to their professional grow. Main subjects of research – to find out, mental health social workers’ attitude towards expanding of their professional self-awareness and their involvement in it. Methods: I. The study of nonfiction, other researches, to find out theoretical basis and reasons, why people choose social work profession, what helps „knowing themselves“ and why it is important for social workers professional development and etc. II. Quantitative data-gathering method used on purpose to sustain or discard theoretical hypothesis empirically. Survey was pursued with the help of standardized questionnaire. III. Qualitative analysis method used on purpose to bring information up-to-date quantitative material, of getting the most possible and complementary, more detailed information about the importance of professional self-awareness in social work field and other important issues. Survey was pursued with the help of half-standardized interview method. Participants: During research investigated 45 mental health social workers. In addition, 4 of them were asked during the interview. All participants work in Vilnius and this region mental health care, government and NGO day care and psychosocial-rehabilitation centers. Main findings: 1.Mental health social workers’ professional orientation and motivation influence internal and external forces. 2. Most of mental... [to full text]

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų paplitimą lemia ne tik faktinė darbo sąlygų būklė, bet ir pačių sąvokų nelaimingas astitikimas darbe ir profesinė liga apibrėžtumas, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų tyrimo, nustatymo ir kompensavimo procedūrų teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, darbe analizuojamas nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje, taip pat lyginamas šios srities teisinis reglamentavimas Vokietijos Federacinėje Respublikoje ir Rusijos Federacijoje, siekiant nustatyti skirtingų jurisdikcijų pranašumus bei trūkumus. Pirmojoje darbo dalyje analizuojamos nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą ar iš darbo ir profesinės ligos sąvokos, atskleidžiamos šių sąvokų taikymo praktinės problemos. Antroji darbo dalis skirta nelaimingų astitikimų darbe tyrimui – aptariami nelaimingus atsitikimus darbe tiriantys subjektai, detaliai analizuojama tyrimo eiga, pagrindinį dėmesį skiriant teisinio reglamentavimo problemoms. Trečiojoje darbo dalyje nagrinėjamas profesinių ligų tyrimo teisinis reglamentavimas ir organizaciniai klausimai, svarstomas tyrimo procedūros reglamentavimo supaprastinimas. Kiekvienoje darbo dalyje svarbiausiais klausimais pateikiamas palyginimas su Vokietijos Federacinės Respublikos bei Rusijos Federacijos teisiniu reglamentavimu ir pateikiami pasiūlymai, kokia kitose valstybėse taikoma praktika galėtų būti naudinga Lietuvos Respublikoje. / The prevalence of accidents at work and professional diseases is determined not only by actual state of working conditions, but also by explicitness of concepts accident at work and professional disease and by legal regulation of accidents at work and professional diseases investigation, determination and compensation. Considering that, the main purpose of this paper is to analyse legal regulation of accidents at work and professional diseases in the Republic of Lithuania. Also to compare legal regulation in the Republic of Lithuania with legal regulation in the Federal Republic of Germany and in the Russian Federation and to determine advantages and disadvantages of different jurisdictions. In the first part of the paper definitions of accident at work, accident on the way to or from work and professional disease are being analysed, also problems, concerning practical use of these definitions, are being revealed. The second part of the paper is up for investigation of accidents at work. In this part subjects responsible for investigation of accidents at work are discussed, also the process of investigation is being analysed, particularly concentrating on problems of legal regulation. In the third part of the paper legal regulation of professional diseases investigation and organizational questions are under consideration. The simplification of investigation procedure is being considered. In each part of the paper a comparison is made on most important questions with Federal... [to full text]

Darbo tikslas Aprašyti profesinių ligų tendencijas Lietuvoje 1973-1978 m. Uždaviniai 1. Nustatyti profesinių ligų skaičiaus ir sergamumo rodiklio pokyčius 1973-1978 m. Lietuvoje. 2. Nustatyti profesinių ligų pasiskirstymą Lietuvoje 1973-1978 m. pagal rizikos veiksnius, ligų grupes, ekonominės veiklos rūšis bei apskritis. 3. Nustatyti profesinių ligų pasiskirstymą Lietuvoje 1973-1978 m. pagal lytį ir darbo stažą. Metodika Duomenys apie 1303 profesinių ligų atvejus buvo surinkti iš 6 LCVA bylų, kuriose yra surinktos 1973-1978 m. tuometinės LTSR SAM ketvirtinės profesinių ligų ataskaitos bei teritorinių SES pranešimai apie profesines ligas. Aprašomoji statistika atlikta Microsoft Excel 2003, Microsoft Excel 2003, WinPepi 11.18, SPSS 17.0 programomis, naudojant χ2 ir tikslųjį Fišerio kriterijų. Išvados apie santykinio požymių skirtumo statistinį reikšmingumą buvo daromos, kai p ≤ 0,05. Rezultatai ir išvados Vidutinis sergamumo profesinėmis ligomis Lietuvoje 1973-1978 m. rodiklis buvo 16,3 / 100 tūkst. dirbančiųjų. Daugiausiai profesinių ligų buvo įtakotos fizikinių veiksnių (51,04 proc.). Daugiausiai registruota ausies (35,5 proc.) ir jungiamojo audinio ir skeleto raumenų sistemos (17,2 proc.) ligų. Daugiausiai profesinių ligų registruota Kauno (31,2 proc.) apskrityje bei apdirbamosios gamybos darbuotojams (64,1 proc.). Vyrams daugiau buvo registruota ūmių profesinių ligų, o moterims – lėtinių. Moterys daugiau sirgo ausies bei nervų sistemos ligomis, o vyrai jungiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of Study Describe tendencies of occupational diseases in Lithuania in 1973-1978. Objectives 1. Set the number of occupational diseases and the incidence rate of change in Lithuania in 1973-1978. 2. Determine the distribution of occupational diseases according to risk factors, disease groups, industry and region in Lithuania in 1973-1978. 3. Determine the distribution of occupational diseases by sex and total experience of working in Lithuania in 1973-1978. Methodology Data on occupational diseases about 1303 cases were collected from LCVA of 6 files, in which Lithuanian SSR Ministry of Health quarterly reports and territorial Sanitary Epidemiological Station reports about occupational diseases are archived. Descriptive statistics performed in Microsoft Excel 2003, Microsoft Excel 2007, WinPepi 11.18, SPSS 17.0 programs using χ2 and Fisher's exact test. Conclusions about the relative signs of the difference between statistical significance were made at p ≤ 0.05. Conclusions and Results The average incidence rate of occupational diseases in Lithuania in 1973-1978 was 16.3 / 100 000 workers. Most occupational diseases have been influenced by physical factors (51.04%). Majority of them was ear (35.5%) and connective tissue and musculoskeletal system (17.2%) diseases. Most occupational diseases registered in Kaunas (31.2%) and for manufacturing workers (64.1%). There have been registered more acute occupational disease for men, and chronic for women. Women had... [to full text]

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie neskaidrią žiniasklaidą, jos komercialėjimą, mažėjantį visuomenės pasitikėjimą ja, taip pat pasigirsta pranešimų apie profesinei etikai nusižengusius žurnalistus. Vis garsiau prabylama ir apie iš��ūkius pačiai žurnalisto profesijai, nes dėl technologijų evoliucijos, interneto teikiamų galimybių plečiasi „žurnalisto“ samprata – dabar kone kiekvienas rašantis gali publikuoti savo straipsnius internetinėje erdvėje ir vadintis žurnalistu. Todėl galima teigti, jog žurnalistinį išsilavinimą turintys profesionalai yra ta grandis, kuri gali ir turi išlaikyti, įtvirtinti bei apginti profesinius standartus, profesionaliąją žurnalistiką. Todėl šio darbo tikslas – įvertinti teorinį žurnalistikos mokymo vaidmenį ugdant profesines vertybes ir jų pritaikomumą praktinėje veikloje bei pateikti šiandienos žurnalisto profesinį portretą. Tyrimo objektas – žurnalisto profesinių vertybių ugdymas ir jų taikymas praktikoje. Pirmoji darbo dalis skirta žurnalisto profesinės etikos problematikai bei normatyvinių profesinių vertybių aptarimui. Rinkos sąlygų įtakos objektyvumo, teisingumo, sąžiningumo, tikslumo, atsakingumo, demokratiškumo ir humanizmo principų taikymui praktikoje atskleidžiamos antrajame darbo skyriuje. Pristačius pasirinktą teorinę perspektyvą, trečiojoje darbo dalyje kalbama apie žurnalistų rengimą, keliamus tikslus, ugdomas kompetencijas, etikos bei vertybinius ugdymo elementus. Be to, šioje dalyje, atlikus empirinį tyrimą, aptariami... [toliau žr. visą tekstą] / It can be noticed recently that more and more often discussions about media transparency problems, its commercialization trends, and the succeeding decrease in public trust arise. One can hear news about journalists who have violated canons of professional ethics. Therefore, not surprisingly more attention is paid to possible challenges the journalist’s profession faces itself, also having in mind that the technological evolution and the possibilities provided by internet broadens the concept of journalist allowing everyone who writes to place his or her article on internet and call himself or herself a journalist. Thus, it can be claimed that professionals who have journalistic education is the very link that can and must retain, strengthen and defend professional standards, as well as professional and qualitative journalism. Therefore, the aim of this paper is to evaluate the role of the theoretical aspect of the journalistic education in shaping the understanding of professional values and their applicability in practice, and also to present a realistic professional portrayal of today’s journalist. The object of the research is the education of journalist’s professional values and their application in practice. The first part of the paper is devoted to discuss the topic of journalist’s professional ethics and the seven normative professional values. The influence market-driven forces can have on the application of the values of objectivity, fairness, honesty, accuracy... [to full text]

Lietuvoje 2003 m. pirmą kartą pripažinti neįgaliais dėl nugaros problemų 2 064 asmenys. Paprastai medicininis gydymas ar reabilitacija nėra labai orientuoti į asmens sugrįžimą į darbą. Į darbą orientuota darbinė reabilitacija tai galimybė išsaugoti ankstesnę darbo vietą ir/ar išvengti chroniškumo ir nuolatinės negalios. Tarptautinėje funkcionavimo, negalumo ir sveikatos klasifikacijoje profesinė reabilitacija apibūdinama pirmiausia, kaip funkcinis ištyrimas ir reabilitacinių intervencijų kompleksas nukreiptas į asmens aktyvinimą ir dalyvumo profesinėje veikloje skatinimą. Vertinant kliento funkcines galimybes ir trūkumus ergonomiškai atlikti bet kokį darbą yra taikoma Funkcinio pajėgumo vertinimo metodika (FPV). Reabilitacinėje ergonomijoje pirmiausiai reikia ištirti ir treniruoti pagrindines fizines funkcijas optimalios profesinės integracijos požiūriu. Šio darbo tikslas: Nustatyti, darbingumo atkūrimo programų poveikį nugaros apatinės dalies skausmui vykdant profesinę reabilitaciją. Uždaviniai: 1. Įvertinti tiriamųjų funkcinį pajėgumą profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje ir pabaigoje. 2. Įvertinti tiriamųjų skausmą profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje bei pabaigoje. 3. Įvertinti pacientus savęs vertinimo anketa profesinės reabilitacijos darbingumo atkūrimo etapo pradžioje bei pabaigoje. Taikyti metodai. Tiriamuosius sudarė 50 klientų (amžiaus vidurkis 4,6 ± 3,30m.) atvykusių į profesinę reabilitaciją iš kurių 10 buvo moterų... [toliau žr. visą tekstą] / 2003 in Lithuania 2064 people were admit as being disabled due to back problems. Usually medical treatment or rehabilitation is not focused on the person’s return to work. The work oriented vocational rehabilitation should be an opportunity to retain previous work place and/or avoid chronic and permanent disability. Vocational rehabilitation in International Classification of Functioning, Disability and Health classification is defined primarily as functional testing and rehabilitation interventions in complex focused on an activation of the person and the promotion of participation in professional activities. The Functional capacity evaluation methodology (FPV) is applied to assess the client's functional capabilities and weaknesses ergonomically to perform any work. Firstly is necessary to investigate and to train the basic physical functions in rehabilitation ergonomic on optimal integration of professional attitude. The aim of this thesis is to determine the impact of work rehabilitation programs for low back pain in vocational rehabilitation. Objectives: 1. To evaluate the functional capacity of the subjects' at the beginning and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. 2. To evaluate the person’ pain at the beginning and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. 3. To evaluate the patient self-assessment questionnaire and at the end of recovery phase of vocational rehabilitation. Methodology Research accounted for 50 clients... [to full text]