Tyrimo tikslas – nustatyti kaip susiję paauglių prieraišumo prie tėvų stilius su interneto naudojimo intensyvumu bei subjektyviu sveikatos vertinimu. Tyrime dalyvavo 142 mokiniai (108 merginos ir 34 vaikinai), 96 mokiniai anketas pildė internetu, 46 Viešojoje įstaigoje Kauno „Vyturio“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Tiriamieji pildė anketą, kurią sudarė keturios metodikos, prieraišumo stiliaus, žmonės mano gyvenime, subjektyvaus sveikatos vertinimo ir interneto naudojimo intensyvumo klausimynas. Tyrimo rezultatai parodė, kad prieraišumas prie tėvų, subjektyvus sveikatos vertinimas ir interneto naudojimo intensyvumas skiriasi atskirose sociodemografinėse grupėse: vaikinai savo sveikatą vertina geriau nei merginos, paaugliams; gyvenantiems su abiem tėvais, būdingas didesnis prieraišumas prie tėvų ir geresnis subjektyvus sveikatos vertinimas, nei gyvenantiems su vienu iš tėvų; teigiantys, jog nejaučia skausmų, savo sveikatą vertina geriau ir ne taip intensyviai naudoja internetą, nei tiriamieji, pažymėję, jog jaučia skausmus; pildžiusių anketas mokykloje subjektyvus sveikatos vertinimas geresnis, nei pildžiusių anketas internetu. Paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas reikšmingai koreliuoja su prieraišumu prie tėvų, gautas ryšys silpnas. Aukštas, žemas paauglių subjektyvus sveikatos vertinimas skirtingose sociodemografinėse grupėse statistiškai reikšmingai skiriasi išskyrus paauglių gyvenančių su vienu iš tėvų. Paaugliams, kuriems būdingas vyraujantis nerimastingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess connections between adolescent attachment to parents‘ style with intensity of internet use and self – rated health. The subjects of the study were 142 students (108 girls and 34 boys), 96 students questionnaires were filled out online, 46 studets questionnaires filled out in the Catholic secondary school. Students were asked to fill 4 questionnaires: Relationship Scale Questionnaire, People In My Life, Internet Addiction Test and subjective helth questionnaire. The results of the study showed that attachment to parent, self – rated health and intensity of internet use are different among sociodemographical groups: boys evaluate their health better than the girls. Adolescent who lived with their parent have more attachment to parent and their health is better, comparing with adolescent who lived with one of his parent. Adolescent who wrote that do not feel pain their health are better and they use less intensity of the internet than students, who wrote, that feel pain. Students who filled questionnaire in school have better health than students who filled questionnaire online. Adolescents‘self – rated health was correlated with attachment to parent. Anxious attached subjects have had lower health than save attached subject. Save attached subjects are more attached to parent. Anxious attached subjects are more intensity of internet use.

The study analyses the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates. In the dissertation, there will be introduced the criteria and how they will be applied during the assessment of leadership effectiveness, who will evaluate and what are those raters that give such a different feedback. The main aim of this research is to disclose what conditions of the evaluation (criteria from different theoretical background, applied research method), raters’ psychological (personality traits) and social perception (social identification, perceived leader prototypicality) factors are and how they are related to differences in the assessment of leadership effectiveness. It is expected that the assessment of leadership effectiveness performed by subordinates is not stable: it depends on conditions of the evaluation and raters’ psychosocial factors. The empirical part of the dissertation presents the results of cross-sectional quantitative survey (sample of 505 subordinates) with self-administered questionnaire and quasi-experimental scenario. The results show that assessment of leadership effectiveness performed by subordinates differs according to the applied research method, but tendencies of the evaluation based on criteria of behavioural theory and transformational leadership perspective are similar. Further analysis reveals that regardless of conditions of the evaluation, perceived leader prototypicality mostly affects the assessment of leadership effectiveness... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas pavaldinių požiūris į realaus bei kvazi eksperimento scenarijuje aprašyto vadovo vadovavimo efektyvumą remiantis elgesio ir transformacinio vadovavimo teorijomis. Pristatant pavaldinių atliekamą vadovavimo efektyvumo vertinimą kalbama ne tik apie ką bei kaip bus klausiama vertinant vadovą, bet ir kas bei kokie yra tie vertintojai, pateikiantys skirtingus vertinimo rezultatus. Darbe siekiama išsiaiškinti, kokios vertinimo sąlygos (teoriniai efektyvaus vadovo kriterijai ir tyrimo metodas), vertintojų psichologinės (asmenybės bruožai) bei socialinio suvokimo (socialinė identifikacija su grupe ir vadovo prototipiškumas) charakteristikos ir kaip yra susiję su vadovavimo efektyvumo vertinime atsirandančiais skirtumais. Keliamos prielaidos, jog pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą, šio vertinimo rezultatai nėra stabilūs ir priklauso nuo vertinimo sąlygų bei psichosocialinių vertintojų charakteristikų. Empirinėje darbo dalyje pristatomi įvairiose Lietuvos organizacijose vykdyto tyrimo, kuriame dalyvavo 505 tiriamieji iš 20 skirtingo dydžio padalinių, rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad pavaldiniams vertinant vadovavimo efektyvumą vertinimo rezultatų tendencijos skiriasi tik pagal pritaikytą tyrimo metodą, bet ne pagal pasirinktus teorinius efektyvaus vadovo kriterijus. Tyrimo rezultatai parodė, jog nepriklausomai nuo vertinimo sąlygų vadovavimo efektyvumo vertinimo rezultatus labiausiai lemia vadovo prototipiškumas. Vis dėlto... [toliau žr. visą tekstą]

Tyrimo tikslas – nustatyti asmenybės savybių ( kontrolės vietos, teigiamo / neigiamo emocionalumo ir polinkio rizikai) sąsajas su ketinimu išeiti iš darbo ir realiu išėjimu. Tyrimo metodika. Teigiamo / neigiamo emocionalumo savybėms tirti buvo naudotas Watson ir Clark ( 1988) sukurtas PANAS-X - išplėstas pastarąsias savybes matuojančio klausimyno variantas. Skalė sudaryta iš 20 būdvardžių, kurie išreiškia arba teigiamą, arba neigiamą jausmą. Šiuos žodžius tiriamieji turėjo pažymėti kaip jiems šiuo metu tinkančius skalėje nuo 1 – „visiškai ne“ arba „labai mažai“ iki 5 – „labai daug“. Tyrime taip pat buvo naudota J. B. Rotter ( 1966) sukurta kontrolės vietos skalė, susidedanti iš 13 klausimų. Kiekviename klausime yra du teiginiai, iš kurių reikia pasirinkti vieną. Rizikos polinkiui matuoti buvo pasirinkta D. N. Jackson ( 1994) Asmenybės savybių klausimyno polinkio rizikai skalė, sudaryta iš 20 klausimų, į kuriuos tiriamieji turėjo atsakyti „taip��� arba „ne“. Klausimynas diferencijuoja tiriamuosius į pasižyminčius aukštu polinkiu rizikai ir pasižyminčius žemu polinkiu rizikai. Ketinimui išeiti iš darbo tirti buvo naudoti D.Watson ir L. A. Clark ( 1994) sukurtos ir R. Žukauskienės išverstos į lietuvių kalbą organizacinio įsipareigojimo skalės paskutiniai trys klausimai – teiginiai, kurie matuoja ketinimą išeiti iš darbo. Tiriamieji turėjo apibraukti šalia teiginio esantį skaičių ( nuo 1 iki 7), kuris rodo kiek tas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to establish a relationship among personality traits ( locus of control, risk-taking and positive / negative affectivity), turnover intentions and real turnover. Research Methodology. PANAS-X scale was used to predict positive / negative affectivity. The scale was developed by Watson and Clark ( 1988). The scae is created of 20 adjectives where 10 of them means positive affectivity and the other 10 means negative affectivity. The employee‘s have had to mark the adjectives in the scale from 1 ( „absolutely no“) to 5 („absolutely yes“). Locus of control was measured by J.B. Rotter ( 1966) developed Locus of cntrol scale. The scale was created of 13 questions, where the each of question had two posibilities of answer and the employee has to pick up one of them. Risk-taking was measured by using Risk-taking scale of Personality traits Questionaire that was developed by D.N.Jackson ( 1994). The scale was created of 20 questions where the respondent had to answer „yes“ or „no“ to each of them. Turnover intentions was measured by using D.Watson ir L. A. Clark ( 1994) developed Organisational Commitment scales‘ last three propositions, that measure Turnover intentions. On the each of proposition respondent had to decide ( from 1 to 7 points) how much the proposition fits to him/her now. Findings. 1) There’s no difference among internals and externals turnover intention and real turnover... [to full text]

Kandidatų požiūriai į įvairius atrankos metodus traukia organizacinės ir darbo psichologijos atstovų dėmesį dėl įvairių priežasčių, viena svarbiausių jų – tai, jog individų požiūriai į personalo atrankos metodus įtakoja jų vėlesnį elgesį. Ir nors tyrimų atlikta skirtingose šalyse nemažai, tačiau jokių duomenų nerandama Lietuvos ir Švedijos imtims. Šiame darbe iškeliamas tikslas - ištirti lietuvių studentų, lietuvių darbuotojų ir švedų studentų požiūrį į personalo atrankos metodus. Tiriamieji (197 studentai ir 86 darbuotojai) pildė Steiner ir Gilliland (1996) klausimyną, kurį sudaro trumpi 10 atrankos metodų aprašymai ir teiginiai apie šių metodų teisingumą. Rezultatai parodė, jog darbo pavyzdžio testai vertinami kaip teisingiausias personalo atrankos metodas lietuvių imtyje. Švedų imtyje teisingiausi personalo atrankos metodai yra šie: darbo pavyzdžio testai, interviu, gyvenimo aprašymas, asmeninės rekomendacijos. Lietuviai studentai palankiau vertina gebėjimų testų, sąžiningumo testų teisingumą nei švedai studentai, tačiau švedai studentai palankiau nei lietuviai studentai vertina interviu, gyvenimo aprašymą, asmenines rekomendacijas ir asmenines pažintis. Prasčiausiai teisingumo atžvilgiu lietuviai vertina asmenines pažintis ir grafologiją, o švedų grupėje vien tik grafologija vertinama kaip mažiausiai teisinga personalo atrankos procedūra. Lietuviai darbuotojai asmeninių rekomendacijų, asmeninių pažinčių ir grafologijos teisingumą vertina palankiau nei lietuviai... [toliau žr. visą tekstą] / Candidates’ attitudes towards various personnel selection methods get attention of organizational and work psychology specialists because of various reasons. The most important reason is that individuals’ attitudes towards personnel selection methods influence their latter behavior. Although there is a substantial amount of studies carried out in different countries, yet there is no data for Lithuanian and Swedish samples. The aim of current study is to analyze the attitudes towards personnel selection methods among Lithuanian students, Lithuanian employees and Swedish students. Participants of the study (197 students and 86 employees) filled in the questionnaire, which includes short descriptions of 10 personnel selection methods as well as items about fairness of these methods. According to the results of the study, work-sample tests are ranked as the fairest personnel selection method in Lithuanian sample. The fairest personnel selection methods in Swedish sample are work-sample tests, interview, resumes, and personal references. Lithuanian students rank the fairness of written ability test and honesty test more favorably than Swedish students, but Swedish students tend to rank more favorably interview, resumes, personal references and personal contacts. Personal contacts and graphology were ranked the lowest on fairness dimension in Lithuanian sample, and Swedes ranked only graphology as the least fair personnel selection method. Lithuanian employees rank personal... [to full text]

Tyrimo tikslas - atskleisti, kaip skirtingi tėvystės patirties aspektai (išoriniai ir vidiniai) yra susiję su vyrų gyvenimo kokybės pokyčiais pirmaisiais metais po kūdikio gimimo. Tyrime dalyvavo 170 vyrų auginančių kūdikius iki metų laiko, dalis tiriamųjų pašalinta iš analizės, todėl tyrimo analizė atlikta su 157 tiriamaisiais. Tiriamieji tyrimui atrinkti patogiosios atrankos būdu. Tyrimas atliktas Lietuvos mastu, kadangi anketos platintos per internetinius portalus tokius, kaip „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“, „facebook“ ir pan. Be internetinės apklausos surinkta ir keletas anketų raštu. Anketa sudaryta iš keleto klausimynų. Ją sudaro tokios dalys: demografiniai dalykai, motinos kompetencijos klausimynas, su sveikata susijusios gyvenimo kokybės pokyčių klausimynas, tėvystės kompetencijos klausimynas. Bendras klausimų skaičius anketoje – 86 klausimai. Atskiros dalys sudarytos iš skirtingo skaičiaus klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, jog vyrų gyvenimo kokybės pokyčiai pirmaisiais metais po kūdikio gimimo yra susiję su išoriniais, fiziniais, socialiniais ir materialiniais veiksniais tokiais kaip materialinės sąlygos kūdikio auginimui, socialinis partnerių palaikymas, kūdikio ramumas, partnerių pasiruošimas motinystei. Individualūs psichologiniai veiksniai (vyrų savo tėvystės įgūdžių vertinimas, tėvystės siekiamumas, pasiruošimas šiam vaidmeniui, įtampa susijusi su tėvyste) turi reikšmingas sąsajas su teigiamais su sveikata susijusios gyvenimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to reveal how different parental experience aspects (external and internal) are related to the male life quality and its changes. There were 170 male participants in the research, parenting infants under 12 months age, due to the elimination of some respondents from the research, the research analysis was conducted with 157 respondents. The research respondents were selected by convenience sampling. The research was conducted on the local scale in Lithuania as the surveys were distributed by online portals such as „supermama“, „mamų klubas“, „tavo mažylis“, „tindi rindi“,„facebook“ etc. Besides the online survey, some surveys in a written form were collected. The survey consists of several questionnairies. It is formed of the following parts: demographics, mother competence questionnaire, the life quality changes in relation to health questionnaire, parenting sense of competence questionnaire. The total number of questions in the survey is 86. The seperate parts are formed from different number of questions. The research results demonstrated that men‘s life quality changes during the first year after the childbirth are related to external, physical, social and material aspects such as material conditions for the child raising, the support of social partners, the infant‘s calmness, the preparation of partners for the motherhood. Individual psychological factors ( men‘s self-evaluation of parental skills, the pursuit for parenting, the preparation... [to full text]

Poggendorfo iliuzijos stiprumas didėja mažinant kampą tarp pasvirųjų ir vertikalių tiesių ir didinant atstumą tarp vertikalių tiesių. Poggendorfo iliuzijos stiprumas mažinant kampą tarp pasvirųjų ir vertikalių tiesių (išskyrus 5°) ir atstumą tarp vertikalių statistiškai reikšmingai (p-reikšmė 0,000-0,006) susijęs. Remiantis visais Poggendorfo iliuzijos stiprumo rezultatais tiriamuosius pagal akies dominavimą galima suskirstyti 61,7% tikslumu. Tiriamųjų akies dominavimo klasifikavimas pagal Poggendorfo iliuzijos stiprumą keičiant kampą tarp pasvirųjų ir vertikalių tiesių galimas 48,0% tikslumu. Tiriamųjų akies dominavimo klasifikavimas pagal Poggendorfo iliuzijos stiprumą keičiant atstumą tarp vertikalių tiesių galimas 49,0% tikslumu. Pagal visus Poggendorfo iliuzijos matavimus kairės ir dešinės akies dominavimą (neįtraukiant tiriamųjų, kurių abi akys dominuojančios) galima numatyti 88,9% (kairės akies dominavimą galima numatyti 87,5%, dešinės – 89,7%) tikslumu. / There are many research on visual perception illusions but still there are many questions how visual system create illusory perception. There is no only theory and only mechanism which could explain the basic depth illusions. There is presumption that different illusions determine by different factors, which ones could be related with the structure of the eye and the neural interactions in retina, other ones – with superior level – the processing of cognitive information. The Poggendorff illusion is not the exception. The goal of this work is to explore the strenth of Poggendorff illusion while changing the angle between sloping and vertical lines and the distance between vertical lines, and its relation with the dominance of the eye. The tasks: 1. To measure the strength of Poggendorff illusion while changing the angle between sloping and vertical lines. 2. To measure the strength of Poggendorff illusion while changing the distance between vertical lines. 3. To explore the relation between the strength of Poggendorff illusion while changing the angle between sloping and vertical lines and the distance between vertical lines. 4. To compare the strength of Poggendorff illusion between left and right dominant eye having subjects. The Poggendorff illusion was given by the computer-based program. The subjects have to find the continuation of the sloping line while changing the angle between sloping and vertical lines and the distance between vertical lines. 135 subjets (17 men... [to full text]

The aim of the study - to analyze the main factors of learning achievements of intellectually gifted children. The sample consists of 16 - 18 year old students (N = 54), whose Reasoning Total (RT) scores in Intelligence Structure Test 2000R (I-S-T 2000 R, Amthauer R., Brocke B., Liepmann D, Beauducel, 2001) are 90 percentile or higher. This thesis analyses the peculiarities of intellectual activity of intellectually gifted 16- 18 years old students, their learning achievements and has the objective to determine individual and environmental factors of their learning achievements. The results show that Intellectually gifted 16 - 18 year old students have unique intelligence structure when fluid intelligence (Gf) is higher than crystallized intelligence (Gc) and numerical abilities are higher than verbal abilities. Part of older intellectually gifted students are underachievers and their learning achievements are not related to their intelligence. Learning motivation, study/organizational skills and gender are the most important factors of learning achievements of intellectually exceptionally gifted and gifted 16 - 18 year old students and they not depend on the level of their intellectual abilities. / Disertacijos tikslas – išanalizuoti intelektualiai gabių vaikų pasiekimų veiksnius. Tyrime dalyvavo 16–18 m. mokiniai (n = 54), kurių Bendrieji samprotavimo gebėjimai, tirti Intelekto struktūros testu (I-S-T 2000R) (Amthauer ir kt., 2007) atitinka 90 ir didesnį procentilį. Tyrime įvertinti mokinių intelektinės veiklos ypatumai, mokymosi pasiekimai bei mokymosi pasiekimų individualūs ir aplinkos veiksniai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad intelektualiai gabūs 16–18 m. mokiniai pasižymi savita intelekto struktūra, kai fluidinis intelektas (Gf) yra aukštesnis už kristalizuotą intelektą (Gc), o matematiniai gebėjimai yra didesni nei verbaliniai. Dalis intelektualiai gabių vyresnių klasių mokinių mokosi prasčiau nei geba ir tokie jų mokymosi rezultatai nėra susiję su jų intelekto ypatumais. Mokymosi motyvacija, mokymosi įgūdžiai ir lytis yra svarbiausi itin gabių ir gabių 16–18 m. mokinių mokymosi pasiekimų veiksniai ir nepriklauso nuo jų intelektinių gebėjimų lygio.

Disertacijos tikslas – išanalizuoti intelektualiai gabių vaikų pasiekimų veiksnius. Tyrime dalyvavo 16–18 m. mokiniai (n = 54), kurių Bendrieji samprotavimo gebėjimai, tirti Intelekto struktūros testu (I-S-T 2000R) (Amthauer ir kt., 2007) atitinka 90 ir didesnį procentilį. Tyrime įvertinti mokinių intelektinės veiklos ypatumai, mokymosi pasiekimai bei mokymosi pasiekimų individualūs ir aplinkos veiksniai. Remiantis tyrimo rezultatais nustatyta, kad intelektualiai gabūs 16–18 m. mokiniai pasižymi savita intelekto struktūra, kai fluidinis intelektas (Gf) yra aukštesnis už kristalizuotą intelektą (Gc), o matematiniai gebėjimai yra didesni nei verbaliniai. Dalis intelektualiai gabių vyresnių klasių mokinių mokosi prasčiau nei geba ir tokie jų mokymosi rezultatai nėra susiję su jų intelekto ypatumais. Mokymosi motyvacija, mokymosi įgūdžiai ir lytis yra svarbiausi itin gabių ir gabių 16–18 m. mokinių mokymosi pasiekimų veiksniai ir nepriklauso nuo jų intelektinių gebėjimų lygio. / The aim of the study - to analyze the main factors of learning achievements of intellectually gifted children. The sample consists of 16 - 18 year old students (N = 54), whose Reasoning Total (RT) scores in Intelligence Structure Test 2000R (I-S-T 2000 R, Amthauer R., Brocke B., Liepmann D, Beauducel, 2001) are 90 percentile or higher. This thesis analyses the peculiarities of intellectual activity of intellectually gifted 16- 18 years old students, their learning achievements and has the objective to determine individual and environmental factors of their learning achievements. The results show that Intellectually gifted 16 - 18 year old students have unique intelligence structure when fluid intelligence (Gf) is higher than crystallized intelligence (Gc) and numerical abilities are higher than verbal abilities. Part of older intellectually gifted students are underachievers and their learning achievements are not related to their intelligence. Learning motivation, study/organizational skills and gender are the most important factors of learning achievements of intellectually exceptionally gifted and gifted 16 - 18 year old students and they not depend on the level of their intellectual abilities.

Tyrimo tikslas – nustatyti sergančiųjų 2 tipo diabetu su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas su emocine įtampa ir psichotropinių medžiagų vartojimu. Tyrime iš viso dalyvavo 149 asmenys, sergantys 2 tipo diabetu (57 vyrai ir 92 moterys). 56 tiriamieji buvo iš diabeto klubų (37 – Marijampolės „Diabetikas ABC“ ir 28 – Jonavos „Ramunė“). Taip gavus prof. A. Goštauto leidimą, buvo naudoti 84 tiriamųjų duomenys, paimti iš archyvinių duomenų, surinktų iniciatyvinių tyrimų, atliktų 2009 m. KMU Endorinologijos klinikoje Diabetologijos skyriuje besigydančiais ligoniais sergančiais 2 tipo diabetu, metu. Tiriamieji užpildė Pasaulio sveikatos organizacijos su sveikata susijusios gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK-100). Tyrimo rezultatai parodė, sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, patiriantys daugiau emocinės įtampos, savo su sveikata susijusią gyvenimo kokybę vertina prasčiau, nei patiriantys mažiau emocinės įtampos. Prastesni savo su sveikata susijusios gyvenimo kokybės vertinimai pastebėti ir rūkančių vyrų bei alkoholį vartojančių moterų grupėse. Tuo tarpu rūkančių moterų ir alkoholį vartojančių vyrų grupėse su sveikata susijusios gyvenimo kokybės įvertinimai yra geresni. Taip pat sergantys 2 tipo diabetu vyrai ir moterys, kurie rūko, patiria daugiau emocinės įtampos, nei tie, kurie nerūko ir atvirkščiai. Sergančių 2 tipo diabetu vyrų ir moterų, vartojančių ir nevartojančių alkoholio, tarp patiriamos emocinės įtampos statistiškai patikimų skirtumų nerasta. Sergančių 2... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relations between health-related quality of life, emotional tension and psychotropic substances consumption in people with type 2 diabetes. The subjects of the study were 149 people with type 2 diabetes (57 men and 92 women), 56 subjects were from diabetes clubs (37 from Marijampolė club „Diabetikas ABC“ and 28 from Jonava club „Ramunė“). Also after receiving permission from prof. A. Goštautas, 84 archival cases, which taken from KMU Endokrinology clinic Department of Diabetology‘s patiens with type 2 diabetes, was used in this study. The subjects completed World Health Organization Quality of Life Questionnaire (WHOQoL-100). The results of the study showed that men and women with type 2 diabetes who reported more emotional tension rated their health-related quality of life poorer than those who reported less emotional tension. Though smoking men and alcohol consuming women rated their health-related quality of life poorer, smoking women and alcohol consuming men rated their health-related quality of life higher. Also smoking men and women with type 2 diabetes reported more emotional tension than non-smokers and vice versa. There were found no relations between emotional tension and alcohol consumption in both men and woman. Men with type 2 diabetes rated their health-related quality of life higher compared with women. Also more men than women were smokers and alcohol consumers. There were found no differences between men and women... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti paauglių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes, savigarbos ir atsisakymo gerti alkoholį saviveiksmingumo sąsajas su alkoholio vartojimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 381 tiriamasis (172 vaikinai ir 209 merginos) 16 – 19 metų amžiaus (16 m. – 116; 17 m. – 127; 18 m. – 87; 19 m. – 51) iš vienos Marijampolės miesto gimnazijos. Tikslui nustatyti buvo naudojamos šios metodikos: klausimai apie alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimą, Crafft skalė, saviveiksmingumo skalė (DRSEQ-RA), Rosenberg savigarbos skalė (SES), teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalė. Tikslui nustatyti naudoti šie SPSS metodai: Spirmeno koreliacija, ranginė regresinė analizė, logistinė regresinė analizė. Iškeltos hipotezės buvo tikrinamos dviem skirtingais būdais, įvertinus paauglių alkoholio vartojimo riziką (pagal Crafft skalės 3 alkoholio vartojimo rizikos lygius ir pagal grupes A, B, C, kurios sudarytos rizikos didėjimo tvarka (nuo visiškai nevartojančių alkoholio, tabako ir narkotikų iki intensyviai geriančiųjų, rūkančiųjų ir vartojančiųjų narkotikus). Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių vaikinų rizikingas alkoholio vartojimas priklauso nuo jų savigarbos, paauglių vaikinų ir merginų saviveiksmingumas siejasi su rizikingu alkoholio vartojimu, lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes siejasi su paauglių saviveiksmingumu, vaikinų savigarba priklauso nuo saviveiksmingumo, nuo teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study is to define alcohol outcome expectancies, self-esteem and refusal to drink alcohol self-efficacy correlations with pecularities of alcohol use among adolescents. There were 381 participants in the study (172 boys and 209 girls) from one gymnasium in Marijampolė. The age of participants varied between 16-19 years old (16 years – 116; 17 years – 127; 18 years – 87; 19 years – 51). Methods: questions about alcohol and drug use, Crafft scale, self-efficacy scale (DRSEQ-RA), Rosenberg self-esteem scale (SES), positive and negative Alcohol Outcome Expectancies Scale. SPSS methods: Spearman‘s Correlation, ranking regressive analysis. Hypotheses were examined in two different ways, having assessed the risk of alcohol use among adolescents (according to 3 risk levels of Crafft Scale and groups A,B,C, which are formed in ascending risk order, by adding a different risk factor (alcohol, tobacco, drugs)). The results of the study showed: • The risk of using alcohol among adolescent boys depends on their self-esteem; • Self-efficacy among adolescent boys and girls influences the risk of alcohol use; • Alcohol outcome expectancies have influence on self-efficacy of adolescents; • Self-esteem of the boys depends on 2 self-efficacy pecularities, on positive and negative alcohol outcome expectancies; • Self-esteem of the girls depends on negative alcohol outcome expectancies .