Tyrimo tikslas – nustatyti galimas sąsajas tarp kiekvieno asmenybės stiliaus aukštesnio išreikštumo ir ligos suvokimo ypatumų, lyginant su kiekvieno asmenybės stiliaus žemesnio išreikštumo grupės ligos suvokimo ypatumais. Tyrime dalyvavo 190 VšĮ Ukmergės ligoninės Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriuje besigydančių pacientų (vyrų ir moterų). Siekiant įvertinti tiriamųjų asmenybės stiliaus išreikštumo bei ligos suvokimo sąsajas, tiriamiesiems išdalinti klausimynai, kuriuos jie pildė namuose ir grąžino tyrėjui. Tyrime naudoti du klausimynai: Ligos suvokimo klausimyno (Illness Perception Questionare, IPQ; Weinman ir kt., 1996) atnaujinta versija (IPQ-R) ir pagal DSM-IV-R klasifikaciją sudarytas klausimynas asmenybės stilių išreikštumui nustatyti. Tyrimo rezultatai parodė, kad aukštesnio išreikštumo vengiančiam, priklausomam, šizoidiniam, paranoidiniam, histrioniniam, ribiniam asmenybės stiliams būdingas didesnis tapatinimasis su liga, lyginant su žemesnio išreikštumo asmenybės stilių tapatinimusi su liga; aukštesnio išreikštumo vengiančio, priklausomo, paranoidinio, histrioninio, obsesinio-kompulsinio asmenybės stilių požiūris į ligą negatyvesnis, lyginant su žemesnio išreikštumo asmenybės stilių požiūriu į ligą; aukštesnio išreikštumo vengiantis, priklausomas, paranoidinis, histrioninis, ribinis, obsesinis-kompulsinis asmenybės stiliai patiria daugiau nuo ligos suvokimo skirtumų priklausančių neigiamų emocijų, kurios turi įtakos su sveikata susijusio elgesio... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to examine the relations between every highly expressed personality style and illness perception peculiarity comparing with lower expressed personality style and illness perception peculiarity. 190 patients from Ukmerge Hospitals Physical Medicine and Rehabilitation centre were examined in this experiment (both men and women). In order to examine relations between expressed personality style and illness perception, every patient had to complete the questionnaire at home and bring it back researcher. Two questionnaires were used in this experiment: Illness Perception Questionnaire, IPQ (Weinman ir kt., 1996) new version IPQ – R and questionnaire to identify expressed personality style which was created based on DSM – IV – R. The results showed that: patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, schizoid, borderline personalities) have higher identification with illness, comparing with lower expressed personality style patients; patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, histrionic, anancastic personalities) have more negative attitude towards illness, comparing with lower expressed personality style patients; patients with higher expressed personality style (avoiding, depending, paranoid, histrionic, borderline and anancastic personalities) experience more negative emotions related to illness perception which influence health related behavior, comparing with lower expressed... [to full text]

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti mokyklų vadovų vadovavimo stiliaus ir vadovų elgesio aktyvumo (A tipo) sąsajas su darbuotojų – mokytojų darbe patiriamu stresu (išgyvenamais stresogeniniais įvykiais, profesiniu pervargimu). Tyrime dalyvavo 242 Kauno regiono mokyklose dirbantys asmenys (mokytojai ir jų vadovai – direktoriai ir pavaduotojai). Jiems buvo pateiktos dviejų tipų apklausos anketos: mokytojams ir vadovams. Tiriamieji turėjo užpildyti anketas atitinkančias jų pareigas mokykloje: mokytojų anketa ir vadovų anketa. Pastarąją pildė mokyklų direktoriai ir pavaduotojai. Darbuotojams nustatytas patiriamų stresogeninių įvykių darbe dažnumas, profesinis pervargimas, pasitenkinimas santykiais su vadovais, kolegomis ir mokiniais, pasitenkinimas atliekamu darbu, gaunamu atlyginimu bei sudarytomis darbo sąlygomis. Vadovams nustatytas vadovavimo stilius ir elgsenos aktyvumas (A tipas). Tyrimo rezultatai parodė, kad darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo stilius yra orientuotas į užduotis, darbuotojų profesinio pervargimo (emocinio išsekimo) išreikštumas yra didesnis, darbuotojai daugiau išgyvena stresogeninių įvykių susijusių su mokinių susižeidimais mokykloje, nepalankiu vadovybės elgesiu ir konfliktų tarp bendradarbių sprendimu bei grėsme parasti darbą, taip pat darbuotojai mažiau patenkinti atlyginimu ir savo darbu, bei mažiau patenkinti santykiais su bendradarbiais ir administracija, lyginant su darbuotojais dirbančiais darbovietėse, kurių administracijos vadovavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of research – to learn the links of the management style of the principals at school and the behavioral activity (A type) with the stress that employees – teachers experience at work (experienced stressogenic events, professional exhaustion). 242 persons working at Kaunas regional schools took part in the research (teachers and their managers – principals and deputies). They were given the questionnaires of two types – for teachers and managers. The respondents had to complete the questionnaires corresponding to their duties at school: questionnaire for teachers and questionnaire for managers. The latter was completed by the principals and their deputies. It was determined the frequency of the stressogenic events that the employees experience at work, professional exhaustion, satisfaction with the relations with managers, colleagues and students, satisfaction with the work done, received salary, and the work conditions. The management style and the behavioral activity (A type) were determined for the managers. The results of the research showed that in the workplaces, where the management style of the administration is directed to the tasks, the manifestation of the professional exhaustion of the employees (emotional exhaustion) is higher, the employees experience more stressogenic events related to the injuries of the students at school, unfavorable behavior of the management and solution of the conflicts with colleagues, threat to loose the job. Also the... [to full text]

Darbo tikslas – patikrinti ar egzistuoja įkalinimo įstaigoje bausmę atliekančių asmenų emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu. Tyrime dalyvavo 200 nuteistų pilnamečių vyrų, laisvės atėmimo bausmę atliekančių Pravieniškių 1- uose pataisos namuose. Tiriamiesiems 1-ąją atvykimo į pataisos namus dieną ir praėjus adaptacijos laikotarpiui (po trijų mėnesių) buvo išdalinami klausimynai, kuriuos sudarė šios metodikos: nerimo skalė iš HAD (Hospital Anxiety and Depression) metodikos; COPE – įveikos strategijų klausimynas; BEKO (Beck Depression Inventory) testas, skirtas įvertinti nuotaikos pokyčius; psichologinei įtampai įvertinti skirta metodika (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); tarpasmeniniui bendravimui įvertinti skirta metodika. Siekiant įvertinti nuteistųjų emocinę būklę bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajas tik atvykus į pataisos namus ir pasibaigus adaptacijai, tie patys asmenys buvo tiriami du kartus. Tyrimo rezultatai parodė, kad egzistuoja emocinės būsenos bei stresogeninių įvykių įveikos strategijų sąsajos adaptaciniu periodu: tik atvykus į įkalinimo įstaigą ir adaptacijai pasibaigus, nuteistieji naudoja visas galimas įveikos strategijas, t.y. tiek į problemą nukreiptą įveikimą, tiek į emocijas nukreiptą įveikimą, tiek mažiau adaptyvaus įveikimo strategijas. Pažymėtina, kad adaptacijai pasibaigus, įveikos strategijos naudojamos rečiau nei tik atvykus į įkalinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The purpose of work is to check, whether there are links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the persons, who are serving sentence in prisons, during the adaptation period. 200 sentenced adult men were participating in the research. They serve their sentence in the 1st Penitentiary of Pravieniskes. The questionnaires were distributed to the convicts on the first day of their arrival to the penitentiary and again after the adaptation period (after three months). The questionnaires were made from the following methodologies: scale of anxiety from HAD (Hospital Anxiety and Depression) methodology; COPE – questionnaire of coping strategies; BEKO (Beck Depression Inventory) test meant to evaluate the changes in mood; methodology of traumatic stress (Oprosnik travmatičeskovo stresa dlia diagnostiki psichologičeskix posledctvi); and the methodology meant to evaluate the interpersonal communication. The same persons were analyzed twice in order to evaluate the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events of the convicts on the arrival date to the penitentiary and after the adaptation period. According to the research results, there are the links between the emotional states and strategies to cope with the stressogenic events during the adaptation period: on the arrival and after the adaptation period the convicts use all the possible coping strategies, i.e. problem-orientated coping... [to full text]

Tyrime dalyvavo 283 tiriamieji (138 vaikinai ir 145 merginos). Tiriamąją imtį sudarė Kauno m. ir Kauno rajono vidurinių mokyklų 9 -11 klasių moksleiviai. Paauglių fizinio aktyvumo lygis buvo vertinamas naudojant „Modifikuotą tarptautinį fizinio aktyvumo klausimyną“ (IPAQ- International Physical Activity Questionnaire; Ainsworth, Levy, 2004; Volbekienė, 2006), emociniams bei elgesio ypatumams nustatyti naudotas „11-18 metų jaunuolio savęs vertinimo klausimynas“ (ASEBA – YSR 11/18, Achenbach System of Empirically Based Assesment - Youth Self Report; Achenbach, 2001; Žukauskienė, 2006). Sveikata vertinta darbo autoriaus sudarytu klausimynu. Tyrimo rezultatai parodė, kad paauglių fizinis aktyvumas susijęs su sveikata ir kai kuriais emociniais bei elgesio ypatumais: fiziškai aktyvesni paaugliai geriau vertino savo sveikatą, jų nerimo/ depresijos išreikštumas buvo žemesnis lyginant su fiziškai pasyvesnių paauglių grupe. Didėjant vaikinų fiziniam aktyvumui jų agresyvumas didėja. Fizinio aktyvumo lygis neturėjo ryšio su merginų agresyvumu, paauglių delinkventiniu elgesiu ir užsisklendimu. / The study was conducted among 283 teenagers (138 boys and 145 girls). The selection was made from the 9-11th form students in Kaunas City and District secondary schools. The level of physical activeness was measured according to The International Physical Activity Questionnaire (Ainsworth, Levy, 2004; trans by Volbekiene, 2006). Emotional and behavioural aspects were evaluated using The Questionnaire of Self Assessment for 11-18 year olds (ASEBA- YSR 11/18, Achenbach, 2001, trans by Zukauskiene, 2006). Health levels were assessed using a questionnaire constructed by the author of the study. The results of the study have indicated the link between teenagers’ physical activeness and their health, some emotional and behavioural aspects: more physically active teenagers evaluated their health better; their anxiety/depression indicators were lower compared to those of the less physically active. Whilst the aggression in boys grew respectively with rising physical activeness, such a link wasn’t found in girls. No connection between physical activeness and teenagers’ delinquent behaviour or shyness was determined.

Šizofrenija yra liga, sukelianti daug sunkumų ne tik pacientui, bet ir jį slaugantiems asmenims. Lietuvoje nėra plačiai tyrinėta šizofrenijos pasekmės asmenims, kurie slaugo sergančius šia liga pacientus, be to labai trūksta valstybės finansuojamos pagalbos psichikos ligonių artimiesiems. Šio darbo tikslas yra nustatyti artimųjų, slaugančių sergančius šizofrenija, patiriamų slaugymo sunkumų sąsajas su šių sunkumų įveikimo strategijomis. Tyrime dalyvavo 98 Panevėžio ir Marijampolės apskričių gyventojai. Tirti sergančių šizofrenija artimieji. Šiame darbe buvo matuoti objektyvūs (asmenų, slaugančių sergančiuosius šizofrenija užduotys, susijusios su paciento būkle) ir subjektyvūs slaugymo sunkumai (savijauta, kurią sukelia šių užduočių atlikimas) bei slaugymo sunkumų įveikos strategijos. Slaugymo sunkumai matuoti dvejomis metodikomis: objektyvūs slaugymo sunkumai - Įsitraukimo įvertinimo klausimynu (angl. Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ), kurio pirmoji versija buvo sukurta 1987 m.(autorius - Schene A.H.); subjektyvūs slaugymo sunkumai - Bendru sveikatos klausimynu -12 (angl. General Health Questionnaire – GHQ- 12); pradinis skalės variantas buvo sukurtas 1970 m; autorius - Goldberg D.P.). Slaugymo sunkumų įveikos strategijos matuotos lietuviška streso įveikos vertinimo metodika (Streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis), sukurta 2006 metais, kurios autoriai yra Grakauskas Ž. ir Valickas G. Tyrimo rezultatai parodė, kad didžiausius... [toliau žr. visą tekstą] / Schizophrenia is an illness, causing lots of difficulties not only to the patient, but also to the persons nursing him. The consequences of schizophrenia to the persons, who are nursing the patients ailing with this illness are not researched in Lithuania generally, besides, the relatives of the mental diseases patients lack financing aid from the state. The goal of the present thesis is to establish the links of the caregiving burden with the caregiving burden overcoming strategies of the relatives caregiving the patients with schizophrenia and the aid received. 98 residents from Panevėžys and Marijampolė counties participated in the research. The relatives of the person ill with schizophrenia were surveyed. In the present thesis I substantiated the objective (tasks of the persons nursing the patients with schizophrenia related to the patient‘s state) and the subjective caregiving burden (the state of health causing performance of the tasks) and the strategies of the caregiving burden overcoming. The caregiving burden were substantiated using two methodologies: the objective caregiving burden -using Involvement Evaluation Questionnaire; IEQ, the first version of which was made-up in 1987 m.(the author - Schene AH); the subjective caregiving burden -12 using the General Health Questionnaire -GHQ 12; the initial variant of the scale was made-up in 1970 m; the author - Goldberg DP). The strategies of the caregiving burden overcoming were substantiated by the... [to full text]

Širdies ir kraujagyslių ligos, tame tarpe ir išeminės širdies ligos, laikomos pagrindine naujojo amžiaus sveikatos problema - tai ligos, kurių daugėja vykstant progresui ir kylant pragyvenimo lygiui. Darbe buvo nagrinėti vieni iš svarbiausių psichologinių IŠL rizikos veiksnių: nerimastingumas, pablogėjusi nuotaika ir tipo A elgsena, taip pat IŠL sergančiųjų sveikatai palankus elgesys, išskirtinį dėmesį skiriant IŠL sergančiųjų nerimastingumui ir pablogėjusiai nuotaikai bei jų kitimams stacionarinio gydymo metu. Šio Tyrimo tikslas – nustatyti išemine širdies liga sergančiųjų nerimastingumo ir pablogėjusios nuotaikos kitimus gydantis stacionare. Tyrime dalyvavo 178 28 – 74 metų (53,52 ± 9,03) respondentai. Iš jų 107 29 – 74 metų (53,91 ± 9,14) asmenys, sergantys IŠL ir 71 28 – 73 metų (52,94 ± 8,89) nesergantys IŠL (lyginamoji grupė). Pablogėjusiai nuotaikai ir nerimastingumui nustatyti naudota A.S. Zigmondo ir R.P.Snaitho ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HAD – angl. Hospital Anxiety and Depression Scale). Elgsenos aktyvumui (A tipui) nustatyti naudotas sutrumpintas D. Dženkinso klausimyno (Jenkins Activity Survey – JAS) variantas, kurį sudarė trylika klausimų bei Framinghamo 10 klausimų skalė tipo A elgsenai nustatyti. Besigydančių stacionare IŠL sergančių pacientų nerimastingumas ir pablogėjusi nuotaika sumažėja stacionarinio gydymo pabaigoje. Tačiau nerimastingumas sumažėjo vyrų, sergančių IŠL, grupėje, o pablogėjusi nuotaika sumažėjo moterų, sergančių IŠL, grupėje... [toliau žr. visą tekstą] / Heart and blood vessels diseases including ischemic heart diseases are considered a major issue of health care in the modern age as these are the diseases which are growing in numbers in the times of progress and increasing level of subsistence. The thesis explores some major psychological ischemic heart disease risk factors: anxiety, worsening mood and type A behaviour as well as health-favouring behaviour of ischemic heart disease patients, essentially concentrating upon ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood and its alterations in the process of hospital treatment. The aim of this analysis is to explore alterations of ischemic heart disease patients’ anxiety and worsening mood at the time of hospital treatment. The analysis covered 178 individuals aged 28 to 74 (53.52±9.03) including 107 ischemic heart disease patients aged 29 to 74 (53.91±9.14) and 71 members of the control group aged 28 to 73 (52.94±8.89) who are not ischemic heart disease patients. In order to assess worsening mood and anxiety, A.S. Zigmond and R.P. Snaith’s Hospital Anxiety and Depression Scale was employed. The assessment of the activeness of behaviour was performed by the brief variant of Jenkins Activity Survey containing thirteen questions and 10 questions scale by Framingham for the identification of type A behaviour. Anxiety and worsening mood of ischemic heart disease patients treated in hospital improve in the final stages of hospital treatment. However, anxiety decreased... [to full text]

Tyrimo tikslas - palyginti vadovų racionalaus/intuityvaus kognityvinių stilių sąsajas su reprezentatyvumo ir pasiekiamumo euristikų panaudojimo dažnumu priimant sprendimus tyrime pateiktose užduotyse. Tyrime dalyvavo 152 Kauno mieste ar rajone dirbantys gyventojai (moterys ir vyrai), kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: 1) vadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai (N=85), vadovaujantys skirtingam darbuotojų skaičiui, iš kurių buvo 49 (57.6 proc.) moterys ir 36 (42.4 proc.) vyrai; 2) nevadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai (N= 67), iš kurių buvo 38 (56.7 proc.) moterys ir 29 (43.3 proc.) vyrai. Tiriamieji turėjo užpildyti anonimines anketas, kuriose buvo panaudotos 2 skalės matuojančios racionalų/intuityvų kognityvinį stilių ir 3 užduotys, kuriose pasireiškia reprezentatyvumo ir pasiekiamumo euristikų panaudojimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad reprezentatyvumo euristiką panaudoja dažniau vadovai turintys dominuojantį intuityvų kognityvinį stilių, bei didesnį darbo stažą turintys vadovai pasižymintys dominuojančiu racionaliu kognityviniu stiliumi. Tačiau tyrime reikšmingų skirtumų nebuvo rasta tarp lyties, amžiaus, kognityvinio stiliaus ir reprezentatyvumo euristikos panaudojimo dažnio. / The aim of the research is to compare the correlation between rational/intuitive cognitive styles and usage rate of representativeness and availability heuristics in managers' decision making according to the presented tasks. 152 people (men and women) working in Kaunas city or district have participated in the research. The participants were divided into two groups: 1) people working in management positions (N=85) supervising a different number of employees, this group consists of 49 (57.6 %) women and 36 (42.4 %) men; 2) people working in non-management positions (N= 67), 38 (56.7 %) women and 29 (43.3 %) men among them. Respondents had to fill in anonymous questionnaires which included two scales measuring rational/intuitive cognitive style and thee tasks revealing the usage of representativeness and availability heuristics. The results of the research show that representativeness heuristics is used more often by managers with dominating intuitive cognitive style and managers with higher work experience with dominating rational cognitive style. The research however did not reveal any significant distinctions in sex, age, cognitive style and usage rate of representativeness heuristic.

Tyrimo tikslas – nustatyti subjektyviai suvokiamą atitikimą tarp asmens ir organizacijos vertybių skirtingose darbuotojų grupėse bei jo sąsajas su pasitenkinimu darbu ir emociniu išsekimu. Tyrime dalyvavo 133 (9 vyrai ir 124 moterys) valstybinės įstaigos darbuotojai. Tyrimo metodai: Cable ir DeRue sukurta subjektyviai suvokiamo atitikimo tarp asmens ir organizacijos skalė, Spector pasitenkinimo darbu klausimynas, emocinio išsekimo skalė iš Maslach ir Jackson sukurto klausimyno, taip pat buvo užduoti papildomi klausimai apie darbuotojų sociodemografines charakteristikas. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijose vertybių skirtingose darbuotojų amžiaus, gaunamo atlyginimo ir užimamų pareigų grupėse nesiskiria, tačiau skiriasi skirtinguose įmonės padaliniuose ir tarp skirtingas pareigas užimančių socialinio darbo padalinio darbuotojų. Taip pat rezultatai atskleidė, kad didesnis subjektyviai suvokiamas atitikimas tarp asmens ir organizacijos vertybių siejasi su didesniu darbuotojų pasitenkinimu darbu ir mažesniu emociniu išsekimu. / The aim of the study was to assess subjective person-organization values fit in different employees’ groups, and to determine subjective person-organization values fit’s impact on job satisfaction and emotional exhaustion. The subjects of the study were 133 (9 men, 124 women) employees from public organization. Methods: perceived fit scale from Cable and DeRue questionnaire about subjective fit, Spector’s Job Satisfaction Survey, emotional exhaustion scale from Maslach and Jackson Burnout Inventory, and additional questions about employees’ social and demographical characteristics. The results of the study showed that subjective person-organization value fit is similar in different employees’ age, wage, and position groups, but differs among separate departments and different positions in social work department. The results also revealed that higher subjective person-organization values fit is related to higher level of job satisfaction and lower level of emotional exhaustion among employees.

Darbo tikslas - nustatyti noro tęsti savanorišką veiklą Jaunimo linijoje sąsajas su įsitraukimu ir pasitenkinimu darbu bei šių veiksnių pokyčius į sprendimus sutelktos refleksijos metu. Tyrime dalyvavo 62 savanoriai, savanoriaujantys Jaunimo linijoje Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jų tarpe buvo 53 moterys ir 9 vyrai. Savanorių amžius svyravo nuo 18 iki 36 metų. Į sprendimus sutelkta refleksijas užpildė 17 savanorių iš Kauno. Tyrimas parodė, jog žmonėms renkantis savanorišką veiklą Jaunimo linijoje svarbiausia yra padėti kitiems žmonėms, tobulinti save ir įgyti patirties ir šie trys motyvai yra labiausiai patenkinami savanoriaujant. Nors skirtumų tarp savanorių nustatyta mažai, moterys labiau nei vyrai įsitraukusios į darbą ir patenkintos darbo pobūdžiu, o psichologai ir supervizoriai jaučiasi labiausiai patenkinantys savo motyvus lyginant su kitais savanoriais. Tyrimu nustatyta, kad didėjant motyvų patenkinimui didėja pasitenkinimas darbu ir įsitraukimas į darbą. Taip pat nustatyta, kad noras tęsti savanorišką veiklą susijęs su didesniu motyvų, dėl kurių ši veikla pasirinkta, patenkinimu, saviveiksmingumu, įsitraukimu ir pasitenkinimu darbu. Taikant standartizuotus metodus, nenustatyti noro tęsti savanorišką veiklą JL, saviveiksmingumo, įsitraukimo į darbą ir pasitenkinimo darbu pokyčiai į sprendimus sutelktos refleksijos metu. Tačiau refleksijų atsakymų analizė atskleidžia, kad daugiau nei pusė savanorių įvardina pokyčius tarp refleksijų, kurie leidžia jiems manyti, jog... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the work – determine correlation between the wish to continue voluntary work in Jaunimo linija, involvement and job satisfaction and changes of these factors during the Solution focused reflection. 62 volunteers from Jaunimo linija in Vilnius, Kaunas and Klaipėda participated in the survey. Between them were 53 females and 9 males. Age group of the volunteers was from 18 till 36 years. Solution focused reflection filled 17 volunteers from Kaunas. The survey revealed, that people, who choose voluntary work in Jaunimo linija appreciate the help to other people, self improvement and experience achievement the most and these tree motives are the most fulfilled during volunteering. Though there are little differences found, females are more involved into the job and more satisfied with the job nature than males, and psychologists and supervisors fulfill their motives the most, comparing with other volunteers. The survey defined that job satisfaction and job involvement is increasing with the growth of motives fulfillment. Also, was defined that the wish to continue voluntary work is related to the better motive‘s (why this work was chosen) fulfillment, self-efficacy, involvement and job satisfaction. There was found no changes of wish to continuing volunteering, self-efficacy, job involvement and job satisfaction during Solution focused reflection using standardize methods. The analysis of Solution focused answers revealed, that more than half volunteers names... [to full text]

Problema. Visuomenėje stebimas paauglių elgesio problemos augimas ir sveikatos blogėjimas. Daugelis socialinių problemų, tokių kaip savižudybės, rūkymas, alkoholio ir narkotinių medžiagų vartojimas, nesugebėjimas prisitaikyti bendruomenėje yra susiję su asmens neigiama savigarba. Tyrusieji šiuos reiškinius nustatė, kad paauglystėje tarp savigarbos ir žalingų įpročių yra ryšys. Todėl siekiant pažinti ir įvertinti paauglio psichologinę savijautą, svarbu išanalizuoti psichologinius mechanizmus, sąlygojančius priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ir patiriamų problemų sąsajų su savigarba atsiradimą. Tyrimo tikslas – nustatyti paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo ir patiriamų problemų sąsajas su savigarba. Metodai. Tyrime naudota anketa, kurią sudaro klausimai apie alkoholio, tabako ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimą, M. Rosenberg savigarbos skalė ir paauglių problemų atrankos testas. Tiriamasis kontingentas. Tiriamasis darbas buvo atliekamas Ignalinos rajono gimnazijoje I-II klasių moksleiviams. Dalyvauti tyrime sutiko 200 moksleivių, tačiau teisingai anketas užpildė 154 moksleiviai: 61 berniukas (39,6%) ir 93 mergaitės (60,4%). Paauglių amžius nuo15 iki 17 metų, amžiaus vidurkis 16 metų. Rezultatai. Paauglių savigarba yra susijusi su priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu ir patiriamomis problemomis. Didelę reikšmę paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimui bei jų agresyviam elgesiui turi paauglių savigarba. / Background. In nowadays society there is a big growth in adolescents behavior problems and health deterioration. Most of the social problems, such as suicides, smoking, use of alcohol and drugs, adaptability difficulties in different social groups, are related to negative self-esteem. Researchers have found that there is a link between adolescents self-esteem and addiction. On purpose to understand and assess psychological well-being of a teenager, it is important to analyze psychological mechanisms, which can influence development of correlation problems in self-esteem and addictive substances use with experienced problems. Objective. Find correlations between teenagers‘ self-esteem and addictive substances use with experienced problems. Measures. In this study it was used a questionnaire, which includes questions about the use of alkohol, tobacco and other addictive substances, M. Rosenberg self-esteem scale and adolescent problems scale screening test. Participants. Research work was carried out in Ignalina gymnasium for I-II year students. 200 students agreed to participate in a study, but only 154 students completed questionaires correctly: 61 boy (39.6%) and 93 girls (60.4%). Age of adolescents was between 15 and 17, avarage age - 16 years old. Results. Adolescents self-esteem is strongly related to addictive substance use with experienced problems. There is a great importance of adolescents self-esteem to addictive substance use and their aggressive behavior... [to full text]