Apžvalgoje aptariamas autoriaus plėtojamas psichoterapi¬nės gru¬pės modelis egzistencinės psichoterapijos paradigmoje, vadinamas egzistencinio patyrimo grupe. Jis remiasi egzistencine žmogaus kaip būtiespasaulyje (čia-būties) sam¬rata. Psichoterapijos proceas remiasi dviem svarbiausiais grupės dalyvių gyvenimo analizės orientyrais. Pirmasis – siekimas suprasti dalyvių problemas svarbiausių gyvenimo pasaulio matmenų – fizinio, socialinio, psichologinio ir dvasinio – kontekste. Antrasis – dalyvių gyvenimo sunkumai tyrinėjami egzistencinių duotybių (universaliųjų egzistencijos sąlygų) plotmėje. Kaip svarbiausios išskiriamos šios duotybės: „įmestis į pasaulį“; santykiai su kitais; gyvenimo baigtinumas; laisvė ir atsakomybė; nerimo būsena; prasmė ir beprasmybė; laiko išgyvenimas. Egzistencinio patyrimo grupėje psichoterapinis darbas remiasi bendro grupės gyvenimo kūrimu ir dalyvių sunkumai aptariami būtent šio proceso kontekste. Apžvalgoje aptariami svarbiausi grupės funkcionavimo bruožai bei darbo būdai. Taip pat aptariama terapeuto laikysena egzistencinio patyrimo grupėje, kuri yra reikšminga psichoterapinio darbo dalis. / The review discusses a model of working with psychotherapeutic groups based on existential psychotherapy paradigm which is developed by the author and called „existential experience group“. Its main concept is the idea of human being as being-in-the world (being-there). The process of psychotherapy has two major directions, first being an attempt to understand problems of participants in the context of main dimensions – physical, social, psychological and spiritual – of human life world, and second, exploration of participants’ life difficulties in the context of existential „givens“ (universal conditions of existence). The following „givens“ are described as essential: „thrownness“ in the world, relations to others, finiteness of life, freedom and responsibility, anxiety, meaning and meaninglessness, experience of time. Psychotherapeutic work in the existential experience group is based on development of common group life, and difficulties of participants are discussed and analyzed within its context. The text reviews basic features of the group life and ways of work in it. Also considered is the position of the therapist in an existential experience group, as it is a greatly significant part of the psychotherapeutic process.

Tyrimo tikslas – tirti ir analizuoti paauglių emocijų pažinimo, emocijų valdymo bei psichologinių ir socialinių sunkumų sąsajas. Tyrime dalyvavo 212 paauglių (98 vaikinai ir 114 merginos, iš jų 96 – kaimo gyventojai, 116 – miesto), nuo 14 m. iki 17 m. Naudotos metodikos – Jaunuolio savęs vertinimo klausimynas (YSR 11/18), Emocijų pažinimo klausimynas (Emotion Awareness Questionnaire, EAQ-30) bei Jaunuolių emocijų valdymo skalė (Juvenile Emotion Management Scale, JEMS). Rezultatai: Paauglių emocijų pažinimo, jų valdymo ir emocinių sunkumų sąsajos: nerimastingumas, depresiškumas, užsisklendimas bei somatiniai skundai yra susiję su blogu emocijų skyrimu ir verbalizacija bei emocijų fizine išraiška; blogesnis emocijų atskleidimas kitiems susijęs su didesniu paauglių depresiškumu, nerimastingumu bei užsisklendimu; geresnis kitų žmonių emocijų supratimas yra statistiškai reikšmingai susijęs su somatiniais skundais, o geresnė emocijų analizė – su užsisklendimu; nerimastingumas, depresiškumas siejasi su blogesniu tinkamu socialiniu reagavimu, netinkamų jausmų supratimu bei prastesne pagalba kitiems; paauglių netinkamų jausmų supratimas susijęs su didesniais somatiniais skundais. Emocijų pažinimas, jų valdymas ir elgesio sunkumų sąsajos: paauglių blogesnė emocijų fizinė išraiška bei emocijų skyrimas siejasi su taisyklių laužymu bei agresyvumu. Prastesnė emocijų verbalizacija susijusi su taisyklių laužymu, o blogas kitų žmonių emocijų pažinimas susijęs su agresyviu elgesiu; blogesnis... [toliau žr. visą tekstą] / Objective – explore and analyze the relationship between emotion awareness, emotion management and psychological and social problems of adolescents. Participants - 212 adolescents (98 male and 114 female, 96 – countryside, 116 – city), 14 - 17 years old. Measurement – Youth Self-Report (YSR 11/18), Emotion Awareness Questionnaire (EAQ-30,) and Juvenile Emotion Management Scale (JEMS). Results: The relationship between emotion awareness, emotion management and emotional problems of adolescents: anxiety, depression and somatic complaints are related to worse differentiating emotions skills, verbal sharing of emotions, and bodily awareness skills; worse not hiding emotions skills are related to higher rates on anxiety, depression and withdrawal; better attending to others’ emotions skills have a statistically significant relationship with somatic complaints, o better analysis of emotion skills – with withdrawal; anxiety, depression is related to worse less appropriate feelings to a given social setting skills, acknowledge an inappropriate feelings and worse acting helpfully to others; worse acknowledge an inappropriate feelings is relates to more somatic complaints. The relationship between emotion awareness, emotion management and behavior problems of adolescents: worse bodily awareness skills and differentiating emotions skills are related to rule-breaking behavior and aggressive behavior. Worse verbal sharing of emotions skills are related to rule-breaking behavior and worse... [to full text]

Pozityvioji psichologija akcentuoja charakterio stiprybių ir laimingumo svarbą asmenybės gyvenimo kokybei, fizinei ir psichinei sveikatai, tačiau netirtos galimos šių reiškinių sąsajos su priežastimis gyventi, kurios gali būti reikšmingos vykdant savižudybių prevenciją. Atsižvelgiant į paauglystės amžiaus problemiškumą, šio tyrimo tikslas – įvertinti vyresniųjų klasių mokinių charakterio stiprybių ir laimingumo ryšį su priežastimis gyventi. Tyrime dalyvavo 180 (109 merginos ir 71 vaikinas) IX – XII klasių Kėdainių rajono Akademijos vidurinės mokyklos mokinių. Charakterio stiprybės matuotos tam skirto Charakterio stiprybių ir dorybių klausimyno trumpuoju variantu, sukurtu C. Peterson ir M. E. P. Seligman 2003 metais. Respondentų laimingumas apskaičiuotas Subjektyvaus laimingumo skale, sukurta S. Lyubomirsky 1999 m. Vyresniųjų klasių mokinių priežastys gyventi tirtos Priežasčių gyventi klausimynu, skirtu paaugliams, kurį sukūrė A. Osman 1998 metais. Tyrimo rezultatai parodė, kad charakterio stiprybės statistiškai patikimai skiriasi lyties atžvilgiu. Išskirta po tris labiausiai išreikštas charakterio stiprybes – merginų grupėje: humoras ir žaismingumas, mylėjimas ir buvimas mylima/meilės priėmimas bei dvasingumas/tikėjimas; vaikinų: mylėjimas ir buvimas mylimu/meilės priėmimas, dvasingumas/tikėjimas ir pomėgis mokytis. Taip pat rasti skirtumai tarp vaikinams ir merginoms reikšmingų priežasčių gyventi išreikštumo. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp vaikinų ir merginų... [toliau žr. visą tekstą] / Positive psychology of character strengths highlights the importance of personal happiness and quality of life, physical and mental health, but these effects have not been studied in a link with the reasons for living, which may be of interest in the suicide prevention. Evaluating the problemic side of adolescence the purpose of the study is to assess high school students' character strengths and happiness relationship with reasons for living. The study included 180 pupils (109 girls and 71 boy) of IX - XII grades from Kėdainiai District the Akademija Secondary school. The strengths of character were measured by the short version of the questionnaire, developed by C. Peterson and M. E. P. Seligman in 2003. The happiness of respondents were measured by Subjective happiness scale, the author - S. Lyubomirsky 1999. The reasons for living of the older pupils were investigated by the questionnaire created by A. Osman in 1998 and called The reasons for living questionnaire. The results showed statistical difference between the strength of character and gender. Excluded three most pronounced character strengths - in girls group: the humour and playfulness, loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith; in boys group: loving and allowing oneself to be loved, spirituality/faith and love of learning. Results also showed differences in the expression of the significant reasons for living between boys and girls. There were no statistically significant differences found in... [to full text]

Pastaraisiais metais vis daugiau susirūpinimą kelia prastėjanti merginų sveikta (Forbes ir kt., 2004), o nepasitenkinimas kūnu siejamas su neigiama fizine ir psichine sveikata bei rizikingu elgesiu (dietos naudojimas, badavimas ir kt.), kuris susijęs su valgymo sutrikimų vystimusi, žema saviverte, depresija, savęs žalojimu ir net savižudybėmis. Darbo tikslas - ištirti merginų ir jų motinų tarpusavio santykių sąsajas su nepasitenkinimu kūnu bei motinų naudojamu auklėjimo stiliumi. Tiriamųjų kontingentas ir tyrimo metodai. Tyrime dalyvavo 259 II – IV klasių Zarasų bei Utenos miestų gimnazijų moksleivės bei 259 mergaičių motinos. Atliekant tyrimą, naudotos šios metodikos: kūno formos klausimynas (BSQ), pasitenkinimo kūno dalimis klausimynas (BSS), figūros vertinimo skalė (FRS), požiūrio į santykius su motina skalė (CAM), vaikų auklėjimo stiliaus klausimynas (PSDQ). Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų nepasitenkinimas savo kūno dalimis yra susijęs su dukrų nepasitenkinimu savo kūnu, o mergaitės, kurios santykius su motina vertina blogiau yra labiau nepatenkintos savo kūnu, nei mergaitės, kurios santykius vertina geriau. Statistiškai reikšmingų skirtumų tarp motinų nepatenkinimo savo kūnu ir dukros, santykių su motina problemiškumo vertinimo nerasta. Motinos, labiau naudojančios autoritarinį auklėjimo stilių yra labiau nepasitenkinusios savo kūno išvaizda nei motinos, naudojančios mažiau autoritarinį auklėjimo stilių. Motinų naudojamas autoritarinis auklėjimo stilius nėra... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years, more and more concerned about the worsening girls health (Forbes ir kt., 2004), and body dissatisfaction is associated with negative physical and mental health and risky behavior (the use of diet, fasting, etc.) which is connected with the development eating disorders, low self-esteem, depression, self-mutilation and even suicide. The aim - to explore girls and their mothers relationship connection to interfaces with body dissatisfaction and mother usable educational style. Subjects and methods. The study included 259 girls of II – IV gymnasium classes in Zarasai anr Utena and 259 girls' mother. The study used this technique: the body shape questionnaire (BSQ), satisfaction body questionnaire (BSS), the figure rating scale (FRS), Child's attitude toward mother scale (CAM), The Parenting Styles and Dimensions Questionnaire (PSDQ). The results showed that mothers' body parts dissatisfaction is associated with daughter’s body parts dissatisfaction, and girls whose relationship with her mother is worse are more dissatisfied with their bodies, than girls who have beter relationship. Statistically significant differences between mothers bodys dissatisfaction and daughters, relationships with her mother problematic assessment was not found. Mothers who more use an authoritarian parentng style are more disatisfied with appearance than mothers who use less an authoritarian parentng style. Maternal used authoritarian parentng style isn‘t statistically significant... [to full text]

Tyrimo tikslas - įvertinti profesionalių vairuotojų rizikingo vairavimo sąsajas su jų vertybinėmis orientacijomis ir įsipareigojimu organizacijai. Tyrime dalyvavo 160 profesionalių vairuotojų iš Kauno, Klaipėdos, Telšių, Pasvalio, Kaišiadorių, Tauragės, Šilutės, Zarasų, Šilalės ir Kretingos miestų. Rizikingas vairavimas buvo tiriamas „Vairavimo Elgesio Klausimynu“ (DBQ), vertybinės orientacijos - M. M. Rokičiaus „Vertybinių orientacijų tyrimo“ metodika (Rokeach, 1972), įsipareigojimas organizacijai „Organizacinio įsipareigojimo klausimynu“ (Yousef, 2003). Tyrimo rezultatai parodė, kad profesionalių vairuotojų rizikingas vairavimas nepriklauso nuo jų amžiaus, vairavimo stažo, šeimyninės padėties. Tik nustatyta, kad profesionalūs vairuotojai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą, vairuodami daro daugiau nedidelių apsirikimų kelyje. Profesionalių vairuotojų vertybinės orientacijos (tiek socialinės, tiek egocentrinės) yra susijusios su jų rizikingu vairavimo elgesiu. Kuo labiau profesionalus vairuotojas vertina socialines vertybes, tuo mažiau yra linkęs rizikingai vairuoti (daro mažiau vairavimo reikšmingų klaidų bei tyčinių pažeidimų). Taip pat kuo labiau profesionalus vairuotojas vertina egocentrines vertybes, tuo mažiau rizikingai vairuoja (daro mažiau nedidelių apsirikimų, vairavimo reikšmingų klaidų bei tyčinių pažeidimų). Profesionalių vairuotojų įsipareigojimas organizacijai nėra susijęs su sociodemografiniais veiksniais (amžiumi, išsilavinimu, šeimynine padėtimi, vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose of the survey - to assess the professional drivers' risky driving links with their value orientation and commitment to the organization. The study included 160 professional drivers in Kaunas, Klaipėda, Telšiai, Pasvalys, Kaišiadoriai, Tauragė, Šilutė, Zarasai, Šilalė and Kretinga cities. Risky driving has been studied using Driving Conduct Questionnaire (DBQ), value orientations methodology of Value orientations study by M. M. Rokičius (Rokeach, 1972), commitment to the organization using Organizational commitment questionnaire (Yousef, 2003). The results showed that risky driving of professional drivers is irrespective of their age, driving experience and marital status. Only found that professional drivers who have higher education, they are doing more small oversights on the road than others. Professional drivers value orientations (both social and egocentric) are associated with their risky driving behaviour. The more professional driver maximizes the social values the less he is inclined to risky driving (makes less driving significant errors and intentional violations). The more also a professional driver maximizes the egocentric values, the less risky driving he makes (makes less minor oversights, driving significant errors and intentional violations). Professional drivers’ undertaking the organization is not related to socio-demographic factors (age, education, marital status, driving and seniority). However, the less the driver has committed to a... [to full text]

Autoriai skirtingai analizuoja individo nuotaikos ir reklamos ryšį, sunku lyginti tyrimų rezultatus. Rezultatai prieštarauja vieni kitiems, pastebimi netikslumai, apibrėžiant nuotaikos sąvoką. Ankstyvesniuose tyrimuose yra nagrinėjama, kaip nuotaikos pobūdis (teigiama, neigiama nuotaika) yra susijęs su įsitraukimu į reklamas. Keletas kitų tyrimų analizuoja šį ryšį išsamiau, apžvelgdami individų nuotaikos įsisąmoninimo lygio ryšį su reklama bei kokią įtaką šiam ryšiui turi tiriamųjų lytis. Tai naujas ir mažai tyrinėtas aspektas. Šio tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp individo nuotaikos ir įsitraukimo į televizinę reklamą. Buvo bandoma nustatyti tiriamųjų lyties, nuotaikos pobūdžio, nuotaikos įsąmoninimo lygio, įsitraukimo į televizinę reklamą ir noro pirkti reklamuojamą produktą ryšius. Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu, taikant Denollet (1993) „Bendros nuotaikos skalę“, Swinkels, Giuliano (1995) „Nuotaikos įsisąmoninimo skalę“, Zaichkowsky (1985) „Asmeninio įsitraukimo klausimyną“ bei papildomus klausimus. Tyrime dalyvavo 171 jaunuolis, turintys 18 – 25 metų. Gauti tyrimo rezultatai patvirtino keltas hipotezes. Nustatyta, kad individų teigiama nuotaika yra susijusi su įsitraukimu į televizines reklamas; individų noras pirkti reklamuojamą produktą yra susijęs su jų teigiama nuotaika. Be to individų patiriama nuotaika ir įsitraukimas į televizines reklamas skiriasi vyrų ir moterų grupėse; individų įsitraukimas į televizines reklamas yra susijęs su noru... [toliau žr. visą tekstą] / In prior studies, consumer researchers have treated concept of mood vaguely and arbitrarily. This has resulted in confusion regarding the substance of mood. Also prior studies advertising-related mood research has addressed relation between mood types (positive, negative mood) and involvement in advertisement. And only few authors addressed the dimensions of mood awareness or individual’s gender. This is a new and slightly researched aspect. The main objective of this study was to find links between individual‘s mood and involvement in TV commercial. Specifically mood type, two dimensions off moods awareness, involvement in TV commercial, gender and willing to buy are posited to interact. It was used The Global Mood Scale (GMS) by Denollet (1993), Mood Awareness Scale (MAS) by Swinkels, Giuliano (1995), Personal Involvement Inventory (PII) by Zaichkowsky (1985) and additional questions. In this study participated 171 individuals who were 18 – 25 years old. Data support both hypotheses. There are links between individual’s positive mood and involvement in TV commercial; also there are links between individual’s positive mood and willing to buy advertised product. Also results showed that mood differs by individual’s gender and there are links between involvement in TV commercial and willing to buy advertised product.

Tyrimo tikslas – nustatyti vyresniųjų klasių mokinių lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes ypatumus ir jų sąsajas su alkoholio vartojimu. Tyrime dalyvavo 253 Kauno miesto ir dviejų Jurbarko miesto mokyklų vyresniųjų klasių mokiniai (112 vaikinų ir 141 merginų). Lūkesčiams apie alkoholio vartojimo pasekmes nustatyti buvo naudojamos dvi metodikos: teigiamų ir neigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalės ir laisvųjų asociacijų metodas, kada tiriamųjų buvo prašoma užbaigti sakinį „Gerdama(s) alkoholį aš...“. Alkoholio vartojimo ypatumams įvertinti tiriamiesiems buvo pateikti šie klausimai: kaip jie geria alkoholį ir, ar jie buvo išgėrę tiek alkoholio, jog buvo girti. Tyrimo rezultatai parodė, jog kuo didesni vaikinų ir merginų teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai, tuo daugiau teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes jie išvardina patys. Taip pat vaikinų ir merginų, kurių pirmasis įvardintas lūkestis apie alkoholio vartojimo pasekmes yra teigiamas, teigiamų lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes skalių įverčiai didesni, nei tų, kurių, pirmasis įvardintas lūkestis - neigiamas. Įvertinus alkoholio vartojimo ypatumų ir lūkesčių apie alkoholio vartojimo pasekmes sąsajas buvo nustatyta, jog kuo dažniau vaikinai ir merginos vartoja alkoholį, tuo labiau išreikšti jų teigiami lūkesčiai apie alkoholio vartojimo pasekmes ir tuo daugiau teigiamų lūkesčių jie gali išvardinti. Taip pat kuo daugiau kartų vaikinai ir merginos buvo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study was to examine the features of high school student’s alcohol outcome expectancies and their correlation with student’s alcohol use. The participants of this study were 253 (112 boys and 141 girls) high school students from one Kaunas city and two Jurbarkas city school’s. It was used two methods to evaluate alcohol outcome expectancies: positive and negative alcohol outcome expectancies scales and free association method – participants had to finish the sentence “When I drink alcohol I …”. Also participants had to answer how often they drink alcohol and how many times in their lives they were drunk. Study’s results showed that high school student’s positive alcohol outcome expectancies scale scores correlate with the positive expectancies which they have named themselves. And the positive expectancies scale scores were higher of those students who’s first named alcohol outcome expectancy was positive than those students who’s first named alcohol outcome expectancy negative. Also the results showed that the more often students used alcohol and the more times they were drunk the higher positive alcohol outcome expectancies scale scores they had and the more positive expectancies they could name themselves. Also the more times girls were drunk the higher negative alcohol outcome expectancies scale scores they had.

Tyrimo tikslas: išsiaiškinti, kaip skiriasi įvairių kursų medicinos studentų mirties baimė, laiko suvokimas ir streso įveikos būdai. Tyrime dalyvavo 227 respondentai: 70 ne medikų, 61 - I kurso, 33 - II kurso, 22 - V kurso, 41 - VI kurso LSMU medicinos fakulteto studentai. Tiriamieji pasirinkti atsitiktinės atrankos būdu. Siekiant išsiaiškinti, kaip skiriasi įvairių kursų medicinos studentų mirties baimė, laiko suvokimas ir streso įveikos būdai, pagrindiniu tyrimo metodu pasirinkta anketinė apklausa. Apklausos dalyviams buvo pateikti trys klausimynai: Colett-Lester mirties bei mirimo baimės skalė (angl. The Revised Collet-Lester Fear of Death And Dying Scale – Lester, 1990), skirta išsiaiškinti savo paties ir kitų mirties baimę bei mirties proceso baimę; Šešių faktorių modelis - ZTPI laiko suvokimo skalė (angl. Zimbardo Time Perspective Inventory, 1990) bei profesoriaus G.Valicko ir doktoranto Ž. Grakausko (2006) sudarytas streso įveikos klausimynas: keturių faktorių modelis, skirtas streso įveikos vertinimui atlikti. Klausimynų pildymo laikas vidutiniškai 15 minučių. Darbo uždaviniai: išanalizuoti ir palyginti I -II ir V-VI kursų medicinos studentų mirties baimę, laiko suvokimą bei streso įveikos būdus atskirose merginų ir vaikinų grupėse; bei išanalizuoti ir palyginti medicinos studentų bei apklausoje dalyvavusių atsitiktinės atrankos respondentų (ne medikų) mirties baimę, laiko suvokimą ir streso įveikos būdus. Tyrimo rezultatai parodė, kad I-II kursų medicinos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was to assess the differences in fear of death, time perception and stress coping techniques of the various courses medical students. Analyze needs for medical students to successful learning outcomes. There were questioned 227 people, from whom 70 aren’t medical students, 61 - I course, 33 - II course, 22 - V course and 41 - VI course medical students from faculty of medicine in Lithuanian University of Health Sciences. In case that we want to know how various students can overcome fear of death, time perception and stress coping means, we choose questionnaires form. The subjects were invited to complete questionnaires in 15 minutes. All medical students in the survey took place before and after the lab. All medical students in the survey took place before and after the lab. There was introduce free questionnaires: The Revised Collet-Lester Fear of Death And Dying Scale – (Lester, 1990) which is dedicate to know yourself and other peoples fear of death and dying scale, Zimbardo Time Perspective Inventory (1990) and the stress overcome questionnaire about four factors models which are dedicate to appreciate the fear of death which was done professor’s G. Valickas and the doctors Ž. Grakauskas (2006). The aim of study shows that I-II course students fear of death is not very expressible, they don‘t have any problems with time perception and there is no more effective ways to avoid stress when fourth course students are using. There was doing test how... [to full text]

The thesis presents the research on the experience of aliveness, planned on the basis of the theory of existential-phenomenological psychology and the conception of intersubjectivity. The critical analysis of literature has highlighted several inconsistencies within the concept of the experience of aliveness. The aims of the research were the following: a) to describe the phenomenological structure of the experience of aliveness; b) to reveal the regularities of the attribution of meanings to the experience of aliveness. With reference to the conception of intersubjectivity, six people aged 35-63 were selected to participate in the research, i.e. business managers and patients treated for depression. The unstructured interview method was employed and all research participants were asked the same initial question, “What does it mean for you to feel alive?” The research results were analysed with the help of the Interpretative Phenomenological analysis (IPA) method (according to Jonathan A. Smith). On the basis of the research findings, the following phenomenological definition has been developed: the experience of aliveness is a subjective status of emotional involvement of varying intensity, the main sources of which are the level of physical experience and interpersonal relations. The research has revealed that individual differences of the experience of aliveness are related to the following factors: emotional tension, the level of physical experience, interpersonal... [to full text] / Disertacijoje pristatytas gyvumo išgyvenimo tyrimas, suplanuotas remiantis egzistencine-fenomenologine psichologijos teorija ir intersubjektyvumo koncepcija. Kritinė literatūros analizė išryškino gyvumo išgyvenimo sampratos nenuoseklumus. Tyrimu siekta: a) aprašyti gyvumo išgyvenimo fenomenologinę struktūrą; b) atskleisti reikšmių gyvumo išgyvenimui priskyrimo dėsningumus. Remiantis intersubjektyvumo koncepcija, dalyvauti tyrime buvo atrinkti šeši 35-63 m. asmenys: verslo srityje dirbantys vadovai ir depresija sergantys ligoniai. Buvo atliktas nestruktūruotas interviu su visiems vienodu pradiniu klausimu: „Ką jums reiškia jaustis gyvam/ai?“. Tyrimo duomenys išanalizuoti pasitelkus interepretacinės fenomenologinės analizės metodą (pg. J.A.Smith). Remiantis tyrimo rezultatais buvo suformuluotas šis fenomenologinis apibrėžimas: gyvumo išgyvenimas – tai subjektyvi kintančio intensyvumo emocinio įsitraukimo būsena, kurios pagrindiniai šaltiniai – fizinis patyrimo lygmuo ir tarpasmeniniai santykiai. Tyrimas atskleidė, kad individualūs gyvumo išgyvenimo skirtumai yra susiję su šiais veiksniais: subjekto patiriama emocine įtampa, fiziniu patyrimo lygmeniu, tarpasmeniniais santykiais, laikiškumo išgyvenimu ir gebėjimu suteikti prasmę savo patyrimui. Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad gyvumo išgyvenimas patiriamas optimalios fizinės, socialinės, psichologinės ir dvasinės stimuliacijos paieškos procese.

Tyrimo tikslas: nustatyti statutinių pareigūnų įsitraukimo į darbą, organizacinio pilietiškumo bei subjektyviai vertinamos darbo atlikimo kokybės ryšius bei nustatyti ir palyginti statutinių pareigūnų įsitraukimo į darbą ir organizacinio pilietiškumo prognostinę vertę subjektyviai vertinamai darbo atlikimo kokybei bei atskiriems jos aspektams (darbo užduočių atlikimo kokybei, darbuotojų vaidmens atlikimo kokybei). Tyrime dalyvavo 148 Kauno mieste dirbantys policijos pareigūnai. Buvo apklausti 86 statutiniai pareigūnai vyrai ir 62 statutinės pareigūnės moterys. Statutinių pareigūnų įsitraukimas į darbą buvo matuojamas pritaikyta imčiai ir modifikuota įsitraukimo į darbą skale (Lorance ir Mortimer, 1985). Statutinių pareigūnų organizaciniam pilietiškumui išmatuoti buvo panaudotas faktorizuotas organizacinio pilietiškumo klausimynas (Podsakoff ir MacKenzie, 1989) ir altruizmo, sąžiningumo, kilnumo bei pagarbumo subskalės (faktoriai). Subjektyviai vertinamai darbo atlikimo kokybei išmatuoti buvo naudojamas R. A. Roe, A. Zinovieva, I. L. Dienes ir L. A. Ten Horn (2000) matavimo rinkinys. Šis rinkinys leido išmatuoti statutinių pareigūnų darbo atlikimo kokybę bei atskirus jos aspektus: darbo užduočių atlikimo kokybę, darbuotojų vaidmens atlikimo kokybę. Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant statutinių pareigūnų įsitraukimui į darbą, didėja jų organizacinis pilietiškumas bei tokie jo aspektai kaip altruizmas, sąžiningumas ir pagarbumas bei gerėja subjektyviai vertinama... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research was: to identify the relationship between job invovement of statutory officers, organizational cityzenship and subjective evaluation of the job performance quality and identify, if job involvement and organizational cityzenship of statutory officers were able to predict their subjective evaluation of the job performance quality. The partizipants of the present study were 148 statutory officers ( police officers) from Kaunas (62 females and 86 males were questioned). The job involvement of statutory officers was evaluated with the modified Job Involvement Scale (Lorance ir Mortimer, 1985). The organizational citizenship of statutory officers was evaluated with Organizational Cityzenchip Questionaire (Podsakoff ir MacKenzie, 1989). The factors of organizational citizenship allowed to explore altruism, conscientiousness, sprotsmanship and respectful citizenship of statutory officers. The measurement set by R. A. Roe, A. Zinovieva, I. L. Dienes ir L. A. Ten Horn (2000) was used to research the subjective evaluation of job performance quality in general, task performance quality and in – role performance quality. Major outcomes of the research showed that increasing the statutory officers' involvement in job, increase their organizational citizenship (altruism, conscientiousness, respectful citizenship) and improving the subjective evaluation of job performance quality in general, work tasks performance quality and the in-role performance quality. The... [to full text]