Tyrimo tikslai - įvertinti psichosocialinių stresorių išreikštumą darbuotojų grupėse atsižvelgiant į sociademografinius rodiklius ir nustatyti psichosocialinių stresorių darbe ir psichologinio atsparumo ryšį su darbuotojų sveikatai palankiu elgesiu. Tyrimo metodas - anketinė apklausa. Darbuotojų psichosocialiniams stresoriams nustatyti naudotas ilgasis COPSOQ II (2004-2005) klausimynas. Nustatant darbuotojų psichologinį atsparumą, panaudota dispozicinio psichologinio atsparumo skalė (angl. Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007). Tyrime dalyvavo 151 biuro darbuotojai, kurių amžius yra nuo 23 iki 55 metų. Tyrimo rezultatai atskleidė, jog darbuotojų psichosocialinių stresorių vertinimas skiriasi skirtingose socialinėse demografinėse grupėse: darbuotojai vyrai labiau nei moterys linkę teigti, kad darbe turi dirbti dideliu tempu; vyresni darbuotojai labiau nei jaunesni patiria nesaugumo jausmą dėl darbo vietos, jaučia didesnį darbo-šeimos disbalansą ir konfliktą. Kuo labiau darbuotojai subjektyviai vertina, kad darbo vietoje patiria didelį darbo krūvį, jų darbas reikalauja daug kognityvinių resursų, kuo labiau jie linkę manyti, kad turi slėpti savo emocijas darbo vietoje ir patiria didesni darbo-šeimos vaidmenų pusiausvyros konfliktą, mažiau jaučia savo įtaką darbo vietoje, mažesnes vystymosi galimybes, turi mažesnį darbo prasmės pojūtį, mažiau jaučiasi patenkinti savo atlygiu už darbą, mažiau aiškiai suvokia savo vaidmenį organizacijoje, prasčiau vertina... [toliau žr. visą tekstą] / The aims of the study were to assess the severity of psychosocial stressors employee groups according to sociodemographic indicators and to assess the relationship of psychosocial stressors at work employees‘ hardiness and health-promoting behaviour. Methodological instrument – questionnaire. It was used The Copenhagen Psychosocial questionnaire COPSOQ II (2004-2005) to determine psychosocial stressors of employees. It was used Dispositional Resilience Scale, DRS15-R, Bartone, 2007 to determine psychological resistance of employees. The subjects of the study were 151 of different gender, educational level, age (from 23 to 55), length. The research results have shown that psychosocial stressors of employees is differ in different social demographic groups: man employees are more as women employees tend to suggest an opinion that the rate of work is high: older employees more as young suffer insecurity about working place, feel bigger work-family imbalance and conflict. The more subjective the employees that work at a significant workload, they require a great deal of cognitive resources, the more they tend to believe that they have to hide their emotions in the workplace and are more work-family conflict, less feel their influence in the workplace, lower development opportunities, have lower sense of the meaning of work, the less feel satisfied with their rewards for the work, less understand their role clarity in the organization, value worse the quality of leadership, feel... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti slaugytojų gyvenimo stiliaus (pagal A. Adlerį), požiūrio į mirtį ir su sveikata susijusio elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 201 terapinio, chirurginio ir intensyviosios slaugos profilių slaugytoja, dirbančios Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigose. Anketinės apklausos būdu tirtas slaugytojų gyvenimo stilius, požiūris į mirtį ir su sveikata susijęs elgesy: tabako ir alkoholio vartojimas, mityba ir fizinis aktyvumas. Naudota Kern gyvenimo stiliaus skalė, Colet-Lester požiūrio į mirtį ir mirimą skalė ir klausimai, skirti su sveikata susijusio elgesio vertinimui. Slaugytojų gyvenimo stilius ir požiūris į savo ir kitų mirtį ir mirimo procesą analizuotas lyginant pagal specializacijos profilį, identifikuotos gyvenimo stiliaus ir požiūrio į mirtį sąsajos, įvertinti gyvenimo stiliaus ir požiūrio į mirtį ryšiai su sveikatą sąlygojančio elgesio rodikliais. Tyrimo rezultatai rodo, kad specializacijos profilis neturi įtakos slaugytojų gyvenimo stiliui ir požiūriui į mirtį, tačiau gyvenimo stilius ir požiūris į mirtį yra susiję su slaugytojų sveikatą sąlygojančiu elgesiu. / The aim of the study – to ascertain links between caregivers life style (by Adler), attitudies towards death and health behavior. 201 caregivers from therapeutic, surgical and intensive care units of Šiauliai health care institutions participated in this investigation. The life style of caregivers, the attitudies towards death and health behavior: smoking and alcohol consumption, healthy nutrition and physical activity were assessed by completing the Kern’s life style questionnaire, Colet-Lester fear of death scale and answering to questions about health behavior. The caregivers life style and attitudies towards death were analyzed by comparing by profile of specialization. The links between caregivers life style, attitudies towards death and health behavior have been identifyed. The results showed that the profile of specialization has not influencing towards caregivers life style and attitudies to death and dying but there are links between caregivers life style, attitudies towards death and health behavior.

The encounter with death and death anxiety are quite popular themes, which have been researched in the science of psychology for a long time. On the other hand, the research is criticized for frequent simplification of this phenomenon, lack of deeper analysis and understanding, while the concepts are not always used in an accurate manner. After operationalizing the definition of death anxiety, the concept of finality of life is used in research, which is grounded on unique philosophical position and enables to explore the interested phenomenon in a new way, as well as to look at its experiences in a different manner. The method of grounded theory (GT) was selected for research, which allows exploring the interested phenomenon in a comprehensive manner, identifying its essential points and features, and presenting a theoretical model that explains it. 17 healthy subjects of both genders of 22 – 45 year old and four additional subjects, who expanded the research field, participated in research. 2 in-depth interviews were conducted with each of them, they wrote a diary on the researched theme. The collected data were analyzed, according to the principles of classic GT, and the central component of theory – the core category – striving to live more valuably – was distinguished. It is revealed how this theory solves and explains the main concern – inevitability of death. Substantive categories were also revealed, for example: negotiating reality of life and negotiating changes in... [to full text] / Sandūra su mirtimi bei mirties nerimas psichologijos moksle yra pakankamai populiarios ir seniai tyrinėjamos temos. Kita vertus, tyrinėjimai susilaukia kritikos dėl to, kad dažnai šį reiškinį supaprastina, tyrimams trūksta gilesnės analizės bei supratimo, o sąvokos ne visuomet tiksliai vartojamos. Operacionalizavus mirties nerimo apibrėžimą, šiame tyrime naudojamas gyvenimo baigtinumo terminas, kuris grindžiamas savita filosofine pozicija ir leidžia naujai įvertinti dominantį fenomeną bei kitu kampu pažvelgti į jo patyrimą. Tyrinėjimui pasirinktas grindžiamosios teorijos (GT) metodas, kuris leidžia įvairiapusiškai ištirti dominantį reiškinį, išskirti jo esmines vietas ir savybes bei pateikti jį aiškinantį teorinį konstruktą. Tyrime dalyvavo 17 jaunų ir sveikų 22-45 metų abiejų lyčių tiriamųjų bei keturi papildomi tiriamieji, kurie praplėtė tyrimo lauką. Su kiekvienu jų buvo atlikti 2 giluminiai interviu, jie rašė dienoraštį tyrinėjama tema. Surinkti duomenys buvo analizuojamai pagal klasikinės GT principus ir išskirtas centrinis teorijos komponentas - esminė kategorija – siekis gyventi vertingiau. Atskleidžiama, kiek ši sukurta teorija išsprendžia ir paaiškina pagrindinį rūpestį - mirties neišvengiamumą. Atskleistos ir papildomos kategorijos, kaip: derėjimasis su mirties realybe ir derėjimasis su gyvenimo pokyčiais. Sukurta teorija, pristatoma tiek naratyvų, tiek grafinio paveikslėlio pavidalu, suteikia galimybę geriau suprasti, ką išgyvena jauni suaugusieji, patirdami... [toliau žr. visą tekstą]

Sandūra su mirtimi bei mirties nerimas psichologijos moksle yra pakankamai populiarios ir seniai tyrinėjamos temos. Kita vertus, tyrinėjimai susilaukia kritikos dėl to, kad dažnai šį reiškinį supaprastina, tyrimams trūksta gilesnės analizės bei supratimo, o sąvokos ne visuomet tiksliai vartojamos. Operacionalizavus mirties nerimo apibrėžimą, šiame tyrime naudojamas gyvenimo baigtinumo terminas, kuris grindžiamas savita filosofine pozicija ir leidžia naujai įvertinti dominantį fenomeną bei kitu kampu pažvelgti į jo patyrimą. Tyrinėjimui pasirinktas grindžiamosios teorijos (GT) metodas, kuris leidžia įvairiapusiškai ištirti dominantį reiškinį, išskirti jo esmines vietas ir savybes bei pateikti jį aiškinantį teorinį konstruktą. Tyrime dalyvavo 17 jaunų ir sveikų 22-45 metų abiejų lyčių tiriamųjų bei keturi papildomi tiriamieji, kurie praplėtė tyrimo lauką. Su kiekvienu jų buvo atlikti 2 giluminiai interviu, jie rašė dienoraštį tyrinėjama tema. Surinkti duomenys buvo analizuojamai pagal klasikinės GT principus ir išskirtas centrinis teorijos komponentas - esminė kategorija – siekis gyventi vertingiau. Atskleidžiama, kiek ši sukurta teorija išsprendžia ir paaiškina pagrindinį rūpestį - mirties neišvengiamumą. Atskleistos ir papildomos kategorijos, kaip: derėjimasis su mirties realybe ir derėjimasis su gyvenimo pokyčiais. Sukurta teorija, pristatoma tiek naratyvų, tiek grafinio paveikslėlio pavidalu, suteikia galimybę geriau suprasti, ką išgyvena jauni suaugusieji, patirdami... [toliau žr. visą tekstą] / The encounter with death and death anxiety are quite popular themes, which have been researched in the science of psychology for a long time. On the other hand, the research is criticized for frequent simplification of this phenomenon, lack of deeper analysis and understanding, while the concepts are not always used in an accurate manner. After operationalizing the definition of death anxiety, the concept of finality of life is used in research, which is grounded on unique philosophical position and enables to explore the interested phenomenon in a new way, as well as to look at its experiences in a different manner. The method of grounded theory (GT) was selected for research, which allows exploring the interested phenomenon in a comprehensive manner, identifying its essential points and features, and presenting a theoretical model that explains it. 17 healthy subjects of both genders of 22 – 45 year old and four additional subjects, who expanded the research field, participated in research. 2 in-depth interviews were conducted with each of them, they wrote a diary on the researched theme. The collected data were analyzed, according to the principles of classic GT, and the central component of theory – the core category – striving to live more valuably – was distinguished. It is revealed how this theory solves and explains the main concern – inevitability of death. Substantive categories were also revealed, for example: negotiating reality of life and negotiating changes in... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti reabilitacijos ligoninėje po širdies ir kraujagyslių ligų gydomų pacientų subjektyvios sveikatos sąsajas su gyvenimo prasme ir socialiniu palaikymu sociodemografinių veiksnių kontekste. Eiga. Tyrime dalyvavo 172 tiriamieji (vyrai: n=91 (52,9 %), moterys: n=81 (47,1 %), amžiaus intervalas: 40 – 88 metai (vidurkis 67,9, st.n. 10,954)), LSMUL KK filialo Viršužiglio reabilitacijos ligoninės pacientų, besigydančių šioje ligoninėje po širdies ar kraujagyslių ligų. Tyrimo rezultatai parodė, kad subjektyvi sveikata statistiškai reikšmingai susijusi su psichologiniais veiksniais: gyvenimo prasmingumo turėjimu (p(0,000) < 0,05), sociodemografiniais veiksniais: socialiniu palaikymu (p(0,038) < 0,05), darbiniu statusu (p(0,011) < 0,05). Subjektyvios sveikatos ryšys su kitais veiksniais (gyvenimo prasmės ieškojimu, lytimi, amžiumi, gyvenama vieta, šeimynine padėtimi, išsilavinimu, turimų vaikų skaičiumi, ligos pobūdžiu) statistikai nereikšmingas (p > 0,05). Nustatyta, kad geresnę subjektyvią sveikatą gali lemti tai, jog tiriamasis yra dirbantis, mažiau ieško gyvenimo prasmės ir daugiau jos jau turi (p < 0,05). / The aim of the study was to establish rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients subjective health links to the meaning of life and social support in the context of socio-demographic factors. The subjects of the study were 172 rehabilitation hospital cardiovascular recovery patients (men: n=91 (52,9 %), women: n=81 (47,1 %), age: 40 – 88 years (mean 67,9, st.d. 10,954)). Study was carried out in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics Virsuziglis Hospital of Rehabilitation. The results of the study showed that the subjective health significantly associated with psychological factors: the meaning of life presence (p (0,000) < 0,05), and sociodemographic factors: social support (p (0,038) < 0,05), working status (p (0,011 ) < 0,05). Subjective health link with other factors (meaning of life searching, gender, age, place of residence, marital status, education, number of children, the nature of the disease) is statistical insignificant (p > 0,05). It was found that better subjective health may lead to the fact that the patients are working, less searching the meaning of life and the more they already have (p < 0,05).

The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed. / Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą]

Tikslas – nustatyti iš vadovo gaunamo grįžtamojo ryšio ir paskalų organizacijoje svarbą pardavėjų socializacijai. Socializacijai organizacijoje įvertinti naudotas R. J. Taormina (1994) organizacinės socializacijos inventorius (angl. Organizational Socialization Inventory, OSI). Iš vadovo gaunamam grįžtamajam ryšiui įvertinti, naudota L. A. Steelman, P. E. Levy, A. F. Snell (2004) grįžtamojo ryšio aplinkos skalės (angl., the Feedback Environment Scale) dalis, skirta išmatuoti iš vadovo gaunamo grįžtamojo ryšio vertinimui. Paskaloms organizacijoje vertinti, naudota metodikos, kuri matuoja su organizacija susijusias paskalas, dalis, vertinanti paskalas organizacijoje. Šią metodiką sukūrė G. Jablonskytė ir doc. dr. L. Bukšnytė-Marmienė (2012). Tyrime dalyvavo 330 vienos organizacijos įvairaus lygio pardavėjos. Jų amžius nuo 19 iki 54 metų (vidurkis – 31,33±8,375). Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad pardavėjos, kurios iš vadovo gaunamą grįžtamąjį ryšį suvokia kaip tinkamesnį, paskalas organizacijoje vertina kaip mažiau intensyvias lyginant su tomis pardavėjomis, kurios iš vadovo gaunamą grįžtamąjį ryšį suvokia kaip mažiau tinkamą. Pardavėjų, suvokiančių iš vadovo gaunamą grįžtamąjį ryšį kaip tinkamesnį, socializacija organizacijoje yra sėkmingesnė, lyginant su tomis pardavėjomis, kurios iš vadovo gaunamą grįžtamąjį ryšį suvokia kaip mažiau tinkamą. Pardavėjų, vertinančių paskalas organizacijoje kaip mažiau intensyvias ir intensyvesnes, socializacijos sėkmingumas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this study is to assess the importance of feedback from supervisor and gossip in organization for saleswomen’s socialization. Socialization was assessed by Organizational Socialization Inventory (OSI) (Taormina, 1994). The feedback from supervisor was assessed by the part, of Feedback Environment Scale (Steelman, Levy & Snell, 2004). That part measures the feedback from supervisor. Gossip in organization was assessed by the subscale of inventory which has been created to measure gossip related with organization (Jablonskytė, & Bukšnytė-Marmienė, 2012). This subscale measures gossip in organization. The subjects of the study are 330 saleswomen from one organization. Their age range from 19 to 54 years (mean 31,33±8,375). The results show that saleswomen, who evaluate the feedback from supervisor as more appropriate, evaluate gossip in organization as less intensive comparing to saleswomen, who evaluate the feedback from supervisor as less appropriate. Socialization is more successful for those saleswomen, who evaluate the feedback from supervisor as more appropriate comparing to those saleswomen, who evaluate the feedback from a supervisor as less appropriate. There is no significant difference in success of socialization between saleswomen, who evaluate gossip in organization as less intensive and more intensive. Feedback from supervisor has positive influence on three elements of saleswomen’s socialization: training, coworker support and future prospects. Gossip... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių darbuotojų pasitenkinimo darbu ir ketinimo išeiti iš darbo sąsajas. Tyrime dalyvavo 258 darbuotojai. Jo metu buvo apklausti 125 tiriamieji, neturėję emigracijos patirties, 82 grįžę iš emigracijos ir 51 dirbantis emigracijoje. Dėl imties specifiškumo tyrimas susidėjo iš kelių etapų, kurių metu duomenys buvo renkami su kitomis studentėmis ir Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios ir Teorinės psichologijos katedrų mokslininkais. Dalis anketų buvo pateiktos atspausdintos, o kita dalis įdėtos į internetą. Klausimynus tiriamieji pildė savarankiškai jiems patogiu laiku. Atlikus tyrimą buvo gauti rezultatai, kad emigracijoje dirbantys darbuotojai yra labiau patenkinti savo darbu nei Lietuvoje dirbantys darbuotojai, o grįžę iš migracijos darbuotojai yra mažiau patenkinti savo darbu, palyginti su darbuotojais, neturėjusiais migracijos patirties. Pasitenkinimas darbo aspektais skiriasi trijose migracijos patirties grupėse (emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų). Emigracijoje dirbančių, iš migracijos grįžusių ir niekada nemigravusių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su skirtingais pasitenkinimo darbu aspektais. Emigracijoje dirbančių darbuotojų ketinimas išeiti iš darbo yra susijęs su pasitenkinimu darbo užmokesčiu, karjera, privilegijomis, motyvavimu, darbo pobūdžiu, o Lietuvoje dirbančių darbuotojų – su pasitenkinimu atlyginimu, karjera, vadovavimu, privilegijomis... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research is to evaluate the relationship between job satisfaction and intention to leave job, including employees who work in Lithuania and abroad. 258 employees took part in the research. During it 125 people who did not have emigration experience, 82 people who came back to Lithuania (repatriates) and 51 who are still working abroad (expatriate) were questioned. Due to the specificity of extend, the research was carried out in a several stages. During them the data was collected together with other students as well as scholars of Vytautas Magnus University and General and Theoretical Psychology Departments. One part of the questionnaires was given printed, and the other part was put in the internet. Questionnaires were filled by people independently and at their convenient time. The following are results of this research. Expatriates are more satisfied with their job comparing to employees in Lithuania while repatriates are less satisfied with their job comparing with people who did not emigrated. Satisfaction with job aspects differs in all three groups which have different migration experience (expatriates, repatriates and who have never emigrated). The intention to leave job of expatriates, repatriates and who have never emigrated is related to different aspects of job satisfaction. The expatriates’ intention to leave job is related to satisfaction with pay, promotion, fringe benefits, contingent rewards and the nature of the job while the intention to... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti įsitraukimo į darbą aspektų (pozityviojo įsitraukimo į darbą, negatyviojo įsitraukimo į darbą) ir profesinio pervargimo sąsajas. Tyrime dalyvavo 332 įvairias pareigas užimantys darbuotojai, iš jų 70 vyrų (amžiaus vid.= 42,23; SD = 13,037) ir 259 moterys (amžiaus vid.= 40,26; SD = 11,51), 3 tirti asmenys lyties nenurodė. Pozityvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Utrecht pozityviojo įsitraukimo į darbą klausimyną (Utrecht work engagement scale - UWES; Schaufeli ir Bakker, 2003). Negatyvusis įsitraukimas į darbą buvo matuojamas naudojant Priklausomybės nuo darbo rizikos klausimyną (Work addiction risk test - WART; Robinson, 1999, modifikuota Flowers ir Robinson, 2002). Profesinis pervargimas buvo matuojamas Kopenhagos Profesinio pervargimo klausimynu (Copenhagen Burnout Inventory – CBI; Borritz, Kristensen, 2004). Pagrindiniai tyrimo rezultatai parodė, kad pozityvusis įsitraukimas į darbą, negatyvusis įsitraukimas į darbą ir profesinis pervargimas yra trys atskiri, tačiau tarpusavyje susiję reiškiniai: energingumas (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) susijęs su profesiniu pervargimu, pasinėrimas į darbą (pozityviojo įsitraukimo į darbą komponentas) - su negatyviuoju įsitraukimu į darbą, su klientais susijęs pervargimas (profesinio pervargimo komponentas) – su sutrikusia komunikacija (negatyviojo įsitraukimo į darbą komponentas). Taip pat nustatyta, jog profesinį pervargimą prognozuoja įsitraukimo į darbą aspektai:... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify the relationship among aspects of employee's work involvement and burnout. The participants of the present study were 332 employees of a different work domains (259 females and 70 males). Utrecht work engagement scale - UWES (Schaufeli & Bakker, 2003) was used to measure work engagement. Work addiction risk test – WART (Robinson, 1999; modified by Flowers & Robinson, 2002) was used to measure workaholism. The Copenhagen Burnout Inventory – CBI, (Borritz & Kristensen, 2004) was used to measure burnout. Major research findings showed that work engagement, workaholism and burnout were three distinct, but related concepts: vigor (component of work engagement) was related to burnout; absorption (component of work engagement) was related to workaholism; client - related burnout (component of burnout) was related to impaired communications (component of workaholism). Similarly, it was determined that burnout was predicted by aspects of work involvement: work engagement predicted decreases of burnout; workaholism predicted increases of burnout.

Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]