Darbo tikslas: išsiaiškinti, kokios yra skirtingo stresogeniškumo lygio darbe dirbančių asmenų kontrolės lokuso bei pasitenkinimo darbu sąsajos. Tiriamųjų kontingentas: Tyrime dalyvavo 95 medicinos darbuotojai (specializuoti gydytojai, šeimos gydytojai, medicinos seserys) iš 4 Kauno miesto poliklinikų ir ligoninių bei 106 buhalterijos darbuotojai (buhalteriai, vyriausieji buhalteriai, apskaitininkai) iš įvairių Kauno miesto gamybinių, prekybinių, paslaugas teikiančių įmonių. Tyrimo metodikos: Darbo kontrolės, darbo reikalavimų ir socialinio palaikymo lygiams išmatuoti buvo naudojamas praplėstas Karasek‘o darbo reikalavimų – kontrolės – socialinio palaikymo klausimynas, kontrolės lokusui nustatyti buvo naudojama Rotters kontrolės lokuso skalė, pasitenkinimo darbu lygis buvo matuojamas Spector pasitenkinimo darbu klausimynu. Tyrimo rezultatai: Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą pasitenkinimas darbu yra žemesnis nei mažiau įtemptą darbą dirbančių darbuotojų. Darbuotojų dirbančių labai įtemptą darbą, pasyvų darbą, neįtemptą ir aktyvų darbą bei turinčių aukštą socialinio palaikymo lygį grupėse pasitenkinimas darbu (išskyrus kelias poskales) yra didesnis nei darbuotojų dirbančių skirtingo stresogeniškumo darbą bet turinčių žemą socialinio palaikymo lygį. Darbuotojų, dirbančių labai įtemptą darbą ir turinčių vidinį kontrolės lokusą pasitenkinimas darbu yra aukštesnis nei darbuotojų dirbančių tokį darbą, tačiau turinčių išorinį kontrolės lokusą. Nėra statistiškai reikšmingo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the thesis: to find out what are the different levels of work with different levels of stress locus of control and job satisfaction interfaces. Obtaining contingent: The study included 95 medical staff (specialist doctors, family doctors, nurses) from 4 Kaunas city medical clinics and hospitals and 106 accounting staff (accountants, chief accountants, accountants) from a variety of Kaunas industrial, commercial, service companies. Research Methodology: Job control, working conditions and social support levels were measured using extended Karaseks working conditions - control - social support questionnaire, locus of control was measured using Rotters locus of control scale, job satisfaction levels were measured in Spector job satisfaction questionnaire. The results: Employees working in highly stressful work job satisfaction is lower than the less stressful job workers. Employees working in a very stressful job, the work of a passive, relaxed and active work, and has a high level of social support groups, job satisfaction (with a few sub-scale setting) is higher than the employees working in high stress work but having low social support level. Employees working in a very stressful job and having an internal locus of control, job satisfaction is higher than that of workers employed in a job but with external locus of control. There is no statistically significant difference in level of job satisfaction among employees working in passive work and with... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti kraujospūdžio kitimo ir su sveikata susijusios gyvenimo kokybės sąsajas tarp vyrų ir moterų, kuriems nustatytas padidėjęs kraujospūdis, dalyvavimo profilaktinėse kraujospūdžio reguliavimo grupėse laikotarpiu. Naudota metodika: Gyvenimo kokybės – 100 klausimynas (WHOQOL-100). Profilaktinėse grupėse dalyvavo 110 terapinės apylinkės pacientų. Visus keturis užsiėmimus lankė atitinkamai 80 pacientų. Pacientai buvo prašomi užpildyti GK-100 klausimyną, siekiant nustatyti kraujospūdžio kitimus užsiėmimų metu ir sąsajas su pacientų gyvenimo kokybės ypatumais. Tiriamieji dalyvavo keturiuose vienos valandos užsiėmimuose, kurie vyko kartą per savaitę vakare. Visoms keturioms pacientų grupėms vedami tie patys užsiėmimai taikant modifikuotą progresyvios raumenų relaksacijos metodą, diskusiją gyvenimo būdo keitimo klausimais ir abiejų šių metodų (raumenų relaksacijos ir diskusijos) derinį. Tyrimo rezultatai parodė, jog moterų ir vyrų grupėse statistiškai reikšmingas kraujo spaudimo sumažėjimas stebimas užsiėmimo pabaigoje. Aukštesni statistiškai reikšmingi arterinio kraujo spaudimo rodikliai susiję su vyresnio amžiaus ir žemesnio išsilavinimo rodikliais vyrų ir moterų grupėse. Aukšti statistiškai reikšmingi arterinio kraujo spaudimo rodikliai susiję su blogesne gyvenimo kokybe, o mažesni - su geresne gyvenimo kokybe. / Purpose of the survey is to assess the relations between blood pressure changes and health-related quality of life in men and women with high blood pressure during the period of blood pressure regulation in preventive groups. Methodology used: The Quality of Life - 100 Questionnaire (WHOQOL-100). Preventive groups involved 110 patients in the therapeutic environs. 80 patients attended all four workshops. Patients were asked to fill in WHOQOL-100 questionnaire to determine the associations with health – related quality of life and blood pressure variations in workshops. Patients participated in four one-hour classes, held once a week in the evening. All four groups of patients were involved in workshops using the modified progressive muscle relaxation method, the discussion on the changing of lifestyle and the combination of both of these methods (progressive muscle relaxation and discussion). The study showed that statistically significant decreased blood pressure was observed in men and women groups at the end of each workshop. Higher statistically significant arterial blood pressure was related to the older age and lower level of education in men and women groups. Higher statistically significant arterial blood pressure was related to poorer health – related quality of life, as lower arterial blood pressure was associated with better health – related quality of life.

Siekiant nustatyti iš misijos Afganistane grįžusių karių psichologinę būklę, patiriamus stresogeninius įvykius, kokios stresinės situacijos įtakoja potrauminio streso pasireiškimą, šiame darbe analizuojami jų patirti stresogeniniai įvykiai, potrauminio streso išsivystymas bei grupės sutelktumas. „Karių patiriamo streso klausimynas“, Potrauminio streso Misisipės skalė“, „Grupės sutelktumo“ klausimynais. Apklausta 111 iš misijos Afganistane grįžusių karių. Rezultatai parodė, kad kariams, patyrusiems daugiau stresogeninių įvykių bei blogiau vertinantiems grupės sutelktumą, yra labiau išreikšti potrauminio streso simptomai, nei tiek pat patyrusiems stresogeninių įvykių, bet geriau vertinantiems grupės sutelktumą. Nustatyta, kad nepriklausomai nuo patiriamų stresogeninių įvykių, kariai patiria daugiau potrauminio streso simptomų, esant blogesniam grupės sutelktumui. Tiek aukštojo, tiek neturinčių aukštojo išsilavinimo, tiek vyresnių, tiek jaunesnių ir patyrusių stresogeninių įvykių karių potrauminio streso simptomų išreikštumas nesiskiria. / Aiming to assess the psychological condition of soldiers, who have returned from an international mission in Afghanistan, the incurred stressogenic events, to find out what stressful situations cause post-traumatic stress, the stressogenic events they have experienced as well as development of post-traumatic stress and unit cohesion are the scope of analysis of this paper. 111 soldiers, who had returned from an international mission, were interviewed using the following surveys: Soldiers' Stress Survey, Mississippi Scale for Post-traumatic Stress, Unit Cohesion. The results demonstrated that the soldiers, who had experienced more stressogenic events and evaluated the unit cohesion with a lower grade, had a deeper post-traumatic stress symptoms than those, who had experienced the same number of stressogenic events but gave a better evaluation of the unit cohesion. It has been established that in the event of lower unit cohesion, soldiers experience deeper post-traumatic stress symptoms, regardless of incurred stressogenic events. The depth of post-traumatic stress symptoms did not vary between groups of soldiers having higher education degree and those who did not, as well as between older and younger or the ones, with bigger stressogenic event experience.

The main objective of the doctoral thesis was to analyze the features of one’s vocational path during the time of undergraduate studies. Undergraduate studies can be treated as a pathway of transition from school to the world of work. Therefore, it is especially important to identify what makes vocational choice successful during this period of time. In the study, several psychological success indicators of vocational path choice were distinguished. Moreover, the following factors were analyzed as their possible predictors: internal-cognitive factors (self-efficacy and vocation-related expectations), internal-personality factors (Big Five trait dimensions), external factors (situational-demographic characteristics). The study was conducted in the framework of Social Cognitive Career Theory. 625 undergraduates representing various Lithuanian universities took part in the main study. The results provide a basis for distinguishing the most important factors of vocational path choice during the transition period, i.e., those factors that most strongly relate either to vocational choice success indicators or to the adequacy of its planning. In the discussion, both theoretical implications and practical recommendations are provided. / Disertacijoje nagrinėjami profesinio kelio ypatumai bakalauro pakopos studijų metu – pereinamuoju laikotarpiu tarp mokyklos baigimo ir įėjimo į darbo pasaulį. Darbe buvo siekiama išskirti psichologinius sėkmingo profesinio kelio pasirinkimo rodiklius bei įvertinti, kokie veiksniai jiems turi daugiausiai reikšmės. Remiantis socialine kognityvine karjeros teorija ir pereinamojo laikotarpio tyrimų apžvalga, nagrinėti vidiniai kognityviniai (įvairūs saviveiksmingumo aspektai, profesiniai lūkesčiai), asmenybės (Didžiojo Penketo asmenybės bruožai) ir išoriniai (situaciniai-demografiniai) veiksniai. Tyrime dalyvavo 625 įvairių Lietuvos universitetų bakalauro pakopos, 1–4 kurso studentai. Gauti rezultatai leidžia išskirti svarbiausius vidinius ir išorinius profesinio kelio veiksnius – tuos, kurie pereinamuoju laikotarpiu labiausiai sietini su sėkmingu profesinio kelio pasirinkimu ar adekvačiu jo planavimu. Aptariant tyrimo rezultatus, diskutuojama tiek jų reikšmė teorine prasme, tiek pritaikymo galimybės profesinio orientavimo ir konsultavimo praktikoje.

Tyrimo tikslas - išsiaiškinti sąmoningai save žalojančių ir turinčių savižudiškų tendencijų paauglių sveikatai nepalankaus elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 690 tiriamųjų. Iš jų 379 (54,9 %) vaikinai ir 311 (45,1 %) merginų. 38 (5,5 %) respondentai nurodė sąmoningai save žalojantys, iš jų tik 13 (1,9 %) tiriamųjų išsakė neturintys savižudiškų ketinimų. 86 (12,5 %) paaugliai nurodė turintys savižudiškų ketinimų, iš kurių 61 (8,9 %) respondentas turintis savižudiškų ketinimų, tačiau savęs nežaloja. Tai reiškia, kad 25 (3,6 %) tiriamieji ir sąmoningai save žaloja, ir turi savižudiškų ketinimų. Tiriamųjų amžius nuo 12 iki 19 metų. Tyrimo rezultatai parodė, jog paaugliai yra labiau linkę save žalojant turėti savižudiškų ketinimų, nei tie, kurie savęs nežaloja, tačiau turi savižudiškų ketinimų. Tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų vartoja alkoholinius gėrimus, elgiasi agresyviai ir turėjo ankstyvų lytinių santykių rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. Taip pat galima pastebėti tendencijas, kad tik sąmoningai save žalojantys paaugliai be savižudiškų ketinimų rūko ir vartoja narkotines medžiagas rečiau nei sąmoningai save žalojantys paaugliai turintys savižudiškų ketinimų, tačiau dažniau nei tik savižudiškų ketinimų turintys paaugliai. / The survey has been targeted to find out the peculiarity of adolescents health untoward behavior between non-suicidal self-injury and suicidal tendencies. There were 690 participants in the survey, 379 (54,9 %) boys and 311 (45,1 %) girls. 38 (5,5 %) participants were self-injurers, 13 (1,9 %) of them were non-suicidal self-injurers. 86 (12,5 %) adolescents noted to have suicidal tendencies, 61 (8,9 %) of them noted to have only suicidal tendencies without self-injuring behavior. It means that 25 (3,6 %) respondents self-injure themselves and report suicidal tendencies. The participants age was from 12 to 19 years old. The results showed that adolescents are tend to report suicidal tendencies the same time when they are self-injuring compared to those who does not self-injure and report only suicidal tendencies. Adolescents who experience non-suicidal self-injure, use alcohol, drugs, behave aggressive and have early sexual intercourse more rarely than those who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those, who report only suicidal tendencies. Also there can be noted the tendency, that non-suicidal sel-injurers smoke cigarettes and use drugs more rarely than those adolescents who self-injure and report suicidal tendencies, but more often then those adolescents, who report only suicidal tendencies.

Tyrimo tikslas buvo nustatyti jaunų vairuotojų alkoholio vartojimo, patiriamos įtampos, pablogėjusios nuotaikos ir polinkio rizikingai vairuoti sąsajas. Tyrime dalyvavo 202 Lietuvoje gyvenantys jauni vairuotojai nuo 18 iki 29 metų amžiaus (82 vyrai ir 120 moterų). Tiriamieji pildė vairuotojų elgesio klausimyną (DBQ) polinkiui į rizikingą vairavimą nustatyti, pablogėjusi nuotaika buvo matuojama Zungo depresijos skale (SDS), o patiriama įtampa - subjektyviai suvokto streso skale (PSS), taip pat pateikti socialiniai - demografiniai klausimai. Tyrimo rezultatai parodė, kad polinkis rizikingai vairuoti siejamas su jaunų vairuotojų lyties skirtumais. Vyrai atlieka daugiau tyčinių vairavimo pažeidimų nei moterys, o moterys atlieka daugiau klaidų vairuodamos, tačiau lyties skirtumai nedaro įtakos patekimų į autoavarijas dažnumui. Kuo dažniau jauni vairuotojai vartoja alkoholį, tuo daugiau jie atlieka tyčinių vairavimo pažeidimų ir tuo dažniau patenka į autoavarijas, tačiau jie nedaro daugiau klaidų vairuodami. Jauni vairuotojai, kurie pasižymi didesne pablogėjusia nuotaika, daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu jauni vairuotojai, pasižymintis pablogėjusia nuotaika, atlieka panašų kiekį tyčinių vairavimo pažeidimų bei autoavarijų kaip ir tie, kurių nuotaika yra geresnė. Taip pat nustatyta, kad kuo didesnė jaunų vairuotojų patiriama įtampa, tuo jie daro daugiau klaidų vairuodami. Tuo tarpu didesnė patiriama įtampa nepaveikia jaunų vairuotojų atlikti daugiau tyčinių vairavimo... [toliau žr. visą tekstą] / The research has been targeted to define the correlations between young drivers alcohol use, bad mood, sustained tension and risky driving. The research involved 202 young Lithuanian drivers from 18 till 29 years (82 men, 120 women). Participants had to fill in a questionnaire made up of Drivers Behavior Questionnaire (DBQ) to evaluate risky driving, Zung Self-rating depression scale (SDS) to evaluate bad mood, Perceived Stress Scale (PSS) to evaluate sustained tension and social-demographics questions. The research results showed existing association between risky driving and gender. Men more often than women make driving violations purposely. Driving mistakes are more common for women than for men. Crash involvement has not been associated with gender. The increase of young drivers alcohol use also increases the results of driving violations and involvement in crashes. However, increased alcohol use is not associated with bigger amount of driving mistakes. The greater degree of young drivers bad mood result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of bad mood does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. The greater degree of young drivers sustained tension result, more driving mistakes are made. Whereas, greater degree of sustained tension does not affect higher scores in driving violations and crash involvement. And finally, alcohol use and sustained tension have significant influence on young drivers risky driving, whereas... [to full text]

Darbe buvo siekiama nustatyti paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo sąsajas su šeimos, bendraamžių ir asmeniniais veiksniais. Tyrime dalyvavo 290 dviejų Vilniaus ir keturių Telšių vidurinių bei pagrindinių mokyklų (16 – 18 metų amžiaus) mokinių. Tyrime naudota anketa, kurią sudaro klausimai apie alkoholio ir kitų priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo dažnumą, alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo rizikingumui įvertinti naudojama Knight, Sherritt ir kt. (2002) parengta Crafft skalė. Paauglių priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimo šeimos, bendraamžių ir asmeniniai veiksniai matuojami klausimynu sudarytu, remiantis Hawkins, Catalano (1992) metodikos “Bendruomenės, kurios rūpinasi, jaunimo klausimynas” (angl. Communities That Care Youth Survey) šeimos, bendraamžių ir asmenine skalėmis. Pagal tyrimo rezultatus, paauglių alkoholio nevartojimo arba reto vartojimo galimybę didino mažiau išreikštas aštrių pojūčių siekimas, mažiau išreikštas psichoaktyvias medžiagas vartojančių draugų veiksnys, mažiau išreikštos palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą, iš šeimos veiksnių – mažiau išreikštos tėvų palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Kitų nei alkoholis ir tabakas medžiagų nebandymo galimybę didino mažiau išreikštas aštrių pojūčių siekimas, mažiau išreikštas psichoaktyvias medžiagas vartojančių draugų veiksnys, mažiau išreikštos palankios nuostatos į psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir labiau išreikštas psichoaktyvių medžiagų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess adolescent substance use association with individual, peer, family factor. The subjects of the study were 290 adolescent (age 16-18) from two schools in Vilnius and four schools in Telšiai. Study questionnaire contains questions about alcohol and other substance use frequency. For evaluation of risks of alcohol and other substance use Knight, Sherritt et al. (2002) prepared Crafft scale was used. Adolescent addictive substance use family, peer and individual factors are measured by questionnaire based on Hawkins, Catalan (1992) questionnaire - Communities That Care Youth Survey family, peer and individual scales. According to the results of the research, adolescents no or low alcohol use possibility was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower expression of favourable attitudes towards drug use, from family factors - lower expression of favourable parental attitudes favourable towards drug use. Possibility of not trying other then alcohol and tobacco substances was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower expression of favourable attitudes towards drug use and higher expression of perceived risks of drug use, also by female sex. Non risky alcohol and other substance use possibility was increased by lower expression of sensation seeking, by lower expression of friends’ use of drugs factor, by lower... [to full text]

Šiame darbe atlikto tyrimo tikslas - išanalizuoti vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinio atsparumo ir sveikatai palankaus elgesio sąsajas. Tyrime dalyvavo 173 paaugliai, gyvenantys aštuoniuose vaikų globos namuose visoje Lietuvoje. Tyrime dalyvavo paaugliai nuo 11 iki 18 metų, 90 (52 %) berniukų ir 83 (48 %) mergaitės. Šiam tyrimui atlikti buvo sudarytas 99 klausimų klausimynas. Klausimynas susidėjo iš dviejų dalių. Pirmoji dalis buvo sudaryta remiantis The California Healthy Kids Survey klausimyno 2010 – 2011 metų moduliu B ir skirta ištirti paauglių psichologinio atsparumo ypatumus. Antroji dalis sudaryta remiantis Health Behavior Questionaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) pagrindu. Ja buvo siekiama išsiaiškinti paauglių sveikatai palankaus elgesio ypatumus. Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui, daugėja sveikatai palankaus elgesio. Labiausiai vaikų globos namuose gyvenančių paauglių sveikatai palankus elgesys yra susijęs su namų, draugų, asmenybės apsauginiais veiksniais, o mažiausiai – su mokyklos bei visuomenės apsauginiais veiksniais. Taip pat didėjantis vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologinis atsparumas susijęs su mažėjančiu paauglių rūkymu, alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimu, su geresniu paauglio mitybos dienos režimu bei tuo, ar paaugliui rūpi, kad jo maistas būtų sveikas. Be to, didėjant vaikų globos namuose gyvenančių paauglių psichologiniam atsparumui... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links between psychological resilience and positive health behaviour of adolescence in foster care. The subjects of the study were 173 adolescences, living in eight foster care homes in all Lithuania. Adolescences were from 11 till 18 years old, 90 (52 %) boys and 83 (48 %) girls. Questionnaire of 99 questions was made special for this study. Questionnaire consisted of two parts. First part of questionnaire was made by example of The California Healthy Kids Survey 2010 – 2011, module B. It was intended to explore psychological resilience’s features of adolescences in foster care. Second part of questionnaire was made by example of Health Behaviour Questionnaire (Jessor, Donovan, Costa, 1992) and it was intended to explore positive health behaviour’s features of adolescences in foster care. The results of the study showed that increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with increasing of positive health behaviour. Positive health behaviour of adolescences in foster care, was related with protective factors of home, friends, personality most of all. Positive health behaviour of adolescences in foster care was related with protective factors of school and society least of all. Increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with decreasing consumption of drugs, cigarettes, alcohol. Also increasing of psychological resilience of adolescences in foster care is related with... [to full text]

Tyrimo tikslas – ištirti sąsajas tarp paauglių, sergančių cukriniu diabetu, psichosocialinio prisitaikymo ir tėvų pastangų kontroliuoti savo vaikų ligą. Tyrime dalyvavo 11–16 metų paaugliai, kurie serga cukriniu diabetu ilgiau nei vienerius metus, ir jų tėvai (vienas iš tėvų). Iš viso buvo apklausti 73 paaugliai (36 vaikinai ir 37 merginos) ir 73 jų tėvai (21 vyras ir 52 moterys). Paauglių psichosocialinis prisitaikymas buvo matuojamas R. Goodman Galių ir Sunkumų klausimynu, kurį sudaro 25 teiginiai apie teigiamas ir neigiamas savybes, iš kurių susideda 6 klausimyno skalės: socialumas, hiperaktyvumas, emociniai simptomai, elgesio problemos, problemos su bendraamžiais ir bendra sunkumų skalė. Tėvų ligos kontrolė buvo matuojama L. Gonder-Frederick Hipoglikemijos baimės klausimynu (tėvų versija), kurį sudaro 26 teiginiai apie tėvų, kurių vaikai serga cukriniu diabetu, elgesį, kad išvengtų hipoglikemijos ir nerimavimus, kad jų vaiką gali ištikti hipoglikemija; ir vertinama glikemijos kontrolė, kurią parodo glikuoto hemoglobino koncentracija kraujyje. Tyrimo rezultatai parodė, kad vaikinų ir merginų psichosocialinis prisitaikymas skiriasi. Vaikinų grupėje labiau išreikštas socialumas susijęs su didesnes tėvų hipoglikemijos baime, o labiau išreikštos elgesio problemos susijusios su mažesne tėvų hipoglikemijos baime. Merginų grupėje psichosocialinis prisitaikymas su tėvų hipoglikemijos baime nesusijęs. Vaikinų ir merginų geresnė glikemijos kontrolė susijusi su didesne tėvų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships between psychosocial functioning in youth with type 1 diabetes mellitus, parental fear of hypoglycemia and glycemic control. The subject of the study was 11-16 years-old youths with type 1 diabetes mellitus diagnosed more than 1 year ago and one of their parents. Overall there were 73 youth (36 boys and 37 girls) and 73 their parents (21 men and 52 women). Psychosocial functioning was assessed with Strengths and Difficulties Questionnaire of R. Goodman. It has 25 items about good and bad habits which turn into 6 scales: prosocial, hyperactivity, emotional symptoms, conduct problems, peer problems and total difficulties. Parental fear of hypoglycemia was assessed with Hypoglycemia Fear Survey (patent version) of L. Gonder-Frederick. It has 26 items about parent’s behavior in order to avoid hypoglycemia and worries of child having a low. Glycemic control was evaluated by glycated hemoglobin concentration. The results of the study showed that psychosocial functioning is different in boys and girls. Higher prosocial in boys was related to higher parental fear of hypoglycemia, higher conduct problems was related to lower parental fear of hypoglycemia. No relations were found in girls psychosocial functioning and parental fear of hypoglycemia. Greater glycemic control was related to higher parental fear of hypoglycemia in both boys and girls. Higher hiperaktivity, emotional symptoms, conduct problems and total difficulties in... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti seksualinio elgesio motyvų svarbą studentų rizikingo seksualinio elgesio ir asmenybės bruožų sąsajai. Tyrime dalyvavo 319 Klaipėdos universiteto studentų, iš jų seksualinę patirtį turėjo 241 studentai (75,5 proc.). Tyrime buvo naudojami seksualinio elgesio motyvų, saugaus seksualinio elgesio motyvacijos, seksualinio elgesio klausimai, Didžiojo penketo asmenybės klausimynas ir polinkio rizikuoti klausimynas. Išanalizavus rezultatus nustatyta, jog vyrų seksualinis elgesys rizikingesnis nei moterų. Seksualinę patirtį prognozuoja vyresnis amžius, labiau išreikštas polinkis rizikuoti, labiau išreikšti malonumo motyvai. Taip pat nustatyta, jog didėjant studentų ekstraversijai, mažėjant sutariamumui bei didėjant polinkiui rizikuoti, didėja rizikingas seksualinis elgesys. Sąžiningumas, neurotiškumas, atvirumas patirčiai, impulsyvumas nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Didėjant studentų malonumo, įveikos, savęs pastiprinimo ir partnerio palankumo motyvams bei mažėjant studentų vidinei motyvacijai, rizikingas seksualinis elgesys didėja. Intymumo ir bendraamžių palankumo motyvai nėra susiję su rizikingu seksualiniu elgesiu. Sutariamumo ir rizikingo seksualinio elgesio ryšį prognozuoja didesni intymumo motyvai ir mažesnė vidinė saugaus seksualinio elgesio motyvacija. Sąžiningumo ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja mažesni įveikos/ savęs pastiprinimo motyvai. Polinkio rizikuoti ryšį su rizikingu seksualiniu elgesiu prognozuoja didesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the importance of Sexual Behavior Motives in prediction of between Student‘s Risky Sexual Behavior and Personality Traits. The subjects of the study were 319 student of Klaipeda university. 241 (75,5 percent) of them had sexual experience. In this research motives for sex questionnaire, motivation of safer sexual behavior questionnaire, sexual behavior questions, Big Five Personality questionnaire and Risk Taking Propensity questionnaire were used. The statistic analysis showed that men sexual behavior is riskier than women. Sexual experience predicted elder age, increase risk taking propensity and increase enhancement motives. Statistic analysis also showed that student’s increased risky sexual behavior is related to increase of extraversion and risk taking propensity and decrease of agreeableness. Student’s personality traits: conscientiousness, neuroticism and openness to experience are not related to risky sexual behavior. Student risky sexual behavior increase when student’s enhancement, coping, affirmation, partner approval motives increase and student’s intrinsic motivation decrease. Intimacy and peer approval motives are not related to risky sexual behavior. Correlation of agreeableness and risky sexual behavior is predicted by increase intimacy motives and decrease intrinsic motivation. Correlation of conscientiousness and risky sexual behavior is predicted by decrease coping/ affirmation motives. Correlation of risk taking... [to full text]