Disertaciniame darbe nagrinėjamas suvoktas nusikaltimo aukų teisėjo elgesio teisingumas bei bylinėjimosi proceso teisingumo vertinimų sąsajos su vidiniais (asmenybės bruožais) bei išoriniais veiksniais (teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams). Tyrimas vyko dviem etapais: pirmajame etape buvo ištirta 70 nusikalimo aukų, o antrajame ištyrėme 392 aukštųjų mokyklų studentus. Pirmajame etape, siekiant įvertinti nusikaltimo aukų suvoktą teisingumą ir kitus susidūrimo su teisėsaugos sistema aspektus, buvo sukurta speciali apklausos programa kuri leido įvertinti nusikaltimo aukų dalyvavimo teisme patirtį (buvo vertinami subjektyvūs teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumo vertinimai bei teisėjo elgesio atitikimas procedūrinio teisingumo reikalavimams). Apklausa buvo vykdoma taikant kognityvinio interviu metodą. Antrajame tyrimo etape buvo atliktas kvazieksperimentas (taikytas scenarijų metodas). Visi tiriamieji buvo suskirstyti į tris grupes. Kiekviena tiriamųjų grupė stebėjo vieną iš trijų specialiai parengtų 20 min. trukmės teismo posėdžių inscenizacijų, kurios skyrėsi tik teisėjo elgesio atitikimu procedūrinio teisingumo reikalavimams. Po to buvo vertinamas tiriamųjų suvoktas teisėjo elgesio ir jo priimto sprendimo teisingumas, taip pat jų asmenybės bruožai (taikėme Neo Pi-R klausimyną). Atliktas tyrimas atskleidė, kad nusikaltimo aukos dažniau vertina teisėjo elgesį ir priimtą sprendimą kaip teisingą (nei neteisingą). Kartu buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / Dissertational research was aimed at investigation of crime victims’ perceived fairness of judge’s behavior, the relationship between litigation process fairness and internal (personality traits) and external (congruence of judge’s behavior with procedural justice requirements) factors. The study was conducted in two stages: the participants of the first stage were 70 crime victims, the participants of the second stage were 392 university students. During the first stage in order to assess perceived fairness of crime victims, special interview program (based on cognitive interview method) was developed (perceived fairness of judge’s behavior, decision and judge’s behavior congruence with procedural justice judgments were assessed). During the second stage of the study quasi-experiment based on scenario method was conducted. The participants were divided to three groups. Each group was shown one of three 20-minute movies depicting trial process. The scenarios of the movies differed only in judge‘s behavior compliance with procedural justice requirements (totally complied, formally complied and did not comply). Afterwards the participants’ perceived fairness of judge‘s behavior, decision and personality traits were measured (Neo-Pi-R was used). The findings of the study suggest that crime victims perceive judge’s behavior and decision more frequently as fair (than unfair). It was also found that judge‘s behavior congruence with procedural justice requirements has a different... [to full text]

Šio darbo tikslas buvo atskleisti skirtingo pobūdžio stimulais iššaukto Barnumo efekto sąsajas su asmenybės bruožais ir pasitikėjimu psichologiniu testavimu. Atlikti du tyrimai. Pirmu tyrimu aiškintasis „Jūsų NEO išvados“ teiginių suvoktas pageidaujamumas bei tinkamumas apibūdinti daugumą žmonių; pagal tai buvo sudaroma stimulinė medžiaga antram tyrimui. Pasirinkta patogioji imtis, apklausti studentai (N=101, amžiaus vidurkis 20 metų, SD=2.91). Tyrime naudoti NEO-FFI asmenybės klausimynai ir iš „Jūsų NEO išvada“ teiginių sudarytos anketos. Antrame tyrime tirtos Barnumo efekto sąsajos su pasitikėjimu psichologiniu testavimu ir asmenybės bruožais, grupėse, kurioms buvo suteikiamos skirtingo pobūdžio asmenybės išvados (tikros, aukšto bazinio validumo, socialiai pageidaujamos ir invertuotos). Pasirinkta patogioji imtis, apklausti studentai (N=243, amžiaus vidurkis 19.54 metų, SD=1.65). Tyrime naudotas NEO PI-R asmenybės klausimynas, trumpa anketa požiūriui į psichologinį testavimą įvertinti bei modifikuotos „Jūsų NEO išvados“. Aptikta, jog skirtingo pobūdžio asmenybės išvadų vertinimai iš esmės nesiskiria, tik invertuotos asmenybės išvados vertinamos kiek prasčiau. Barnumo efektas siejasi su asmenybės bruožais, šios sąsajos skiriasi tarp skirtingas išvadas gavusių asmenų grupių. Pasitikėjimas psichologiniu testavimu neturi įtakos Barnumo efektui, tačiau Barnumo efektas gali šiek tiek pagerinti pasitikėjimą psichologiniu testavimu. / The aim of this study was to reveal the Barnum effect’s links to personality traits and confidence in personality testing in groups receiving different types of personality feedback. Two studies were carried out. In the first study, we assessed the perceived social desirability and generalness of the statements, presented in the “Your NEO Summary” sheet. This study determined the statements that were used in the second study as stimuli. A convenience sample of university students was chosen for the study (N=101, mean age was 20 years, SD=2.91). The NEO-FFI personality questionnaire and a questionnaire, constructed from the “Your NEO Summary” feedback statements were used in this study. In the second study the Barnum effect’s links to personality traits and confidence in personality testing in groups receiving different types of personality feedback were examined. A convenience sample of university students was chosen for the study (N=243, mean age was 19.54 years, SD=1.65). In this study the NEO PI-R personality questionnaire, a short form for assessing confidence in psychological testing and a modified “Your NEO Summary” sheet were used. There were no differences in perceived accuracy of real, general, or socially desirable personality feedback, only inverted personality feedback was perceived as less accurate than the other three types of feedback. It was found that the Barnum effect is linked to personality traits and these links differ between different groups that... [to full text]

Tyrimo tikslas – įvertinti vyresnio amžiaus darbuotojų suvokiamą organizacinį teisingumą ir organizacinį įsipareigojimą, atsižvelgiant į darbuotojų stažą, bei nustatyti vyresnių darbuotojų suvokiamo organizacinio teisingumo ir įsipareigojimo organizacijai ryšį. Tyrime dalyvavo 285 vyresnio amžiaus Lietuvos privačių gamybinių įmonių darbuotojai. Darbuotojų amžius pasiskirstė nuo 45 iki 70 metų. Amžiaus vidurkis – 53 metai. 45% tiriamųjų – moterys, 55% tiriamųjų - vyrai. 219 tiriamųjų dirba nevadovaujančio pobūdžio darbą, o 62 - vadovaujančio pobūdžio darbą. Organizaciniam įsipareigojimui matuoti naudota N. J. Allen ir J. P. Meyer (2003) organizacinio įsipareigojimo klausimyno patikslinta versija. Suvokiamam organizaciniam teisingumui matuoti naudota R. Hodson, S. Creighton, C. S. Jamison, C. S. Rieble ir S. Welsh (1994) suvokiamo organizacinio neteisingumo skalė. Tyrimo rezultatai parodė, kad vyresnio amžiaus darbuotojai, turintys didelį darbo stažą, pasižymi stipresniu organizaciniu įsipareigojimu, nei turinys mažą darbo stažą. Vyresni darbuotojai, atsižvelgiant į jų darbo stažą pareigose, organizacijoje ir bendrą darbo stažą, pasižymi stipriausiu emociniu ir silpniausiu normatyviniu įsipareigojimu. Vyresni darbuotojai, turintys didesnį darbo stažą organizacijoje, pasižymi silpnesniu suvokiamu organizaciniu teisingumu, nei turintys mažesnį darbo stažą organizacijoje. Vyresnių darbuotojų, turinčių mažą darbo stažą organizacijoje, vidutinį darbo stažą pareigose ir... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess older employees’ perceived organizational justice and organizational commitment considering tenure and determine links among them. The subjects of the study were 285 older Lithuanian employees from private industrial organizations. Age of employees varied between 45 and 70 (mean age was 53 years). 45 percent of them were woman, 55 percent were man. 219 respondents work managerial type of job. Organizational commitment scale by N. J. Allen ir J. P. Meyer (2003) was used to measure organizational commitment. Perceived organizational justice was measured using R. Hodson, S. Creighton, C. S. Jamison, C. S. Rieble ir S. Welsh (1994) perceived organizational injustice scale. The results of the study showed that older employees with longer work tenure are strongly committed to the organization than employees with less tenure. Older employees have the strongest emotional commitment and weakest normative commitment depending on their work tenure. Older employees with longer work tenure in organization have a weakest perceived organizational justice, than employees with less tenure. Weak organizational perceived justice reduced organizational commitment older workers with fewer years of work tenure in the organization and medium work time tenure in the position and in the organization. Perceived organizational justice strongest influences the organizational commitment and continuous commitment to reduction in the rate of older employees with fewer... [to full text]

Tyrimo tikslas- ištirti pardavimų sektoriuje dirbančių asmenų emocinį intelektą, patiriamą stresą ir subjektyviai vertinamą darbo atlikimą, surasti šių konstruktų tarpusavio sąsajas, bei sąsajas su sociodemografiniais rodikliais. Tyrime dalyvavo 252 respondentai (237 moterys ir 15 vyrų). Respondentų amžius svyravo nuo 19 iki 59 metų.Tiriamųjų darbo stažas pardavėjo pareigose svyravo nuo 0 iki 32 metų. Tyrime naudotos metodikos: Psichologinės įtampos vertinimo klausimynas(Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool; S. Palmer, C. Cooper, 2007); Emocijų įvertinimo skalė (The Assesing Emotions Scale; Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N., 2009) ir Darbo efektyvumo skalė (Job performance scale Dubinsky, Mattson, 1979). Tyrimo rezultatai parodė, kad moterys, turinčios mažesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose geriau valdo kitų asmenų emocijas nei tos moterys, kurios yra išdirbusios pardavėjo pareigose daugiau nei dveji metai. Moterys, kurių amžius yra virš 30 metų subjektyviai efektyviau atlieka savo darbą nei tos moterys, kurių amžius yra nuo 19 iki 30 metų. Moterys, turinčios didesnį nei dviejų metų darbo stažą pardavėjo pareigose, patiria mažiau streso darbo vietoje nei tos moterys, kurių darbo stažas pardavėjo pareigose yra iki dviejų metų. Didėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, emociniam intelektui, mažėja jų patiriamas stresas darbo vietoje. Mažėjant moterų, dirbančių pardavimo sektoriuje, darbe patiriamam stresui, didėja jų... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore links among sales sector employees emotional intelligence, subjective assessment of work performance and work-related stress and relationship with sociodemographic characteristics. The study included 252 (237 women and 15 men) residents whose age was from 19 to 59 years old. Residents in sales sector were working from 0 to 32 years. Research methods are: Health and Safety Executive Management Standards Indicator Tool (S. Palmer, C. Cooper (2007), The Assesing Emotions Scale (Schutte N.S., Malouff J.M., Bhullar N. (2009) and Job performance scale (Dubinsky, Mattson (1979). The results of the research showed that women with less than two years sales experience had better control over emotions of others than those with more than two years tenure. Women over 30 years at age perform their jobsubjectively more productive than younger women ( age btetween 19 to 30 years). Women with more than two years sales experience indicated having work-related stress than women with less than two years sales experience. The increase of emotional intelligence was related to the decrease of their eork-related stress. Decrease of work-related stress was relatedto the increase of their subjective assesement of work performance. The increase of emotional intelligence scores was realated to the increase of subjective job performance. Also emotional intelligence performs as a mediator between work-related stress and subjective work performance. In this way it... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti neįgalių asmenų motyvacijos dirbti, socialinio saviveiksmingumo ir savęs vertinimo sąsajas profesinės reabilitacijos procese. Tyrime dalyvavo 206 tiriamieji. Tyrime dalyvavo 122 moterys ir 84 vyrai. Dalyvavusių tyrime negalią turinčių asmenų amžiaus vidurkis - 41,33 metų. Jauniausias tyrime dalyvavęs asmuo buvo 19 metų, o vyriausias – 64 metų amžiaus. Respondentai buvo neįgalieji, kurie dalyvavo profesinės reabilitacijos procese arba lankė neįgaliųjų dienos užimtumo centrus. Apklausa buvo atliekama Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Tauragėje. Dalyviai, kurie nedalyvavo profesinės reabilitacijos procese buvo apklausiami tik tuose neįgaliųjų dienos užimtumo centruose, kuriuose buvo teikiama ir profesinės reabilitacijos paslauga žmonėms su negalia. Ieškant tiriamųjų buvo bendradarbiaujama su organizacijomis teikiančiomis profesinės reabilitacijos ir dienos užimtumo paslaugas žmonėms su negalia. Tyrime naudotą anketą sudarė demografiniai klausimai ir trys metodikos. Pirmoji metodika matavo motyvaciją dirbti. Klausimai apie motyvaciją dirbti ir dalyvauti profesinės reabilitacijos procese buvo sudarytas šio darbo autorės ir darbo vadovės, remiantis literatūros analize, išskiriant esminius motyvacijos dirbti aspektus. Antroji matavo savęs vertinimą, kurį matuoti buvo pasirinkta Rozenbergo savęs vertinimo skalė (Rosenberg Self – Esteem Scale). Trečioji skalė matavo saviveiksmingumą, kuriam matuoti buvo pasirinkta M. Sherer, J. E. Maddux, B... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this research was to identify relationships between disabled people motivation to work, social self-efficacy and self- assessment in vocational rehabilitation process. The study involved 206 subjects. The study included 122 women and 84 men. Participated in the study, people with disabilities average age – 41,33 years. The youngest person involved in the study was 19 years old and the oldest - 64 years of age. The respondents were people with disabilities who participated in vocational rehabilitation of persons with disabilities or attended day care centers. The survey was carried out in Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Šiauliai and Tauragė. Participants who did not participate in the vocational rehabilitation process has been questioned only in the disabled day care centers, where there were also a vocational rehabilitation service for people with disabilities. Finding subjects was cooperating with organizations that provide vocational rehabilitation services and day care for people with disabilities. The study used questionnaire consisted of demographic questions and three methodological instruments. The first method measured motivation to work. Questions about motivation and participation in vocational rehabilitation was made by the author of this study and scientific adviser, highlighting the key aspects of motivation to work. The second method measured self-evaluation by Rosenberg Self - Esteem Scale. The third scale measured social self – efficacy by M. Sherer , JE... [to full text]

The aims of the dissertation were to assess: the psychological peculiarities of Lithuanian Afghanistan war veterans; the risk factors and the intensity of risk factors relations with posttraumatic reactions. A sample of 268 Lithuanian men who served in the Soviet Army in 1979–1989 was investigated on the average 17 years after the service: 174 men – study group and 94 – comparison group. The questionnaire was completed focusing on life-threatening experience, posttraumatic stress reactions, and mediating variables – social support, adaptation, sense of coherence, consumption of alcohol and drugs (HTQ, TSC-35, CSS, SOC13, structured and open questions). Lithuanian Afghanistan war veterans have more long-term psychological after-effects than the comparison group. Lithuanian Afghanistan war veterans experienced significantly more service-related and non-service-related traumatic events and conditions. Their adaptation after the service and nowadays were poorer and alcohol consumption is far more hazardous than in the comparison. Sense of coherence, adaptation after the service, violent assault, loss of the family member and alcohol consumption nowadays predict PTSD. The model of Afghanistan war veterans’ psychological after-effects is presented and discussed. / Tyrimo tikslai buvo nustatyti: 1) kokie psichologiniai ypatumai būdingi Lietuvos Afganistano karo veteranams; 2) veiksnius, susijusius su vyrų dalyvavusių Afganistano kare potrauminės simptomatikos išreikštumu ir įvertinti tų veiksnių sąsajų su potraumine simptomatika stiprumą. Tyrimo dalyviai – 268 Lietuvos vyrai atlikę privalomąją karo tarnybą Sovietų armijoje 1979-1989 metais. Tiriamoji grupė – 174 vyrai tranavę Afganistano-Sovietų Sąjungos kare, palyginamoji grupė – 94 vyrai tarnavę SSRS teritorijoje, kur karo veiksmų nebuvo. Jie buvo apklausti vidutiniškai 17 metų po sugrįžimo iš tarnybos. Klausimyną sudarė Harvardo traumos klausimynas, Traumos simptomų klausimynas, Paramos krizėje skalė, Vidinės darnos skalė ir struktūruoti bei atviri klausimai apie trauminį patyrimą, potraumines pasekmes bei tarpinius kintamuosius – prisitaikymą, socialinę paramą, vidinę darną bei alkoholio ir narkotikų vartojimą. Lietuvos Afganistano karo veteranų ilgalaikiai potrauminiai padariniai yra sunkesni, nei palyginamosios grupės. Lietuvos Afganistano karo veteranų traumininė patirtis, susijusi su tarnyba ir viso gyvenimo yra sunkesnė, adaptacija iš karto po tarnybos ir dabartiniu metu prastene bei jiems labiau būdingas žalingas alkoholio vartojimas dabartiniu metu, nei palyginamosios grupės vyrams. Potrauminio streso sutrikimo pasireiškimą geriausiai prognozavo vidinė darna, prisitaikymas po tarnybos, patirtas smurtinis užpuolimas, šeimos nario netektis ir alkoholio vartojimas dabartiniu... [toliau žr. visą tekstą]

Made available in DSpace on 2012-05-07T14:48:02Z (GMT). No. of bitstreams: 2 license.txt: 1748 bytes, checksum: 8a4605be74aa9ea9d79846c1fba20a33 (MD5) 000041.pdf: 1315688 bytes, checksum: 36ebc2fd81888c152dc7b733b8df1395 (MD5) Previous issue date: 2009 / No presente trabalho investigamos o processo de expansão e legitimação social do diagnóstico do Transtorno do Déficit de Atenção e Hiperatividade (TDAH) no Brasil. Para tanto, analisamos publicações científicas brasileiras sobre comportamentos de desadaptação escolar, bem como um conjunto de materiais que se destina à divulgação do TDAH disponíveis no site da Associação Brasileira do Déficit de Atenção (ABDA), de forma a circunscrever o debate voltado para o estabelecimento deste conceito nosológico. Procuramos mapear o processo recente de biologização da compreensão dos comportamentos humanos no Brasil e como as diferentes concepções, quer organicistas ou não, se opõem ou se conectam na construção da entidade TDAH. A investigação desses discursos múltiplos objetivou discutir como se constitui, a partir de um modelo científico e do empenho em torná-lo hegemônico, uma conceituação nosológica para as condutas de desadaptação infantis, tendo em vista a interface que ela mobiliza entre os campos da saúde e da educação. Finalmente, articulamos a expansão do transtorno no Brasil e no mundo a aspectos sóciohistóricos mais amplos, como a crescente biologização e objetivação da compreensão dos comportamentos humanos; a cientificização da vida cotidiana; a perda de poder simbólico da psicanálise no Brasil a elas relacionadas; os deslocamentos contemporâneos nas fronteiras entre o normal e o patológico; a eficácia de um medicamento na melhoria da adaptação social e educacional dos indivíduos; e o ideal descontrole das incertezas futuras.

The present research examines the relationships between happiness and variables of gender, age and marital status as well as the degrees of happiness most frequently experienced by people. The sample was constituted by 163 males and females, between the ages of 20 and 60 years, single and married, and from middle class strata. They were administered the Scale of Satisfaction with Life, developed by Diener, with and added item to measure the degrees of happiness. There is no significan! statistically difference between genders; according to age the only significan contras! was between 30 and 50 years, with the notation that the highest means corresponded to ages 50 and 60 years old; married people were found to be happier than single ones. In general, the majority reported feeling happy, the other degrees contained very few frecuencies. / Se examinaron las presuntas relaciones entre felicidad, género, edad y estado conyugal; asimismo, se determinaron los niveles de felicidad que con mayor frecuencia experimentan las personas.Se trabajó con 163 sujetos de clase media, solteros y casados, de 20 a 60 años, quienes absolvieron la Escala de Satisfacción con la Vida de Diener más un ítem que indagó los niveles de felicidad.Los resultados señalan que no existen diferencias significativas entre las puntuaciones medias de felicidad de varones y mujeres. Según la edad, el único contraste significativo se encontró entre 30 y 50 años y las medias más elevadas correspondieron a los 50 y 60 años.Se halló que las personas casadas son más felices que las solteras. Finalmente, el mayor número de sujetos reportó sentirse feliz y los demás niveles agruparon muy pocas frecuencias.

Subjektyvių seksualumo išgyvenimų paauglystėje analizė nėra dažna tema psichologinių tyrimų lauke. Tačiau tai nereiškia, kad turėtume sutikti su paplitusia, tačiau mokslinę žiūrą ribojančia perspektyva, seksualumą tapatinančia tik su seksualine elgsena. Šioje disertacijoje atsisakoma išankstinių nuostatų paauglių seksualumą vertinti tik kaip problematišką ir rizikingą reiškinį. Kaip heteroseksualios mergaitės išgyvena savo seksualumą viduriniosios paauglystės laikotarpiu (14-17m.)? Kaip jų seksualumas atsiskleidžia kasdienybėje? Atsakymams atrasti šiame tyrime pasitelkta kokybinio tęstinio tyrimo strategija ir interpretacinės fenomenologinės analizės metodas. 9 tyrimo dalyvių interviu medžiaga atskleidė, jog 14 -15 m. amžiuje seksualumo patirtis galima struktūruoti kaip keturias metatemas: fizinio seksualumo atpažinimą; seksualios Aš fragmentiškumą; seksualumo patyrimą kaip santykio Aš-priešingos lyties KITAS, dalį; buvimo seksualia, bet ne „pasileidusia“: naujo tapatumo paieškas. Disertacijoje formuluojama žvilgsnio situacijos koncepcija, aiškinanti seksualios Aš įsisąmoninimą. Pristatomas nuoseklus buvimą ir tapsmą seksualia paaugle iliustruojantis atvejis. / The experience of sexuality in adolescence is not a frequent research object in the field of psychological inquiry. However, it does not mean that we must accept the narrow identification of sexuality with the sexual behavior. The discourse of this thesis denies the prejudices to see adolescent sexuality as the problematic and risky phenomenon only. How the girls undergo their experience of sexuality in mid-adolescence (age 14-17)? The novel strategy of the developmental longitudinal qualitative research and the method of interpretative phenomenological analysis were selected to answer this question. The findings of nine girls (age of 14-15) interview revealed that sexual experience can be structured as four meta-themes: a) recognition of physical sexuality; b) a fragmented sexual Self; c) sexual experience as a part of intersubjective relation between SELF and the opposite sex OTHER; d) a dilemma of being sexual, but not „promiscuous“: search for a new identity. The material provides new data on the first conscious sexual experiences, conceptualized as a gaze situation. The processes of being and becoming a sexual person are uncovered through the coherent case study.

Tyrimo tikslas – įvertinti pozityvią ir negatyvią darbo ir šeimos vaidmenų sąveiką bei jos ryšius su pasitenkinimu darbu ir vertybinėmis orientacijomis. Tyrime dalyvavo 208 tiriamieji iš Kauno, Vilniaus ir Prienų miestų bei rajonų organizacijų. Visi tiriamieji turėjo sutuoktinį/-ę (partnerį/-ę) ir/arba vaikų. Darbo ir šeimos vaidmenų sąveika buvo tiriama „Darbo-namų sąveikos klausimynu“ (SWING), pasitenkinimas darbu vertintas P.E. Spector „Pasitenkinimo darbu klausimynu“ (JSS), o vertybinės orientacijos - Rokičiaus „Vertybinių orientacijų tyrimo“ metodika. Tyrimo rezultatai parodė, kad darbo ir šeimos vaidmenų sąveika yra susijusi su pasitenkinimu darbu. Kuo dažniau patiriamas darbo ir šeimos vaidmenų konfliktas, tuo mažesnis darbuotojų pasitenkinimas darbu. Pozityvi darbo ir šeimos vaidmenų sąveika yra teigiamai susijusi tik su tam tikrais pasitenkinimo darbu aspektais: bendradarbiais, paaukštinimo galimybėmis, vadovavimu ir darbo pobūdžiu. Darbo ir šeimos vertybinės orientacijos taip pat yra susijusios su darbo ir šeimos vaidmenų sąveika. Kuo individui svarbesnė šeimos vertybinė orientacija, tuo rečiau jis patiria darbo ir šeimos vaidmenų konfliktą. Kuo jam svarbesnė darbo vertybinė orientacija, tuo dažniau jis patiria pozityvią darbo ir šeimos vaidmenų sąveiką. Taip pat buvo analizuojama galima vertybinių orientacijų kaip moderatoriaus įtakata darbo ir šeimos vaidmenų konflikto bei pasitenkinimo darbu ryšiui, tačiau tyrimo rezultatai šios galimybės nepatvirtino. / The aim of the study was to evaluate positive and negative interaction of work and family domains and its’ relations with job satisfaction and value orientations. The subjects of the study were 208 men and women from Kaunas, Vilnius and Prienai towns and districts. All participants were currently working and had a spouse/partner and/or children. Work anf family interaction was measured by „Survey Work-Home Interaction“ (SWING), job satisfaction was evaluated according to Spector‘s „Job Satisfaction Survey“ (JSS) and value orientations were measured using Rokeach‘s „Value Orientations Survey“. Results of the study showed that work and family interaction is related to job satisfaction. The more often work and family conflict is experienced, the lower is emploees’ job satisfaction. Work and family facilitation is related to some aspects of job satisfaction aswell. The more often work and family facilitation is experienced, the higher is satisfaction of coworkers, management, nature of work and promotion possibilities. Value orientations are also related to work and family interaction. The more important is family value orientation to individual, the less work and family conflict is experienced. And the more important is work value orientation, the more work and family facilitation is experienced. Potential moderating effect of value orientatios on relation between work and family interaction and job satisfaction was also investigated but moderating effect was not comfirmed by... [to full text]