Lietuvoje yra nedaug mokslinių tyrimų apie įkalintų asmenų tyčinį savęs žalojimą, susijusį su savižudybės rizika. Užsienio šalių moksliniais tyrimais nustatomos įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo sąsajos su negatyviomis situacijomis ir depresiškumu yra nevienareikšmės. Įkalintų asmenų tyčinio savęs žalojimo atsiradimui gali būti svarbūs stabilesni asmenybiniai veiksniai, kaip kertiniai įsitikinimai. Tyrimo tikslas. Nustatyti patirtų negatyvių situacijų, depresiškumo ir kertinių įsitikinimų (pagal kognityvinę - elgesio teoriją) sąsajas su nuteistų vyrų tyčiniu savęs žalojimu. Tiriamieji. Tyrime savanoriškai dalyvavo 168 nuteisti vyrai, kalintys Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Tiriamųjų amžiaus vidurkis – 29,39 metai. Tyrimo metodai. Duomenys buvo renkami, naudojant: Tyčinio savęs žalojimo skalė – sutrumpinta versija (DSHI-s), Kongityvinės triados skalė (CTI), Depresiškumo skalė (CES-D), Negatyvių situacijų įkalinimo įstaigoje skalė. Taip pat tiriamiesiems buvo pateikiami klausimai apie jų sociodemografinius, kriminogeninius rodiklius bei save žalojantį elgesį praeityje. Tyrimo išvados. Tyčia save žalojusių nuteistų vyrų kertiniai įsitikinimai apie save, pasaulį ir ateitį yra negatyvesni nei savęs nežalojusių nuteistų vyrų. Nuteistų vyrų negatyvesni kertiniai įsitikinimai apie ateitį yra susiję su didesne tyčinio savęs žalojimo tikimybe, atsižvelgus į tyčiniam savęs žalojimui reikšmingus šalutinius veiksnius: tyčinį savęs žalojimą... [toliau žr. visą tekstą] / The number of scientific researches about deliberate self-harm that are associated with the risk of suicide among incarcerated persons is not plentiful. The results of scientific researches in foreign countries about the associations of deliberate self-harm with negative situations and depressiveness among incarcerated persons are not unambiguous. Therefore it might be important more stable personality factors such as core beliefs for the deliberate self- harm of incarcerated persons. Research aim. The aim of the study was to identify the links of experienced negative situations, depressiveness and core beliefs (according to cognitive-behaviour theory) with convicted men’s deliberated self-harm. Research participants. The research included 168 convicted men in Pravieniskes Correction House-Open Prison Colony. The average age of research participants is 29,39. Research methodology. The data was gathered using psychological assessment methods: Deliberate Self-Harm Inventory-short version (DSHI-s), Cognitive Triad Inventory (CTI), The Center for Epidemiologic Studies Depression Scale (CES-D), Negative Situations in Prison Scale. Also was asked about sociodemographic, criminogenic factors and self - harm behaviour in the past. Research conclusions. The convicted men who deliberately self-harmed have more negative core beliefs about themselves, the world and the future than convicted men who do not deliberately self-harmed. The more negative core beliefs about the... [to full text]

Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „karšta“ savireguliacija savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją... [toliau žr. visą tekstą] / Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text]

Self-regulatory abilities have a great significance for a child’s optimal development and so far it is important to explore which of the factors are associated with individual self-regulatory differences. The aim of the doctoral work is to explore the main biological and psychosocial (family environment) factors of self-regulation, which of them account for self-regulatory abilities at the age of four years. The work is conceptualized in the term of the ecological and transactional theory. On the level of dimensions the two-dimension model of hot and cool self-regulation is chosen. The participants of the study were 142 children (71 boy and 71 girls). The data collected on the second or third day after delivery, 3 months, 6 months, 12 months, 18 months, 2 years, 3 years and 4 years is reported. There were two sources of the information about children’s self-regulation at four years: maternal reports and observational measures. Higher hot self-regulation was related to female gender, delivery by emergency Caesarean section, and better maternal emotional state during the 2nd and 3rd years of the child’s life. Higher cool self-regulation was related to greater age, higher parental education, higher child’s reasoning ability, pregnancy planning, and better evaluated quality of a couple’s relationship. Maternal reports of self-regulation were directly predicted by maternal supportive responses and maternal self-efficacy, though the maternal early depression had an indirect effect... [to full text] / Savireguliacijai gebėjimai yra labai svarbūs optimaliai vaiko raidai, todėl svarbu aiškintis, kokie veiksniai yra susiję su individualiais vaiko savireguliacijos skirtumais. Pagrindinis darbo tikslas yra įvertinti pagrindinius vaikų savireguliacijos biologinius ir psichosocialinius (šeimos aplinkos) veiksnius, kurie iš jų geriausiai paaiškina ketverių metų vaikų savireguliacijos gebėjimus. Darbas yra konceptualizuojamas remiantis ekologine ir transakcine teorija. Savireguliacijai tirti dimensijų lygmenyje yra pasirinktas „karštos“ ir „šaltos“ savireguliacijos modelis. Tyrime analizuojami duomenys apie 142 vaikus (71 berniuką ir 71 mergaitę). Empirinė medžiaga buvo renkama 8 tyrimo pjūviais: antrą – trečią dieną po vaiko gimimo, praėjus 3 mėn., 6 mėn., 12 mėn., 18 mėn., 2 metams, 3 metams ir 4 metams po gimimo. Savireguliacijai įvertinti buvo pasitelkti du informacijos šaltiniai: motinos stebėjimu paremti duomenys ir psichologinio testavimo rezultatai. Nustatyta, kad didesnė „karšta“ savireguliacija yra susijusi su tokiais veiksniais: mergaitės lytis, gimimas po skubaus cezario pjūvio ir gera motinos emocinė būsena antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais, o didesnė „šalta“ savireguliacija – su vyresniu vaiko amžiumi, aukštesniu tėvų išsilavinimu, didesniais vaiko samprotavimo gebėjimais, planuotu nėštumu, motinos geriau įvertintais santykiais su sutuoktiniu antraisiais ir trečiaisiais vaiko gyvenimo metais. Motinos įvertintą vaikų savireguliaciją tiesiogiai... [toliau žr. visą tekstą]

Šiuo darbu buvo siekiama ištirti tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe sąsajas su jų pasitenkinimu darbu, saviveiksmingumu darbe, lūkesčiais, susijusiais su jų vaikų išsilavinimu ir profesija, jų vaikų bendrais sunkumais, socialiu elgesiu bei akademiniais pasiekimais. Šiame darbe keliami uždaviniai ištirti: a. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų pasitenkinimo darbu sąsajas, b. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų saviveiksmingumo darbe sąsajas, c. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas, d. tėvų patiriamo kokybinio ir kiekybinio psichologinio nesaugumo darbe ir jų vaikų bendrų sunkumų sąsajas, e. tėvų saviveiksmingumo darbe bei tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, sąsajas su vaikų socialiu elgesiu, f. tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija, tėvų pajamų ir tėvų išsilavinimo sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais, g. vaikų bendrų sunkumų ir vaikų socialaus elgesio sąsajas su vaikų akademiniais pasiekimais. Tyrimo instrumentai – Psichologinio nesaugumo darbe skalė, Tėvų pasitenkinimo darbu skalė, Tėvų saviveiksmingumo darbe skalė, Tėvų lūkesčių, susijusių su vaikų išsilavinimu ir profesija skalė, Galių ir sunkumų klausimynas, Vaikų akademinių pasiekimų skalė. Apklausus 112 respondentų, tyrimo rezultatai parodė, kad: a... [toliau žr. visą tekstą] / This study is aimed to investigate the relationship between parents’ qualitative and quantitative job insecurity, job satisfaction, work-related self-efficacy, expectations for children’s education and occupation and their children’s total difficulties, prosocial behaviour and academic achievement. This thesis aims to explore links between: a. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and job satisfaction, b. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and work-related self-efficacy, c. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their expectations for children’s education and occupation, d. parents’ experienced qualitative and quantitative job insecurity and their children’s total difficulties, e. parents’ work-related self-efficacy, parents’ expectations for children’s education and occupation, and children’s prosocial behaviour, f. parents’ expectations for children’s education and occupation, parents’ income, parents’ education and children’s academic achievement, g. children’s total difficulties, children’s prosocial behaviour and children’s academic achievement. The research instruments used in the study were: Job Insecurity Scale, Parents’ Job Satisfaction Scale, Parents’ Work-related Self-efficacy Scale, Parents’ Expectations for Children’s Education and Occupation Scale, Strengths and Difficulties Questionnaire and Children’s Academic Achievement Scale. 112 respondents (parents)... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti, kokia yra santykių su partneriu ir požiūrio į menopauzę reikšmė moters seksualiniam funkcionavimui menopauzės laikotarpiu. Tyrime dalyvavo 107 partnerį turinčios moterys nuo 45 iki 65 metų amžiaus. Tyrime naudojami R. Rosen ir kolegų (2000) moters seksualinės funkcijos rodiklis, D. P. H. Barelds ir kolegų (2003) olandiškas santykių klausimynas, B. L. Neugarten ir kolegų (1963) požiūrio į menopauzę skalė bei menopauzės simptomų įvertinimo skalė, sukurta Berlyno tyrimų institute „ZEG“ (2013). Tyrimo rezultatai atskleidė, jog moterų požiūris į menopauzę nėra susijęs su seksualinių funkcionavimu, santykiais su partneriu ir menopauzės simptomais, t. y. turinčios tiek teigiamą, tiek neigiamą požiūrį į menopauzę moterys nesiskiria pagal seksualinės funkcijos, santykių su partneriu kokybės ir menopauzės simptomų pasireiškimo lygį. Taip pat nustatyta, kad santykių su partneriu kokybė yra susijusi su moterų seksualiniu funkcionavimu, t. y. moterys, turinčios geresnės kokybės santykius su partneriu, pasižymi geresniu seksualiniu funkcionavimu nei moterys, kurių santykių su partneriu kokybė blogesnė. Be to, pastebėta, kad menopauzės simptomai netiesiogiai susiję su seksualine funkcija per santykius su partneriu, t. y. moterys, kurioms labiau pasireiškia menopauzės simptomai, būdingi žemesnės kokybės santykiai su partneriu nei moterims, kurios menopauzės simptomai pasireiškia silpniau. / The aim of the study is to identify the importance of relationships with the partner and attitude towards menopause to the woman‘s sexual behaviour during the period of menopause.. The subjects of the study were 107 women at the age from 45 to 65, who have partners. The index of woman‘s sexual behaviour, which was presented by R. Rosen and colleagues (2000), the Dutch questionnaire on relationships, which was presented by D. P. H. Barelds and colleagues (2003), the scale of an attitude towards menopause, which was presented by B.L. Neugarten and collegues (1963), and the scale for assessment of symptoms of menopause, which was created by Berlin Institute of Researches „ZEG“ (2013) were used in the study. The results of the study showed that women‘s attitude towards menopause is not related to sexual behaviour, relations with the partner and the symptoms of menopause, i.e. there is no difference between the levels of sexual behaviour, quality of relationships with the partners and the symptoms of menopause of the women with positive or negative attitude towards menopause. It is also found that the quality of relationship with the partner is related to women‘s sexual behaviour , i.e the higher quality of relations with the partners means the better sexual functioning comparing with those women, whose quality of relationships with the partner is worse. Moreover, it is noticed that the symptoms of menopause are indirectly connected with sexual behaviour through relationships... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti, pacientų, patiriančių lėtinį veido skausmą, pykčio išgyvenimo, skausmo įveikos strategijų ir skausmo intensyvumo sąsajas. Tyrime dalyvavo LSMUL Kauno Klinikose gydomi pacientai, sergantys trišakio nervo neuralgija. Tyrime dalyvavo 15 vyrų, 27 moterų, tiriamųjų amžiaus vidurkis – 64,9 metai (SD=12,13). Tyriamieji buvo apklausiami anketavimo būdu. Tiriamų reiškinių įvertinimui naudoti: Skausmo intensyvumo klausimynas (Von Korff ir kt., 1992); Įveikos strategijų klausimynas (Rosenstiel ir Keefe, 1983); Asmenybinio ir būsenos pykčio klausimynas (Spielberger, 1999). Rezultatai parodė, kad padidėjusio aktyvumo strategijos taikymas yra susijęs moterų skausmo intensyvumu. Meldimosi ir tikėjimo bei katastrofizavimo naudojimas yra susijęs su vyrų skausmo intensyvumu. Nenustatytos pykčio sąsajos su pykčio išgyvenimo aspektais: asmenybiniu pykčiu, situaciniu pykčiu bei pykčio išraiškos ir kontrolės indeksu. Vyrų, pykčio išraiškos ir kontrolės indekas yra susijęs su aktyviomis įveikos strategijomis. Moterų, situacinis ir asmenybinis pyktis susijęs su pasyviomis skausmo įveikos strategijomis. Lytis nuspėja pasyvias skausmo įveikos strategijas. Skausmo intensyvumas nuspėja aktyvias skausmo įveikos strategijas. Pacientų patiriamą skausmo intensyvumą nuspėja aktyvių ir pasyvių skausmo įveikos strategijų naudojimas. Vyrams mažesnė tikimybė rinktis pasyvias įveikos strategijas nei moterims. Esant stipriam skausmo intensyvumui, tikimybė naudoti aktyvias skausmo... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess relationships between pain coping strategies, anger and pain intensity among patients suffering from trigeminal neuralgia. The subjects of the study were 15 men and 28 women undergoing treatment in Hospital of Lithuanian University of Health Sciences Kaunas Clinics. General age mean equal to 64,9 (SD=12,13) years. Participants were asked to complete Grading the Severity of Chronic Pain Questionnaire (Von Korff ir kt., 1992), The Coping Strategies Questionnaire (Rosenstiel ir Keefe, 1983) and State-Trait Anger Expression Inventory-2 (Spielberger, 1999). Results indicated that increased activity is related to woman pain intensity. Prayer and faith and catastrofizing are associated with man pain intensity. Findings didn’t provide evidence to support relationships between trait anger, state anger and anger expression and control index. Nevertheless, anger expression and control index of man is associated with active coping strategies. State and trait anger of woman is associated with passive pain coping strategies. Furthermore, there evidence to support that sex predicts passive pain coping strategies. Pain intensity predicts active pain coping strategies. Active and passive pain coping strategies predicts pain intensity. Men are less likely to choose passive coping strategies than woman. With the strong pain intensity probability of the use of active pain coping strategies decreases. With the increasing use of passive coping strategies... [to full text]

Tyrimo tikslas: Nustatyti atrankos proceso ypatumų bei kandidatų asmenybės savybių reikšmę motyvacijos įsidarbinti kitimui. Tyrime dalyvavo 97 atrankos procese dalyvaujantys asmenys (56 moterys ir 41 vyrai). Tiriamieji buvo apklausiami du kartus: prieš atrankos procesą ir po atrankos proceso. Tyrime naudota kandidato motyvaciją įsidarbinti vertinantis klausimynas (Mačiunskaitė, Bukšnytė-Marmienė, 2013), BFI: didžiojo penketo modelio klausimynas (John, Donahue, Kentle, 1991; vertimą į lietuvių kalbą atliko Endriulaitienė, Ševelytė 2009; Markšaitytė, Endriulaitienė, Šeibokaitė, 2009), atrankos proceso ypatumų klausimynas: kandidatų požiūrį į atrankos procese naudojamus metodus vertinantis klausimynas (Steiner, Gilliland, 1996; vertimą į lietuvių kalbą atliko Endriulaitienė, Sudavičiūtė, 2008) ir subjektyvų atrankos proceso trukmės vertinimą nustatantis klausimynas (Mačiunskaitė, Bukšnytė-Marmienė, 2013). Tyrimo rezultatai parodė, kad kandidatų motyvacijos įsidarbinti lygis yra didesnis po atrankos proceso nei prieš atrankos procesą. Motyvacijos įsidarbinti lygis susijęs su subjektyviai vertinama atrankos proceso trukme: ilgesnis atrankos proceso trukmės vertinimas susijęs su aukštesniu motyvacijos įsidarbinti lygiu prieš atrankos procesą ir po atrankos proceso. Atrankos proceso metu naudojamų metodų teisingumo vertinimas susijęs su kandidatų motyvacijos įsidarbinti kitimu: gyvenimo aprašymas, gebėjimų ir darbo pavyzdžio testų metodų vertinimas neprognozuoja motyvacijos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to explore importance of characteristic of the selection process and candidate's personality traits to the motivation to find job variation. The study included 97 persons involved in the selection process (56 women and 41 men). Respondents were interviewed twice before and after the selection process. Research methods are: Questionnaire of candidate's motivation to find job (Mačiunskaitė, Bukšnytė-Marmienė, 2013), BFI: big five inventory (John, Donahue, Kentle, 1991; into lithuanian prepared Endriulaitienė, Ševelytė 2009; Markšaitytė, Endriulaitienė, Šeibokaitė, 2009), charactetistic of the selection process questionnaire: questionnaire of fairness reactions to personnel selection techniques (Steiner, Gilliland, 1996; into lithuanian prepared Endriulaitienė, Sudavičiūtė, 2008) and questionnaire for the subjective selection process duration. The results of the research showed that candidate's motivation to find job level is higher after the selection process than before the selection process. Motivation to find job level is associated with the subjective duration of selection process evaluation: longer duration of the selection process assessment relates to a higher level of motivation to find job before and after the selection process. Methods used in the selection process evaluation of justice is related with motivation to find job variation: CV, skills and work sample test evaluation do not indicate changes of motivation to find job. Job... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventų iniciatyvumo, nuostatų dėl karjeros tikslų, profesinio saviveiksmingumo ir objektyvaus bei subjektyviai suvokiamo karjeros sėkmingumo. Tyrime dalyvavo 121 Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos absolventai (2 vyrai ir 119 moterų), psichologijos bakalauro arba magistro studijas baigę 2004-2012 metais. Iš 370 gavėją pasiekusių elektroninių laiškų, klausimyną užpildė 121 tiriamasis (33 proc.). Asmens iniciatyvumui įvertinti buvo naudojamas Bateman ir Crant (1993) asmens iniciatyvumo klausimynas, nuostatoms dėl karjeros tikslų įvertinti naudojama Mu karjeros tikslų skalė (Creed, Patton, Bartrum, 2002), o profesiniam saviveiksmingumui – Schens, Collani (2010) profesinio saviveiksmingumo klausimynas. Subjektyviai suvokiamas karjeros sėkmingumas buvo matuojamas Grennhaus, Parasuraman ir Wormley (1990) pasitenkinimo karjera klausimynu, o objektyvus karjeros sėkmingumas buvo vertinamas klausimu apie gaunamą atlyginimą. Tyrimo rezultatai parodė, jog labiau iniciatyvūs psichologijos absolventai pasižymi aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų. O aukštesniu profesiniu saviveiksmingumu ir stipresnėmis nuostatomis dėl karjeros tikslų pasižymintys absolventai išreiškia didesnį objektyvų ir subjektyviai suvokiamą karjeros sėkmingumą. Taip pat didesniu objektyviu ir subjektyviai suvokiamu karjeros sėkmingumu pasižymi absolventai išreiškiantys... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the proactivity, career goals settings, occupational selfefficacy links to objective and subjective career success among Vytautas Magnus University graduates of psychology. The subjects of the study were 121 man and women, psychology graduates of Vytautas Magnus University. Respondents were bachelor or master graduates those who finish their studies in 2004 – 2012. Of 370 e-mails with questionnaire witch have reach respondents, 121 participants (33 percent) complete the questionnaire. In order to evaluate proactivity, it was used self-report measure of proactive personality (Bateman, Crant, 1993). To measure attitude towards career goals it was used Mu career goals settings questionnaire (Creed, Patton, Bartrum, 2002). Additionally it was used occupational self-efficacy scale (Schyns, Collani, 2010) and career satisfaction scale (Greenhaus, Parasuraman & Wormley, 1990) which was used to evaluate subjective career success. In order to evaluate objective career success it was used question about respondents’ salary. The results of the study showed that psychology graduates’ higher proactivity are related to higher occupational self-efficacy, stronger career goals settings, bigger objective and subjective career success. Stronger career goals settings and higher occupational self-efficacy are also related to bigger objective and subjective career success. And objective career success are related to subjective career success. The best... [to full text]

Made available in DSpace on 2014-06-11T19:32:56Z (GMT). No. of bitstreams: 0 Previous issue date: 2004-04Bitstream added on 2014-06-13T20:44:21Z : No. of bitstreams: 1 toffolo_rbg_me_ia.pdf: 1927405 bytes, checksum: c4f73e2861b3d35ca9bdedde40c71a0a (MD5) / Universidade Estadual Paulista (UNESP) / As composições do Tipo Paisagem sonora, que se utilizam praticamente de sons ambientais como material principal para a composição, têm gerado amplas discussões no âmbito da música eletroacústica. Tais discussões são presentes tanto em vertentes mais estruturalistas, que não vêm qualquer possibilidade de organização a priori desse tipo de material sonoro, quanto naquelas que se aproximam mais da música concreta, que não concordam com o alto nível de referencialidade sonora empregado nesse tipo de obra por entrar em desacordo com as proposições da escuta reduzida de Pierre Schaeffer. A partir de tal análise, foi possível apresentar algumas possibilidades de organização de sons ambientais em composições do tipo Paisagem Sonora através da comparação dos resultados da análise com as proposições de Wishart (1986) e Emmerson (1986). / The Soundscapes compositions, which use environmental sounds as main material, have generated wide discussions in the scope of electroacustical music. Such quarrels are found in structuralist sources, which do not agree with any possibility of organization a priori to this type of sonorous material, as in those which approach more to concret music, that do not agree with the high level of sounds external references applied in this type of work, because it disagrees with the proposals of the Reduced Listening of Pierre Schaeffer. From such analysis, it was possible to demonstrate some possibilities of organization of environmental sounds in Soundscapes Compositions through the comparision of the results of the analysis with the proposals of Wishart (1986) and Emmerson (1986).

A pesquisa tem como objeto de estudo famílias com crianças com atraso de desenvolvimento neuropsicomotor devido à prematuridade e que estão em atendimento interdisciplinar em equoterapia, abordagem terapêutica que tem como recurso primordial o cavalo e seu ambiente. Ela foi realizada com duas crianças do Núcleo de Equoterapia do Caxangá Golf & Country Club, suas respectivas famílias e profissionais que acompanham as crianças na equoterapia. Os instrumentos utilizados constaram de observação das crianças nas sessões; entrevista com terapeutas da instituição, com os pais e, quando necessário, outros cuidadores. Foi constatada a importância do vínculo da criança com o animal para sua maior participação na terapia e para o investimento familiar, e como este interfere positivamente no andamento da terapia; a importância da interação entre a criança, a equipe e outros praticantes no processo de socialização; a adequação dos estímulos do ambiente equoterápico pela equipe interdisciplinar, bem como as trocas entre ela e a família; o conhecimento da história da criança para compreensão de seu comportamento e eventos familiares; a importância do feedback da criança quanto ao seu desenvolvimento para o sistema familiar permanecer investindo e acreditando. Percebeu-se melhora da criança no aspecto socioafetivo, facilitando e sendo facilitado pelas relações familiares. Portanto, através da pesquisa puderam ser compreendidas as repercussões da equoterapia, bem como seus elementos intervenientes no desenvolvimento socioafetivo da criança com retardo neuropsicomotor por prematuridade / This research has as objective to study families of children that have a delay on neuropsicomotor development due to prematurity and that are frequenting an interdisciplinary therapy called equine therapy, a therapeutical approach that has as primordial source the horse and its environment. It was carried through with two children of the Caxangá Golf & Country Club Nucleus of Equine therapy, its respective families and professionals who accompany the children in the therapeutical process. The instruments used consisted of comments of the children in the sessions; interviews with therapists of the institution, with the parents and, when necessary, with other carers. The importance of the bond of the child with the animal was evidenced by its bigger participation in the therapy and by the family investment, as this intervenes positively to the course of the therapy; the importance of the interaction between the child, the team and other practitioners in the socialization process; the adequacy of the stimulations of the equine therapy environment by the interdisciplinary team, as well as the exchanges between them and the family; the knowledge of the childs family history for understanding its behavior and family events; the importance of the childs feedback as to its development in the family to remain investing and believing. An improvement of the child in the socio-affective aspect was perceived, facilitating and being facilitated by the family relations. Therefore, through the research we understood the repercussions of the equine therapy, as well as its intervening elements in the socioaffective development of the child with neuropsicomotor retardation due to prematurity