Tyrimo tikslas – nustatyti neurotizmo, ekstraversijos, atvirumo patyrimui, sutariamumo ir sąžiningumo bruožų prognostinę vertę muzikos mokytojų faktiniam ir/ar suvokiamam suderinamumui su savo profesija. Tyrime dalyvavo 174 muzikos mokytojai. Tiriamųjų imtį sudarė 110 (63,2%) moterų ir 64 vyrai (36,8%). Tyrimui atlikti buvo naudojamas J. L. Holland Profesinio kryptingumo klausimynas (1996) (angl. Vocational Preference Inventory), Penkių didžiųjų faktorių inventorius (angl. Big Five Inventory) (John et al., 1991), suvokiamam muzikos mokytojų suderinamumui su profesija nustatyti buvo užduodamas klausimas, tiriamųjų prašant įvertinti savo suderinamumą su muzikos mokytojo profesija. Tyrimo rezultatai parodė, kad didėjant muzikos mokytojų faktinio suderinamumo su profesija išreikštumui, didėja ir suvokiamas suderinamumas su savo profesija. Buvo nustatyta, kad atvirumo patyrimui ir sutariamumo bruožai prognozuoja aukštesnio lygio vyrų muzikos mokytojų faktinį suderinamumą su profesija, tačiau ekstraversijos ir sąžiningumo bruožai neturi prognostinės vertės vyrų muzikos mokytojų faktiniam suderinamumui su profesija. Atvirumo patyrimui bruožas prognozuoja aukštesnio lygio moterų muzikos mokytojų faktinį suderinamumą su profesija, tačiau ekstraversijos, sutariamumo ir sąžiningumo bruožai neturi prognostinės vertės moterų muzikos mokytojų faktiniam suderinamumui su profesija. Tyrimo rezultatai taip pat parodė, kad atvirumo patyrimui bruožas prognozuoja aukštesnio lygio muzikos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to identify the predictive value of neuroticism, extraversion, openness to experience, agreeableness and conscientiousness features to music teachers’ actual and/or perceived compatibility with the profession. There were 174 music teachers in the study. Research sample consisted of 110 (63,2%) women and 64 (36,8%) men. The study was carried out using Vocational Preference Inventory (Holland, 1996), Big Five Inventory (John et al., 1991), to establish perceived music teachers‘ compatibility with profession, the participants of the study were asked the question, asking to assess their compatibility with the music teaching profession. The results of the study showed, that if increases expression of the actual music teachers’ compatibility with the profession, increases and perceived music teachers’ compatibility with the profession. It was established, that openness to experience and agreeableness features predict a higher level of male music teachers’ actual compatibility with the profession, but neuroticism, extraversion and conscientiousness features have not predictive value to male music teachers’ actual compatibility with the profession. Openness to experience feature predicts a higher level of female music teachers’ actual compatibility with the profession, but neuroticism, extraversion, agreeableness and conscientiousness features have not predictive value to female music teachers’ actual compatibility with the profession. The results of the... [to full text]

Tyrimo tikslas: įvertinti sociodemografinių charakteristikų bei organizacinių veiksnių sąsajas su darbuotojų seksualinio priekabiavimo supratimu. Tyrime dalyvavo 195 tirimieji: 136 moterys ir 59 vyrai, nuo 17 iki 75 metų amžiaus (amžiaus vidurkis (28,98). Seksualinio priekabiavimo vertinimui buvo naudojama Mccabe, Hardman, (2005) adaptuota, Mazer, Percival (1989) kurta požiurio į seksualinį priekabiavimą skalė (Sexual Harassment Attitude Scale, SHAS), kuri Mccabe, Hardman, (2005) buvo pritaikyta darbuotojams, bei pervadinta darbuotojų požiūrio į seksualinį priekabiavimą skale (Sexual Harassment Attitude Scale for Workers SHASW). Seksualinio priekabiavimo supratimas buvo matuojamas seksualinio priekabiavimo apibrėžimų klausimynu (Sexual Harassment Definitions Questionnaire SHDQ; Foulis, McCabe, 1997). Seksualinio priekabiavimo patirtis buvo vertinama seksualinės patirties klausimynu (Sexual Experience Questionnaire), sukurtu Fitzgerald et al. (1988). Tyrimo rezultatai parodė, jog su seksualinio priekabiavimo supratimu susiję skirtingos aukos – priekabiautojo situacijos: moterysdažniau nei vyrai visas situacijas įvardina kaip seksualinį priekabiavimą. Taip pat dažniau seksualinį priekabiavimą įvardina: su aukštuoju išsilavinimu, išsilavinimu; patyrę seksualinį priekabiavimą; vyresni, dirbantys organizacijose, kuriose dskirtingas lyčių santykis. Su geresniu seksualinio priekabiavimo supratimu nėra susiję darbuotojų: vedybinis statusas, darbo stažas; darbovietės tipas... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess how socio-demographic characteristics and organizational factors are related to employees perception of sexual harassment. 195 subjects participated in the study: 136 of them were women and 59 – men. They age raged from 17 to 75 years (mean age (28.98). Sexual harassment attitude were messured by Mazeros, Percival (1989) created sexual harassment attitude scale, which McCabe, Hardman (2005) was adapted to workers, and renamed Sexual Harassment Attitude Scale for Workers (SHASW). Perception of sexual harassment was measured by Sexual Harassment Definitions Questionnaire (SHDQ, Foula, McCabe, 1997). Sexual harassment experiences were measured by sexual experiences questionnaire (Sexual Experience Questionnaire), which was created by Fitzgerald et al. (1988). The results showed that the perception of sexual harassment related to different victims - harasser situations: women more often than men tend to identifyas sexual harassment in all situations. Sexual harassment are percieved more often when worker was with the higher education, experienced sexual harassment, older workers, working in organizations with diferent gender ratio. Perceptions of sexual harassment are not related workers: marital status, work experience, job type, gender ratio indepartment.

Šio darbo tikslas buvo nustatyti kaip įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su paauglių agresyviu elgesiu bei kaip gimimo eiliškumas siejasi su įsitraukimu į kompiuterinių žaidimų žaidimą ir priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu. Atliktame tyrime dalyvavo 224 10, 11 ir 12 klasių Jurbarko Giedraičio-Giedriaus gimnazijos mokiniai, kurių amžius 16 - 19 m. 14 apklausoje dalyvavusių paauglių yra mergaitės, 75 – berniukai. Kiekvienas tiriamasis turėjo užpildyti po keletą klausimynų: Įsitraukimą į kompiuterinius žaidimus matuojančią skalę ir Buss – Durkee klausimyną paauglio agresyvumo lygiui vertinti. Tiriamųjų buvo paprašyta atsakyti į 116 anketos klausimų. Tyrimo rezultatai parodė, kad didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesne fiziniu agresyviu elgesiu tarp merginų. Fizinis agresyvus elgesys tarp vaikinų nesiskiria skirtingo įsitraukimo į kompiuterinius žaidimus grupėse. Verbalinis agresyvus elgesys vienodai būdingas tiek mažiau įsitraukusiems į kompiuterinius žaidimus paaugliams, tiek ir daugiau įsitraukusiems. T skirtų paaugliams ir M skirtų subrendusiesiems kategorijų kompiuterinių žaidimų žaidimas nesisieja su didesniu paauglių agresyviu elgesiu. Taip pat didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą nesisieja su didesniu priklausomybę sukeliančių medžiagų vartojimu tarp vaikinų. Didesnis įsitraukimas į kompiuterinių žaidimų žaidimą siejasi su didesniu merginų alkoholio ir kitų narkotinių medžiagų vartojimu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this work was to determine how involvement in computer game play is associated with adolescent aggressive behaviour and how birth order refers to the access to computer game play and consumption of addictive substanes. The research was conducted with 224 students from 10, 11 and 12 classes in Jurbarkas Giedraitis - Giedrius High School, aged 16 - 19. There were 14 girls and 75 boys among surveyed teenagers. Each had to answer several questionnaires: involvement in computer games, measuring scale and Buss – Durkee questionnaire to access the level of adolescent aggression. Subjects were asked to answer 116 questions. The results showed that greater involvement in computer game play associated with greater physical agressive behaviour among girls. The physical aggressive behaviour among boys is no different to the involvement of different groups of computer games. Verbal aggressive behaviour is equally inherent for less or more involving in computer games among teenagers.T for teens and M for mature categories, computer games play is not associated with greater aggressive behaviour among teenagers. It is also greater involvement in computer game play is not associated with higher consumption of addictive substance using among boys. Increased involvement in comouter game play is associated with increased female using of alcohol and other drugs. Birth order in the family is not associated with higher consumption of addictive substance using and greater... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti nėščiųjų su gimdymu susijusio saviveiksmingumo, nėštumo nerimo ir sveikatos rodiklių sąsajas. Tyrime dalyvavo 146 Šiaulių rajono gyventojos (moterys), kurioms buvo pateikiamos tyrimo anketos prieš ar per vizitą pas gydytoją. Tiriamosios užtruko apie 20 pildydamos tyrimo anketą. Siekiant įvertinti su gimdymu susijusį saviveiksmingumą, buvo pateikta gimdymo saviveiksmingumo vertinimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo nerimą, buvo pateikta nėštumui specifiško nerimo skalė; siekiant įvertinti nėštumo komplikacijas, buvo pateikta komplikacijų nustatymo skalė; siekiant nustatyti miego kokybę, fizinio aktyvumo lygį ir sveikatai nepalankų elgesį, buvo pateiktos atitinkamos vertinimo skalės. Tyrimo rezultatai parodė, kad nėštumo nerimas didėja, mažėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui. Didėjant su gimdymu susijusiam saviveiksmingumui, nustatytų komplikacijų skaičius mažėja, be to, gimdymo saviveiksmingumas yra mažesnis, jei nustatomos šios nėštumo komplikacijos: ”inkstų ir šlapimo takų infekcija”, “pilvo ir strėnų skausmai”, “pykinimas”, “vėmimas”. Didesnis saviveiksmingumo skalės vidurkis nustatytas toje nėščiųjų imtyje, kurių fizinis aktyvumas darbo (ar kitos dienos veiklos) metu yra didesnis bei toje nėščiųjų imtyje, kurios dažniau atlikdavo įvairius jėgos lavinimo pratimus ištvermės ugdymui. Didėjant su gimdymu susijęs saviveiksmingumui, miego kokybė taip pat didėja. Saviveiksmingumas yra didesnis tų nėščiųjų, kurios nėštumo metu nerūkė... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the associations between pregnancy self-efficacy, pregnancy anxiety and health indexs. The subjects of the study were 146 pregnant women, Šiaulių rajonas residents. They were asked to complete a questionnaire; the completion of it took about 20 min. The participats were asked about various aspects related to pregnancy. In order to evalute pregnancy self-efficacy, pregnancy self-efficay scale was given; in order to esstimate pregnancy anxiety, pregnancy specific anxiety scale was given; in order to eveluate pregnancy complications, questions about specific pregnancy outcomes were asked; in order to esstimate sleep quality, physical activity level and unflavuorable to health behavior, questions about these aspects were given respectively. The results of the study showed that pregnancy specific anxiety declines, when pregnancy self-efficacy enlarges. The increscent of self-efficacy is associated with decline of pregnancy complications. Moreover, lower self-efficacy is associated with these pregnancy complications: „the infection of kidney“, „pelvic pain”, ”nausea” and ”vomiting”. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was identified in the contingent of those pregnant women, whose physical activity leveles were bigger. Futhermore, the increscent of self-efficacy is associated with better sleep quality. Major mean of pregnancy self-efficacy scale was indentified in the contingent of those pregnant women, who didn’t smoke during... [to full text]

Tyrimo tikslas: nustatyti lietuvių, airių ir Airijoje gyvenančių lietuvių sveikatą žalojančio elgesio ypatumus. Tyrime dalyvavo 422 (237 moterys ir 185 vyrai) 18- 65 metų tiriamieji: iš jų 147 lietuviai, 133 airiai ir 142 Airijoje gyvenantys lietuviai. Siekiant nustatyti rūkymo vartojimo intensyvumą, naudota dalis klausimų iš A.Goštauto (1999) mokymo medžiagos sveikatos psichologijos kursui; alkoholio vartojimui tirti paimta PSO Alkoholio vartojimo sutrikimų nustatymo testas (AUDIT); narkotinių medžiagų vartojimui tirti paimta PSO alkoholio, rūkymo ir kitų narkotinių medžiagų vartojimo nustatymo testas (ASSIST V3); nepakankamam fiziniam aktyvumui tirti naudota Tarptautinio fizinio aktyvumo klausimyno trumpoji, lietuviška versija, paimta iš oficialaus International Physical Activity Questionnaire; nesveikos mitybos įpročiams įvertinti paimtas G. Turconi, M. Celsa (2003) mitybos klausimynas (A Dietary Questionnaire on food habits, eating behaviour and nutritional knowledge); rizikingam varavimui įvertinti naudotas J. Reason ir D. Parker (1990) Vairuotojų elgesio klausimynas (Drive Behavior Questionaire). Tyrimo rezultatai parodė, kad Airijoje ir Lietuvoje gyvenantys lietuviai rūko daugiau nei airiai; Airijoje ir Lietuvoje gyvenantys lietuviai bei airiai vartoja alkoholį vienodai vyrų grupėje, Airijoje gyvenančios lietuvės vartoja daugiau alkoholio nei Lietuvoje gyvenančios lietuvės bet mažiau nei airės; Airijoje bei Lietuvoje gyvenantys lietuviai ir airiai pagal narkotinių... [toliau žr. visą tekstą] / The Aim of the Survey: determine specific features of health destructive behaviour of Lithuanians, Irish and Lithuanians living in Ireland. 422 subjects (237 females and 185 males), aged 18- 65, participated in the survey: 147 Lithuanians, 133 Irish and 142 Lithuanians living in Ireland. In order to determine cigarette consumption and smoking intensity, a portion of questions, provided in A.Goštautas teaching material (1999), prepared for health psychology course, has been used; to conduct survey on alcohol consumption, The Alcohol Use Disorders Identification Test (AUDIT), developed by WHO, has been applied; to conduct survey on drug consumption, The Alcohol, Smoking and Substance Involvement Screening Test (ASSIST V3), developed by WHO, has been used; to conduct survey on lack of physical activity, a short Lithuanian version of official International Physical Activity Questionnaire has been used; to assess unhealthy nutrition habits, A Dietary Questionnaire on Food Habits, Eating Behaviour and Nutritional Knowledge by G. Turconi, M. Celsa (2003) has been applied; to assess risky driving behaviour, A Drive Behaviour Questionnaire by J. Reason and D. Parker (1990) has been applied. Survey results have demonstrated that Lithuanians living in Ireland and Lithuania smoke more than Irish; Lithuanians living in Ireland and Lithuania and Irish consume alcohol equally in a group of surveyed males, Lithuanian women living in Ireland consume more alcohol than Lithuanian women living... [to full text]

Disertacijoje tirtas vaizdo analizės metodu pagrįstos, trumpalaikės, nukreiptos į motinos ir kūdikio sąveiką, prieraišumo santykius koreguojančios intervencijos (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) poveikis motinų jautrumui kūdikio signalams bei kūdikių prieraišumo saugumui. Tiriamieji buvo (N = 54) nepakankamai jautrios kūdikio signalams, klinikinių sutrikimų neturinčios, viduriniosios klasės motinos ir kūdikiai. Motinos jautrumas kūdikio signalams buvo vertinamas klasikine Ainsworth skale pagal nufilmuotą motinos ir kūdikio laisvą žaidimą, o kūdikių prieraišumo saugumas vertintas Waters‘o „Prieraišumo Q-rūšiavimo metodika“ (stebint kūdikį ir motiną namuose). Ilgalaikį dalyvavimo korekcijos programoje poveikį vaikų elgesio sunkumams vertinome CBCL metodika. Nustatyta, kad dalyvavimas korekcijos programoje reikšmingai padidino motinų jautrumą kūdikių signalams, net kai buvo kontroliuojamas motinos amžius, išsilavinimas, kasdienis stresas, saviveiksmingumas, kūdikių lytis ir temperamentas. Kūdikių prieraišumo saugumas eksperimentinėje grupėje nepadidėjo, kai eksperimentinės grupės tiriamieji baigė dalyvauti programoje, lyginant su kontroline grupe. Aukštesniu ir žemesniu neigiamu emocionalumu pasižymintys kūdikiai gavo tiek pat naudos iš dalyvavimo programoje. Eksperimentinės, kontrolinės grupių ir pakankamai jautrių motinų vaikai patyrė panašiai tiek pat elgesio sunkumų dviejų metų amžiuje. Disertacijoje analizuojami veiksniai, susiję su motinų... [toliau žr. visą tekstą] / The randomized control trial examined the effects of a short-term, interaction focused and attachment-based video-feedback intervention (VIPP, Juffer, Bakermans-Kranenburg, & Van IJzendoorn, 2008) on mothers’ sensitive responsiveness and infant-mother attachment security in a sample (N = 54) of low sensitive, non-clinical, middle class Lithuanian mothers. Maternal sensitivity was assessed in a free play session with the Ainsworth sensitivity scale, and attachment security was observed using the Attachment Q sort for home observations. The long-term intervention effect on children behavior problems was assessed with CBCL. We found that the intervention mothers indeed significantly improved their sensitive responsiveness through participation in the intervention. VIPP enhanced maternal sensitive responsiveness even when maternal age, educational level, daily hassles, efficacy, infant gender, and infant negative and positive affect were controlled for. However, attachment security in the intervention group infants was not enhanced after the intervention, compared to the control infants, and the infants did not seem to differential susceptible to the increase in maternal sensitivity. Experimental, control groups children and sensitive mothers’ children experienced the same level of behavior problems at two years. Factors associated with maternal sensitivity and children behavior problems were analyzed.

The literature review of doctoral dissertation discusses body image and body image attitudes, reviews psychological theories of body image attitude development, and discusses possible sources and causes of the development of a thin body ideal and body dissatisfaction. It also reviews the research of other authors concerning the relationship of body dissatisfaction to gender, age and some personality traits. Empirical part of the dissertation is focused on the description of a quantitative study, carried out with 419 respondents. The study results were processed using quantitative methods of data analysis. The study discusses the differences of body image attitudes between men and women, the relationship of body image attitudes to age, occupation, marital status, and personality traits, it also discusses the cultural differences of body image attitudes. / Teorinėje darbo dalyje apibrėžiamas kūno vaizdas ir požiūris į savo kūną, apžvelgiamos psichologinės požiūrio į savo kūną formavimosi teorijos, aptariamos priežastys, skatinančios liekno kūno idealų formavimąsi bei nepasitenkinimą savo kūnu, nepasitenkinimo savo kūnu sąsajos su lytimi, amžiumi bei kai kuriomis asmenybės savybėmis, aptariami kitų autorių atlikti tyrimai. Empirinėje dalyje aprašomas atliktas kiekybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 419 studentų. Tyrimo duomenys apdoroti kiekybinės duomenų analizės metodais. Įvertinti vyrų ir moterų požiūrio į savo kūną skirtumai, jo sąsajos su amžiumi, užimtumu, šeimine padėtimi ir asmenybės savybėmis, aptariami kultūriniai požiūrio į savo kūną skirtumai.

Tyrimo tikslas – nustatyti ir palyginti sveikatos kontrolės lokuso, savo ligos suvokimo ir pykčio ryšius hemodialize gydomų ir hemodializei besirengiančiųjų pacientų grupėse. Tyrime dalyvavo 74 hemodialize gydomi ir 53 hemodializei besirengiantieji. Hemodialize gydomi pacientai sudarė 58,3%, o hemodializei besiruošiantieji pacientai 41,7% tiriamųjų. Pacientų amžius svyravo nuo 21 iki 86 metų, amžiaus vidurkis – 59,03.Tyrimas buvo atliekamas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikų nefrologijos skyriuje, Šiaulų dializės centre UAB B. Braun Avitum ir Šiaulių Respublikinės ligoninės nefrologijos skyriuje. Šiame tyrime buvo naudojamas kiekybinis tyrimas, kurio metu buvo pateikta anketa. Ją sudarė: sveikatos kontrolės lokuso klausimynas ( MHLC), ligos suvokimo klausimyno atnaujinta versija ( IPQ – R), klinikinio pykčio klausimynas ( CAS) ir pateikti 5 papildomi klausimai nesusiję su minėtais klausimynais. Tyrimo rezultatai parodė, kad sveikatos kontrolės lokusas, savo ligos suvokimas ir pyktis turi tarpusavio sąsajų. Hemodializei besirengiančių ir hemodialize gydomų pacientų kitų įtakos sveikatos kontrolės lokuso ryšiai su pykčiu ir savo ligos suvokimo dimensijomis priklauso nuo sociodemografinių charakteristikų: amžiaus, lyties, išsilavinimo ir šeiminės padėties. Pagrindinės išvados parodė, kad hemodializei besirengiančių kitų įtakos sveikatos kontrolės lokusas yra susijęs su labiau išreikštu pykčiu ir pozityvesniu... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to find and compare the links between health locus of control, illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups . The study included 74 hemodialysis patients and 53 pre – hemodialysis patients. There were 58,3,% of hemodialysis patients and 41,7% of pre – hemodialysis patients. Age of patients was between 21 and 86, average age - 57,03 years old.The study was carried out in Lithuanian University of Health Sciences nephrology clinic, Šiauliai hemodialysis center UAB “B. Braun Avitum” and Šiauliai hospital nephrology clinic. It was used a quantitative survey – a questionnaire. It consisted of: Multidimensional Health Locus of Control Scale ( MHLC), Illness Perception Questionnaire ( IPQ – R), Clinical Anger Scale ( CAS) and there have been given 5 additional questions unrelated to these questionnaires. The results of search showed links between health locus of control, illness perception and anger. Health locus of control links with illness perception and anger in hemodialysis and pre – hemodialysis groups depended on sex, age, education, family status. The main consclusion demonstraits, that other influence health locus of control have links with much anger and much positive perception of illness according to treatment control dimension, but much negative perception of illness according to personal control, illness coherence and emotional representations dimensions in pre... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas Individualiosios psichologijos teoriniu požiūriu pagrįstos tėvų mokymo programos STEP (angl. Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997) efektyvumas. Mokymo efektyvumo rodikliais pasirinkti auklėjimo stiliaus ir suvokimo apie vaiko elgesį bei tėvų žinių apie auklėjimą pokyčiai. Darbe siekiama išsiaiškinti, ar grupių dalyvių ir vadovų sociodemografinės charakteristikos ir/ ar dalyvavimo STEP programoje veiksniai yra susiję su tėvų mokymo efektyvumu. Taip pat keliama prielaida, kad STEP programos efektyvumui įtakos turi ir grupių dalyvių ir vadovų gyvenimo stilius pagal A. Adler. Empirinėje darbo dalyje pristatomi 2011-2012 m. atlikto trijų etapų tyrimo rezultatai. Apibendrinus tyrimo duomenis nustatyta, kad STEP programa yra efektyvi siekiant suteikti tėvams žinių apie vaiko auklėjimą, skatinant retesnį motinų autoritarinio ir viską leidžiančio auklėjimo stilių naudojimą ir vaiko elgesio kaip mažiau nepriimtino suvokimą. Poveikis išlieka stabilus 3-4 mėn. laikotarpiu. Tyrimo rezultatai parodė, kad motinų amžius, išsilavinimas, gimimo eiliškumas, tikslinio vaiko gimimo eiliškumas ir motinų dalyvavimas su partneriu bei programos namų darbų atlikimo dažnumas yra susiję su STEP programos efektyvumu. Nustatytas ir mokymo efektyvumo motinoms ryšys su grupių vadovų gimimo eiliškumu, vadovų mokymų lygiu ir patirtimi taikant Individualiosios psichologijos principus ir įgyvendinant STEP programą. Rezultatų analizė atskleidė... [toliau žr. visą tekstą] / The doctoral dissertation aimed to evaluate the efficacy of the Adlerian parent education program STEP (Systematic Training for Effective Parenting; Dinkmeyer, McKay, Dinkmeyer, 1997). Changes in parenting style and parental perception of child‘s behavior as well as knowledge on parenting were measured as indicators of education efficacy. The effect of various program participant- and leader-related characteristics and participation in the program factors for these changes were explored. The significance of Adlerian lifestyle dynamics as reflected in lifestyle themes for predicting the education efficacy were also assessed. In the empirical section of the dissertation, the results of the research study with pre-, post-test assessment and follow-up carried out in 2011-2012 are presented. The findings showed that the STEP program is efficacious for increasing knowledge on parenting, decreasing maternal authoritarian and permissive parenting style and maternal perception of the target child’s emotionally charging behavior. The follow-up assessment three to four months later indicated that the changes were stable. The results also indicated that maternal age, education, birth order position, target child’s birth order position and participation with a partner, homework assignments completed are significant for the efficacy of the STEP program with mothers. The significant relationships of efficacy of the STEP program with mothers were revealed with program leader’s birth order... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sergančių išemine širdies liga asmenų emocijų ir arterinio kraujo spaudimo kitimus taikant ekspresyvaus rašymo metodą psichosocialinės reabilitacijos metu. Tyrime dalyvavo 164 kardiologiniame skyriuje besigydantys pacientai. Keturių užsiėmimų kursą baigė 126 pacientai: 58 vyrai ir 68 moterys. Tiriamieji dalyvavo keturiuose 30 minučių trukmės užsiėmimuose. Užsiėmimai vyko keturias dienas iš eilės. Buvo siekiama įvertinti ekspresyvaus rašymo metodo veiksmingumą pacientų emocinės būsenos ir arterinio kraujo spaudimo kitimams. Buvo sudarytos trys tyrimo dalyvių grupės: a) ekspresyvaus rašymo grupė, kurios dalyviai rašė savo išgyvenimus susijusius su liga; b) neutralaus rašymo grupė, kurios dalyviai rašė apie kasdienę veiklą; c) lyginamoji grupė. Kiekvieno užsiėmimo pradžioje ir pabaigoje buvo matuojamas kraujo spaudimas. Pirmojo ir paskutiniojo užsiėmimų metu tiriamųjų buvo prašoma įvertinti savo emocinę būseną. Tyrimo rezultatai parodė, kad ekspresyvaus rašymo grupės dalyvių neigiamų emocijų pokytis buvo didesnis lyginant su neutralaus ir lyginamąja grupėmis. Ekspresyvaus rašymo grupėje „linksmumo“ pokyčiai didesni lyginant su lyginamąja grupe. Kitos teigiamos emocijos nesiskyrė tarp trijų tyrimo dalyvių grupių. Ekspresyvaus rašymo grupėje sistolinio AKS pokyčiai nėra didesni lyginant su neutralaus rašymo grupe, bet didesni lyginant su lyginamąja grupe. Diastolinio AKS pokyčiai nesiskyrė tarp trijų tyrimo dalyvių grupių. AKS mažėjimą nepaaiškina... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research – to determine the changes of emotions and arterial blood pressure of the patients with ischemic heart disease by applying the method of expressive writing during psychosocial rehabilitation. 164 patients of cardiology department participated in the survey. 126 patients ( 58 men and 68 women) completed the course of four session. The patients attended four 30 min meetings four days in a row. The goal was to evaluate the efficiency of expressive writing for the changes of emotions and arterial blood pressure. The patients were divided into three groups: a) a group of expressive writing, the participants of which wrote their experiences related to the disease b) neutral writing group, where the participants wrote about everyday activities; c) control group. At the beginning and at the end of each meeting their blood pressure was measured. The participants had to evaluate their emotional state during the first and the last meetings. The survey results showed that the change of negative emotions was higher in the participants of expressive writing than in the groups of neutral or control. The changes of „happiness“ were higher in expressive writing group than in control group. Other positive emotions did not differentiate among the groups. The changes of systolic blood pressure in expressive writing group were not higher than in the neutral group, but higher in comparison with control group. The changes of diastolic blood pressure did not differ among the... [to full text]