Tyrimo objektas – lietuvių kalbos leksikos italų kilmės žodžiai. Darbo tikslas – pateikti išsamų lietuvių kalbos italų kilmės skolinių aprašą. Medžiaga. Daugiausia naudojantis rašytiniais šaltiniais (visų pirma žodynais), sudaryta skolinių iš italų kalbos duomenų bazė (Lietuvių kalbos italizmų sąvadas – LKIS), į kurią įtraukti 936 semantiniai vienetai. Ginamieji teiginiai ir tyrimo rezultatai. Tradicinis lietuvių kalbotyros požiūris, esą lietuvių kalbos skoliniai skirstytini vien į slavizmus ir germanizmus (be dar keleto iš gretimų kalbų), faktiškai menkina italų ir lietuvių tautų santykių istoriją, perša izoliuotos lietuvių valstybės bei siauro jos gyventojų kultūrinio, socialinio bei politinio akiračio vaizdą. Faktas, kad į lietuvių kalbą skoliniai iš italų kalbos pateko dažniausiai per kalbas tarpininkes (tai įrodo adaptacijos procesų lemiami fonetiniai pakitimai) negali būti pagrindas paneigti jų italų kilmę. Nors iš visų LKIS italizmų tik nedidelė dalis įeina į pagrindinį lietuvių kalbos leksikos fondą (vos apie 7 proc. visų italizmų VDU tekstyne pavartota daugiau nei 1000 kartų), bet apribojus statistiškai apdorojamų italizmų sąrašą, t.y. išmetus italizmus, nesiekiančius tam tikro skaičiaus pavartojimo atvejų, išryškėja tikslesnis italizmų pasiskirstymo pagal semantines grupes vaizdas: 1) 45 proc. visų italizmų sudaro buitinės kalbos žodžiai (tokie kaip autostrada, loterija, moto, pedalas, rizika, sijonas); 2) muzikos terminai siekia beveik penktadalį visų italizmų (... [toliau žr. visą tekstą] / The PhD thesis deals with Italian loanwoards in Lithuanian.

The aim of this study is to present a contrastive analysis of verbal complement that-clauses in English and Lithuanian and to describe, contrast and compare the cases of that deletion in them on the basis of corpus evidence. Matrix verbs from three semantic domains, viz. saying, thinking, and discovering, were investigated in the spoken, fiction, newspaper, and magazine registers of the BNC and LLC corpora. The methods chosen for the study were qualitative analysis as well as contrastive and content analysis. The corpus evidence demonstrated that zero-that complement clauses are by far more frequent in English than in Lithuanian in all registers considered. The deletion of that in Lithuanian appeared to be likely in case the complement clause is preceded by an evidential marker, such as esą, neva “supposedly”, girdi “(you) hear”, tarsi, lyg “as if”, or gal “maybe”, adopting the function of the complementizer, which is not the case in English. The corpus evidence also revealed that in both languages complement zero-that clauses share a structural peculiarity known as closeness of the clause juncture and are likely to occur with the most frequent verbs in both languages: say, think, and know. Another similarity is that in both languages matrix clauses followed by zero-that complements can be confused with comment clauses. Further quantitative corpus-based researches of Lithuanian complement clauses must be carried out in order to measure the influence of the contextual factors... [to full text] / Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti anglų bei lietuvių kalbos prijungiamuosius aiškinamuosius sakinius bei remiantis tekstynų duomenimis aprašyti ir palyginti jungtuko kad/jog praleidimo atvejus tokio tipo sakiniuose. Aiškinamieji sakiniai, valdomi kalbėjimo, mąstymo bei suvokimo veiksmažodžių, buvo išnagrinėti BNC ir LLC tekstynų šnekamosios kalbos, grožinės literatūros bei publicistikos registruose. Tyrimas grindžiamas lyginamosios ir kontekstinės analizės metodais bei kokybinės analizės metodu aprašant ir lyginant iš tekstynų surinktus duomenis. Surinkti tekstynų duomenys rodo, kad prijungiamieji aiškinamieji sakiniai su praleistu jungtuku kad/jog žymiai būdingesni anglų nei lietuvių kalbai. Paaiškėjo, kad jungtuko kad/jog nebuvimas lietuvių kalboje tikėtinas, jei šalutinis dėmuo pradedamas evidencialumo raiškos priemonėms priskiriamais žodžiais esą, neva, lyg, tarsi ir girdi, kurie šiuolaikinėje lietuvių kalboje neretai atlieka jungtukų funkciją, bet anglų kalbai tokios struktūros nebūdingos. Abiejose kalbose jungtukas kad/jog dažniau praleidžiamas su dažniausiai kalboje vartojamais veiksmažodžiais. Anglų ir lietuvių kalbos bejungtukiai aiškinamieji sakiniai taip pat panašūs sandaros atžvilgiu: nėra antros eilės sakinio dalių, įsiterpiančių tarp valdančiojo veiksmažodžio ir šalutinio dėmens veiksnio. Be to, abiejose kalbose būna dviprasmiškų atvejų, kai bejungtukių aiškinamųjų sakinių pagrindinį dėmenį sunku atskirti nuo įterpinio arba komentuojamojo sakinio. Tam, kad... [toliau žr. visą tekstą]

Darbo tyrimo objektas – kolokacijos ir jų tyrimo metodai. Pagrindinis darbo tikslas – išanalizuoti statistiniais metodais nustatytų kolokacijų sąrašus, juos palyginti ir išnagrinėti atrinktų kolokacijų vertimo atitikmenis. Darbo aktualumas – kolokacijų analizė padės lingvistams ir kitiems kalbos specialistams pasirinkti tinkamą kolokacijų nustatymo metodą tiek anglų, tiek lietuvių kalbai. O kolokacijų vertimo proceso supratimas svarbus vertimo analizei, vertėjų darbui. Tyrimas susideda iš penkių dalių. Antrajame skyriuje pristatoma teorinė kolokacijos sąvoka. Pateikiama sudėtinga kolokacijų vertimo problematika ir keturių analizei pasirinktų statistinių metodų charakteristikos: Tarpusavio Informacija (angl. Mutual Information), T-lygmuo (angl. T-score), Lošimo kauliukų metodas (angl. Dice) ir Logaritminio tikėtinumo santykis (angl. Log-likelihood ratio). Trečiajame skyriuje, remiantis pagrindiniu analizės šaltiniu – lygiagrečiu grožinės literatūros tekstynu, nustatomi kolokacijų sąrašai. Paaiškėja, kad T-lygmens ir Logaritminio tikėtinumo santykio (LTS) metoduose išryškėjo gramatinės kolokacijos, o Tarpusavio Informacijos (TI) ir Lošimo kauliukų (LK) metoduose – leksinės. Parinktos ir apibrėžtos kolokacijų ribos bei metodų panašumo koeficientai. Ketvirtajame skyriuje pasirenkamas 200 geriausiųjų kolokacijų sąrašas ir atliekamas kiekvienos kalbos statistinių metodų palyginimas. Metodai lyginami poromis pagal panašumo kriterijus – LK su TI (leksinės kolokacijos) bei... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of the Master thesis is collocations and collocation extraction methods. The aim of the research is to analyze collocation lists extracted by statistical methods from the parallel corpus of fiction and determine the collocation equivalents. Relevance of the thesis – collocation analysis can help linguists and other language specialists choose the right collocaton extraction methods in both, English and Lithuanian, languages. What is more, understanding of collocation translation process is very important for the translation analysis and interpreters. Research consists of 5 parts. Chapter 2 presents the concept of collocation and possible collocation translation problems. The theoretical part also includes the characteristics of the four selected statistical methods: Mutual Information (MI), T-score, Dice and Log-likelihood ratio (LLR). In chapter 3, collocation lists for each language, English and Lithuanian, are extracted. The analysis reveal that T-score and LLR methods extract grammatical collocations, while MI and Dice – lexical ones. Futher in this chapter, collocation boundaries and the coefficients of each method are defined. Chapter 4 presents a list of top 200 collocations of each language and method. The methods with new collocation lists are compared in pairs according to similarity criteria - Dice with MI (lexical collocations) and T-score with LLR (grammatical). Another distribution of bigrams according to frequency is identified, and both... [to full text]

Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą] / The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text]

The study presents a contrastive analysis of learner language which is represented by written English of the Lithuanian EFL learners and native speakers of English. The material for the study comes from three corpora of learner language: two Lithuanian corpora consist of student essays written by first-year students and third-/fourth-year students of English Philology while the native speaker corpus is a selection of argumentative essays from the LOCNESS corpus. The study involves structural and functional analyses of lexical bundles retrieved from the three corpora. The findings of the study show that written English produced by the learners of the lower proficiency levels bears more features typical of spoken English. As the level of proficiency increases, the number of verbal bundles gives way to bundles incorporating noun and prepositional phrases which are more characteristic of the written variety of the language. As regards the distribution of lexical bundles across the functional types, the study proves that the Lithuanian learners pay more attention to discourse organization and expression of stance while in the native speaker material the proportion of referential lexical bundles, used to express propositions, is much more prominent. The study also involves an analysis of phrasal expressions recurring in the lexical bundles. The conclusions and implications of the research may be particularly useful to the practice of ELT/EFL in Lithuania while certain insights of... [to full text] / Disertacijoje aprašomas gretinamasis leksinių samplaikų tyrimas lietuvių gimtosios kalbos vartotojų ir gimtakalbių anglų kalbos vartotojų rašytinėje anglų kalboje. Tyrime naudoti trys skirtingų kalbos mokėjimo lygių vartotojų anglų kalbos tekstynai: pirmakursių studentų ir vyresniųjų kursų studentų, kurių gimtoji kalba – lietuvių, rašiniai, bei anglų gimtosios kalbos vartotojų, t. y. įvairių Didžiosios Britanijos ir JAV universitetų studentų rašiniai. Leksinių samplaikų struktūrinė analizė parodė, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalboje dažniau pasitaiko veiksmažodinių samplaikų, o aukštesnio lygio mokinių kalboje – vardažodinių. Tai rodo, jog žemesnio mokėjimo lygio mokinių kalba artimesnė sakytinei anglų kalbai, kuriai būdingos veiksmažodinės leksinės samplaikos. Kylant kalbos mokėjimo lygiui, mokinių rašytinėje kalboje randasi daugiau vardažodinių leksinių samplaikų, kurios dažnesnės rašytiniame diskurse. Funkcinė leksinių samplaikų analizė atskleidė, jog kylant mokinių kalbos mokėjimo lygiui nuosekliai kinta ir tam tikrų kalbos funkcijų raiška: žemesnio lygio mokiniai daugiau dėmesio skiria diskurso organizavimo ir autoriaus pozicijos raiškai, o aukštesnio lygio mokinių kalboje dažnesni referentiniai pasakymai, perteikiantys teksto propozicinį turinį. Leksinių samplaikų analizė pagal jose realizuojamus frazinius junginius atskleidė lietuvių gimtosios kalbos vartotojams būdingų frazinių junginių vartojimo ypatumų. Tyrimo išvados ir taikomoji vertė siejamos su anglų... [toliau žr. visą tekstą]

Šiame magistro darbe analizuojamos erdvinės metaforos iš Daiktavardinių frazių žodyno. Jame užfiksuoti statistiniu metodu iš Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno atrinkti tipiškiausi žodžių junginiai (arba kolokacijos) ir frazės, kuriose pavartotas bent vienas daiktavardis. Laikomasi nuostatos, kad abstrakčiųjų daiktavardžių kolokacijos yra kalbinių metaforų išraiška. Teorinėje darbo dalyje aptariamos plačios ir įvairialypės kolokacijos ir metaforos sąvokos. Čia kalbinė metafora arba metaforinis pasakymas suprantamas kaip kognityviosios kalbotyros šalininkų aprašomos žmogaus sąmonėje egzistuojančios konceptualiosios metaforos kalbinė išraiška. Pasirinktos erdvinės metaforos – tai tos, kurių žodinėje rai�����koje randama įvairių erdvės elementų įvardijimų. Išsamesnei analizei darbo objektas susiaurintas iki vertikaliųjų metaforų, kuriomis metaforizuojamas objektas (reiškinys) projektuojama vertikalėje. Aprašius atrankos kriterijus ir problemas, sudarytas vertikaliųjų metaforų ir susijusių frazeologizmų sąrašas, tada junginiai suskirstyti į semantines grupes pagal nurodomą vietą vertikalėje ar judėjimą kuria nors jos kryptimi. Aptartos tipiškiausios kiekvienos grupės kolokacijos, sutelkiant dėmesį į vertikalumą žyminčius žodžius ir metaforizuojamus objektus išreiškiančius kolokatus. Apibendrinus dažniausias kolokacijas, duomenys sisteminti, nustatytos ryškiausios konceptualiosios metaforos, kurios rodo analizuotos lietuvių kalbos vartotojų... [toliau žr. visą tekstą] / Present research paper deals with the specific group of conceptual metaphors, derived from the Dictionary of Lithuanian Nominal Phrases. The dictionary is compiled from collocations, automatically extracted from the Corpus of Present Day Lithuanian Language. All collocations contain at least one noun. The dictionary is a suitable source for the extraction of metaphors since it contains a lot of abstract noun collocations that in most cases are metaphorical. The paper presents theoretical approaches towards both issues under analysis, i.e. metaphors and collocations. The specific object of investigation, however, is conceptual, or dead, metaphor. It is defined here as a linguistic expression of a conceptual model of a world view. Following the cognitive approach it is assumed that human conceptual system, comprising cognition, language and memory, is metaphorical in nature. The metaphors under investigation contain nominations space or spacial elements in their linguistic expressions in general and specifically those, that deal with vertical scale and motion along a vertical dimension. After describing the identification criteria and procedures, the outcome of analysis is presented, i.e. the list of metaphorical phrases and idioms that are further subdivided according to the spacial dimensions, specifically the place or direction in the vertical scale. The most typical collocations of every group are discussed paying attention to the semantics of verticality. The most vivid... [to full text]

Šio baigiamojo magistro darbo tikslas yra veiksmų ontologijos formavimo panaudojant automatiniu būdu sukauptą internetinį tekstyną problematikos tyrimas. Tyrimo metu buvo analizuojami tekstynų žymėjimo standartai, sukauptas internetinis tekstynas, pasitelkiant priemones sukurtas darbo metu. Tyrimo metu buvo kuriamos ir tobulinamos jau esamos priemonės atlikti įvairius eksperimentus su tekstynais, duomenų sisteminimu, vaizdavimu ir ontologijos formavimu. Buvo sukurta procesų valdymo sistema, kuri buvo realizuota nuo front-end iki back-end sistemos kūrimo lygiu. Darbe yra pateikiamos detalios sistemos ir jos komponentų schemos atspindinčios visą sistemos veikimą. Tyrimo metu buvo atlikti eksperimentai susiję su veiksmų ontologijos formavimu. Darbe yra aprašyti ontologijos kūrimo žingsniai, pateikiamos problemos ir jų sprendimai bei pasiūlymai, ką galima būtų padaryti, kad eksperimentų rezultatai būtų dar tikslesni. Taip pat yra įvardinamos taisyklės, kurios buvo naudojamos reikalingų duomenų gavimui iš sukaupto tekstyno, taip pat taisyklės buvo apibendrintos ir pateiktos sukurtoms priemonėms suprantamu pavidalu. / The goal of the master thesis is to investigate the problem of the automated action ontology design using a corpus harvested from internet. A software package including tools for internet corpus harvesting, network service access, markup, ontology design and representation was developed and tested in the carried out experiment. A process management system was realized covering both front-end and the back-end system design levels. Detailed system and component models are presented, reflecting all the operations of the system. The thesis presents the results of experiments on building ontologies for several selected action verbs. Ontology building process is described, problems in recognizing separate elements of the action environment are analysed, suggestions on additional rules leading to more accurate results, are presented. Rules have been summarized and integrated into the designed software package.

Šio darbo tyrimo objektas yra lietuvių ir latvių parodomieji įvardžiai, o tikslas – nustatyti jų santykius lietuvių – latvių kalbų vertimuose ir jų keliamas problemas vertėjams. Iškeliama tokia hipotezė: parodomieji įvardžiai vertimuose iš lietuvių kalbos į latvių kalbą dažniausiai, bet ne visada, yra keičiami latvių kalbos parodomaisiais įvardžiais. Darbo medžiaga yra dabar (nuo 2011 metų sausio iki 2012 metų gruodžio) Vytauto Didžiojo universiteto ir Latvijos universiteto bendrai rengiamas lietuvių – latvių lygiagretusis tekstynas. Į šį tekstyną įtraukiami lietuviškų tekstų vertimai į latvių kalbą. Iš šio tekstyno lygiagrečiųjų tekstynų konkordavimo programa ParaConc buvo sudaryti konkordansai pagal lietuvių parodomuosius įvardžius ir tirta, kaip jie verčiami į latvių kalba. Darbas susideda iš penkių dalių. Pirmoji dalis – įvadas, kuriame trumpai aprašytas tyrimo tikslas ir uždaviniai. Antrajame skyriuje nustatoma, kas yra parodomieji įvardžiai ir tarpusavyje lyginami šios grupės lietuviški ir latviški žodžiai. Trečias skyrius skirtas tyrimo metodikai ir panaudojamam tekstynui aprašyti. Ketvirtame skyriuje atliekama iš tekstyno išgautų duomenų analizė. Atskirai apžvelgtas lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas latviškais parodomaisiais įvardžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių vertimas kitais įvardžiais ir kitoms kalbos dalims priskiriamais žodžiais; lietuviškų parodomųjų įvardžių nevertimas. Penktoje dalyje pateikiami darbo rezultatai ir kelios rekomendacijos... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian and Latvian demonstrative pronouns are the object of this paper. The aim is to identify their relations in Lithuanian – Latvian translations and the problems they may cause to the translators. The hypothesis is as follows: Lithuanian demonstrative pronouns in Lithuanian – Latvian translations are mostly but not always replaced by Latvian demonstrative pronouns. This research is based on the Lithuanian – Latvian parallel corpus which is now being prepared in two partner universities: Vytautas Magnus University and University of Latvia. In this corpus translations of Lithuanian texts into Latvian are being collected. Concordances of Lithuanian demonstrative pronouns are extracted from this corpus using concordancer ParaConc. It is studied how these pronouns are translated into Latvian. The paper consists of five chapters. The first one is introduction where the aim and tasks are shortly described. The second chapter presents demonstrative pronouns, the definitions of this group and the words that belong to it in Lithuanian and Latvian languages. The third chapter describes methodology and the corpus used in this research. In the fourth chapter analysis of the corpus data is performed. Translation of Lithuanian demonstrative pronouns as Latvian demonstrative pronouns; translation of Lithuanian demonstrative pronouns as other Latvian pronouns or other word classes; and discarding of Lithuanian demonstrative pronouns are discussed. Conclusions and some recommendations... [to full text]

The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text] / Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje tiriamas episteminis modalumas ir jo raiškos priemonės anglų ir lietuvių kalbose. Abiejose kalbose esama įvairių kalbinių priemonių episteminiam modalumui reikšti, tačiau darbe daugiausia dėmesio skiriama episteminį modalumą koduojančių modalinių veiksmažodžių ir modalinių adverbialų bei jų vertimo atitikmenų analizei. Pagrindinis šio darbo tikslas – taikant lygiagrečiųjų ir palyginamųjų tekstynų metodiką aptarti kiekybinius ir kokybinius episteminio modalumo raiškos ekvivalentiškumo parametrus anglų ir lietuvių kalbose. Remiantis van der Auweros et al. (2005) tyrimo modeliu, bandoma nustatyti, kokia episteminio modalumo raiškos strategija – modalinių veiksmažodžių ar adverbialų – vyrauja anglų ir lietuvių kalbose. Tuo tikslu buvo sudarytas dvikalbis dvikryptis paralelusis tekstynas iš grožinės literatūros originalių tekstų ir jų vertimų į lietuvių ir anglų kalbas. Išanalizavus empirinę medžiagą, prieita prie tokių išvadų: episteminio modalumo raiška anglų ir lietuvių kalbose skiriasi. Anglų kalboje dėl palyginti didelės gramatiškėjimo įtakos episteminis modalumas dažniausiai reiškiamas modaliniais veiksmažodžiais, o lietuvių kalboje vyrauja adverbialinė raiškos strategija. Episteminė reikšmė glaudžiai susijusi su veiksmažodžių komplementų ir subjekto specifikacija. Vertimų paradigmų analizė rodo, kad lietuvių kalboje modalinės tikimybės laipsniai skiriami ne taip griežtai ir jos ribos ne tokios ryškios, o praleidimo ir įterpimo atvejai vertime gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / The thesis deals with epistemic modality and its realizations in English and Lithuanian. It focuses on the quantitative and qualitative parameters of equivalence between the lexical exponents of epistemic modality in the two languages. The axis of contrast is laid on the auxiliary and adverb strategies (van der Auwera et al. 2005): a probe is made into the cross-linguistic distribution and behavior of the central English modal auxiliaries of possibility and necessity and epistemic stance adverbials as opposed to their counterparts in Lithuanian. It is a contrastive analysis based on the data obtained from a self-compiled bi-directional parallel corpus of fiction texts and their translations into Lithuanian and English. The findings show that, despite the existence of the same adverbial and verb strategies for epistemic meaning realization in the two languages, their implementation differs. Lithuanian shows a significantly higher frequency of adverbials as opposed to English. Due to the high degree of grammaticalization, English usually favors modal auxiliaries for expressing epistemic modality. The findings show that epistemic meaning can be determined by various constraints, the most important of which are complement stativity and subject specification. The analysis of the translational paradigm could suggest that the boundaries between low and high degree of probability can be blurred in Lithuanian. The abundance of inserted modal adverbials and the phenomenon of zero... [to full text]