Darbo tikslas. Įvertinti greitosios medicinos pagalbos pasirengimą ekstremalių situacijų atvejais. Darbo uždaviniai: 1. Įvertinti VšĮ Kėdainių PSPC GMP skyriaus pasirengimą veikti ekstremalių situacijų atvejais kitų panašias paslaugas teikiančių įstaigų kontekste. 2. Įvertinti VšĮ Kėdainių PSPC GMP skyriaus pasirengimo veiklai ES atveju pokyčius 2013-2014m., įdiegus pasirengimo veiklai ir planavimo ES metodiką. 3. Ištirti įstaigos operatyvumo rodiklių pokyčius įdiegus naują GMP kvietimo valdymo sistemą. 4. Įstaigos patirties veikti ekstremaliose situacijose analizė. Darbo metodika: GMP įstaigų vadovų struktūrizuota apklausa. Tiesioginis Kėdainių GMP pasirengimo veikti ekstremaliose situacijose vertinimas. Įstaigos operatyvumo rodiklių pokyčių analizė. Kėdainių GMP skyriaus darbuotojų, dalyvavusių teikiant pagalbą masinių nelaimių atvejais struktūrizuotas interviu. Rezultatai: Tyrime dalyvavusių įstaigų bendrasis saugumo indeksas skirtingų dydžių GMP tarpe pasiskirstė tolygiai. Daugumos vadovų nuomone, jų įstaigų bendrasis saugumo indeksas yra pakankamas (72 proc. – 91proc.). VšĮ Kėdainių PSPC, GMP skyriuje, vertinant 2013 – 2014m. pasirengimo veiklai ES atveju, įvyko teigiami pokyčiai. Bendras saugomo indeksas nuo 0,78 išaugo iki 0,93. Įdiegus GMP iškvietimų ir pajėgų valdymo sistemą, operatyvumo rodikliai tapo tikslesni. Lyginant 2012m. ir 2013m. iškvietimų, neatitinkančių minimalių laiko kriterijų, skaičius mieste padidėjo nuo 3,9 iki 5,3 proc. (p=0,002). 2013m. pirmajame... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: to assess disaster preparedness of health care institutions providing emergency medical services (EMS). Objectives: 1. To assess disaster preparedness of Kėdainiai EMS in context of other similar institutions. 2. To evaluate changes of disaster preparedness of Kedainiai EMS after implementation of guidelines for disaster preparedness and planning in 2013-2014. 3. To evaluate changes of operative performance indicators after implementation of the new dispatch and ambulances’ management system in Kedainiai EMS. 4. To analyze experience of Kėdainiai EMS in recent disasters. Methods:Structured interview of EMS institutions managers. Direct measurement of Kėdainiai EMS preparedness to respond in emergency situations. Analysis of changes of operative performance indicators. Structured interview of Kėdainiai EMS staff who had experience in recent disasters. Results: In opinion of the majority of managers, their institutions safety index is sufficient (72% - 91%). There were positive changes in disaster preparedness in Kedainiai EMS in 2013-2014: Overall safety index increased from 0,78 to 0,93. Operative performance indicators became more accurate after installation of dispatch and ambulance management system. Proportion of calls, when ambulance response time that does not meet minimum arrival time requirements, increased from 3.9% to 5.3% in the year 2012 – 2013 (p=0,002). In the first quarter of 2013 right after installation of the system, this performance... [to full text]

Raktiniai žodžiai: veiklos auditas, sporto mokymo įstaigos, sporto sistema, viešosios institucijos. Darbo objektas: SMĮ veiklos auditas. Darbo tikslas: ištirti SMĮ veiklos audito patirtį, siekiant įvertinti jų atitikimą viešųjų institucijų funkcijoms. Darbo uždaviniai: 1. Apibrėžti veiklos audito sampratą, atskleidžiant jos kompleksiškumą ir identifikuoti turinį. 2. Identifikuoti veiklos audito etapus ir atskleisti kriterijų ypatumus viešųjų institucijų vertinimo kontekste. 3. Pristatyti Lietuvos sporto sistemos valdymą ir atskleisti SMĮ kaip viešųjų paslaugų tiekėją. 4. Atlikti SMĮ uždavinių atitikties veiklos rezultatams vertinimą. SMĮ yra sporto sistemos dalis. Tai valstybinės įstaigos, teikiančios viešąsias paslaugas ir yra atsakingos už kuo didesnį fizinio aktyvumo skatinimą bei saugaus, sveiko ir produktyvaus gyvenimo stiliaus poreikio formavimą ir plėtojimą. Šių įstaigų veiklos auditas prisideda prie atskaitingumo ir skaidrumo, kaip fundamentalių kiekvienos valstybės demokratinių vertybių, būtinų užtikrinant teisingą viešųjų lėšų valdymą piliečių ir mokesčių mokėtojų vardu. Darbe, taikant turinio analizės metodą, analizuojamos Kauno ir Vilniaus miestų 2006 m. ir 2010 m., iš viso 6 SMĮ, veiklos audito ataskaitos. Tyrimas atliktas metaanalizės pagrindu, t. y. vadovaujantis jau užbaigtų tyrimų analize bei jau atliktų įvertinimų įvertinimais. Siekiant gauti kuo išsamesnę informaciją veiklos audito vertinimui, duomenų rinkimo metodu buvo pasirinktas ir pusiau... [toliau žr. visą tekstą] / Keywords: performance audit, sport education organizations, sport system, public institutions. The object of the research: sport education organizations performance audit. The aim of the research: to investigate sport management organizations experience, aiming to evaluate their compliance with public institutions functions. Work tasks: 1. To determine the definition of performance audit by dislosing it‘s complexity and to identify it‘s content. 2. To identify stages of performance audit and to disclosure the peculiarities of criteria in the evaluation of public institutions. 3. To present the management of Lithuanian sport system and to disclosure sport education organization as public services provider. 4. To evaluate sport education institutions tasks compliance with activity results. Sport education institution is a part of sport system. That is state institutions, providing public services and are responsible for the promotion of physical activity, safe, healthy and productive life style formation and development. The activity audit of these institutions contributes to the accountability and transparency as to fundamental democratic values of each state, what is necessary to ensure the correct management of public money of citizens and taxpayers behalf. In this work, using method of content analysis, Kaunas and Vilnius cities sport education organizations activity audit reports of the year 2006 and of the year 2010 are analyzed, total 6 reports. Research was carrried... [to full text]

The object of the research is to reveal the management of a consultative health care centre in regard to the assessment of the staff working there. The main objectives are as follows: 1) to compare the differencKlaida! Nerastas sąrašas.es in the assessment in regard to the incumbency of those assessing the executive; 2) to frame the program of means to improve the management efficiency. Research methods. In one of the health care centres, a onetime anonymous opinion poll was performed in March, 2006 and staff of various incumbencies questioned, including doctors, nurses, administrative staff and many others. 18 doctors, 34 nurses, 3 people working in an administrative office and 22 employees of other incumbency were asked to fill in a questionnaire of 21 questions. The research data was processed through the program of SPSS data analysis. Results. The respondents were to score the influence that the head of the health care centre had on the results of their work. The average score was 3,6. Moderate impact of the executive person upon their work was the most common assessment: 4 points - 55% and 3 points – 27%; 1% scored their executive with lower points thus regarding them as low-powered institution whereas 8% of the respondents assessed the head of the centre as highly influential and scored them with 5 points. 18% of the doctors, 54% of the nurses and 50% of the others asserted that essential decisions regarding the functioning of the health care centre are made by the... [to full text]

Darbo tikslas. Palyginti darbo sąlygas privačiose ir viešųjų įstaigų klinikinėse laboratorijose. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 192 respondentai. 96 respondentai buvo vienos privačios X laboratorijos darbuotojai (penki padaliniai), kiti 96 viešųj�� įstaigų laboratorijų darbuotojai. Atsako dažnis 76,8 proc. Tyrimas atliktas 2007 m. spalio – 2008 m. sausio mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel. Rezultatai. Darbo aplinkoje su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, susiduria 97,9 proc. viešųjų ir 94,8 proc. privačios laboratorijos darbuotojai. Nepatenkinti darbo apsaugos priemonėmis buvo 55( 57,3 proc.) viešosios laboratorijos darbuotojų ir 25 (26 proc.) privačios laboratorijos darbuotojų. Geresniu užmokesčiu pasižymi privačių laboratorijų darbuotojai (p<0,05), o tai įtakoja ir tai, kad jie rečiau, nei viešųjų laboratorijų darbuotojai galvoja apie darbo keitimą. Didžiausias stresorius darbo aplinkoje buvo atsakomybė, už aliekamą darbą. (viešoje 82,3proc., privačioje 57,3 proc.) Statistiškai patikimiau (p<0,05) didesnę atsakomybę už atliekamą darbą jautė viešųjų laboratorijų darbuotojai. Labiausiai motyvaciją darbui didina atlygis, už padaryta darbą. Dažnesnį nuovargį darbo metu dažniau jaučia privataus sektoriaus darbuotojai, kurį įtakoja, didesni darbo krūviai, pamaininis darbas. Išvados. Privataus sektoriaus laboratorijų darbuotojai uždirba daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Final Paper Aim: Compare the work conditions in the public and private clinical laboratories. Work Methods: We have taken for the research work 192 respondents: 96 of them were employed in the private X laboratory (five departments) and the other 96 respondents were working in the public laboratories. Answer period 76,8 percent. This research was being run in the duration from the October, 2007 until the January, 2008. The questionnaire data have been gathered anonym. The statistic data analysis were put up by the help of statistical package SPSS and MS Excel. Results. In the environment with the toxic sanitary conditions work 97,9 percent of employees of public laboratories, and 94,8 percent of workers are engaged for the private laboratories. 55 (57,3 percent) of the public laboratories workers were not satisfied with the work protection conditions, and 25 (26 percent) of the private laboratory workers weren’t quite happy about the mentioned matter. A better income is assessable for the private laboratories employees (p<0,05), - this can admit them the more constant post of work than that of the public laboratories workers, who have to change their work therefore. The most ordinary factor of hectic in the environment was set the stressor of responsibility for the accomplished work as follows: 82,3 percent of the public sector respondents, and 57,3 percent of the private laboratories workers. The statistic reliable (p<0,05) responsibility for the work was shown by the... [to full text]

Pastaruoju metu vis labiau ryškėja švietimo vadybos elementų taikymo būtinybė ikimokyklinio ugdymo įstaigų veikloje. Kaip reikalauja Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, ypatingai svarbus švietimo vadybos žinių, mokėjimų bei įgūdžių įvaldymas. Vadovavimas švietimo įstaigai – ne tik tikslų, uždavinių numatymas, darbo planavimas ir organizavimas, bet ir techninių, socialinių, pedagoginių, psichologinių, biologinių procesų tikslingas nukreipimas, siekiant optimalių rezultatų, kartu atsižvelgiant į tų procesų ypatumus ir dėsningumus. Norėdami tyrinėti vadovavimo svarbą ikimokyklinio ugdymo įstaigoje nutarta paanalizuoti, kaip ikimokyklinių įstaigų vadovai organizuoja darbą savo vadovaujamose įstaigose, kokie vadybiniai ypatumai jose, kokiais vadovavimo stiliais vadovaujasi dirbant administracinį darbą, ir kokią įtaką vadovavimo stilius turi ikimokyklinės švietimo įstaigos vadovo bendradarbiavimui su bendruomenės nariais. Tyrimo tikslas – išnagrinėti švietimo vadybos teorinius aspektus ikimokyklinėse švietimo įstaigose, parodyti esamą situaciją apie vadovų vadovavimą ir jų elgseną konkrečiose organizacijose bei pateikti veiklos gerinimo gaires. Tyrimo objektas – ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Hipotezė: netinkamas vadovavimo stilius turi neigiamos įtakos ikimokyklinių švietimo įstaigų vadovų bendradarbiavimui su bendruomenės nariais. Teorinis problemos tyrimas atskleidė, kad ikimokyklinė institucija, yra žmonių grupė, kurioje visi jos nariai vienas su kitu yra susiję... [toliau žr. visą tekstą] / Recently, the necessity to apply education management elements in the activities of pre-school educational institutions is becoming more prominent. As stated in the Law on Education of the Republic of Lithuania, it is crucial to master the knowledge, skills and abilities of education management. Managing an educational institution is not limited to setting out the goals and objectives, planning and organizing work, but also includes purposeful targeting of technical, social, pedagogical, psychological and biological processes seeking optimal results, while taking into account the peculiarities of these processes. To explore the importance of education management in pre-school educational institutions it has been decided to analyze how the heads of pre-school educational institutions organize work in the institutions they lead, which managerial features are present there, what leadership styles are used during administrative work and how the chosen leadership style impacts the cooperation between the head of the pre-school educational institution and the community. The objective of the study is to examine the theoretical aspects of education management in pre-school educational institutions, to show the current leadership and behavior situation of the heads of particular institutions and to provide guidelines for improving performance. The object of the study – pre-school educational institutions. Hypothesis: an inappropriate leadership style has a negative impact on the... [to full text]

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).