Magistro baigiamajame darbe išanalizuoti LR egzistuojančių viešų ir privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos skirtumai bei jų sąveiką. Ištirti tokie viešųjų ir privačių sveikatos priežiūros sektorių aspektai: sveikatos priežiūros sektoriai patys savaime, šių įstaigų institucinis išsidėstymas, teisinis reglamentavimas, finansavimas, konkurencingumas, prieinamumas pacientui. Pirmojoje darbo dalyje yra aptarta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistema, kaip turinti vienyti viešąsias ir privačiąsias sveikatos priežiūros įstaigas, aptarta jos bendroji charakteristika. Antrojoje dalyje išsamiai išnagrinėtos, suklasifikuotos sveikatos priežiūros įstaigos, aptarta jų priklausomybė viena nuo kitos. Trečiojoje darbo dalyje kaip atskiros grupės išskirtos privačios ir viešosios sveikatos priežiūros: aptarta jų sąveika, pagrindiniai skirtumai, pamatiniai teisinio reglamentavimo ypatumai. Paskutinė ketvirta lyginamoji darbo dalis leido surasti tuos taškus, per kuriuos viešasis sveikatos priežiūros sektorius galėtų bendradarbiauti su privačiu. Palyginta šių sektorių finansavimo bazė, surasta papildoma alternatyva papildomojo sveikatos draudimo pavidalu. Kadangi sveiktos priežiūros sektoriuje centrinė figūra vis tik turi būti pacientas, pateiktas ir jo požiūris į privatų ir viešąjį sveikatos priežiūros sektorius, šių sektorių vertinimas. / The distinction and interface of health care institutions of Lithuania Republic are analyzed in this final master’s work Such public ant private health care institutions aspects are analyzed: health care institutions by themselves, deployment of these institutions, their legal regulation, sponsorship, competitive ability, accessibility for the patients. The first part of the work is concerned about national health care system of Lithuania, which must unify public and private health care institutions. The common characteristics of this system are discussed. The second part thoroughly reveals and classifies health care institutions; knock about their dependence on each other. In the third part as separate groups are divided private and public health care institutions: their interaction, main differences and basic legal regulation principles are discussed. The last fourth comparative part enabled to find those points, which could help for private health care sector to collaborate with public one. The comparison of financial basis of those sectors, allowed to found an additional assurance alternative. Since the patient is the central figure in a health care sector, his attitude towards the private and public health care institutions, and those sectors valuation is represented.

Darbe atlikta teorinė sutrikusio intelekto vaikų ir jaunuolių, gyvenančių globos įstaigoje, psichosocialinės charakteristikos ir salutogenezės, kaip sunkumų įveikos metodologijos, bei vidinės darnos ir jos komponento – sunkumų įveikos strategijų struktūros analizė. Iškelta hipotezė, kad sunkumų įveikos strategijų pasirinkimas priklauso nuo jaunuolių asmens savybių ir socialinės aplinkos. Neįgalūs jaunuoliai, įveikdami sunkumus, mažiau naudoja adaptacinių gebėjimų reikalaujančias strategijas. Interviu ir anketinės apklausos metodais buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – ištirti, kaip įveikia sunkumus sutrikusio intelekto jaunuoliai, išėję iš vaikų ir jaunimo pensionato, kokias įveikos strategijas jie naudoja. Atlikta nestandartizuotos medžiagos turinio (duomenys kategorizuoti pagal semantinius ryšius) ir statistinė (aprašomoji vidurkių, standartinių nuokrypių, faktorinė) duomenų analizė. Tyrime dalyvavo 7 jaunuoliai, turintys intelekto sutrikimą, ir 110 pensionatų darbuotojų, globėjų ir jų šeimų narių (atitinkamai – 99, 8 ir 3 respondentai). Empirinėje dalyje nagrinėjamos sutrikusio intelekto jaunuolių asmenybės ypatumai (psichologinės ir būdo savybės, gebėjimai, vertybės ir nuostatos), socialiniai resursai (socialinė aplinka), stresinės situacijos ir jos subjektyvaus vertinimo ypatumai, įveikos veiksmai (strategijos), kuriuos individas atlieka, norėdamas prisitaikyti prie esamos situacijos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Sutrikusio intelekto jaunuolių įveikos... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretical analysis of structure of psychosocial characteristics and salutogenesis as the methodology of coping with difficulties and the analysis of the inner harmony and its component – difficulties coping strategies of young people with dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children is presented in this Thesis. The hypothesis claims that the choice of difficulties coping strategies depends on personal characteristics of young people and the social environment. When coping with difficulties the disabled young people use fewer strategies requiring adaptation abilities. The research was conducted using the methods of interview and questionnaire. The aim of the research – to study the ways the young people with the dysfunction of intelligence from orphanages and foster homes for children cope with difficulties and the coping strategies they use. The analysis of the content of nonstandard material (the data were categorized according to semantic relations) and statistic data analysis (descriptive analysis of averages, standard deviations, factorial analysis) were done. 7 young people with the dysfunction of intelligence and 110 employees working in the boarding-school, guardians and members of their families (99, 8 and 3 respondents respectively) participated in the research. Personal peculiarities of young people with the dysfunction of intelligence (psychological and temper peculiarities, abilities, values and attitudes), social resources (social... [to full text]

The purpose of research was to analyze the attitude of pre-school institution heads, teachers, parents and children towards priorities and possibilities of present-day institution efficient management by providing support and help for a child.

Viešojo sektoriaus kultūros įstaigos pastarąjį dešimtmetį tapo aktyvios kultūros produktų rinkos dalimi. Juntama konkurencija su privačiu sektoriumi skatina didinti veiklos efektyvumą. Aktuali tampa kultūros sektoriaus modernizavimo, tinklo optimizavimo tema. Įstaigų vadovai kelia darbuotojams aukštesnius kokybės tikslus nepaisant to, jog valstybės lėšų kultūros sektoriui skiriama nepakankamai. Lietuvos kultūros sektoriaus institucijų vadybos procesai, vertinant iš visuotinės kokybės vadybos pozicijų, tebėra tradiciniai – trūksta orientacijos į galutinį vartotoją, išlieka nepagrįstai dideli ir produkcijos kokybei neadekvatūs įstaigų administravimo kaštai, neaiškūs tikslai, atliekamos funkcijos neapibrėžtos kokybės kriterijais. Kultūros įstaigos turi motyvacijos valdyti veiklos kokybę, tačiau joms trūksta žinių, metodinių gairių. Plačiai nagrinėjama kultūros produkto kokybės (meninės vertės) tema, bet kultūros įstaigų valdymo klausimais tebėra mažai tyrinėti. Nepavyko rasti įrodymų apie kokybės vadybos metodų taikymo inicaityvas Lietuvos viešojo sektoriaus kultūros įstaigose. Šio darbo tikslas atskleisti kokybės vadybos metodų taikymo galimybes ir poreikį siekiant gerinti viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklą. Iškeltos dvi susijusios hipotezės, jog viešojo sektoriaus kultūros įstaigų vadyba vadovaujasi kokybės vadybos principais, metodais, priemonėmis (1), o kokybės vadybos metodai gali būti taikomi siekiant gerinti viešojo sektoriaus kultūros įstaigų veiklą (... [toliau žr. visą tekstą] / Public sector cultural institutions became active members of the cultural production market in the last decade. The competition they experience with the private sector prompts them to improve efficiency. As such, the issue of the sector‘s modernization and network optimization become topical. In view of the inadequate resourses state management has at its disposal, this sets high quality objectives to their staff. From the viewpoint of Quality Management the way in which cultural institutions are currently managed, appears traditional in the sense that there is still lack of customer focus, unreasonable demand on administration assets, uncertain objectives, goals and criteria to assess them. Cultural institutions are highly motivated to operate the quality of their main activities, but they need theoretical and methodical support. There are many publications dealing with the quality of cultural productions as far as the artistic value is concerned. However, governance issues seem to be uncommon to examine. An extensive search showed that there are today no public reports on initiatives to apply the Quality Management approach to public sector cultural institutions in Lithuania. So, the main aim of this work is to demonstrate the possibility to apply the Quality Management approach to public sector institutions in order to improve their activities. With reference to the findings of this work, public sector cultural institutions are encouraged to apply the Common Assessment... [to full text]

Magistro darbe yra išanalizuoti ir susisteminti įvairių Lietuvos ir užsienio autorių teoriniai ir praktiniai ugdymo įstaigų vadovų atliekamų valdymo funkcijų aspektai; analizuota kompetencijos samprata; aiškintasi vadybinės kompetencijos sąvoką; aptartos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų kompetencijos. Remiantis teorine analize atliktas vadovų vadybinių kompetencijų tyrimas Klaipėdos regiono ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Išsamiai išanalizuotas ikimokyklinių įstaigų vadovų ir personalo požiūris į vadovų vadybines kompetencijas. Tyrimas parodė, kad apklausti personalo nariai geriau vertina savo vadovus nei patys vadovai save. Respondentai gana aukštai vertina savo vadovų vadybinį pasirengimą, asmenines savybes bei kitas vadovui būtinas kompetencijas, taigi paneigiama autorės iškelta hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovams trūksta vadybinių kompetencijų. / This master’s final paper analyses theoretical and practical works of various Lithuanian and foreign authors regarding management functions’ aspects of educational institutions heads’; analyses conception of managerial competence; discusses pre-school educational institutions heads’ competences. With reference to theoretical analysis a research of Klaipeda region pre-school educational institutions' heads was performed. During the survey personnel’s and heads’ attitude towards heads’ managerial competences was thoroughly analyzed. The research revealed that the personnel evaluated their heads better then heads themselves. Respondents gave quite high evaluations of their heads’ managerial preparation, personal characteristics and other competences which are necessary for heads, therefore a hypothesis, raised by the author, that a pre-school educational institutions’ heads lack managerial competences, was denied.

Ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo mokyklų įstaigose vyksta pedagogų kaita. Geri specialistai išeina į pensiją, atsiranda poreikis priimti naujus asmenys. Dažniausiai į laisvą vietą yra priimami jauni, neseniai mokslus baigę specialistai, turintys mažai patirties. Pradėjus dirbti paaiškėja, kad neretam trūksta įgūdžių, jie nežino kaip perteikti turimas žinias. Tad pedagogų kaita yra problema, kuri reikalauja atitinkamų sprendimo priemonių. Siekiant pagrįsti problemą, naudota mokslinės literatūros analizė, parengtas tyrimo instrumentarijus – anketa, atlikta statistinė duomenų analizė, koreliacinių ryšių analizė. Tyrimo tikslas – ištirti darbuotojų kaitos valdymo ypatumus. Tikslui pasiekti iškeliami šie uždaviniai: 1. Duomenų analizė, naudojant aprašomosios statistikos procentinius dažnius; 2. Remiantis teoriniu modeliu, išanalizuoti gautus duomenis, palyginti ikimokyklinio ugdymo įstaigų ir bendrojo lavinimo mokyklų vadovų nuomonę. 3. Remiantis teoriniu modeliu, išanalizuoti duomenis apie savybes, reikalingas darbui švietimo įstaigoje ir darbo specifika, ieškant koreliacinių ryšių. Tyrime dalyvavo: Vilniaus miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų (lopšelių – darželių) bei bendrojo lavinimo mokyklų (progimnazijų, pagrindinių, vidurinių, gimnazijų) vadovai, jiems neesant pavaduotojai arba pavaduotojai ugdymui, turintis skirtingą vadovavimo stažą. Apibendrinant surinktus duomenys galima teigti, kad pagrindinėmis darbuotojų kaitos priežastimis yra mažas atlyginimas bei... [toliau žr. visą tekstą] / In the kindergartens and comprehensive schools staff turnover appears. Good specialists retire on a pension and thus arises the need to hire new employees. Frequently the vacancies are filled with young, just graduated after their studies and having little experience specialists. Not rarely just after start of the job appears that they are missing skills, they don’t know how to transfer their knowledge. Therefore the turnover of staff is a problem, which needs appropriate solutions. In order to substantiate the problem, the analysis of literature sources was performed, the instrument of the research was prepared – poll, statistical data analysis and analysis of correlations was conducted. Purpose of the research – to find out and explore the specificities of staff turnover management. In order to achieve the purpose, the following tasks were set: 1. Data analysis using the percentage frequencies; 2. Based on theoretical model, the analysis of the collected data, the comparison of views of the leaders (directors) of kindergartens and comprehensive schools; 3. According theoretical model, to analyze the collected data regarding employee personal features, necessary for the work in education institutions and the specificities of work,to find out the related correlations. Participates of the research - leaders (directors) or deputy directors of Vilnius city kindergartens and comprehensive schools, who have different extents of leadership experience. Summarizing the collected... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe „Ikimokyklinio amžiaus vaikų aplinkos pažinimo technologijos lauko aikštelėje“ nagrinejamos vaikų aplinkos pažinimo technologijos, lauko žaidimų erdvės ir vaikų veikla lauke. Tyrimo objektas: Aplinkos pažinimo technologijos. Tyrimo subjektas: 4- 5 metų amžiaus vaikai. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti 4-5 metų vaikų aplinkos pažinimo technologijas ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinės pedagoginės, psichologinės literatūros šaltinius, siekiant išsiaiškinti gamtinės aplinkos svarbą vaikų pažinimo procese. 2. Išsiaiškinti vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 3. Išsiaiškinti kokios aplinkos pažinimo technologijos taikomos ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 4. Išsiaiškinti pedagogų nuomonę apie aplinkos pažinimo technologijas ir jų taikymą ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. 5. Atlikti statistinę duomenų analizę, pateikiant tyrimo rezultatus, bei juos apibendrinant ir interpretuojant, patikrinti keliamos hipotezės teisingumą. Tyrimo hipotezė: ikimokyklinių ugdymo įstaigų lauko aikštelėse taikomos technologijos skatina vaiko pažintinę veiklą bei turtina jos procesą. Darbas pristato tris tyrimus: Tikslinio pokalbio metu buvo siekiama išsiaiškinti kokią pažinimo veiklą dažniausiai vaikai renkasi ikimokyklinės ugdymo įstaigos lauko aikštelėje. Siekiant išsiaiškinti 4-5 metų amžiaus vaikų pažintinę veiklą ikimokyklinės... [toliau žr. visą tekstą] / In the Final Master‘s Thesis „ Environmental Cognition Technologies for Preschool Age Children on the Outdoor Site of a Preschool Education Institution“ , the environmental cognition technologies, the areas for outdoor games and the outdoor activities of chilkdren are discussed upon. The subjects of the research are children in the age of 4-5 years. The goal of the research: to clear up the environmental cognition technologies for 4-5 year children on the outdoor site of a preschool education institution. The tasks of the research include: 1. To analyze scentific literature in pedagogy and psychology for elucidation of the importance of the natural environment in the cognitive process of children. 2. To clear up the cognitive activities of children on the outdoor site of a preschool education institution. 3. To clear up the environmental cognition technologies applicable on the outdoor site of a preschool education institution. 4. To clear up the opinion of pedagogues on the environmental cognition technologies and their application on the outdoor site of a preschool education institution. 5. To carry out statistical data analysis upon provision of the results of the research and their generalization and interpretation; to check the correctness of the hypothesis. The hypothesis of the research: the technologies applied on the outdoor site of a preschool education institution stimulate cognitive activities of the children and enrich its process. The Thesis presents three... [to full text]

Ikimokyklinio ugdymo įstaiga – institucija, kuri daro įtaką socialinei ir emocinei vaiko raidai, kur tėvų auklėjamąsias pareigas pratęsia kvalifikuoti ikimokyklinio ugdymo pedagogai. Ikimokyklinės institucijos yra atsakingos už vaiko socializaciją, kokybišką priežiūrą ir ugdymą, tačiau tėvai ir pedagogai ne visada atsižvelgia į vaiko gebėjimus, poreikius, nes tam pritrūksta laiko ir neretai žinių. Auklėtojai nesimoko tokių programų, kurios suteiktų tam tikrų gebėjimų tinkamam socialiniam ugdymui. Socialinis pedagogas - tai kompetentingas asmuo, kuris gali dirbti ikimokyklinėse institucijose bei sudaryti sąlygas vaiko socializacijai, ankstyvajai prevencijai bei socialinei pedagoginei reabilitacijai. / Pre-school education institution – an institution, which affects social and emotional development of the child, where educational responsibilities of parents are extended by qualified pre-school educators. Pre-school institutions are responsible for child's socialization, quality of care and education, but parents and educators do not always take into account child's abilities and needs, because of lack of time and knowledge. Educators do not learn from socialization programs, which could give them proper social skills development. Social educator - a competent person, who can work in pre-school education institutions and facilitate child's socialization, allow early prevention and social pedagogical rehabilitation.

Magistro baigiamasis darbas sudarytas iš trijų pagrindinių dalių. Pirmoje dalyje analizuojami teoriniai vidaus medicininio audito sveikatos priežiūros įstaigose aspektai bei modeliai, nagrinėjamas vidaus medicininio audito teisinis reglamentavimas Lietuvoje. Antroje dalyje analizuojama VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus medicininio audito veikla 2010 – 2013 m., jos organizavimas ir vykdymas. Trečiojoje darbo dalyje įvertinama vidaus medicininio audito veikla Respublikinėje Panevėžio ligoninėje vidaus medicinos auditorių ir konsultantų požiūriu. Magistro baigiamojo darbo pabaigoje, remiantis vidaus medicininio audito 2010 – 2013 m. veiklos analize ir kokybinio tyrimo rezultatais, pateikiamos išvados ir rekomendacijos Respublikinės Panevėžio ligoninės vidaus medicininio audito veiklos gerinimui. / The Master’s Thesis consists of three basic parts. In the first part theoretical aspects and models of internal medical audit in health care institutions are analysed. The first part also deals with legal regulation of internal medical audit in Lithuania. In the second part organization and implementation of internal medical audit activity in the Public Institution Panevėžys Republican Hospital during the period of 2010 – 2013 is analysed. In the third part of the Thesis internal medical audit activity in the Public Institution Panevėžys Republican Hospital is evaluated at the approach of internal medical auditors and consultants. Following the analysis of the internal medical audit activity of 2010 – 2013 and the results of the qualitative research, in the final part of the Master’s Thesis conclusions and recommendations for the improvement of internal medical audit activity in the Public Institution Panevėžys Republican Hospital are presented.

Darbo tikslas – įvertinti kineziterapeuto paslaugų poreikį Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Tyrimo metodika. Siekiant įvertinti kineziterapeuto paslaugų poreikį Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose buvo atlikta 565 kasmetinės profilaktinės ikimokyklinukų sveikatos patikros pažymų analizė, 321 ikimokyklinuko tėvo bei 16 Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovų anoniminė anketinė apklausa bei dviejų kūno kultūros pedagogų, dviejų masažuotojų ir kineziterapeuto, dirbančio ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, darbo stebėsena. Statistinei duomenų analizei naudota SPSS programa. Proporcijų lyginimui taikytas Chi kvadrato (χ2) kriterijus, ryšys tarp požymių laikytas statistiškai reikšmingu, kai p<0,05. Skirtumo tarp atvejų dažnio dviejose tiriamųjų grupėse reikšmingumas vertintas taikant dvipusį z kriterijų. Rezultatai. Kaulų – raumenų sistemos sutrikimai – tai dažniausia ikimokyklinukų sveikatos problema. Kas šeštam vaikui nustatytos kojų deformacijos, kas devintam – plokščiapėdystė, dar kas devintam – šleivapėdystė, kas tryliktam ikimokyklinukui – netaisyklinga laikysena. Visos apklaustos ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovės ir dauguma tėvų (92 proc.) pageidautų, kad būtų teikiamos kineziterapeuto paslaugos ikimokyklinio ugdymo įstaigose. Visų vadovių ir 86,6 proc. tėvų nuomone, tai padėtų laiku nustatyti ir koreguoti kaulų – raumenų sistemos sutrikimus bei daugumos (atitinkamai, 81,3 proc. ir 84,1 proc.) nuomone sumažintų šių sutrikimų pasireiškimo dažnį... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to evaluate the demand for physiotherapist services at preschool education establishments in Kaunas city. Methods. In order to evaluate the demand for physiotherapist services at preschool education establishments in Kaunas city, an analysis of 565 annual preventive health check-ups of preschoolers, anonymous questionnaire survey of 16 directors of Kaunas city preschool education and 321 parents of preschoolers and also observation of work of two physical culture educators, masseurs and physiotherapist, working at preschool education establishment. SPSS program was used for the analysis of statistical data. Chi square (χ2) criterion was applied for the comparison of proportions and relation between attributes were hold as statistically significant when p<0.05. Significant of difference between frequencies of cases in two groups of respondents was evaluated by application of two way “z” criterion. Results. Bone-muscle disorders – it is the most often health problem of preschoolers. Deformations of legs is diagnosed for every sixth child, flat-footedness – for every ninth child, positional talipes – for every other ninth child, abnormal posture – for every thirteenth preschooler. All questioned directresses of preschool education establishments and majority of parents (92 percent) had expressed their request that services of physiotherapist would be provided in preschool education establishments. In opinion of all directresses and 86.6 percent of parents... [to full text]