Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta savivaldybėse bei seniūnijose teikiama socialinė parama šeimoms auginančioms nepilnamečius vaikus Lietuvoje, iškeltos valstybės teikiamos socialinės paramos administravimo problemos bei pateikti pasiūlymai, kaip spręsti iškilusias problemas. Teorinėje darbo dalyje yra aptariama šeimos politika, jos tipai bei šeimos samprata; analizuojami dokumentai reglamentuojantys socialinę paramą šeimai Lietuvoje bei institucijos atsakingos už paramos šeimai skyrimą; aptariamos šiuolaikinės viešojo valdymo reformos viešojo administravimo procese ir reformos modelio kūrimas. Praktinėje darbo dalyje yra nagrinėjamas socialinės paramos teikimas šeimoms auginančioms nepilnamečius vaikus Kupiškio ir Vilniaus savivaldybėse bei seniūnijose. Apibrėžiamos pagrindinės problemos teikiant socialinę paramą ir problemų sprendimų gairės. / Master thesis analyzed and evaluated an offer social support for the families rising minor children in municipalities and wards, warded state of social assistance provided of administrative problem and to make suggestions how to solve the problems. The family policy is discussed in the theoretical part of this work, the types and the concept of family; analyzed documents which are regulating social support for the family and institutions which are responsible for the support award for the Lithuania families. In the practical work part are considered social support for the families raising minor children of Kupiškis and Vilnius municipalities and wards. Are defined the main problems by providing social support ant the solutions guidelines of problems solving.

Šiame darbe atliekama lyginamoji LTSR ir LR vykdytos šeimos politikos analizė. Analizuojamos tokios sritys, kaip šeimos ir šeimos politikos sampratos pokyčiai, aptariama kaip pakito šalies ekonominė – politinė sąranga. Taip pat išskiriama kokios egzistavo pagrindinės demografinės problemos LTSR ir kokios demografinės problemos yra aktualios LR, kaip pasikeitė vertybinės nuostatos šeimos atžvilgiu. Analizuojant pačią šeimos politiką apimamos tokios sferos, kaip šeimos paramos priemonės ( išmokos, pašalpos, pensijos, būsto įsigijimo ir darbinės lengvatos, atostogos), jaunosios kartos ugdymas ( vaiko teisių užtikrinimas, ugdymas ikimokyklinėse įstaigose ir mokykloje), aptariami šeimos teisės pokyčiai ( santuokos, ištuokos, turtinių ir asmeninių santykių tarp tėvų ir vaikų bei kitų artimų giminaičių reglamentavimas). / This paper presents the comparative analysis of the family policy of the Lithuanian Soviet Socialist Republic and the Republic of Lithuania. It analyses such fields as the changes in the conception of family and family policy, discusses what changes the national economic and political framework underwent. Morcover, the paper determines what major demographic problems existed in the Lithuanian Soviet Socialist Republic and what demographic problems are current in the Republic of Lithuania and, in addition, how value-related attitudes changed in respect of family. The analysis of the family policy itself covers other spheres, such as family assistance instruments (benefits, allowances, pensions, privileges for housing acquisition and occupational privileges, vacations), education of the young generation (sefeguarding the chlidren’s rights, education at the pre-school establishments and schools), and overviews the changes in the family policy (regulation of marriage, divorse, property and personal relations betwee the parents and children or other close relatives).

„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Daug valstybių greitai reaguoja į pakitusią šeimos padėtį, dėl to kylančias demografines, socialines ir ūkines problemas. Ilgą laiką visuomenėje vyravo konservatyvusis požiūris į moteris, buvo laikomasi patriarchalinio šeimos modelio, kada moters pagrindinė pareiga buvo auginti vaikus, tuomet dar nebuvo plėtojami darbo ir šeimos derinimo modeliai. Vėliau tobulėjant visuomenei, buvo pradėti modernizuoti šeimos politikos principai, atsirado šeimos ir darbo derinimo galimybės. Moterys norėdamos kuo greičiau grįžti ir toliau įsitraukti į darbo rinką savo mažus vaikus užrašo į ikimokyklinių įstaigų vaikų sąrašus. Tačiau tokia registracija dar neužtikrina tikrosios vietos vaikų darželyje. Taigi šiame darbe ir bus siekiama atskleisti ir išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų tikrąją probleminę situaciją. Šio darbo tikslas – atlikti ikimokyklinių įstaigų sistemos plėtros politikos analizę. Darbe stengiamasi patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad pakeistas ikimokyklinių įstaigų finansavimo modelis (būtent „pinigai paskui vaiką“ finansavimo įvedimas), leistų sureguliuoti rinką ir pašalinti problemą – ikimokyklinių įstaigų trūkumą. Darbo tikslui pasiekti ir išsikeltai hipotezei patvirtinti arba paneigti keliami uždaviniai: • Išnagrinėti politikos ir ikimokyklinio ugdymo politikos sąvokas. • Išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų trūkumo probleminę situaciją ir apibrėžti pagrindinę problemą; • Pateikti ir išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų... [toliau žr. visą tekstą] / For long in the society predominated conservative attitude towards woman, patriarchal family model was kept, when woman’s main duty was to bring up children, then there were not being developed work and family coordination models. Later when the society began improving the principles of family policy were begun to modernize, possibilities of family and work coordination emerged. Women were eager to return and indulge in employment market, so they record their little children on to the list of preschool institutions. Though such recording doesn’t ensure a real place of children in the kindergarten. So the aim of theses is to reveal and analyze real problematic situation of preschool institutions. The goal of the work is to do the analysis of preschool institutions systems development policy. Here it is tried to prove or to negate the hypothesis that the changed model of preschool institutions financing (i.e. “money after a child” – financing establishing) would let regulate the market and would eliminate the problem – lack of preschool institutions. In the hypothesis dependent variable is the lack of preschool institutions; independent variable is a changed model of financing preschool institutions (“money after a child” financing establishment). To achieve goals and to accertain the hypothesis or to negate it certain tasks are raised: • To analyze policy and preschool institutions policy conceptions. • To analyze problematic situations and define the main problem. • To... [to full text]

Habilitacijos procedūrai teikiamų mokslo darbų tikslas – apibendrinti istorinius tyrimus, kuriuose analizuojamos ideologijos, turėjusios esminį poveikį lietuvių šeimos raidai nuo XIX a. pradžios iki XX a. 8-ojo dešimtmečio. Tyrimuose nesiekiama nuodugniai išanalizuoti teorinių ideologijos aspektų. Darbuose ji suprantama kaip dominuojanti konkretaus istorinio laikotarpio vertybių sistema, įtvirtinanti ir įteisinanti tam tikras šeimos gyvenimo ir tarpasmeninių santykių normas. Tyrimuose pristatomos trys šeimos gyvenimo vertybių sistemos, kurias propagavo XIX a. tradicinės lietuvių bendruomenės normos, XIX a. pab.–XX a. pr. nacionalistinė lietuvių šeimos ideologija ir 1944–1970 m. Lietuvoje vykdyta sovietinė šeimos politika. XIX a. lietuvių bendruomenėje tokia vertybių sistema buvo glaudžiai susijusi su paprotine teise, patriarchaliniu kaimo gyvenimo būdu ir Katalikų bažnyčia. Jų poveikyje iki pat XIX a. 9-ojo dešimtmečio pradžios lietuvių bendruomenėje dominavo visuotinai pripažįstama ir vertinama privataus gyvenimo forma – santuoka su tos pačios socialinės ekonominės grupės nariu ir sėslus žemdirbio šeimos gyvenimas. XIX a. pab.–XX a. pr. lietuvių nacionalizmas atvėrė naujas asmeninio ir privataus gyvenimo lietuvių bendruomenėje galimybes. Tačiau jei XIX ir XX amžių sandūroje Vakarų Europos valstybėse buvo diegiama pronatalistinė šeimos politika, tai lietuvių nacionalistams rūpėjo tautiškai susipratusių partnerių šeima. Tuo tarpu 1944–1970 m. sovietinė ideologija diegė šeimos... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the research is to analyze the most important ideologies of Lithuanian family since the beginning of the XIXth century to the 80s of the XXth century. Ideology is understood here as a value system that has crucial impact on family and interpersonal relations, and is internalized by the family. Accordingly, three family value systems are under the research scrutiny. The first one was related to the XIXth century traditional Lithuanian family. The second one evolved as a consequence of Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century. Finally, the third family ideology was based on the Soviet family policy during the period 1944–1970. Family life in the XIXth century Lithuanian community was based on the Lithuanian common law, the teachings of Catholic Church and patriarchalism as a way of living. These norms influenced interpersonal realtionships in the traditional Lithuanian community and legitimized the only possible way of living, that of marriage with a partner from the same social group and a sedentary life of a farmer. On the other hand Lithuanian nationalism at the turn of the XXth century led to new ideas of family life and interpersonal relationships. Hovewer, even though Lithuanian nationalists desired to promote a nationally “pure” family, they did not treat it as an exclusively reproductive institution. Lithuanian ideology emphesized interpersonal relationships within the family instead of reproduction. Lithuanian nationalists believed that the... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama šeimos politika ir jos įgyvendinimo Lietuvoje vertinimas. Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama šeimos politika teoriniu aspektu. Apžvelgiami šeimos politikos principai tarptautiniuose dokumentuose ir šeimos politikos ypatumai įvairiose šalyse. Antroje baigiamojo darbo dalyje pristatomas Šeimos politikos ir jos įgyvendinimo Lietuvoje tyrimas. Pagrindinis tyrimo tikslas - išanalizuoti šeimos politiką ir jos įgyvendinimą Lietuvoje, remiantis Plungės rajono savivaldybės atveju. Tyrimo eigoje siekta nustatyti labiausiai vertinamas paramos šeimai formas, įvertinti finansinę paramą ir Plungės miesto organizacijų veiklą, įgyvendinant šeimos politiką. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai nėra patenkinti valstybės vykdoma veikla ir šeimos politikos įgyvendinimą vertina blogai. Daugumos gyventojų netenkina Plungės organizacijų veikla, įgyvendinant šeimos politiką. / Bachelor thesis examines family policy and its implementation in Lithuania rating. Thesis consists of two parts. The first part deals with theoretical aspects of family policy. A reviewing of the principles of international family policy and family policy features in different countries. In second part is presented family policies and their implementation in Lithuania investigation. The main purpose of investigation is to examine family policy and its implementation in Lithuania, using Plunge district municipality ase. During the investigation of the study was determined the most valued forms of family support, financial support and Plunge organizations actions in the implementation of family policy. The survey shows that people aren`t meet with states activities and family policies actions assess in bad way. Most people aren`t satisfy with Plunges organizations actions in the implementation of family policy.

Šiandien yra būtina lanksti švietimo įstaigų darbo sistema, todėl šiame darbe buvo aiškinamasi, kokia šiuo metu yra tėvų nuomonė apie įvairias šių įstaigų teikiamas ikimokyklinio ugdymo paslaugas vaikams. Tyrimo tikslas. Išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo paslaugų šeimoms ir vaikams, kurie lanko ir nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas, paslaugų įvairovę. Tyrimo uždaviniai: išsiaiškinti ikimokyklinio ugdymo ir su juo susijusių paslaugų įvairovę vaikams, kurie lanko įstaigas ir kurie nelanko, vėliau šias abi paslaugų kryptis palyginti. Buvo numatyta hipotezė, kad ikimokyklinio ugdymo paslaugų įvairovė skiriasi kiekybės požiūriu ir netenkina pakitusių visuomenės poreikių. Tiriamųjų imtis: 1190 respondentų. Iš kurių - 898 tėvai, kurių vaikai lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigas ir 292 tėvai, kurių vaikai nelanko šių įstaigų. Tėvai buvo pasirinkti iš įvairių Lietuvos miestų ir rajonų. Nustatyti tyrimo faktai leidžia teigti, kad tyrimo hipotezė pasitvirtino- daugiau paslaugų yra teikiama vaikams, kurie lanko ikimokyklines ugdymo įstaigas .Tiems, kurie jų nelanko- paslaugų įvairovė yra žymiai menkesnė, todėl turėtų būti geriau apgalvota ir kryptingiau organizuojama. Raktažodžiai: vaikų priežiūros paslaugos, šeimos politika, paslaugos šeimoms ir vaikams, ikimokyklinio ugdymo įstaigas lankantys ir nelankantys vaikai, paslaugų įvairovė. / Nowadays it is essential to have an adapting system of educational institutions, therefore in this thesis analysis have been conducted about parents’ opinion of various services which pre-school educational institutions provide. Goal of this investigation: To analyze the variety of pre-school educational institutions and services for children that attends or absent them and their families. Aim of this investigation: To determine the variety of pre-school educational institutions for children who attend or absent these institutions and the services that are provided by them and compare these two branches. A hypothesis state, that pre-school educational institution’s services does not meet the changed society’s demands, nor there are sufficient of them. Poll respondents are: 1190 parents, from which 898 people whose children attend pre-school educational institutions and 292 parents’ children that do not attend them. Parents have been chosen from different Lithuania’s cities and areas. Poll shows that hypothesis of this investigation can be confirmed. More services are provided for children who attend these institutions, compared to children that do not. In this case system ought to be carefully rethought and organized more efficiently. Key-words: children attending services, family policy, services provided for families and children, pre-school educational institution attend or absent children, variety of services.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, prasidėjo įvairūs pokyčiai tiek ekonominėje, tiek socialinėje srityje. Vienas iš daugelio naujų reiškinių yra skyrybų skaičių augimas, kuris pradėjo gerokai didėti paskutiniame XX a. ketvirtyje. Lietuva yra priskirtina prie tų Europos šalių, kuriose ištuokų lygis yra aukštas.Ispanijoje skyrybos ėmė dažnėti nuo 1981 m. įsigaliojus 1981 liepos 7 d. įstatymui, kai pakeitus civilinį kodeksą, sutuoktiniams buvo leidžiama santuoką nutraukti skyrybomis. Tačiau įstatyme buvo numatyta sutuoktinių gyvenimo skyrium iki skyrybų sąlyga, kaip privalomas apmąstymų laikotarpis prieš priimant galutinį sprendimą. Tačiau 2005 m. liepos 8 d. įsigaliojęs įstatymas šią sąlygą panaikino, keliais naujais pakeitimais papildydamas skyrybų eigą. Tai turėjo didelę įtaką sparčiam skyrybų augimui Ispanijoje. / When Lithuania recovered its independence many changes took place both on the economic and social fronts. One of these changes was the increase in the number of divorces which grew rapidly in he last quarter of the twentieth century. Currently, Lithuania is regarded as one of the EU countries with the largest number of divorces. In Spain divorces started in 1981 after the Law from July 7th 1981 came into force. This law reformed the existing civil code and allowed for the possibility of ending a marriage by means of a divorce. Notwithstanding this, the very same law also included the possibility of using the legal figure of marital separation. This legal figure was actually considered a compulsory step prior to applying for divorce giving the spouses some time for careful thinking. However, on July 8th 2005 with the approval of the new law reforming the civil code this prerequisite was eliminated. This had a great impact in the growth of divorces in Spain. / Cuando Lituania recuperó su independencia,tuvieron lugar diversos cambios en el terreno económico y social. Uno de de esos nuevos fenómenos fue el crecimienro de divorcios, que experimentaron una importante subida en el último cuarto del siglo veinte. Lituania es uno de los países europeos con nivel alto de divorcios. En España los divorcios comenzarón a crecer desde 1981, cuando entró en vigor la ley de 7 de julio de 1981, reformadora del código civil. Desde entonces, se permitió el divorcio. Sin embargo, en la ley también se contemplaba la figura de la separación matrimonial, como requisito indispensable, antes de acudir al divorcio. De este modo, se estableció un periodo de reflexión necesario. Sin embargo, cuando entró en vigor la ley de 8 de julio del 2005, se eliminó el periodo de reflexión, introduciéndose cambios en la regulación del proceso de divorcio.Esto tuvo una gran influencia en el repentino crecimiento de divorcios en España.

Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis. / This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation.

This doctoral thesis investigates the question: what are the challenges of family policy formation in Lithuania? The aim of the research is the theoretical and empirical evaluation of the compliance of family policy with family changes in Lithuania by identifying the problems of family policy formation and ways for their resolution. The content of family policy in Lithuania is analysed in the context of the state-family relationship in the Lithuanian Constitution, conceptual family policy principles defining the object of family policy, objectives and operational trends and integration of the EU operational trends in the national family policy, as well as the system of family policy measures developing possibilities to reconcile work and family life in comparison with system of measures of other European states. The dissertation also presents the analysis of the outcomes of the quantitative research „Attitude to family“ by revealing the socio-cultural context of family policy formation, as well as the outcomes of the experts’ attitude toward the problems of family policy formation and the possibilities for the development of family policy. Finally the dissertation presents the model of a systematic approach towards family policy formation. / Daktaro disertacija siekia atsakyti į klausimą – kokie sunkumai kyla formuojant šeimos politiką Lietuvoje? Darbo tikslas - teoriškai ir empiriškai įvertinti formuojamos šeimos politikos adekvatumą šeimos pokyčiams Lietuvoje, atskleidžiant šeimos politikos formavimo problemas ir jų sprendimo būdus. Lietuvos šeimos politikos turinys analizuojamas šeimos statuso ir šeimos ir valstybės santykių apibrėžimo Lietuvos Konstitucijoje, konceptualių šeimos politikos pagrindų, apibrėžiančių šeimos politikos objektą, tikslus ir veiksmų kryptis ir ES prioritetinių veiklos krypčių integravimo nacionalinėje šeimos politikoje kontekste, taip pat analizuojama šeimos politikos priemonių sistema, sudaranti galimybes tėvams derinti darbą ir šeimos gyvenimą, lyginant ją su kitų Europos šalių priemonių sistemomis. Disertacijoje taip pat pristatomi kiekybinio tyrimo "Požiūris į šeimą", atskleidžiantys sociokultūrinį šeimos politikos formavimo kontekstą bei ekspertų požiūris į šeimos politikos formavimo problemas ir šeimos politikos formavimo galimybes. Pabaigoje pristatomas sisteminio požiūrio į šeimos politikos formavimą modelis.