Vaikystė – tai toks žmogaus gyvenimo laikotarpis, kai vystosi patys svarbiausi asmenybės charakterio bruožai bei psichologiškai bei fiziškai būtiniausi įgūdžiai. Suaugusiųjų pastangos sukurti savo atžaloms ar ugdytiniams emociškai saugią ir vertybiniu atžvilgiu pilnavertę atmosferą turi ypatingą reikšmę. Pagrindinis tiek šeimos, tiek ugdymo įstaigos uždavinys yra dorovinis asmenybės auklėjimas. Tyrimo tikslas: išsiaiškinti ikimokyklinio amžiaus vaikų moralinį brandumą ir padėti suaugusiesiems tinkamai įvertinti jų dorovinio auklėjimo svarbą. Darbo uždaviniai: 1. Išnagrinėti pedagoginę ir psichologinę literatūrą apie žmogaus moralinės mąstysenos reiksmę ir aktualumą, aptariant ikimokyklinio amžiaus vaikų dorovinio ugdymo ypatumus. 2. Sužinoti, kokias ikimokyklinio amžiaus vaikų vertybines nuostatas atskleidžia jų elgesys įvairiose socialinėse situacijose. 3. Išsiaiškinti, kokie yra tiriamojo prioritetai, sprendžiant įvairias moralines dilemas. 4. Atskleisti, kokios vertybiniu atžvilgiu aktualios problemos kyla ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir mėginti suprasti to priežastis. 5. Išsiaiškinti pedagogų požiūrį į vaikų dorinį ugdymą bei sužinoti jų taikomus ugdymo metodus. Tyrimo metodai: 1. Teorinis: mokslinės ir psichologinės literatūros analizė. 2. Empiriniai: stebėjimas, pokalbis, anketavimas. 3. Statistinis: tyrimo rezultatų apdorojimas. Tyrimo dalyviai: stebėjimuose dalyvavę 130 penkerių – šešerių metų amžiaus vaikai; individualių pokalbių metu moralines dilemas sprendę 105... [toliau žr. visą tekstą] / Childhood is the period of lifetime when the most important character traits of personality and necessary psychological and physical skils are under development. The adult efforts to create an emotionally safe and valuable atmosphere for their offspring or pupils are of great significance. The moral education of personality is to be the main task of family and school .The aim: to clarify preschool children’s moral maturity helping adults to evaluate the importance of moral education. Tasks: 1.To analyse educational and psychological literature on the relevance of human moral thinking, discussing the features of preschool children’s moral education, as well. 2. Finding out the moral values of children’s behavior in different social situations. 3. To clarify particular child’s priorities solving various moral dillemas. 4. To reveal topical moral problems in the educational institutions trying to understand their reasons. 5. Finding out teachers’ views on the moral education of children and appropriate methods applied. Research methods: 1. Theoretical: The analysis of scientific and psychological literature. 2. Empirical: Observation, interview, questionnaire. 3. Statistical: Proceeding the results of empirical research. Participants of research: observation included 130 five to six-year-old children; 105 five to six-year-old children participated in the individual interview solving moral dillemas; 97 educators of kindergarten answered the questionnaire. The study revealed... [to full text]

Lietuvos demografinė raida sparčiai kinta. Mūsų šalis, kaip ir daugelis Europos šalių susiduria su visuomenės senėjimo tendencija. Vidutinis gyventojų amžius auga, o gimstamumas nedidėja. Tai tiesiogiai veikia darbo rinką, nes auga vidutinis darbo jėgos amžius – vyresni asmenys sudaro vis didesnę darbuotojų dalį. Jeigu esamos tendencijos išliks, manoma, kad iki 2030 metų Lietuvoje bus apie 27 procentai gyventojų, vyresnių kaip 60 metų. Lietuva jau dabar lenkia Europos šalis pagal vyresnio amžiaus asmenų užimtumą, tačiau yra didelė tikimybė, kad šios amžiaus grupės užimtumas pastaraisiais metais augo daugiausia dėl padidėjusios migracijos įstojus į ES. Siekdami Lisabonos užsibrėžtų tikslų užimtumo srityje neturėtume pamiršti, jog skatinti užimtumą reikėtų ne tik, bedarbių mokymais, naujais teisės aktais, aktyviomis darbo biržos priemonėmis – visa tai, be abejo, yra labai svarbu. Tačiau ne mažiau svarbu ir jau dirbančių pagyvenusių asmenų išsaugojimas darbo rinkoje, jų požiūris į tolesnę darbinę veiklą, jų lūkesčiai. Planuojant užimtumo strategijas ne mažiau aktuali ir darbdavių nuomonė, jų noras išsaugoti pagyvenusius asmenis darbo vietose. Juk net geriausi valdžios norai ir toliai liks tik norais, be darbdavių bendradarbiavimo. Būtent dėl šios priežasties šiame darbe buvo siekiama išsiaiškinti tiek dirbančiųjų vyresnio amžiaus asmenų, tiek jų darbdavių nuomonę apie vyresnio amžiaus žmones darbo rinkoje. Atliktas Vilniaus mieste dirbančiųjų vyresnio amžiaus asmenų (N-51) bei... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian demographic development experiences essential changes from the last decade of twentieth century. Lithuania as others members of the European Union has faced a phenomenon of the aging society. The average age of population is constantly increasing due to decrease in the fertility rate. This fact leads to considerable changes in the labor market. Hence the average age of the workforce is gradually increasing. It is supposed that more than 27 % people aged 60’s and more will live in Lithuania at year 2030. The employment rate of Lithuanian senior people is now higher than in many European countries, but it is quite likely that growing employment of mentioned age group is caused by increased level of migration. Nonetheless Lithuanian Government initiated positive changes in the legislative system and created special programs for solution of senior unemployment problem, these efforts are not good enough. In order to achieve goals of the EU unemployment strategy Government should pay more attention to the employers’ side and those, who are still working, but are already not young. The lack of information related to attitudes towards work of working senior people and their employers was a reason of survey, which aim was: · To investigate the attitude towards work of senior people; · Find out the difference in answers of senior people and their employees. There were 51 senior employees and 21 employers respondents interviewed during the survey, which have showed that... [to full text]

Šlapimo nelaikymas – dažnas vyresnio amžiaus moterų nusiskundimas. Įvairių autorių duomenimis šlapimo nelaikymo dažnis tarp vyresnio amžiaus moterų yra nuo 19 iki 65 proc. Populiacijai senstant, daugėja ir šlapimo nelaikančių žmonių. Šio darbo tikslas buvo įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą, jo rizikos veiksnius ir su juo susijusią gyvenimo kokybę tarp pagyvenusio amžiaus moterų, besikreipiančių į šeimos gydytoją. Uždaviniai: įvertinti šlapimo nelaikymo paplitimą tarp pagyvenusio amžiaus moterų; nustatyti pagyvenusio amžiaus moterų šlapimo nelaikymo rizikos veiksnius ir jų prognozinę vertę; įvertinti pagyvenusio amžiaus moterų gyvenimo kokybę, nustatyti šlapimo nelaikymo ir gyvenimo kokybės sąsajas tarp pagyvenusio amžiaus moterų; palyginti bendrinį ir specifinį gyvenimo kokybės klausimynus, vertinant pagyvenusio amžiaus nelaikančių šlapimo moterų gyvenimo kokybę. Tyrime naudota anketa. kuri buvo sudaryta iš 4 jau anksčiau tarptautiniu mastu validuotų klausimynų taip pat pridedant klausimus apie tiriamųjų socialines-demografines bei sveikatos charakteristikas: TPBT - trumpasis protinės būklės tyrimas, skirtas vertinti tiriamųjų pažintines funkcijas; GDS– geriatrinė depresijos skalė, skirta įvertinti depresyvumą; SF-36v2 bendrinis gyvenimo kokybės klausimynas; I-QOL - specifinis gyvenimo kokybės klausimynas, skirtas asmenims su šlapimo nelaikymu. Specifinis šlapimo nelaikymui klausimynas išverstas šiam tyrimui ir Lietuvoje yra panaudotas pirmą kartą. / Urinary incontinence (UI) is a health problem prevalent in various age groups. Due to anatomical and physiological peculiarities, this problem is more common in women, and especially in ageing stage of life. Based on scientific literature, the prevalence of urinary incontinence is 19% to 65% for elderly women. Urinary incontinence influences various aspects of quality of life and daily life. The aim of study was to evaluate the urinary incontinence, its risk factors and incontinence-related quality of life among elderly women visiting the general practitioner. The objectives of study: to evaluate the prevalence of urinary incontinence among elderly women; to determine the risk factors of urinary incontinence and their prognostic value among elderly women; to evaluate the quality of life of elderly women; to establish the associations between the urinary incontinence and quality of life among elderly women; to compare a generic and specific questionnaires for evaluation of incontinence-related quality of life among elderly women. The tool of measurement in the study was a questionnaire comprised of four previously validated at international level questionnaires: MMSE – mini-mental state examination, used for evaluation of cognitive function; GDS – geriatric depression scale, used for evaluation of depressiveness; SF-36v2 – generic questionnaire of quality of life; I-QOL – specific questionnaire of quality of life, constructed for subjects with urinary incontinence. I-QOL was... [to full text]

Darbo tikslas: atlikti pritaikyto maitinimo paslaugos prieinamumo Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose įvertinimą. Uždaviniai: įvertinti tėvų požiūrį į maitinimo organizavimą Šiaulių miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigose; išanalizuoti pritaikyto maitinimo poreikį ir dažniausias jo priežastis ikimokyklinio ugdymo įstaigose; įvertinti įstaigų vadovų bei slaugytojų pasirengimą užtikrinant pritaikytą maitinimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose; įvertinti pritaikyto maitinimo organizavimą specializuotoje vaikų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje „Pušelė“. Tyrimo metodika: kiekybinis momentinis tyrimas; tyrimo dalyvių tikimybinė atranka: ikimokyklinio ugdymo įstaiga – grupė. Analizuojamosios imties dydis = 865 ikimokyklinio amžiaus vaikų tėvai. Atsako dažnis 73,7 proc. Papildoma imtis – 56 respondentai (28 ikimokyklinių ugdymo įstaigų vadovai bei 28 slaugytojos). Atsako dažnis 100 proc. Gautiems duomenims apdoroti naudotos SPSS 17.0, Microsoft Excel of Windows programos. Rezultatai: aukštąjį universitetinį išsilavinimą buvo įgiję daugiau nei 1/3 vaikų mamų ir 1/4 tėčių. Didžiąją dalį vaikų valgiaraščio sudaro grūdiniai/ankštiniai, pieno bei mėsos produktai. Ikimokyklinio ugdymo įstaigos teikiamą maitinimo paslaugų kokybę 59,9 proc. tėvų vertina gerai arba vidutiniškai. Tėvai, kurie blogai vertina ugdymo įstaigos teikiamą maitinimo paslaugų kokybę nuolat domisi vaiko dienos meniu (p<0,05).Vaikų, kurių sveikata yra puiki/labai gera ir gera/vidutiniška, tėvai nepasigenda jokių... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work: to evaluate the accessability of the applied nutrition service in preschool institutions of Šiauliai city. Objectives: to evaluate parents’ attitude towards the organization of nutrition in the preschool institutions of Šiauliai city; to analyze the demand for the applied nutrition and its most frequent reasons in preschool institutions; to evaluate the preparation of the institution heads and nurses ensuring the applied nutrition in the preschool institutions; to evaluate the organization of the applied nutrition in the specialized preschool institution “Pušelė”.

MIRTINGUMO NUO IŠORINIŲ MIRTIES PRIEŽASČIŲ TRENDAI LIETUVOS MIESTO IR KAIMO KOHORTOSE 1967 - 2006 62 puslapiai, 32 grafikai, 2 lentelės. Raktažodžiai: amžiaus - periodo - kohortos analizė, mirtingumas, trendas, savižudybės, autotransporto įvykiai. Tyrimo tikslas: Nustatyti detalius mirtingumo dinamikos nuo savižudybių ir autotransporto įvykių ypatumus 40 - ies metų laikotarpiu priklausomai nuo lyties ir gyvenamosios vietos. Uždaviniai: Apskaičiuoti pagrindinius dinamikos parametrus - amžių, periodą, kohortas ir nustatyti jų įtaką dinamikos procesui; Išanalizuoti du svarbiausius mirtingumo dinamikos faktorius kiekvienai mirties priežasčiai ir sumodeliuoti šių faktorių poveikio kartu įtaką šiam procesui pagal lytį ir gyvenamąją vietą. Nustatyti, kaip paamžiniai mirtingumo rodikliai kinta kiekviename kohortos penkmetiniame intervale, koks šių kreivių lygis įvairiose kohortose ir kaip tai skiriasi pagal lytį ir gyvenamąją vietą. Metodai: Mirčių duomenys nuo savižudybių ir autotransporto įvykių Lietuvoje nuo 1967 iki 2006 m. buvo sugrupuoti į 17 amžiaus grupių ir 8 penkmetinius periodus. Duomenų analizei panaudotas Poissono regresijos metodas pritaikytas amžiaus - periodo - kohortos modelių efektams atskirti. Rezultatai: Ir moterų ir vyrų kaimo populiacijos mirtingumo nuo savižudybių tendencija buvo ryškiai didėjanti per visą analizuojamą periodą. Miesto moterų populiacijoje mirtingumo rodikliai nuo savižudybių mažėjo, išskyrus didėjančius senyvo amžiaus grupių rodiklius. Miesto... [toliau žr. visą tekstą] / MORTALITY TRENDS FROM EXTERNAL CAUSES AMONG URBAN AND RURAL COHORTS IN LITHUANIA 1967 - 2006 62 pages, 32 graphics, 2 tables. Keywords: age – period – cohort analysis, mortality, trends, suicide, vehicle accidents. Research aim: The aim of this study was to examine particular trends of mortality from suicide and vehicle accidents during 40 years period subject to sex and place of residence. The tasks of the research work were as follows: To calculate basic parameters of mortality trends - age, period and cohorts and detect their influence to the process; To analyze two most important factors to variation for each cause of the death and to simulate this along factors' influence to the procces subject to sex and place of residence. To find out how subsequent mortality rates vary in each cohort quinquennial interval, what is the difference of these curves levels in different cohorts and how they differ between sex and place of residence. Methods: Deaths due to suicides and vehicle accidents in the period from 1967 through 2006 and the corresponding population figures were grouped into 17 age groups and 8 5-year periods. These were fitted to Poisson regression models to assess age, period, and cohort effects. Results: Both women's and men's mortality trends from suicides increased dramatically through analyzed period. Trends of urban women's suicide mortality have decreased, except increasing trends of the elderly. Urban men's population had experienced increasing trends from... [to full text]

Atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų amžiaus struktūros pokyčius ir prognozuojamas tendencijas ateityje – vyriausiųjų gyventojų gausėjimą, vidurinės ir jauniausios dalies mažėjimą – Lietuvą galima priskirti prie labiausiai senėjančių šalių pasaulyje, taip pat galima prognozuoti vyresnio amžiaus asmenų ilgalaikės socialinės globos poreikio augimą. Tyrimas, analizuojantis socisaliai globojamų vyresnio amžiaus asmenų gyvenimo kokybę institucinės socialinės globos kontekste, atliktas laikantis konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos nuostatų (Charmaz, 2006). Sukurta grindžiamoji teorija atskleidžia socialiai globojamų vyresnio amžiaus asmenų, gyvenančių ilgalaikės socialinė globos įstaigose, subjektyvios gyvenimo kokybės veiksnius. Siekiant suprasti lietuviškos ilgalaikės socialinės globos specifiką, buvo tiriama, kaip kinta gyvenimo kokybės vertinimas gyvenant ilgalaikės socialinės globos įstaigoje, kaip yra išgyvenama krizės patirtis, susijusi su gyvenimo vietos ir būdo pasikeitimu. Grindžiamojoje teorijoje atskleisti septyni gyvenimo kokybės veiksniai. „Galėjimas“ yra ašinė kategorija, suprantama kaip galėjimo atlikti svarbias veiklas, galėjimo palaikyti santykius su reikšmingais asmenimis reali išraiška ar pojūtis. Rezultatus lyginant su artimos metodologijos rėmuose atliktais tyrimais užsienio šalyse, nustatyta, kad kai kurie atskleisti gyvenimo kokybės veiksniai iš dalies sutampa, tačiau taip pat buvo atskleisti gyvenimo kokybės elementai, išskiriantys Lietuvos atvejį iš... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian society is aging and need for social services is contsanly increasing. Therefore it is important to understand the increasing role of care services for elderly people, which allows living longer and enjoying better quality of life. Elderly people (+65) who become socially dependent have possibility to move to the residential care institution. The scenario of moving into long-term care institution has big impact on life quality of elderly person. Constructivist grounded theory methodology (Charmaz, 2006) allows to reach field of long-term residential care and analyse subjective quality of life, values and attitudes of elderly socially dependent residents. In the process of constructing grounded theory seven factors of life quality were identified. In the process of data analysis three models of adaptation to new status of socially dependent person and resident of residential home were identified. Research participants experience crisis while changing the living place and moving into residential care home. “Capability” is the main analytical category. Social care institutions and care professional should be aware of the need of methods and skills to effectively manage crises. Results show that such factors as are found in most foreign research areas despite of cultural and social contexts. In Lithuanian society specific factors of life quality is identified.

Regarding to the context of globalization and various losses that people experience, the socialization specific of children (age 7–11) who have experienced loss in the family was explored in this research. The main socio-moral values, that make the values’ internalization content as the basis of socialization, were identified. The peculiarities of values’ interception on the basis of behavior and emotions were set as well. Also the differences and similarities were stressed among the grieving and non-grieving children’s values internalization mechanisms. The survey has revealed both external and internal factors that may influence socialization processes for such children. Among external ones would be the experienced loss in the family, child’s status in the class, teacher’s attitude towards the child’s experienced loss, and educational help character. Among internal ones – child’s need to satisfy self identification through his/her attitude towards the experienced loss within family, towards the school, his/her status in the class, and self. The educational experiment allowed evaluating the effectiveness of main strategies to make grieving children’s socialization much favorable. Such children’s socialization becomes much easier, when it has helped them to: 1) have much positive (higher) status in the class, and 2) satisfy their need of self identification.

Regarding to the context of globalization and various losses that people experience, the socialization specific of children (age 7–11) who have experienced loss in the family was explored in this research. The main socio-moral values, that make the values’ internalization content as the basis of socialization, were identified. The peculiarities of values’ interception on the basis of behavior and emotions were set as well. Also the differences and similarities were stressed among the grieving and non-grieving children’s values internalization mechanisms. The survey has revealed both external and internal factors that may influence socialization processes for such children. Among external ones would be the experienced loss in the family, child’s status in the class, teacher’s attitude towards the child’s experienced loss, and educational help character. Among internal ones – child’s need to satisfy self identification through his/her attitude towards the experienced loss within family, towards the school, his/her status in the class, and self. The educational experiment allowed evaluating the effectiveness of main strategies to make grieving children’s socialization much favorable. Such children’s socialization becomes much easier, when it has helped them to: 1) have much positive (higher) status in the class, and 2) satisfy their need of self identification.

Darbo objektas: Joniškio rajono Reibinių kaimo gyventojų fizinis pajėgumas ir subjektyviai vertinama sveikata. Iškeltas tikslas: nustatyti Joniškio rajono Reibinių kaimo gyventojų fizinio pajėgumo ir sveikatos sąsajas. Suformuluoti uždaviniai: • Nustatyti tiriamųjų sveikatos ypatumus ir subjektyvų sveikatos vertinimą. • Nustatyti tirtų gyventojų fizinį pajėgumą. • Palyginti tiriamųjų fizinio pajėgumo ir sveikatos ypatumus amžiaus grupėse. • Atskleisti sąsajas tarp tirtų gyventojų fizinio pajėgumo ir sveikatos. Išvados: 1. 43,5 proc. Reibinių kaimo 50-69 metų amžiaus tirtų gyventojų savo sveikatą vertino teigiamai, fizinį pajėgumą teigiamai vertino – 43,4 proc. 78,0 proc. visų apklaustųjų atsakė, kad per praėjusius metus jiems buvo nustatyta ar gydyta bet viena lėtinė liga. Vertinant mankštinimosi laisvalaikiu dažnį, tyrimas atskleidė, kad fiziškai pasyvių gyventojų buvo trečdalis. 2. Pagal peties sąnario paslankumo ir pusiausvyros testų rezultatų vertinimą, dauguma 50-59 m. ir 60-69 m. grupės tyrimo dalyvių turėjo labai gerus įvertinimus (p<0,05). Blogi įvertinimai buvo nustatyti abiejose amžiaus grupėse atliekant liemens lenkimo į šonus testą (p<0,05). Jaunesnių tiriamųjų (50-59 m.) plaštakos suspaudimo testo rezultatų vidurkis buvo statistiškai reikšmingai didesnis negu vyresniųjų (60-69 m.) grupėje (p<0,05), tačiau rezultatų vertinimai prastesni. Aerobinis pajėgumas daugumos jaunesnių asmenų buvo vertinamas labai gerai, o daugumos vyresniųjų – nepatenkinamai (p>0,05). 3... [toliau žr. visą tekstą] / Research target: Physical fitness and subjective health of Joniškys‘ district Reibiniai villagers. Purpose: to measure the relationships of health between physical fitness and health characteristics of Joniškys‘ district Reibiniai villagers. Objectives: • To evaluate participants‘health characteristics and subjective health. • To evaluate participants‘physical fitness. • To compare participants‘physical fitness and health characteristics between age groups. • To find the relationships between participants‘physical fitness and health. Results: 1. 43.5 percent of investigated 50-69-year old inhabitants in Reibiniai village assessed their health positively, physical fitness – 43.4 percent. According to 78.0 percent of all questioned people during the last year at least one degenerative disease has been diagnosed or treated. As far as frequency of exercising in one’s free time is concerned the survey suggested that one third of inhabitants were physically inactive. 2. According to the assessment of the tests results of the shoulder joint mobility and balance most of 50-59-year old and 60-69-year old group participants had very good results (p<0.05). However, worse results were found in both age groups performing the test of side bending (p<0.05). The average of test results in hand grasp was statistically significantly bigger in the junior (50-59-year old) group than in the senior (60-69-year old) one (p<0.05), but on the other hand, the evaluation of results were poorer. The... [to full text]

Darbe atlikta teorinė sveikatos sampratos analizė; išnagrinėti priešmokyklinio amžiaus vaikų sveikatos ugdymo ypatumai.Iškelta hipotezė, kad priešmokyklinio amžiaus vaikai turi įgiję žinių apie sveikatą ir tai sudaro pagrindą jų sveikatai ugdyti, palaikyti ir puoselėti.Tarpusavyje derinant ir integruojant kokybinius (interviu) ir kiekybinius (anketinė apklausa) tyrimo metodus buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – atskleisti priešmokyklinio amžiaus vaikų žinias apie sveikatą ir jų sveikatos ugdymo galimybes. Tyrime dalyvavo 50 ikimokyklinėse ugdymo įstaigose dirbantys specialistai, 100 tėvų, auginančių priešmokyklinio amžiaus vaikus ir 10 priešmokyklinio amžiaus vaikų. Empirinėje dalyje nagrinėjamas sveikatos ugdymas ikimokyklinėje ugdymo įstaigoje ir šeimoje, ugdytojų požiūris į vaikų sveikatą, priešmokyklinio amžiaus vaikų žinios apie sveikatą. / The work carried out theoretical analysis of the concept of health; it was examined preschool children's health education features. Hypothesis: preschool children have formed knowledge about health and this forms the basis of their health education, support and nurturing. Combining and integrating qualitative (interviews) and quantitative (survey) methods were investigated, with the aim - to reveal the pre-school age children about health and health education opportunities. The study involved 50 pre-school institutions working professionals, 100 parents of preschool children and 10 preschool children. In the empirical part of health education pre-school educational institution and the family, the attitude towards the health of children, preschool children knowledge about health.