Mus supanti aplinka, joje esantys daiktai, baldai ir kiti objektai, daro didžiulę įtaką kiekvieno žmogaus gyvenimo procesams. O kiekvienas žmogaus atliekamas procesas turi atitinkamas priežastis. Lygiai taip pat yra ir su aplinka, kuri supa kiekvieną iš mūsų. Daiktas nėra tik paprastas objektas/aplinkos sudedamoji dalis. Kiekvieno iš jų atsiradimo priežastis pasąmoningai paaiškinamos noru, o pastarąjį formuoja atitinkamas poreikis. Poreikis – pats savaime yra vidinio psichologinio ar socialinio trūkumo jausmas. Tuomet, kai žmogus įsisavina/supranta ko jam trūksta, jis ima ieškoti atitinkamo būdo kaip šį „alkį” nuslopinti ar patenkinti. 1943 m. amerikiečių psichologas Abraham Harold Maslow plačiajai visuomenei pristatė struktūrizuotą žmogaus poreikių piramidę, kurios viršūnėje atsidūrė individo poreikis saviraiškai/savęs aktualizavimui. Nepaisant to, kad tik pasirodžiusi A. H. Maslow teorija susilaukė begalės griežtos kritikos už nelankstumą bei schematiškumą, šis žmonių neabejingumas jai, tik dar labiau pagrindė jos sudedamųjų dalių svarbą kiekvieno individo gyvenime. Žmogaus poreikių tema, o ypač kūrybiškumo/individualumo aktualumas šiame postmoderniajame amžiuje įgauna didžiulį pagreitį. Sniego gniūžtė pradėjo ridėti nuo kalno viršūnės ir išvystė didžiulį greitį. Tačiau ar gali būti taip, kad šiandien individas vis dar suvokiamas tik kaip sociali būtybė, kurios pasirinkimus koordinuoja galingi socialinio gyvenimo mechanizmai? O galbūt, jau visas pramonės šakas apėmusioje... [toliau žr. visą tekstą] / The surrounding environment, it contains, furniture and other objects that make a huge impact on every person's life processes. And every human process to have the appropriate reason. Just as it is with the environment that surrounds each of us. A thing is not just a simple object / environmental component. Each of these causes subconsciously explained voluntarily, and the last form the corresponding demand. Need - itself an internal psychological or social lack of feeling. Then, when the man caught up / understand what he is missing, he begins to look for an appropriate way to the "hunger" to suppress or meet. In 1943. American psychologist Abraham Maslow Harold general public, the structured pyramid of human needs, which ended up on top of the individual need for self-expression / self-actualization. Despite the fact that only featured AH Maslow's theory has received dozens of heavily criticized for inflexibility and sketchiness, the human-indifference to her, even more substantiated the importance of the components of each individual's life. The human needs of the subject, and especially creativity / individuality relevance in the postmodern era is gaining tremendous momentum. Snowball started dd on a hilltop and has developed a tremendous speed.

1944 m Lietuvoje prasidėjo partizaninis karas. Daugelis vyrų išejo į miškus kovoti su okupantais. Šioje kovoje neliko nuošalyje ir moterys, jų vaidmuo buvo labai svarbus. Prireikus jos, petys petin kovojo su vyrais prieš enkavedistų būrius, slaugė sužeistuosius, palaikė ryšius tarp skirtingų partizanų apygardų. Ryšininkės perduodavo svarbę slaptą informaciją: apie susitikimo vietas, slaptažodžius, naujai įsikūrusius bunkerius – slėptuves, perduodavo slaptus dokumentus. Kad jų nesuciuptų ir neperimtų slaptos informacijos, moterys perduodamus laiškelius slepdavo. Jos buvo išradingos. Lankydamasi druskininkų rezistencijos ir tremties muziejuje sužinojau, jog laiškeliai buvo slepiami ir plaukuose. Ši istorija mane sužavejo, tad nusprendžiau šią idėją perteikti magistro baigiamajame darbe. Savo kūrinyje vaizduoju 9 lietuvaitėms būdingas ilgų plaukų šukuosenas, kuriose paslepiu savają žinutę. Mano perduodamoje žinutėje įrašyti žodžiai iš „Tauro“ apygardos ryšininkės žvalgės Julijos Čepaitytės – Simanaitienės slapyvardžiu Undinė sukurtos baladės apie partizano likimą. Ši baladė skirta partizanui „Kovui“ Jonukui Stačiokui atminti. Po balade autorė parašė. „ Šias eilutes sukūriau 1950 m. liepos 10-11 d., pati būdama be namų ir laisvės, netekusi savo pirmosios tikrosios meilės ir karštai mylinčio tikro draugo, kuris buvo tarsi švyturys pavergtoje tėvynėje. Tavęs aš niekad nepamiršiu.“ Manau baladė puikiai atskleidžia priežastis dėl ko Lietuvos moterys taip pat išėjo į miškus kariauti... [toliau žr. visą tekstą] / In 1944 the partisan war in Lithuania began. The most of the men went to woods to fight against occupants. In this fight the woman’s role was also very important. They were fighting against NKVD the same strong as men do; they also were nursing injured people, keeping connection between different partisans’ counties as postal workers (signallers). Signallers were transmitting very important confidential information: about meeting places, passwords, newly constructed hiding places – bunkers, transferring secret documents. In fact that women could be caught and secret information taken, they were hiding all mails. And women were very resourceful. Visiting ‘’Resistance and Deportation Museum’’ in Druskininkai I’ve got news that secret mails were hiding in women hair. This history improved me so much so I decided to convey this idea in my Master's thesis. In my work you can see nine different long hairdressings what characteristic of Lithuanian women. In all these hairdressings I hide my secret message. In my transmitting message there are words from ballad about partisan’s destiny which was created by signaller Julija Cepaityte – Simantiene (known as Undine) from “Tauras” county. This ballad is dedicated to partisan Jonukas Staciokas “Kovas”. After the ballad writer wrote: “These lines I created in 1950, July 10-11. itself being without a home and freedom, lost my first true love and real hot loving friend who was like a beacon subjugated homeland. I will never forget you." In... [to full text]

XX amžiaus antroje pusėje juvelyrikai priartėjus prie kitų vaizduojamojo meno rūšių, papuošalui tapus meno kūriniu, išreiškiančiu individualią kūrėjo poziciją, ir pradėjus rengti specializuotas juvelyrikos parodas, iškilo juvelyrikos eksponavimo reikšmė. Problematiškumas slypi srities specifikoje (dažnai maži mąsteliai, brangių medžiagų naudojimas) bei santykyje su kūnu, nes dėvėjimas yra esminis papuošalo suvokimui. Todėl įprastas juvelyrikos eksponavimas stiklinėse vitrinose netenkina juvelyrikos, kuriamos postmodernaus meno principais. Darbo tikslas – išanalizuoti galimas meninės juvelyrikos eksponavimo strategijas pasitelkiant trumpalaikių meninės juvelyrikos parodų pavyzdžius iš Lietuvos bei užsienio nuo XX a. 8 dešimtmečio iki šių dienų. Tyrimas nėra istorinio pobūdžio: juvelyrikos parodos nėra analizuojamos chronologiniu principu ar kaip vientisas reiškinys, procesas, kuriame galima užfiksuoti tam tikrą raidą. Nagrinėjamos trumpalaikės personalinės ir grupinės juvelyrikos parodos, nes jose gali būti įgyvendinti tokie ekspoziciniai sprendimai, kurie netinkami ilgalaikėms muziejų ekspozicijoms. Tyrimu siekiama išsiaiškinti, kaip juvelyrikos eksponavimas veikia pačių kūrinių supratimą, priėmimą ir turinį, kokios skirtingos juvelyrikos eksponavimo praktikos naudojamos, koks yra žiūrovo ryšys su papuošalu parodos metu bei kaip skirtingi eksponavimo būdai lemia šį ryšį, koks žiūrovo santykis su ekspozicija. Magistrinio darbo struktūra paremta skirtingų juvelyrikos parodose... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary jewellery cannot be dissociated from developments in the fine art. In the second part of the 20th century jewellery started to be considered as an art form which can express the individuality of an artist. During that time the first specialized jewellery exhibitions were held and since then the attention was drawn to the importance of how objects are displayed in the exhibition. What makes exhibiting jewellery difficult is its connection to the body - wearability is the essence of it. In addition, usually jewellery is small scale and made of precious materials. As a result, typical showcases made of glass are no longer satisfying for displaying art jewellery. The aim of this research is to analyze possible strategies of how art jewellery can be presented. The examples of temporary jewellery exhibitions, both personal and group, from Lithuania and abroad from the 1970s to the present are included. The research is not historical and based on chronology, jewellery exhibitions are not seen as a continuous phenomenon with clear evolution. Temporary exhibitions offer a possibility of to putting into practice such display solutions which would not be suitable for permanent museum displays. This paper looks into the questions such as what kind of different display strategies are used to exhibit jewellery, how the display affects the perception of the artworks, what the relation between the viewer and the jewellery work in the exhibition is, how display influences this... [to full text]

Šis reljefas „Arklių lenktynės“ yra skulptoriaus Gedimino Jokūbonio diplominis darbas, sukurtas 1952 m. Dėl netinkamų laikymo sąlygų lauke, gipsinis reljefas buvo blogos būklės. Restauravimo metu darbas nuvalytas, antiseptikuotas, suklijuotas, pagamintas tvirtas metalinis rėmas, atliktas antikorozinis metalo armatūros apdorojimas, atkurtos netektys, sutankintas poringas gipso paviršius. / This relief „Horse race“ is a graduation work by Gediminas Jokūbonis made in 1952. Due to unsuited outside storing conditions the gypsum relief was in bad shape. The artwork was cleaned, antisepted, glued; a strong metal frame added; anti corrosive treatment applied to the metal armature; loses reconstructed; the porous gypsum surface densened.

Istorinėse Vilniaus Bernardinų kapinėse paminklai su angelų skulptūromis yra įrašyti į kultūros paveldo registrą kaip objektai, sudarantys Bernardinų kapinių kompleksą. Pagrindinis šio tyrimo tikslas yra sukaupti medžiagą ir papildyti turimas žinias apie angelų skulptūras istorinėse Bernardinų kapinėse, jų restauravimo patirtį. Šiame tyrime apžvelgtos, įvertintos ir aprašytos Vilniaus Bernardinų kapinėse antkapius puošiančios angelų skulptūrų medžiagos, esama fizinė būklė bei skulptūrų tvarkybos poreikiai, teikiami siūlymai. Parašomos turimos žinios apie palaidotus asmenis. Pirmame šio darbo skyriuje trumpai apžvelgiama Bernardinų kapinių istorija, restauravimo patirtis. Antrame skyriuje dėmesys koncentruojamas į antkapiniuose paminkluose vaizduojamų angelų skulptūrų paveldosauginį ir paveldotvarkinį aspektą. Trečiajame skyriuje rašomos trumpos išvados apie fizinę paminklų būklę ir restauravimo ar konservavimo poreikį, menininis vertinimas mano, kaip restauratorės, požiūriu. Nors didžioji dalis skulptūrų yra geros būklės ir yra atlikti atskirų objektų restauravimo darbai, visoms reikalinga priežiūra ar tolesnis konservavimas. Manytina, kad šis tyrimas galėtų būti naudingas restauratoriams, studentams, ketinantiems praktikuotis restauravimo srityje, dirbant prie antkapinių paminklų. / Tombstones with angelic figures of historic Bernardinai cemetery in Vilnius are entered into the list of cultural heritage, as objects of Bernardinai cemetery ensemble. The primary aim of this study is to collect data and to add to the existing knowledge about angelic sculptures and their restoration experience in the historic Bernardinai cemetery. This study involves reviews of angelic sculptures decorating tombstones of Bernardinai cemetery, review of their physical condition and restoration requirements, suggestions. First chapter of the study consist of a short review of the history of Bernardinai cemetery and its restoration experience. The second chapter concentrates on heritage protection and restoration aspect of the angelic sculptures in tombstones. Third chapter consists of short findings about the physical condition of tombstones and need of their restoration or conservation, also their artistic evaluation by me, as a restaurateur. Although most of the sculptures are in good condition and the required restoration works for some of them are done, all of them need further inspection or conservation. This study could be useful to restaurateurs, students who are planning to practice restoration or work with tombstone monuments.

Magistro kvalifikaciniame darbe analizuojama 1960 - 1970 metų mada Lietuvoje. Darbo tikslas išanalizavus septintojo dešimtmečio Vakarų Europos ir sovietinės mados tendencijas, naudojant lyginamosios analizės metodą, palyginti su Lietuvoje vyravusiomis ir nustatyti jų transformacijos priežastis. Atlikta mokslinės literatūros analizė ir empirinis tyrimas iš esmės patvirtino darbe iškeltą hipotezę - madų tendencijos Lietuvoje atsiliko (laiko atžvilgiu) nuo Vakarų Europos, jaučiamas šių madų tendencijų skirtumas, atkeliavusios iš Vakarų Europos madų tendencijos Lietuvoje transformavosi. / There is analysing 1960 - 1970 years Lithuanian fashion trends in this master qualification work. Aim of work is analysing seventh decade West Europe's and Soviet fashion ruling trends, using comparative analysis method, compared to Lithuanian and to set the causes of this transformation. An analysis of scientific literature and an empirical study in principle approved the hypothesis in this work that the fashion trends in Lithuania felt behind (by time) comparing to West Europe's, appreciable the difference between West Europe's and Soviet fashion trends and the trends which came from West to Lithuania transformed.

Šiame darbe palyginami dviejų šalių – Lietuvos ir Olandijos kultūriniai kontekstai. Darbo siekis išsiaiškinti priežastis kodėl Olandija tapo grafinio dizaino šalimi ir ko trūksta Lietuvai norint tobulėti šioje srityje. Darbe kultūra apžvelgiama iš istorinio konteksto, kuris padėjo pagrindus tautų mentalitetui, o tuo pačiu kaip rezultatas atsispindi ir grafiniame dizaine. Aptariamas kultūros bei dizaino rėmimas, kuris yra vienas pagrindinių variklių dizaino palaikyme. Taip pat nagrinėjamas meno sektorius, jo bruožai ir svarba visuomenėjea. / This research compares two countries - Lithuanian and Netherlands cultural contexts. Intension is to find out the reason why the Netherlands has become a graphic design country and what is missing in Lithuania to lead in this field. The research examine historical context, which laid the foundation for the nation's mentality, but at the same time as a result is reflected in the graphic design field. Discusses the support of culture and design, which is one of the main impulse on design supporting system. Research also examines the art sector, its features and importance in society.

Šiame darbe yra nagrinėjami socialiniai laisvalaikio kultūros raidos etapai bei su jais susiję ir jų įtakoti menininkų kūriniai, vaizduojantys laisvalaikio leidimo būdus. Darbą sudaro dvi dalys: pirmojoje dalyje aptariama socialinė laisvalaikio idėjos raida, įvairūs jos etapai skirtingais gyvenamaisiais laikotarpiais. Kalbama apie laisvalaikį, kaip socialinį ir kultūrinį visuomenės procesą ir jo santykį su darbo laiku. Antrojoje tyrimo dalyje laisvalaikio sąvoka skaidoma į penkis skyrius: malonumas laisvalaikio patyrime, kasdienis laisvalaikis, lyties įtaka laisvalaikio patyrime, etninė tapatybė laisvalaikio vaizdavime ir virtualus laisvalaikis. Šioje dalyje plačiau aptariami socialiniai ir kultūriniai laisvalaikio aspektai, būdingi kiekvienam skyriui bei pasitelkiama vaizdinė meno kūrinių medžiaga, vaizduojanti tam tikrus laisvalaikio leidimo momentus. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti kiek įvairios kultūrinės, etninės ir politinės visuomenės tradicijos įtakoja laisvalaikio leidimo būdus ir atsispindi menininkų kūriniuose, vaizduojančiuose laisvalaikio leidimo būdus. Darbe analizuojami skirtingi laisvalaikio aspektai ir gretinami su meno kūriniais, bei menininko asmenine kultūrine patirimi. Taip pat dėmesys yra skiriamas ir virtualios kibernetinės erdvės įtakai laisvalaikio patyrime ir bei naujųjų technologijų įtakai meno kūriniuose. Darbe prieinama išvados, jog sociokultūriniai gyvenamosios visuomenės aspektai stipriai formuoja laisvalaikio leidimo būdus bei... [toliau žr. visą tekstą] / This theoretical work explores the meanings of leisure in the context of social and cultural formations of our time as well as works of art which portray leisure activities in their narrative. The work is divided into two parts: the first part discusses the idea of social leisure and its stages throughout the history. The second part analyses the concept of leisure in art and is represented in five chapters: pleasure meaning in leisure activity, casual leisure, gender and leisure experience, ethnicity and leisure experience and virtual leisure. This part concentrates more on leisure portrayal in art and discusses artist's relation to cultural leisure experience. The purpose of this work was to find out how different cultural, ethnical and political society tradicions influence leisure activity and how artists represent that heritage in their artwork. The work also addresses the virtual reality aspect and new technological side of contemporary art. The theoretical work comes to the conclusion that the socio-cultural aspects of living society have a main input in formatting leisure based activities and influence art, especially which portrays leisure experience. This observation also showed that artists either represent the individual metaphysical relation to ethnical society or criticize the global consumer culture in their leisure narrative based works. When portraying leisure activities, artists are influenced by their own experience which is formed by ethnical and... [to full text]

Teoriniame darbe ištyrus Marijampolės miesto branduolio urbanistines ir architektūrines vertes, šiame praktiniame darbe siūlomas tolimesnis esamo miesto raidos modelis. Kuriant naujos architektūrinės išraiškos daugiafunkcę architektūrinę struktūrą, sukuriama jauki, humaniška viešoji erdvė tenkinanti šiuolaikinius miestietiškos gyvensenos poreikius. Kuriant naują struktūrą, atsižvelgiama į istorinį miesto aikštės perimetro užstatymą. / Explanatory notes.

Miestas - tai teritorija, suskaidyta į funkcines erdves: gyvenamuosius, pramoninius, paslaugų rajonus, senamiesčius ir naujamiesčius. Planuojant miestus reikia atsižvelgti ne tik į erdvę, kaip vietą, bet ir į specifinę, kiekvieną žmogų supančią individualią erdvę. Miestas – yra jo gyventojų „namai”, o miesto centras - branduolys, tai tarytum „svetainė”, reprezentatyviausia namų erdvė, erdvė, kurioje renkasi svečiai, rengiami susiėjimai, susitikimai su draugais. Šiame darbe kalbama apie miesto branduolį, kuris yra įsitvirtinęs pačioje seniausioje miesto dalyje, susidaręs per daugelį metų, turintis savo vystymosi raidos istoriją, užstatytas įvairių epochų statiniais. Kaip miesto branduolys, centrinis miesto taškas įvardijama - pagrindinė miesto aikštė, nuo kurios ir užsimezga miesto raida. Marijampolė, vienas jauniausių, gana sudėtingos praeities, šiuo metu besiplečiantis ir modernėjantis Lietuvos miestas, turintis savo raidos istoriją, bei jau susiformavusį miesto branduolį, su savo privalumais ir trūkumais išryškėjusiais per daugelį metų. Čia mes susipažinsime su miestų branduolių formavimosi tendencijomis, išsiaiškinsime priežastis darančias įtaką miestų raidai. Pirmoje darbo dalyje aptariama miesto branduolio sąvoka, jo reikšmė miestui, taip pat apžvelgiama miestų centrų raida, bei projektavimo kriterijai nuo antikos laikų iki šių dienų Lietuvoje ir užsienio šalyse. Antrojoje darbo dalyje atliekama užsienio šalių branduolių regeneracijos pavyzdžių paieška, bei analizė... [toliau žr. visą tekstą] / A town is a territory, divided into functional spaces occupied by living, industry, and service, old and new parts of town. Specific, individual space surrounding each person must be taken into account when planning a city as well as the space itself. The city is home for the local citizenry, and the center of city is the space which can be compared to the sitting-room of the home where various celebrations are held and guests invited. The core of a town is the main topic of the master thesis. The core was built up during a long period of time, has its own development history (therefore buildings associated with different periods of architecture can be found here) and is located in the oldest part of the town. The town square which is the beginning of the development of the city is considered to be the core of the town. Marijampolė is a town of complex past nevertheless it is one of the youngest and currently developing compared to other similar towns in Lithuania. It has its own development history, a core with its advantages and disadvantages, and the core is formed during the years. We are going to get acquainted with the trends of formation of town cores and find out the reasons making influence to the development of towns. The first part of the master thesis is dedicated for the analysis of the term 'core of the town'. Also, the influence a core is making to the town is depicted as well as history of centers of towns, design criteria beginning from the antiquity and... [to full text]