Kūrybinio darbo ašis – tai sakralusis žmogaus tapatybės virsmas kūrybinio akto procesuose. Simbolių kalboje asmenybės evoliucijos raidą įkūnija Gyvybės Medžio samprata. Tarsi dieviškasis augalas, tarp dvasios ir materijos pasaulių, žmogus savo šaknimis stiebiasi į dangų, o šakomis leidžiasi žemyn. Būties tobulumo siekiamybė yra kopimas šiuo medžiu į centrą, sugrįžimas į pirmapradę, nedalomą ir amžiną Būtį. Daugiaprasmiai simboliai – tai suvokimo pakopos, vedančios tiesos ieškotoją dieviškojo pažinimo link. Gyvybės Medžio simbolika įprasmina Būties dualumo sampratą, atskleidžia žmogaus ir kosmoso santykius, jų tarpusavio vienovę ir saitus. Tai Dangiškosios Jungtuvės tarp dvasios ir materijos pasaulių, tarp vyriškojo ir moteriškojo pradų, tarp to, kas regima mirtingosiomis akimis, ir to, kas dar nepažinta. / The axis of creative work - is sacred transformation of human identity in the process of creative act. Symbolism of the Tree of Life gives gives meaning to the concept of duality of existence, reveals relationships between human and space and the unity of these links.

Po nepriklausomybės atgavimo, daugelį pastatų privatizavus, atsirado grėsmė juose esantiems dailės kūriniams. Svarbus yra ir visuomenės požiūris į sovietinį, mums svetimą, paveldą. Vitražai išmontuojami vien todėl, kad primena praeitį. Be politinių aspekto, Sovietinio paveldo išlikimą lemia ir ekonominiai veiksniai. Daug kur vitražai išmontuoti renovuojant pastatus ir teisinantis, kad jų restauracijai trūksta lėšų. Nors sovietmetis tituluojamas lietuviško vitražo „aukso amžiumi”, dabartinė šio laikotarpio kūrinių padėtis sudėtinga. Pradėjus išsamiau domėtis sovietinio vitražo dabartine būkle susiduriama su medžiagos trūkumu. Renkant medžiagą apie sunaikintus, restauruotus vitražus iškilo ir paveldo apsaugos klausimas. Kaip ir kiek sovietinį paveldą įstatymais gali apsaugoti valstybė ir ar gali tuo pasirūpinti pats darbų autorius. Pirmoje darbo dalyje aptariamas sovietinis vitražas ir jo klestėjimo prielaidos, trumpai supažindinama su tuo metu kūrusiais vitražistais, jų ryškiausias darbais. Išskiriamos dvi pagrindinės prielaidos: valstybiniai užsakymai ir glaudus architektų bei vitražistų bendradarbiavimas. Pateikiama ryškesnių to meto architektų ir vitražistų bendradarbiavimo pavyzdžių. Antroje darbo dalyje aprašomi sovietinių vitražų sunaikinimo, rekonstravimo, perkėlimo atvejai. Pateikiama sunaikintų, rekonstruotų vitražų pavyzdžių. „Išlikusių vitražų pavyzdžiai ir objektyvios jų išlikimo sąlygos. Nagrinėjamos vitražo sunaikinimo priežastys. Trečioje darbo... [toliau žr. visą tekstą] / A lot of public places there privatized after the restoration of independence in Lithuania. A real threat occurred for monumental artworks in architecture after the biulding was privatized. In this situation a public opnion about soviet heritage is really important. Despite the political aspect, there is economical factors as well. Stained glass windows, can’t be fixed because of lack of finance. Though soviet times in Lithuania was „golden age“ for stained glass it has real preservation problem in nowdays. There is a lack of information about these days soviet stained glass situation. The first part of this work contains short history of soviet stained glass and the sources of prosperity. There was two main assumptions for prosperity of stained glass in soviet times: first was orders from soviet goverment and the second was artist and architectures cooperation. The exposition part is illiustration about stained glass destruction, and real situation of soviet stained glass in these days. The final part of the work is about the heritage of soviet art works and preservation of stained glass.

Šiuolaikiniame pasaulyje bei mene akcentuojamas kokybiškas rezultatas, gaunamas per trumpą laiko tarpą. Audimas rankomis (pvz., rankinėmis staklėmis, ant vertikalaus rėmo) – imlus laikui procesas, vis labiau tolstantis nuo kasdienės šiuolaikinių tekstilės menininkų praktikos. Nors tekstas yra populiari meno forma, austą tekstą galima sutikti retai. Šis meninis tyrimas analizuoja audimo ir teksto sinkretiškumą. Bandoma atsakyti į klausimus: kokias reikšmes šioje sąjungoje galima įžvelgti, kokia prasmė jai gali būti suteikiama. Austas tekstas, kaip tyrimo objektas, virto pagalba kalbėti apie tekstilės menininko tapatybę šiuolaikiniame mene. Tekstilės autorius, pasirenkantis kurti darbą audimo pagalba, atsiduria tradicijos ir šiuolaikines aplinkos sankirtoje. Tyrimo šaltiniais tapo interviu su austo teksto kūrėjais Lietuvoje, o taip pat literatūra, meno publicistika, straipsniai periodiniuose leidiniuose, kiti duomenys, leidžiantys įžvelgti naujų austo teksto reikšmių. Tyrimo tikslas buvo atskleisti bei surinkti galimas reikšmes, žyminčias ryšį tarp audimo ir teksto. Visos tyrimo metu surinktos reikšmės: priešprieša; laikas, laikinumas, ilgaamžiškumas; pabėgimas, atsiribojimas, išsigelbėjimas, sustojimas; meditacija, įsijautimas; istorija, tradicija; lyta; patvarumas, tvirtumas, tikrumas; komunikacija, intymumas, priminimas; sakralumas, religija; politika, ekonomika; kančia, sunkumas, sudėtingumas, sunkus darbas, meistrystė; tapatybė; prabanga. Visas šias reikšmes galima taikyti... [toliau žr. visą tekstą] / Contemporary world and art emphasise a high-quality result produced within a short period of time. Manual weaving (e.g. by handloom machine or on a vertical loom) is a time-consuming process which is broadly becoming an obsolete practice amongst contemporary textile artists. Although text is a popular form of art, woven text is very rare. This study intends to analyse the syncretic association between weaving and text. The following questions are raised: what are the meanings of this association and what purpose can be derived from it. Woven text, as the study object, has become an assisting instrument in the discussion of a textile artist in contemporary art. A textile artist, who decides to create art by means of weaving, finds himself standing at the crossroads of tradition and contemporary environment. The following study sources were used: interviews with Lithuanian woven text creators, as well as literature, art journalism, articles in periodic publications, and other data which allow finding new meanings of woven text. The objective of the study is to assemble the possible meanings which define the relationship between weaving and text. Meanings found in the study were the following: opposition; time, transience, longevity; escape, isolation, salvation, halt; meditation, empathy; history, tradition; tactility/touch; durability, strength, genuineness; communication, intimacy, reminiscence; sacredness, religion; politics, economics; suffering, complexity, hard work... [to full text]

Šiame esė formos rašto darbe, keliauju simbolinę kelionę, kuri neturi aiškaus, konkretaus tikslo, nei uždavinių. Būtis, laikas, atmintis, praeitis, Dievas, gimimas, mirtis, laikinumas, amžinybė – padriki egzitenciniai klausimai, į kuriuos įsižiūriu, bet neatsakinėju. Vadovaujuosi fragmentiškais atminties žemėlapiais, menininkų kūriniais ir jų atsiradimo sąlygomis. Remiuosi fenomenologiniu metodu, kuris pagrįstas refleksija ir reikalauja pakartoti esmines intuicijas, siekia išugdyti dėmesingumą, leidžia naujai įprasminti, kaip ir ką mes išgyvename. Darbo skyrius žymiu dienoraštį primenančiais pavadinimais. Šis fragmentiškas dienoraštis – be pradžios ir be pabaigos (prasidėjęs labai seniai, pasibaigia sugrįžimu į pradžią). Jis tampa svarbia praktinio darbo dalimi, paaiškinimu. / In this work written as an essay, I make a symbolic trip which doesn‘t have a clear, precise goal nor aim. Existence, time, memory, past, God, birth, death, temporality, eternity – such are the unbound existential questions which I do look at but do not try to answer. I follow fragmented maps of memory, consider artists‘ creations and the conditions of their appearance. I base myself on phenomenological method which relies on reflection and demands to repeat the essential intuitions, asks to grow attentiveness, permits to give sense to what we experience and how we do it. I give titles to the parts of this work similar to personal diary titles. This fragmented diary is without beginning and without end (it started very long ago and it ends with returning to it‘s starting point). It becomes an important part of the practical work, it‘s explanation.

Ką, kodėl ir kaip slepia žmogus? Kas yra paslaptis? Kas slepiasi už pačios paslapties? Ar gali būti, kad žmoguje esantys slėpiniai ir pačio žmogaus paslaptys yra Būties paslapties kartotė? Ar galima analizuojant žmogaus paslaptis ką nors sužinoti apie Būtį? Būties stoka įgalina mus laužyti taisykles, dekonstruoti vaidmenis, nusižengti sociumo įstatymams. Būties trokšdami išbandome visus kelius, o bandymų destruktyvią informaciją užkasame kaip vaikiškus sekretus. Žmogus slepia Nerimą. Nerimas slepia Niekį. O “gryna Būtis ir grynas Niekis yra tas pats.”. / What, why and how does a man hide? What is a secret? What hides behind the secret itself? Can it be that the secrets within a human being and the secrets of a man are the repetition of the secret of Being? Is it possible to find out anything about Being by analyzing the secrets of man? The lack of Being empowers us to break the rules, to deconstruct the roles, to violate the laws of the social. While wishing for Being we try out all the ways, and we cover up the destructive information of the attempts as childish secrets. A man hides Anxiety. Anxiety hides Nothingness. “Pure Being and pure Nothing are the same.”.

Magistro teoriniame darbe yra nagrinėjama post-traumatinė teritorina esanti Libano sostinėje Beirute. Atliktų analizių išvados nurodo tolimesnę praktinio darbo eigą. / This Master thesis project analyzes post-traumatic area situated in Beirut, Lebanon. Conclusions taken from analysis are used to elevate the practical part of MA project.

Magistro teoriniame darbe yra nagrinėjama post-traumatinė teritorina esanti Libano sostinėje Beirute. Atliktų analizių išvados nurodo tolimesnę praktinio darbo eigą. / This Master thesis project analyzes post-traumatic area situated in Beirut, Lebanon. Conclusions taken from analysis are used to elevate the practical part of MA project.

Magistrantūros teorinėje dalyje nagrinėjamas žmogaus gyvenimas kosmose ir kosminių aparatų dizaino kriterijai. Pirmoje dalyje susipažįstama su istoriniu kosminio skrydžio kontekstu, apžvelgiamos komercinių kosminių skrydžių realijos ir perspektyvos, pažymima dizaino svarba kosmoso turizmui. Taip pat apžvelgiama kosminių aparatų tipologija, siekiant atrasti optimaliausią dizaino objektą tolesniam tyrimui. Antroje dalyje apžvelgiami unikalūs kosminėje erdvėje žmogų veikiantys faktoriai ir jų pasekmės. Trečioje dalyje analizuojama turistinės orbitinės stoties struktūra. Remiantis realiais analogais, įvardijamos nesvarumo būklėje kylančios probleminės situacijos bei galimi jų sprendimai. Funkcinės analizės būdu suformuojamos gairės magistrantūros projektiniam darbui. / Human process of living in space and spacecraft design requirements are examined in this Master’s thesis. In part one we take a look at the historical background of space exploration, the current state and future prospects of commercial spaceflight. The importance of design in space tourism industry is stressed. Also, the classification of human spacecraft is summarized in order to select the optimal subject for the subsequent analysis. In part two we review the unique conditions and human factors in an orbital spaceflight situation. In part three, orbital space-tourism station structure is analyzed. Based on real-life analogues, we indicate problematic situations caused by weightlessness, and ponder upon possible solutions. By the means of functional analysis, guidelines are formed for the Master’s design project.

Darbo tikslas - išskirti pagrindinius dailės cenzorių veiklos metodus t.y. didžiausias dailininkų "nuodėmes" sistemai. Apžvelgti asmenybes, tiesiogiai cenzūravusias dailės kūrinius, trumpai aptarti kodėl nebuvo didesnio pasipriešinimo ideologiniam spaudimui ir koks santykis su cenzoriais buvo Baltijos valstybėse (pavyzdžiu paimta Estija). Taip pat išskirti pagrindiniai cenzorių "apžaidimo" metodai. Darbas suskirstytas į 6 skyrius: 1. Įžanga 2. Cenzoriai ir jų veiklos metodai 3. "Nuodėmių" tipologija 4. Cenzorių apžaidimo metodai 5. Išeivijos dailininkai ir jų ryšiai su sovietų Lietuva. 6. Išvados. Dėstymo pradžioje pateikiama bendra situacija 7' dešimtmečio pradžioje, prisimenamas Kisarauskų atvejis (dėl to ir darbo pradžios data yra simbolinė, žyminti 1960m. pradėtą puolimą prieš V.Kisarauską). Toliau aprašomi asmenys, cenzūravę dailės kūrinius. Į šią kategoriją patenka ir už dailės parodų politiką atsakingi asmenys pvz:. Pranas Gudynas ir aukštuose postuose buvę funkcionieriai pvz:. Genrikas Zimanas. Toliau aiškinamasi, kokias pagrindines "nuodėmes" darydavo dailininkai. Išskirti 6 pagrindiniai nusižengimai : 1. Abstrakcionizmas / Formalizmas 2. Religiniai motyvai 3. Neveiksnumas (nepageidaujamas pasyvumas) 4. Žanrų hierarchijos nepaisymas 5.Nesaikingas deformavimas 6. "Neteisingas" partijos narių vaizdavimas. Besiaiškinant pagrindinius "nukrypimus" analizuojama ir socrealizmo sąvoka, padaromas trumpas ekskursas į Estijos dailininkų situaciją sovietmečiu, aiškinamasi, ar... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of my thesis - to emphasise the main methods of art censorship, for instance the biggest "sins" of the greatest artist for the system. Furthermore ,to overlook personalities directly responsable for art cenzorship and to discuss why there were no bigger resistance for ideological pressure and what kind of relation was there with the censors in the Baltic states ( e. c. Estonia). Here i also distinguish the main overcoming methods used by censors. The thesis is divided into six chapters: 1. Introduction. 2. Censors and their action methods. 3. Typology of "sins"/ Features of censorship. 4. Censors' overcoming methods. 5. Emigration and its connections with abroad 6 .Conclusion. Main body of the thesis starts with overlooking the general situation in the early 70's and the case of Kisarauskai ( 1960 date is symbolic due to the beginning of confrontation between Kisarauskas and the government ). Then the censors are described. People responsible for the exhibitions' policy , for instance, Pranas Gudynas and those in high government positions , like Genrikas Zimanas, are also included in this category. Later the main "sins" of the artists' are being overlooked. Six major "faults" are emphasised : 1. Abstractionism / Formalism 2. Religious motifs. 3. Social parasitism 4. Disregarding hierarchy of genres. 5. Imoderate deformation. 6. "Wrong" depiction of party members. While inrpreting the main "deviations" the concept of socialrealism is being discussed, a short... [to full text]

Tyliosios Lietuvos revoliucijos projektą sudaro trys lygiavertės dalys: pirmoji – Pilnametražis dokumentinis filmas/ kino poema, 7 h, hdv. Lietuvos nepriklausomas kinas. 2009/2013. Antra dalis – tai sklaida klasikinėje bei internetinėje žiniasklaidoje apie projekto tikslus, autoriaus interviu. Trečioji – ,,Tyliosios Lietuvos revoliucijos“ sklaida socialiniame tinkle „Facebook“ .Visos šios dalys glaudžiai susisijusios ir sudaro nedalomą vienį. / Silent revoliution of Lithuania project is divided into three equal parts: the first - a full-length documentary / movie poem, 7 h, HDV. Production of Lithuanian independent cinema. 2009/2013. The second part - it's a classic and dissemination of online media about the objectives of the project, the author interviews. Third - 'The Silent Revolution in Lithuania "scatter on Facebook." All parts of the project consists of an indivisible unity. / Каролис Янкус Karolis Jankus Родился в 1974 году в Вильнюсе, Литва, СССР. Литовский режиссер, продюсер, скульптор и писатель. В 1992-1998 гг. - учился в Вильнюсской академии художеств на скульптура. В 1997 году стажировка в Париже на студии "Media et Media". В 2001-2003 гг. - получал стипендию от Министерства культуры Литвы, хотя он изучал скульптуру,но больше всего известен как создатель короткометражных фильмов. Участвует в групповых выставках современного искусства. Также вместе с Дейма Келясам написал роман "Слепой" (Blinda) Принимает участие в различных международных кинофестивалях.