Teoriniame darbe yra nagrinėjama žalčio semantinė prasmė, jo kultas Lietuvoje, įvaizdis tautodailėje ir tautosakoje, taip pat apžvelgiami žalčio motyvai šiuolaikiniame mene. Senųjų tikėjimų ir pasaulėjautos atmintis tebėra kiekvieno lietuvio sielos dalis. Kas paveldėta iš gilios senovės, neišnyksta be pėdsakų. Bėgant metamas, religijos ir socialinės struktūros keičiasi, daugelis mitinių būtybių bei simbolių išlieka transformuota forma. Skaitant įvairius žurnalistinius straipsnius, stebint šiandieninę visuomenę, pastebimas žmonių pasimetimas tarp daugybės informacijos, pasiūlymų, patarimų, kaip gyventi, kaip mąstyti, ką valgyti ir t.t. Tokiame sraute informacijos žmogus natūraliai pradeda abejoti, ar verta laikytis tradicijų, papročių, ar verta tikėti, pasitikėti. / In theoretical work is analyzed serpent's semantic meaning, his cult in Lithuania, serpent's image in folk art and folklore, also his motifs in contemporary art. The old beliefs and worldview memory is still part of the soul of every Lithuanian. Religion and social structure is changing over the years, many mythical beings and symbols remain transformed forms.Reading journalistic articles, monitoring today's society is noticeable human’s confusion in a lot of kinds of information, suggestions and tips how to live, how to think, what to eat and so on. I With these leather wall composition I am trying to show certain direction, which helps to bring back faith in certain values, which do not sacrifice your beliefs and remain confident.

XVII – XIX a. ir XX a. II pusės – XXI a. liaudies tapyba Lietuvos dailės istorijoje izoliuotos ir tarpusavyje beveik nelyginamos. XVII–XIX a. lietuvių liaudies tapybos reiškinį apibrėžia buitis ir religija. Valstiečio gyvenime abi sritys buvo neatskiriamos, tai reiškia, jog viena kitą veikė. Šventojo atvaizdas buvo interpretuojamas ne tik kaip estetikos pagrindu sukurtas religinis objektas, bet ir kaip ryšininkas tarp materialaus ir transcendentalaus pasaulio. Dėl tos priežasties atvaizdai iš bažnyčių (kurios suvoktos kaip šventa erdvė) paplito valstietijos tarpe. Periferijos bažnyčių interjerą puošė pasimokiusių liaudies meistrų paveikslai - profesionaliosios bažnytinės tapybos kartotės. Jos tapdavo pagrindu savamokslių meistrų kūrybai. Priklausomai nuo bažnyčios titulo, ir maldos namuose kabėjusių paveikslų – nuo parapijos globėjo iki stebuklingų atvaizdų kartočių – valstietijos tarpe plito analoginiai pavyzdžiai. Egzistavo keletas „universalių“ šventųjų, kurių atvaizdai plito nepriklausomai nuo propaguoto kulto. Jie daugeliu atvejų susiję su pragmatiškuoju aspektu: saugojo nuo gaisro, ligų, kitokių nelaimių. Tiek pasimokę, tiek savamoksliai meistrai tapė griežtai pagal krikščioniškos ikonografijos taisykles: šventieji buvo atpažįstami iš jiems būdingų atributų. Autorinei kūrybai vietos beveik nebuvo. XX a. pradžioje liaudies tapybos tradicija nunyko dėl spausdintinių devocinių atvaizdų gausos, „gražumo“ ir pigumo. Liaudies tapybos sugrįžimą žymi XX a. II pusė. Dėl... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuanian folk paintings periods during their existence from 17th to 19th and from the second half of the 20th to 21st centuries were isolated and no one has ever tried to compare them. 17th – 19th centuries Lithuanian folk painting defines the phenomenon of everyday life and religion. Both these areas of peasant life, were connected. What is more, it means that they used to influence each other. Holy image was interpreted not only as an aesthetic-based religious object, but also as a liaison between the material and the spiritual world. Periphery church interior used to be decorated with folk art paintings of instructed unprofessional artists, who have had reiterated church paintings. These images became the basis of self-taught artists works Both instructed unprofesionals and self-taught masters painted in strict accordance with the rules of Christian iconography: the saints were recognizable from their characteristic attributes. There were no space for artists imagination. In the beggining of the 20th century folk painting tradition disappeared because of industrial prints. They were „beautiful“ and cheep. Folk painting returned in the second half of 20th century. Because of the political situation (the second Soviet occupation of Lithuania had lasted from 1944 to 1990) in the public domain folk paintings have evolved only in conformistic genres: landscape, portrait, genre paintings, or ideological images. Sacral folk painting mostly unfolded in a private space, so they... [to full text]

Domenico Scarlatti (1685-1757) – vienas žymiausių Baroko epochos italų kompozitorių, klavesinininkų, vargonininkų, pedagogų ir atlikėjų. Jo klavesininė kūryba yra neabejotinas XVIII a. muzikinės kultūros fenomenas. D. Scarlatti kūryba susijusi su laikotarpiu, kada nuo polifoninio stiliaus pereita prie homofoninės muzikos kalbos braižo. Nors kompozitorius yra sukūręs įvairių muzikinių kompozicijų, tačiau reikšmingiausią kūrybos dalį sudaro klavesininės sonatos. Jos ir įamžino italų kompozitoriaus vardą muzikinės kūrybos istorijoje. Iš sukurtų apie 600 klavyrinių sonatų, šiuo metu atlikėjams yra prieinamos apie 500. D. Scarlatti savo sukurtas klavesinines kompozicijas pavadino „Essercizi per Gravicembalo“ (etiudai, pratimai, bipartitos klavesinui). Daugelis šių sonatų kompozitoriui praversdavo jo pedagoginiame darbe. Savo sukurtose sonatose D. Scarlatti techninius uždavinius derindavo su meniniu turiniu. Nors italų meistro klavyriniai kūriniai pavadinti sonatomis, tačiau, pagal jose esančius įvairiems žanrams būdingus bruožus, kompozicijas galime suskirstyti į svarbiausius mokyklinio repertuaro žanrus: polifoninės sandaros kompozicijas, etiudus, stambios formos tipo kūrinius bei įvairaus pobūdžio pjeses. Kompozitorius kaip tikras virtuozas ir revoliucionierius buvo daugelio naujovių savo klavesininėje kūryboje bei jos atlikime skleidėjas. Jo kūryboje užfiksuoti tokie pasiekimai kaip: žėrinčių gamų per kelias oktavas pasažai, įvairiausios faktūros arpeggio (trumpi ir laužyti)... [toliau žr. visą tekstą] / Domenico Scarlatti (1685-1757) – one of the most famous Baroque epoch italian composer, harpsichordist, organist, pedagogue and performer. His harpsichord creativity is undoubted XVIII century phenomenon of music culture. D. Scarlatti piano works are realted to the period, when homophonic music language came over polyphonic style. Though the composer created various kind of compositions, the most important part of creativity is the harpsichord sonatas. These pieces monumentalized the name of the italian composer into the history of music life. He created more than 600 harpsichord sonatas, but today there are only about 500 available to performers. D. Scarlatti‘s harpsichord compositions named by him self „Essercizi per Gravicembalo“ (etudes, exercises, bipartitas for harpsichord). Most of these sonatas were useful in composers pedagogic work. In his sonatas, D. Scarlatti has associated technical exercises with artistical matters. Piano pieces of the italian maestro were titled by the name of sonatas, but of the features existent in them, we can collect these compositions into most important genres in music school repertoire: polyphonic structure compositions, etudes, big forms type pieces and various kind of plays. The composer was a spreader of this many novelty in his harpsichord creativity work and in performing it like a really virtuoso and big revolutionist. His works include such achievements as: sparkling scale passages through several octaves, various kind of... [to full text]

The subject of this research paper about child brides who married under 18 years old , forced and arranged by families. I examine number of child brides in global area and how this old tradition is still keeps going on and. It can see every part of the world and it is not belongs any religion. İt can see Christianity, Muslim, Hinduism religions. The main objective of thesis try to do more visible this old practice. In my research paper I analyse t communities who still using this old tradition and reasons and solutions of this practice. Also, I examine child brides problems before and after marriage. I inspire from this research paper on my art works. I try to express it with my ceramic and painting works. I use different kind of materials like a ceramic, fabric, old papers, leather, henna.. My purpose display child brides problems more visible. I express in my works child brides age are not for marry, having a child, doing house works. Such a young ages are for playing games, going to school and having fun. Further more, I display problems, mental diseases, traumas of child brides before and after marriage. In my final works I mention the old tradition can finish if people stop to thinking about honor between the two legs of woman. / Darbo tema - nuotakos vaikai, tai yra vaikai susituokę iki 18 metų, privesti savo šeimų.

Visuomet ieškojau būdų kaip saugoti gamtą ir buvo įdomu, kaip ir kiek vartojame, kokią žalą patiria aplinka ir tuo pačiu mes patys. Pradėjusi magistro studijas supratau, jog tokius ekologiškus sprendimus, kaip antrinis stiklo panaudojimas, galiu pritaikyti ir kūryboje. Technika – “fusing” ( sukepinimas), pate de verre. / Studying Master‘s degree studies i understood that creating artistic glass object can be applied ecological aspects and recycling ideas. Creating in fusing and pate de verre technologies.

Formuojant architektūros ir dailės ansamblį, lemiamu faktoriumi tampa vienos meno srities su kita tarpusavio santykis, priklausomai nuo to, ar jis labiau juslinis ar racionalus, hierarchinis ar ne, akcentuojantis skirtumus ar juos niveliuojantis. Šiuolaikinėje XX a. pabaigos – XXI a. pradžios architektūroje stipriai jaučiama moderniausiųjų menų ir ideologijų įtaka. Pastatas tampa tarpdisciplininiu meno objektu. Sujungiamos menininko ir architekto idėjos, darbo eigoje leidžiančios suvokti architektūrą, kaip skirtingų menininkų derybų objektą, įprasminantį skirtingus kūrybinius pajėgumus. Architektūra įgauna konceptualią formą ir išraišką, kur ypač svarbus architektūrinės raiškos elemento vaidmuo tenka pastato eksterjerams (fasadams). Autonomiška pastato fasado (paviršiaus) traktuotė leidžia daug platesnę raiškos priemonių galimybę. Pastato apvalkalas savo funkcija supanašėja su oda ar rūbu, gyvuoja autonomiškai nuo vidaus struktūros, todėl gali būti dinamiškas, kintantis, daugiasluoksnis, bet tuo pat metu ir monumentalus. Teorinį darbą sudaro trys dalys. Pagrindžiama šiuolaikinės architektūros pastato kaip integralaus kūrinio samprata, aptariama pagrindinė postmodernių fasadų vizualaus suaktyvinimo priemonė - stiklo sąveika su šviesa. Aptariami konkretūs plokščių architektūrinių paviršių suaktyvinimo būdai bei situacija Lietuvoje. Pateikiami objektų pavyzdžiai, apžvelgiant architektūrinių paviršių raiškos galimybes, nagrinėjami panaudojimo tikslai ir rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] / In the late XXth – XXIst century architecture strongly felt influence of conteporary arts and ideologies. where essential architectural element of role definition of the building's exterior (facade). Architecture becomes a conceptual meaning in form and expression, where an important part of the architectural expression takes architectural surfaces (facades). Building envelope (surface) in his function converge with the skin or clothing, exists independently of the internal structure, so it can be dynamic, evolving, multi-layered, but at the same time monumental. The theoretical work consists of three particural parts. Describes modern building as an integral part of architectural ensemble, discusses the main postmodern facades visual activation tool - glass interaction with light. Specifies the architectural surface activation techniques and the situation in Lithuania. Describes the architectural objects, overview of the expression capabilitys of the architectural surface. Analyzed the application of architectural glass objects in the environment trends, discusses the future prospects. The third part is devoted to analysis of the particular architectural ensemble and the glass object proposal.

Disertacijoje nagrinėjama vaizdo naratyvumo problema. Analizės objektas – žymaus lietuvių dailininko Šarūno Saukos tapyba. Š. Saukos paveikslai atrodo esą siužetiški, pasakojantys istorijas, nors šios numanomos istorijos dažniausiai neturi žodinių provaizdžių, galinčių tapti interpretacijos šaltiniu. Todėl paveikslai tampa atviri pačių suvokėjų kuriamiems pasakojimams: vaizduojamos situacijos, dažnai primenančios nesuprantamus ir nerimą keliančius ritualus, provokuoja juos aiškinti pasitelkiant įsivaizduojamas istorijas. Tačiau ar kuria pasakojimus patys paveikslai? Ar galima rasti naratyvumo ženklus pačiame tekste, pačioje paveikslo struktūroje, neprimetant jam savo pasakojimo? Kokia naratyvumo samprata gali papildyti vizualių tekstų suvokimą, užuot spraudusi juos į siaurus sąvokos rėmus? Kokiu būdu Š. Saukos paveikslai geba pasakoti istorijas? Atsakymo į šiuos klausimus disertacijoje ieškoma pasitelkiant prancūzų semiotiką ir naratologiją. Formuluojamos teorinės ir metodologinės statiško vaizdo naratyvumo analizės gairės, naratyvumą siejant ne tik su gebėjimu pavaizduoti laikinę seką, bet ir su numanomomis transformacijomis, naratyvinės gramatikos dėsniais bei pasakojimo akto dalyvių (pasakotojo ir jo adresato) komunikacija. Analizuojant Š. Saukos darbus, ryškinami pasakojimo kūrimo mechanizmai, atskleidžiamos skirtingos žiūrovo dalyvavimo paveiksle formos, pasakotojo pasirodymo strategijos, horizontalus ir vertikalus tapybos naratyvumo matmenys. / The dissertation explores the problem of visual narrativity. The object of the analysis are the works of the famous Lithuanian painter Šarūnas Sauka. Š. Sauka‘s paintings clearly seem to tell stories, although they are rarely based on any verbal stories that could serve as a source for interpretation. Instead, they are open to a wide range of individual interpretations: the viewers are provoked to narrativize the paintings by inventing stories that could explain the depicted scenes, which would otherwise remain mysterious and incomprehensible. But do the paintings themselves tell stories? Is it possible to trace narrativity in the very structure of the paintings? What concept of narrativity may be efficiently employed to analyze and understand visual texts? By what means Š. Sauka’s paintings are able to tell stories? The dissertation examines these questions by employing the French semiotics and narratology. The theoretic and methodological guidelines for the analysis of visual narrativity are formulated, linking it not only to the depiction of temporal sequences, but also to the implied transformations, to the laws of narrative grammar, and to the communication of the participants of the narrating act (the narrator and his addressee). In Š. Sauka’s paintings, the narrative strategies are elaborated by revealing the horizontal and the vertical dimensions of pictorial narrativity, as well as by examining the viewer’s and the narrator’s roles in the paintings.

Disertacijoje nagrinėjama vaizdo naratyvumo problema. Analizės objektas – žymaus lietuvių dailininko Šarūno Saukos tapyba. Š. Saukos paveikslai atrodo esą siužetiški, pasakojantys istorijas, nors šios numanomos istorijos dažniausiai neturi žodinių provaizdžių, galinčių tapti interpretacijos šaltiniu. Todėl paveikslai tampa atviri pačių suvokėjų kuriamiems pasakojimams: vaizduojamos situacijos, dažnai primenančios nesuprantamus ir nerimą keliančius ritualus, provokuoja juos aiškinti pasitelkiant įsivaizduojamas istorijas. Tačiau ar kuria pasakojimus patys paveikslai? Ar galima rasti naratyvumo ženklus pačiame tekste, pačioje paveikslo struktūroje, neprimetant jam savo pasakojimo? Kokia naratyvumo samprata gali papildyti vizualių tekstų suvokimą, užuot spraudusi juos į siaurus sąvokos rėmus? Kokiu būdu Š. Saukos paveikslai geba pasakoti istorijas? Atsakymo į šiuos klausimus disertacijoje ieškoma pasitelkiant prancūzų semiotiką ir naratologiją. Formuluojamos teorinės ir metodologinės statiško vaizdo naratyvumo analizės gairės, naratyvumą siejant ne tik su gebėjimu pavaizduoti laikinę seką, bet ir su numanomomis transformacijomis, naratyvinės gramatikos dėsniais bei pasakojimo akto dalyvių (pasakotojo ir jo adresato) komunikacija. Analizuojant Š. Saukos darbus, ryškinami pasakojimo kūrimo mechanizmai, atskleidžiamos skirtingos žiūrovo dalyvavimo paveiksle formos, pasakotojo pasirodymo strategijos, horizontalus ir vertikalus tapybos naratyvumo matmenys. / The dissertation explores the problem of visual narrativity. The object of the analysis are the works of the famous Lithuanian painter Šarūnas Sauka. Š. Sauka‘s paintings clearly seem to tell stories, although they are rarely based on any verbal stories that could serve as a source for interpretation. Instead, they are open to a wide range of individual interpretations: the viewers are provoked to narrativize the paintings by inventing stories that could explain the depicted scenes, which would otherwise remain mysterious and incomprehensible. But do the paintings themselves tell stories? Is it possible to trace narrativity in the very structure of the paintings? What concept of narrativity may be efficiently employed to analyze and understand visual texts? By what means Š. Sauka’s paintings are able to tell stories? The dissertation examines these questions by employing the French semiotics and narratology. The theoretic and methodological guidelines for the analysis of visual narrativity are formulated, linking it not only to the depiction of temporal sequences, but also to the implied transformations, to the laws of narrative grammar, and to the communication of the participants of the narrating act (the narrator and his addressee). In Š. Sauka’s paintings, the narrative strategies are elaborated by revealing the horizontal and the vertical dimensions of pictorial narrativity, as well as by examining the viewer’s and the narrator’s roles in the paintings.

Diplominio darbo idėja sukūrė asmeninė patirtis keliaujant viešuoju transportu (šiuo atveju - autobusu). Man didelį įspūdį paliko žmonių bendravimas ir komunikavimas tarpusavyje pvz.: kuomet pilnas autobusas žmonių tyli ir nebendrauja tarpusavyje ar kai koks nors vaikas, įsijungęs mobiliojo telefono melodijas, groja visame autobuse. Tai mane inspiravo sukurti kompiuterinės tapybos iliustracijas. Kurdamas kompiuterines iliustracijas pateikiu savo požiūrį į visuomenę, žmonių tarpusavio komunikavimą, bendravimą, kas šiame darbe man ir yra aktualiausia. Taip pat yra aktualu ir darbų vizualumas ir jų pateikimas ekspozicijai. Diplominio darbo problematika kyla iš šiuolaikinės Lietuvos visuomenės, kuri dabar išgyvena susiskaldymo būseną, ekonominę krizę, įvairias pasaulio katastrofas. Man įdomu iliustruoti ir bandyti analizuoti šių dienų Šiaulių visuomenę, kuri naudojasi viešuoju transportu bei užfiksuoti vyraujančias nuotaikas tarpusavio žmonių komunikavime. Viešasis transportas, šiuo atveju, yra žmonių sambūrio vieta, kurioje žmonės keliauja iš taško A į tašką B, o kitu atvejų - tai visuomenės dalis, kuri savo noru užsidariusi autobuse komunikuoja su kitais individais. Vienas iš diplominio darbo tikslų yra sukurti kompiuterines iliustracijas atspindinčias visuomenės bendravimo ryšį ir išnagrinėti visuomenės, menininko bei technologijų tarpusavio komunikavimą. Iliustracijos tampa ne tik meno kūriniais, bet ir patalpinti virtualių bendruomenių puslapiuose jie komunikuoja su... [toliau žr. visą tekstą] / The concept of the Bachelor thesis was influenced by personal experience which was gained by using public transport. The ways of communication in the bus gives huge impression. For example when there are full bus of people and no one has a conversation or when youngsters turn their mobile music on, so that everyone in the bus could hear it. These situations inspired me to create illustrations by using digital technologies. By creating digital illustrations I present my attitude towards our society and lack of communication between people. Moreover, by creating these illustrations huge attention was given to their visual properties and how they will be represented in exposition. The topic of the Bachelor thesis was influenced by Lithuanian society which at the moment is experiencing lethargy which is the result of the economical crisis and other global disasters. I am interested in showing and analyzing communication of nowadays society in Siauliai town In this case, public transport is the plays where people gather in oder to reach their destination. What is more, individual which choses public transport in some way is forced to get into contact with other people. One of the aims of this paper is to create digital illustrations that would represent society‘s communication and to analyze relations between society, artist and technology. Moreover, digital art is not only the pieces of art because when digital illustrations are placed in the public sites, they become as one of... [to full text]

Klubinių baldų projektą sudaro fotelis, stalas ir pufas. Pasirinkta ši tema dėl tokių priežasčių: tokio tipo baldų pasirinkimas gan nedidelis, tokio tipo baldai salyginai brangūs ir ši tema man yra artima. Baldų formos ir spalvos įkvėptos gamtos – idėja kilo iš kokoso riešuto. Pagrindiniai kriterijai kuriais vadovautasi: funckionalumas, estetinė išvaizda, aukšta kokybė ir žema kaina. Sukurti baldai yra praktiški dėl keičiamų dažniausiai dėvimų dalių. Ištepus šias dalis ar mechaniškai pažeidus jas galima lengvai pakeisti, tai yra itin aktualu, nes nereikialauja papildomų išlaidų (transportavimas, baldo pervilkimas, darbo kaina). Dėl šios baldo savybės jį lengva pritaikyti prie interjero, gali būti keičiamos spalvos bei medžiagos (oda, audinys ir kt.). Fotelio galinėje dalyje pritvirtinta detalė yra tik mano pasiūlytas sprendinys, dėl baldo unikalios konstrukcijos, gali būti gaminami įvairūs kevalai, kitos formos detalės. Vietoje užrašo „COCONUT“ gali būti naudojami kiti užrašai, kuriuos siekiama populiarinti. Baigiamąjį darbą sudaro penki planšetai, aiškinamasis raštas, brėžinių aplankas, bukletas ir gaminys – fotelis. / Club furniture design project consists of a chair, a table and a pouffe. This theme was chosen for the following reasons: the choise of this type of furniture is relatively small, such furniture is expensive and the topic is close to me. The shape and the colour are inspired by nature – the coconut. The main criteria I followed in my diploma work were: functionality, aesthetic appearance, high quality and low price. The created furniture is practical because of the parts that can be replaced. These parts can be easily replaced when smeard or mechanically broken and that is really important because it does not require additional expenses (transportation, furniture reclothing, labour price). Due to these removable parts, the designed furniture can be easily adapted to any interior – the colour and the material of the parts can be changed (leather, cloth, ect.). The attached part in the back of the armchair is my solution, variuos parts of other form can be made and attached. Other notes that are wanted to be populatized can be used instead of „COCONUT“. The Bachelor work consists of five flatbeds, the note folder, the folder of drawings, brochure and the product – an armchair.