• Refine Query
  • Source
  • Publication year
  • to
  • Language
  • 13
  • 2
  • Tagged with
  • 15
  • 9
  • 7
  • 6
  • 6
  • 5
  • 5
  • 4
  • 4
  • 4
  • 4
  • 3
  • 3
  • 3
  • 3
  • About
  • The Global ETD Search service is a free service for researchers to find electronic theses and dissertations. This service is provided by the Networked Digital Library of Theses and Dissertations.
    Our metadata is collected from universities around the world. If you manage a university/consortium/country archive and want to be added, details can be found on the NDLTD website.
1

34 - 60 metų amžiaus bedarbių karjeros planavimas / 34-60 years old unemployed persons career planing

Dabulevičiūtė, Jolanta 18 February 2009 (has links)
Pasaulis išgyvena sparčius, visaapimančius ir principinius pokyčius. Mokslo pasiekimai, informacinių technologijų panaudojimas didžiuliu greičiu veržiasi į mūsų gyvenimą, pakeisdami įprastines ir nusistovėjusias normas ir taisykles. Veiklos pasaulis, kaip niekas kitas, išgyvena naujoves ir permainas. Tačiau technologinė revoliucija apima ne tik objektyviąją veiklos pasaulio pusę. Ji yra visų darbuotojų išsilavinimo, kvalifikacijos, nuostatų ir pažiūrų transformacijos priežastis. Jei darbuotojai nespėja keistis, prisitaikyti prie naujų pokyčių, jie iškrenta iš darbo rinkos. Pagal statistikos duomenis iš darbo rinkos iškrenta vidutinio amžiaus suaugusieji. Druskininkų darbo biržos duomenimis, tai sudaro 61 procentą visų užsiregistravusiųjų darbo biržoje. Darbo rinkoje vyrauja įsitikinimas, kad vyresnio amžiaus asmenys prasčiau atlieka savo darbą nei jaunesni. Tačiau mokslininkai teigia visiškai priešingai: darbe nėra reikšmingo skirtumo tarp vyresnio amžiaus ir jaunesnių darbuotojų darbo atlikimo. Kai žmogus neatranda savęs, nepatenkina savo lūkesčių profesinėje srityje arba nesuspėja su pokyčiais, įvyksta stagnacija profesinėje karjeroje. Žmogui, iškritusiam iš darbo rinkos, kartais būna sudėtinga pačiam planuoti savo individualią karjerą, t.y. rūpintis savo profesine karjera, todėl jam turėtų padėti kompetetingos institucijos, kaip pavyzdžiui, Druskininkų darbo birža. Mano manymu, problema ta, kad vidutiniojo amžiaus suaugusieji, darbo biržos klientai, susiduria su... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania, Personal Career planning is important because of changes in market economy. Personal Career planning is one of main conditions, which makes it possible to solve the problems of unemployment. It is very important factor for unemployed of Druskininkai Employment Agency. In the first chapter it“s discribes the theory of career awareness ( A. G. Watts, D. Super, J. Holland, D. Hall ) and it“s analyzed personal career, which continues all life long, career strategies ( Arthuras M., Claman P., DeFillippi R.), and career conception human developmental theroies. Tthe second chapter it“s describes motyvations theories by A.Maslow, E.Ericson, C.Alderfer, McClelland, F. Herzberg, S.Mill, J.Benthon, W.Edwards, V.Vroom. In this chapter, more details the Personal Development.A lot atention is paid to identity crisis. Evry person, even the strongest character, may have periods in his life when he needs help, when he cannot manage on this own. Periods of crisis are part of our life. In oder to overcome difficulties one has to make decisions, solve problems, ascertain himself. ( It is one of our privilege to apply to other people for help). The second chapter also describes the work of Druskinkų Employment Agency. The third chapter described the reseach, which was made in Druskininaki Employment Agency. Main purpose of the research are: 1.To ascertain the the unemployed standpoint to Personal Career. 2. To emphasize the importance of career. 3. To emphasize the problems... [to full text]
2

Kaimo bedarbių įsidarbinimą skatinantys ir ribojantys veiksniai / Motivation and restriction of rural unemployed placement

Guiskienė, Teresė 18 February 2009 (has links)
Pastaraisiais metais itin pasikeitusi darbo rinka nulėmė ir Lietuvos darbo biržos veiklos prioritetus. Daugelio institucijų bendro darbo dėka šalyje didėja gyventojų užimtumas ir mažėja nedarbas, tačiau atsirado ir nauja darbo rinkos problema,- kvalifikuotos darbo jėgos trūkumas, su kuriuo vis dažniau susiduria mūsų šalies darbdaviai. Darbo birža padeda įtraukti daugiau bedarbių į aktyvias darbo rinkos politikos priemones, įgyti aukštą profesinę kvalifikaciją ir stiprina jų galimybę įsitvirtinti darbo rinkoje. Kaimo gyventojai nėra pasirengę konkuruoti ir įsitvirtinti darbo rinkoje, neturi profesinio pasirengimo, nedirbo ilgiau negu dvejus metus arba ieško pirmo darbo. Didžiausias dėmesys, įgyvendinant užimtumo programas –bus skiriamas darbui su darbdaviais. Tikslinių vizitų pas darbdavius dėka bus aiškinama darbo biržos teikiamų paslaugų nauda, taip pat bus stengiamasi išsiaiškinti kokių paslaugų pageidauja įmonių vadovai. Viena svarbiausių makroekonomikos problemų yra nedarbas. Nedarbas, mažindamas pajamas, keisdamas žmogaus nuostatas, didindamas psichologinę įtampą ir nepasitikėjimą ateitimi, daugeliui žmonių apsunkina kasdienį gyvenimą, mažina jų socialinį ir ekonominį aktyvumą. Todėl nedarbo problema yra politinių ir ekonominių diskusijų objektas. Aukštas nedarbo lygis – viena didžiausių ekonominių ir socialinių XXI amžiaus pradžios problemų ne tik Lietuvoje, bet beveik visose Europos ir pasaulio šalyse. Lietuvoje nedarbo problema, ypač kaimiškuose regionuose, kasmet... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of this paper, ”Motivation and Restriction of Rural Unemployed Placement”, is to establish the factors motivated and restricted placement of rural unemployed. This subject is not researched enough and as a result devices for solving of this problem are not effective. In this way, there was discussed the problem of unemployment and there were analysed appropriate laws of the Republic of Lithuania and the main documents of the European Union. Besides, there were sifted the methods of unemployment reducing and offering service for unemployed. Moreover, the jobcentre of Švenčionys has made some research in order to clarify motivation of unemployed. After having discussed and practiced in the current research, the following conclusions could be drawn: 1. Research of qualities of rural unemployed placement. 2. Features stimulated placement of rural unemployed. 3. Features restricted placement of rural unemployed. In this case, jobcentres could seek for new and effective implements for rural unemployed incorporating. Integrated programmes could be formulated as well as a professional briefing and consultation could be joined to self-knowledge and in-service training.
3

Ilgalaikių bedarbių karjeros projektavimo socialiniai ir psichologiniai veiksniai / Social and psychological factors of the long - term unemployed career designing

Noreikienė, Ligita 19 February 2009 (has links)
Darbas yra viena iš pagrindinių žmogaus vertybių. Jis suteikia kiekvienam saviraiškos galimybę, didina saugumo jausmą ir padeda kurti materialinę gerovę. Bedarbystė – rimta socialinė ir psichologinė darbo neturinčio žmogaus problema. Nepakankamos investicijos į pramonės, paslaugų, transporto ir statybos sektorius sukuria perteklinę darbo jėgą ir didina nedarbą. Padidėjus bendram nedarbui, visada išauga ilgalaikė bedarbystė. Ilgalaikio nedarbo metu prarandama turėta kvalifikacija ir gebėjimai, mažėja bendravimo aplinka, blogėja žmogaus fizinė ir psichinė sveikata. Ilgalaikė bedarbystė sukelia ne tik socialines ir ekonomines problemas, bet pakeičia žmogaus mąstymą ir pasitikėjimą savimi. Ilgalaikiai bedarbiai kovodami su skurdu, nepritekliais susitaiko su esama padėtimi ir nesiryžta nieko keisti savo gyvenime. Didžioji dalis ilgalaikių bedarbių neturi stiprios motyvacijos sugrįžti į darbo rinką, o norintieji įsidarbinti dažnai nepasitiki savimi ir nežino, kaip tai padaryti. Karjeros projektavimas – padeda suderinti kiekvieno žmogaus galimybes su darbo rinkos keliamais reikalavimais. Tačiau siekiant sugrąžinti ilgalaikius bedarbius į darbo rinką susiduriama su socialiniais ir psichologiniais veiksniais, kurie stipriai lemia šių žmonių karjeros projektavimą. Šiame darbe keliamas klausimas, kaip socialiniai ir psichologiniai veiksniai lemia ilgalaikių bedarbių karjeros projektavimą? Aprašoma darbo biržos konsultantų veikla ir siūlomos užimtumo priemonės ilgalaikių bedarbių... [toliau žr. visą tekstą] / Labour is one of the most important values in person’s life. It gives everyone an opportunity to self - expression, increases a feeling of security and helps to create material well-being. Unemployment is very serious social and psychological problem to unemployed. Inadequate investments in industry, service, transport and constructional sectors create redundancy and increase unemployment. Long-term unemployment always increases when enlarge general unemployment. Long-term unemployment is a cause of qualification and abilities loss, physical and psychical health problems. Long-term unemployment makes not only social and economic problems, but it also changes thinking of person and reduces self-confidence. The long-term unemployed abide by the circumstances and hesitate to make changes in their life, when they are fighting with poverty. Most of the long-term unemployed do not have strong motivation to come back to the labour market. The returning minority often have self-confidence problems or do not know how to come back. Career designing helps to combine person abilities with requirements of the labour market but it is confronted with social and psychological factors, which have strong influence to career designing. In this paper the question is raised, in what ways social and psychological factors affect career designing of the long-term unemployed. It discusses about work of labour exchange consultants and employment tools for the long-term unemployed career designing. The... [to full text]
4

Darbo biržų mokymų efektyvumo tyrimas / Research of the Labour Exchange training efficiency

Leščinskienė, Inesa 09 June 2009 (has links)
Tyrimo objektas: Trakų darbo biržos profesinių mokymų efektyvumas Tyrimo metodai: 1. Mokslinės literatūros studijavimas ir analizė. 2. Anketinė apklausa. 3. Tyrimų duomenų statistinė analizė ir interpretacija. Tyrimo rezultatai: • Atlikus apklausą buvo nustatyta, jog beveik visi respondentai (92,7 proc.) mano, kad teorinio parengimo mokymų metu tikrai pakanka. • Du trečdaliai (65,8 proc.) respondentų nurodė, kad jiems visiškai pakako praktinio pasirengimo mokymų metu, kad galėtų sėkmingai dirbti savo atliekamą darbą. • Trys ketvirtadaliai kursų klausytojų (75,6 proc.) teigė, kad darbo biržos organizuoti kursai jiem buvo naudingi. • Nemaža dalis – virš 50 procentų gavusiųjų anketas į jas neatsakė. Taigi gautieji duomenys nėra labai patikimi. Atsakė tie, kurie darbo biržos mokymų paslauga yra patenkinti. Tie, kurie kursus lankė dėl stipendijos, atsakyti į klausimus vengė.Taigi, buvo tikėtasi žmonių geranoriškumo, bet jo nesulaukta. • Hipotezė, kad profesinis mokymas darbo biržoje registruotiems bedarbiams negarantuoja įsidarbinimo galimybės nepasitvirtino, nes apklausos rezultatai parodė, kad absoliuti dauguma (85,4 proc.) respondentų mano, kad darbo biržos organizuoti kursai, kuriuos jie baigė, turėjo įtakos įsidarbinant. / • After the survey was established that almost all respondents (92,7 %) consider that theoretical preparation pending training is certainly sufficient. • Two-thirds (65,8 %) of respondents noted, that the practical preparation pending training was totally suffice for them, that they could successfully perform their work. • Three-quarters of courses students (75,6 %) proposed, that the courses organized by the Labour Exchange were effective. • A fair part – over 50 percent of questionnaire receivers didn‘t respond. So, the collected data are not very reliable. Responded only those, who were satisfied with the Labour Exchange training service. People, who attended the courses for the stipend, avoided to respond to questions. So, the expected human goodwill were not attained. • There was not confirmed hypothesis, that vocational training for unemployed registered in the Labour Exchange didn‘t ensure the employ possibility, as the survey results demonstrated that the absolute majority (85,4 %) of respondents considers, that their finished training, organized by the Labour Exchange, had the influence for employ.
5

Evaluation of market structure in stock exchange industry under network formation / Vertybinių popierių biržų sektoriaus rinkos struktūros vertinimas formuojantis tinklams

Šakalytė, Jonė 16 December 2009 (has links)
This is a summary of doctoral dissertation on evaluation of market structure in stock exchange industry under network formation. The summary arguments the relavance of the research, its aim and objectives. It summarizes the contents of dissertation and presents its outcomes and conclusions. / Tai yra daktaro disertacijos, kurios tema Vertybinių popierių biržų sektoriaus rinkos struktūros vertinimas formuojantis tinklams, santrauka. Joje argumentuojama tyrimo problema ir jos aktualumas, tinklas bei uždaviniai. Santraukoje trumpai pristatomas disertacijos turinys, tyrimo rezultatai ir išvados.
6

Ilgalaikių bedarbių integracijos į darbo rinką tobulinimo galimybės / Ways of improvement of integration of long-term unemployed into the labour market

Oršauskaitė, Deimantė 20 March 2006 (has links)
Ilgalaikis nedarbas laikoma labai svarbia darbo rinkos problema tiek Lietuvoje, tiek visose Europos Sąjungos šalyse. Ilgalaikiu bedarbių skaičiaus mažinimas – vienas iš pagrindiniu Lietuvos darbo biržos 2005 metu veiklos tikslu. Šiandieninės nesprendžiamos ilgalaikio nedarbo problemos – tai rytdienos socialinės problemos, kurių sprendimui reikės vis didesnių visuomeninių lėšų. 2004 metais bendras bedarbių skaičius sumažėjo 37,8 tūkst., tačiau ilgalaikių bedarbių dalis, palyginti su bendru bedarbiu skaičiumi, išliko didelė (26,9 proc.). 2005 metu pradžioje Lietuvoje kas trečias bedarbis nedirbo daugiau kaip 12 mėnesių. Šiuo darbu siekiama išsiaiškinti ilgalaikių bedarbių integracija į darbo rinką sąlygojančius veiksnius, įvertinti užimtumo priemonių veiksmingumą, darbo biržos teikiamu paslaugų efektyvumą, bedarbių darbinės motyvacijos lygį, bei nustatyti šios bedarbių grupės užimtumą didinančias kryptis bei priemones. Darbą sudaro keturi skyriai. Įvade pateikti darbo tikslai, uždaviniai, hipotezės. Pirmame skyriuje aptarta ilgalaikių bedarbių situacija darbo rinkoje, išanalizuotos ilgalaikio nedarbo priežastys, socialinės ir ekonominės ilgą laiką nerandančių darbo žmonių nedarbo problemos. Antrame skyriuje dėmesys skirtas naujausių ilgalaikių bedarbių užimtumo politikos krypčių Lietuvoje ir Europos Sąjungoje aptarimui. Trečiame skyriuje aprašytas sociologinio tyrimo modelis, tiriamųjų atrankos, anketos sudarymo logika ir duomenų apdorojimas. Ketvirtame skyriuje pateikti tyrimo... [to full text] / Long-term unemployment is considered a very significant labour market problem in Lithuania as well as in all European Union countries. Reducing a number of the long-term unemployed is one of the main tasks of Lithuania Labour Exchange for the year 2005. The purpose of this thesis is to find out the factors determining successful integration of the long-term unemployed into the labour market. Also, this thesis aims to evaluate employment means, service effectiveness of Labour Exchange, motivation level of the unemployed and to set directions and means for employment increasing.
7

Darbo biržos veikla projektuojant darbo migrantų karjerą Lietuvoje / Activity of a labour exchange in designing career of labour migrants in Lithuania

Peseckaitė, Kristina Gražina 19 February 2009 (has links)
Darbe apibrėžiama Lietuvos darbo migranto sąvoka ir aprašomos trys istorinės darbo migracijos bangos iš Lietuvos. Dėl didelių ekonominės ir socialinės migracijos mastų pablogėjo Lietuvos demografinė situacija, prarasta didelė dalis kvalifikuotos darbo jėgos, socialinio draudimo sistema nesurenka reikiamų pajamų, šeimos patiria problemų dėl vaikų auklėjimo ir santuokos išsaugojimo, nefiksuojama smulkaus ir vidutinio verslo plėtra, dėl nelegalaus ir nekvalifikuoto darbo užsienyje darbo migrantai praranda turimą kvalifikaciją ir ryšį su Lietuvos darbo rinka. Nutolus nuo tėvynės blogėja galimybės joje įsidarbinti, mokytis ar persikvalifikuoti. Reemigrantų įtraukimas į Lietuvos darbo rinką reikalauja specialaus valstybinio požiūrio, darbo jėgos pritraukimo veiksnių ir darbo rinkos sureguliavimo būdų. Vienas efektyviausių būdų yra į Lietuvą sugrįžusių darbo migrantų karjeros projektavimas, kuris padėtų derinti žmonių poreikius ir galimybes su šio laikmečio profesijų pasaulio reikalavimais. Tačiau darbo biržos veikla, projektuojant darbo migrantų karjerą, nėra apibrėžta ir įvardyta, veiklos efektyvumas netirtas nepriklausomų ekspertų. Prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei yra palankus momentas imtis kur kas aktyvesnių veiksmų adaptuojant darbo migrantus Lietuvos darbo rinkoje, sudarant sąlygas mokytis paklausių profesijų, padedant tobulėti ir kelti kvalifikaciją. Kiekybinio tyrimo duomenų analizė atskleidė, kad darbo migrantai gerai vertina darbo biržos veiklą, darbuotojų... [toliau žr. visą tekstą] / In the thesis a conception of Lithuanian labour migrant is defined and three historic labour migration waves from Lithuania are described. Because of huge amount of economic and social migration, Lithuanian demographic situation has become worse, a great part of qualified labour force is lost, social insurance system does not collect needed income, families experience problems concerning education of their children and saving marriage, development of small and medium business is not fixed, because of illegal and unqualified work abroad, labour migrants lose their qualification and relation with Lithuanian labour market. Being away from a native country, possibilities to employ oneself, study or retrain are becoming worse. Involvement of re-emigrants into Lithuanian labour market requires a special State attitude, factors of attracting labour force and ways of regulating labour market. One of the most effective ways is projecting careers of labour migrants having returned to Lithuania, that would help to match people’s needs and possibilities with requirements of these times world professions. Nevertheless, activity of a jobcentre, projecting career of labour migrants, is not defined and named, activity’s efficiency was not examined by independent experts. After start of the world economic crisis, a favourable moment appeared to take much more active actions, adapting labour migrants in Lithuanian labour market, creating conditions to study marketable professions, helping... [to full text]
8

Vyresnio amžiaus bedarbių integracijos į darbo rinką problemos / Problems of integration of elder people into labor market

Raščiuvienė, Jolanta 19 February 2009 (has links)
Magistro darbo tema yra aktuali, nes dėl emigracijos Lietuvoje išryškėjo darbo jėgos trūkumas. Siekiant efektyvesnio darbo rinkos subalansuotumo, vienas svarbus kelias – kuo daugiau į darbo rinką įtraukti neaktyvių ir prarandamų asmenų, t. y. vyresnio amžiaus bedarbių. Nedarbas mažėja, tačiau nepaisant mažėjančio nedarbo, vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Šis faktas reikalauja gilesnės vyresnio amžiaus bedarbių padėties darbo rinkoje analizės. Tyrimo problema. Vyresnio amžiaus bedarbių integravimasis į darbo rinką yra sudėtingesnis nei kitų amžiaus grupių. Tyrimo objektas. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija į darbo rinką. Tyrimo tikslas. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių integracijos į darbo rinką problemas. Tyrimo uždaviniai: 1. Apžvelgti vyresnio amžiaus bedarbių integravimo į darbo rinką teisinius ir institucinius aspektus; 2. Apibūdinti vyresnio amžiaus bedarbių socialinės atskirties ypatumus; 3. Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių įsidarbinamumo tendencijas Lietuvos darbo rinkoje; 4. Nustatyti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją dirbti ir nedarbo priežastis; 5.Atskleisti vyresnio amžiaus bedarbių motyvaciją mokytis ir galimybes integruotis į darbo rinką. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, įstatymų ir dokumentų analizė, anketinė apklausa. Vyresnio amžiaus bedarbių integracija darbo rinkoje yra sudėtinga ir prieštaringa problema nes visų pirma būtina skatinti šios bedarbių grupės bendrą... [toliau žr. visą tekstą] / The theme of master degree is actual, because changes in labor force supply were influanced by emigration factors. Lithuania experience a lack of labor force. Integration of passive, elder unemployed into the labor market, is one of the measures strengthening the policies for equal opportunities. Unemployment rate is decreasing, however the integration of elder unemployed into the labor market is more difficult comparing with ather age group. This factor require a deep analysis of equal opportunities and support of elder unemployed implementing active labor market policy measures. The problem of research. Integration of elder unemployed into the labor market is more complicated that unemployment of other age group. Aim of research. To reveal the problems related to elder people integration into the labor market measures. Objectives of research: 1. Overview legal and institutional aspects of integration of elder unemployed into the labor market; 2. Describe features of social separation of elder unemployed; 3. Show employment possibilities for elder unemployed in Lithuanian labor market; 4. Determine motivation for work and causes of unemployment of elder unemployed; 5. Reveal motivation for training and possibilities to integrate into the labor market. Methods of research: analysis of scientific literature, analysis of law and documents, questionnaire survey. Integration of elder unemployed into the labor market is controversial and complicated problem, because, first of all... [to full text]
9

Darbo biržos konsultavimo paslaugos socialinės paramos kontekste / Jobcentre consulting service in social support context

Šidlauskienė, Diana 19 February 2009 (has links)
Vykstant šalies ūkio restruktūrizacijai, didėja nedarbo skirtumai tarp atskirų šalies rajonų. Ilgalaikio nedarbo tendencija labiau pastebima kaime. Kartu su nedarbu auga ir kitos socialinės problemos, nustumdamos atskiras gyventojų grupes socialinei izoliacijai. Darbu žmogus užsitikrina pragyvenimą. Tačiau ne visi gyventojai turi galimybę dirbti. Ne kiekvienas norintis dirbti gali gauti darbą. Senyvo amžiaus žmonės, slaugantys ligonį namuose, turintys negalią – tai asmenų grupės, kurioms apribotos galimybės gauti gerai apmokamą ir patinkantį darbą. Bedarbystė visuomet sukelia sudėtingų socialinių problemų ir neigiamų socialinių pasekmių. Pasirinkto tyrimo pagrindu tapo Giddens (2005) teorijos teiginiai, kad svarbiau žmogui padėti surasti darbą, nei teikti jam socialinę paramą, kadangi pagal Friedlanderio ir Burtlesso (2005) atlikto tyrimo išvadas, žmogus gan lengvai pripranta prie teikiamos socialinės paramos ir nenoriai įsitrukia į darbinę veiklą. Kaip prieštara šiems teiginiams pateikiamos Walker (2005) atliktų tyrimų išvados, kuriuose konstatuojama, jog pragyvenimas iš socialinės paramos anaiptol nėra pasirinkimas. Į šią padėtį dažniausiai pakliūva žmonės dėl skaudaus savo gyvenimo įvykio. Remiantis įvardintais mokslinių teorijų ir tyrimų teiginiais, atskleidžiamas darbo biržos uždavinys - įvertinti klientų ir darbdavių poreikius, siekiant kad tarpininkavimas būtų priimtinas, kad jis padėtų didinti asmenų užimtumo lygį, nulemtų ekonomikos augimą. Tai leido suformuluoti... [toliau žr. visą tekstą] / Distinctions between unemploement at different country regions rise due to the state economy restructurisation. Long term unemployment is mostly noticed in the countryside. Other social problems occur with unemployment taking distinct groups of population into social isolation. Government supports unemployed people giving social assistance for living (pensions, allowances, e.t.c.). Jobcentre orients to the nonmaterial help, looking for a job, acquiring profession, preparing unemployed to the labour-market. Scientific problem analysed in the paper: contradictions between giving social assistance (material and nonmaterial) and job centre consultant activity, taking efforts integrate unemployed to the labour-market. Objectives of this paper to assess the role of jobcentre service activity, securing of social assistance, during people integration to the labour-market. Formulated tasks for goal achievement: 1. To define the social assistance conception. 2. To define and describe the aspects of consultancy service taking by Jobcentre. 3. To assess effectiveness of jobcentre consultancy service as social assistance, integrating people to the labour-market. An object of paper: jobcentre consultancy service application. Research theoretical basis consist of Giddens (2005), Walker (2005), Poviliūnas (2001) and other theories and findings. The results of investigation showed, unemployed are more interested to get nonmaterial support, delivered by jobcentre, contrary to the... [to full text]
10

Darbo biržos klientams teikiamų paslaugų tyrimo ir vertinimo portalas / Offering services’ for jobcentre’s clients analysis and estimation portal

Diržininkienė, Ligita 16 August 2007 (has links)
Projekto tikslas - pagelbėti darbo biržos darbuotojams organizuoti teikiamų paslaugų kokybės vertinimo tyrimus, kaupti apklausos duomenis, juos analizuoti. Apklausų internetu lankstumas, pasiekiamumas ir interaktyvumas sukuria idealią tyrimų vykdymo formą, kuri pasižymi savo sparta ir minimaliomis sąnaudomis. Tuo tikslu poralas sukurtas pasinaudojant HTML, PHP + MySQL derinius. Šių technologijų populiarumas, bei funkcionalumas, optimaliausiais išpsrendė užsibrėžtus uždavinius. Atlikus eksperimentą, paaiškėjo, sukurto darbo biržos klientams teikiamų paslaugų tyrimo ir vertinimo portalo svarba bei praktinė nauda. Sukurtas portalas tenkina pagrindinius vartotojų pageidavimus. / The aim of project is to help the assistants of labour exchange to organise the evaluation research of quality service, to collect survey facts and its analysis. The flexibility, reach and interactivity of internet survey create ideal form of implementation research, which characterized its quickness and minimal input. To that end portal is created using combinations of HTML, PHP+MySQL. Its popularity and functional of technology set optimal tasks. The conducted experiment has confimed the importance and practical benefit of the created offering services for research and estimation portal to clients of labour exchange. The created portal meets the major user requests and characterizes features: simplicity, reliability, efectiveness, easy exploitation, intuitively comprehensible user and clearness.

Page generated in 0.0301 seconds