Pastaruoju metu kilę vietiniai ir tarptautiniai konfliktai žiniasklaidoje vis dažniau priverčia atsigręžti į pamatinę jos vertybę - žodžio laisvę. Skirtinga šios sąvokos samprata dažnai tampa nesutarimų objektu, todėl žiniasklaidos vaidmuo ją pateikiant bei formuojant labai svarbus. Taigi, darbo tikslas yra ištirti pranašo Mahometo (angl. k. Mohammad) karikatūrų atvejo vaizdavimą Lietuvos žiniasklaidoje ir nustatyti, kokios reakcijos, požiūriai atsispindi žodžio laisvės problematikoje. Iš pradžių, tikslui pasiekti gilinamasi į pačios demokratiškos žiniasklaidos sampratą, žodžio laisvę ir esminius jų pokyčius moderniųjų technologijų amžiuje. Toliau, siejant žodžio laisvę su politinių karikatūrų žanru, atskleidžiamas jų prieštaringas santykis. Tuo pačiu supažindinama su pranašo Mahometo karikatūrų atveju ir reakcijomis užsienio žiniasklaidoje. Galiausiai, pateikiama įvykio analizė Lietuvos spaudos ir internetinės žiniasklaidos priemonėse, išskiriant savitus bruožus iš kitų užsienio šalių ir nustatant dominuojančią poziciją žodžio laisvės aspektu. Pagrindinis darbo objektas – Mahometo karikatūrų atvejis Lietuvos žiniasklaidoje – yra tiriamas taikant kiekybinės ir kokybinės turinio analizės metodą. Toks pasirinkimas suteikia galimybę plačiau ir giliau pažvelgti į konkrečios žiniasklaidos priemonės indėlį formuojant tarptautinį įvykį, skatinant tarptautines diskusijas, o taip pat palyginti duomenis tarptautiniame kontekste. Gautos tyrimo išvados parodo, kad Mahomedo karikatūrų... [toliau žr. visą tekstą] / The latest local and international conflicts forced to look back to the democratic society’s value – freedom of speech. Different conceptions become an axis of the conflict, so the role of media is very important in constructing and presenting it. That’s why this work’s goal is to research specific international event, Mohammed’s cartoon controversy in Lithuanian media, and to define the reactions and opinions which reflect the freedom of speech problematic. At first, the research was concentrated on democratic media conception, freedom of speech and there fundamental changes in modern technology age. Further, looking for the connection between freedom of speech and political caricature genre, it is tried to reflect the controversial connection. At the same time, I try to present the Mohammed’s cartoon controversy and reactions of it in foreign media. Last, this international event is analyzed in certain Lithuanian press and internet media, trying to characterize certain attributes from other countries and determine the dominated position in freedom of speech frame. The basic work’s object is Mohammed’s cartoon controversy in Lithuanian media. The investigation is made by using quantity and quality content analyzes. This type of this method gives the ability to look deeper in certain media tools and there affect to construction of international event, trying to stimulate international discus and compare data in international context. General research conclusions show that... [to full text]

Socialinė reklama, apimdama platų spektrą aktualių šiandieninės visuomenės problemų tiek moksliniame lygmenyje, tiek norminiuose dokumentuose, tikslingai įvardijama kaip kultūrinė, socialinė ir šviečiamoji informacija. Tokia informacija, pateikta per viešosios komunikacijos priemones miesto erdvėse, turi aiškų ir konkretų tikslą – kurti naujas socialines vertybes ir taip paveikti žmogaus jausmus, priversti susimąstyti dėl egzistuojančių problemų ir ilgalaikėje perspektyvoje jas spręsti. Tokiam tikslui pasiekti socialinė reklama visuomenei atlieka svarbias, besiintegruojančias, persipynusias funkcijas: informuoja, įtikinėja, skatina bei primena. Vadinasi, socialinė reklama, turėdama tikslą provokuoti, šokiruoti, emociškai sukrėsti, yra skirta šviesti, mokyti, auklėti ar motyvuoti auditoriją, į kurią reklama yra nukreipiama, imtis socialiai tinkamų poelgių ar veiksmų. Tokia reklama neskatina pirkti prekių ar paslaugų, nes jos tikslas yra paveikti žmogaus moralę, suvokimą, įtakoti jausmus, keisti netinkamą elgesį ar požiūrį. Pasitaiko socialinių reklamų, kuriose naudojama paslėpta reklama – kuomet siuntėjas sąmoningai siunčia dviprasmiškos reikšmės informaciją gavėjui, padeda kalbėtojui siekti komercinių tikslų. Šiame darbe į socialinę reklamą žvelgiama kaip į viešąją komunikaciją. Jame stengiamasi patvirtinti arba paneigti išsikeltas dvi hipotezes. Pirmoji, išorinė socialinė reklama apima didelį spektrą socialinių problemų, o daugiausia dėmesio skiria tokiems neigiamiems... [toliau žr. visą tekstą] / Social advertising, encompassing a wide range of topical problems of the modern society is both at scientific level and in regulatory documents purposefully described as cultural, social and educational information. Such information, presented in urban spaces via the public communication tools, has a clear and specific purpose – to create new social values and thus affect human feelings, to make a person think about the existing problems and to solve them in the long-term perspective. In order to accomplish this purpose, social advertising in the society performs the following important integrating and intertwining functions: it informs, persuades, encourages and reminds. Consequently, social advertising, possessing the aim to provoke, to shock, to inflict emotional distress is intended to educate, teach, foster and motivate the audience, which is the advertising’s target group, to behave in a proper way and to take socially appropriate actions. Such advertising does not promote purchasing goods or services, since its aim is to affect a person’s morality, perception, to influence feelings, to change undue behaviour or opinion. Sometimes one can come across social advertisements which employ hidden advertising – when an addresser is deliberately sending ambiguous information to the addressee, helps the speaker in seeking commercial aims. In this work social advertising is treated as public communication. The author is trying to prove or to reject the two hypotheses which... [to full text]

The object of the dissertation is the impact of public libraries on users. The research is aiming at answering the question what is the impact of library public access computing on users and how can we evaluate it. The objectives of the dissertation are solved in three parts. The first part discusses definitions of impact, theoretical models and frameworks of its assessment and reviews the literature on impact evaluation in librarianship, highlighting the similarities and differences of general impact assessment concept and its adoption in librarianship. The second part presents the methodology of empirical study including target groups, methods, sampling, data collection and analyses. The third part describes study results which are summarized in the conclusions. The annexes provide additional information on research methodology as well as the extended results and research instruments. / Disertacijos objektas yra viešųjų bibliotekų poveikis vartotojams. Moksliniu tyrimu yra sprendžiamas klausimas kokį poveikį vieša interneto prieiga per viešąsias bibliotekas daro vartotojams ir bendruomenėms ir kaip jis galėtų būti įvertinamas. Iškeltą problemą sprendžiantys uždaviniai įgyvendinami trijose disertacijos dalyse. Pirmojoje dalyje atskleidžiama poveikio samprata ir pristatomi jo vertinimo teoriniai modeliai bei apžvelgiami užsienio autorių bibliotekininkystės srityje atlikti poveikio vertinimo tyrimai, išryškinami panašumai ir skirtumai tarp bendrosios poveikio vertinimo teorijos ir jos taikymo bibliotekų poveikio vertinimui. Antrojoje dalyje pateikiama empirinio tyrimo metodologija: išsamiai pristatoma tyrimo metodika, pagrindžiamas metodų pasirinkimas, aptariamas tyrimo dizainas ir vykdymas bei išdavos. Trečiojoje dalyje pristatomi tyrimo rezultatai, kurie apibendrinami išvadose. Prieduose pateikiamas išplėstinis tyrimo metodikos taikymo aprašymas, pateikiami papildomi empirinio tyrimo duomenys ir jų rinkimo instrumentai.

Masinės komunikacijos priemonių (žiniasklaidos) ir šiuolaikinės demokratijos santykis yra aktuali tema dėl daugelio priežasčių. Pirmiausia, ji aktuali dėl masinės komunikacijos priemonių technologinės raidos sukeliamų pokyčių visuomenės ir žiniasklaidos tarpusavio santykiuose. Antra, sparčiai besivystanti žiniasklaida keičia demokratijos funkcionavimo sąlygas. Trečia, reikšmingi pokyčiai turi įtakos ne tik žmonių, valdžios atstovų ir žiniasklaidos santykiams, bet ir viešajam gyvenimui. Pasirinkta magistro baigiamojo darbo tema nėra plačiai ištirta ir išanalizuota. Nuosekliausiai žiniasklaidos įtaką politiniam gyvenimui yra analizavęs Lauras Bielinis knygoje „Visuomenė, valdžia ir žiniasklaida”. Todėl ši tema pasirinkta, tikintis, kad ji taps dar vienu atspirties tašku žiniasklaidos iššūkių ir jų įtakos demokratijai tyrinėjimams Lietuvoje. Masinės komunikacijos pokyčiai sudaro palankias sąlygas bendravimui, demokratijos vystymui, suteikiant išskirtinę reikšmę žinioms. Tačiau sparčiai besivystanti masinė komunikacija iš dalies tampa sudėtingu iššūkiu demokratijai. Tai pasireiškia piliečių apatiškumu bendriems reikalams, mažėjančiu rinkėjų aktyvumu, per didele informacijos gausa, augančia propaganda piliečių apsisprendimams. Todėl ypatingai svarbu yra išanalizuoti esamą žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, nustatyti visuomenės poreikius bei lūkesčius žiniasklaidos atžvilgiu. Naudoti tyrimo metodai: literatūros šaltinių analizė buvo pritaikyta analizuojant ir aiškinant masinės... [toliau žr. visą tekstą] / The relation of mass Media and modern democracy is a topic for several reasons. First of all, it is urgent for the mass communications technology development changes in the public and media relations. Secondly, the rapidly evolving media changes the funcionality of democracy. Third, significant changes affect not only people, politicians, and media relations, but also public life. Selected Master's thesis is not widely studied and analyzed. The most consistent analysis about media influence to political life is given in Lauras Bielinis book "The public, government and the media." Therefore, this subject has been chosen in the hope that it will be a springboard for the challenges of the media and their impact on democracy studies in Lithuania. Changes in mass communication facilitate communication, development of democracy, giving exceptional value for knowledge. However, a rapidly developing mass communication becomes complex challenge for democracy. It occurs like citizens apathy about common matters, decreasing voter turnout, a great abundance of information, increasing citizens' propaganda of self-determination. Therefore it is extremelly important to analyze the current situation of media in Lithuania, determine the public needs and expectations, posed for media. Such research methods were used: analysis of literature sources was applied for explaining and interpreting the positive and side effects of mass media; survey method with experts was performed to obtain useful... [to full text]

Magistro darbe nagrinėjama, kaip šalies spauda reprezentuoja politikus ir kokius politikų stereotipus kuria dažniausiai – palankius ar nepalankius patiems politikams. Analizuojami du vieni didžiausių šalies dienraščių: „Lietuvos rytas“ ir „Kauno diena“. Tyrimu siekiama patvirtinti tris pagrindines darbe keltas hipotezes: 1) Kokia politinė informacija ir kaip pateikta pasieks skaitytojus lemia žiniasklaidos priemonės, o ne politikai; 2) Lietuvos spaudoje pateikiamos politinės naujienos stokoja objektyvumo ir nešališkumo; 3) Dienraščiuose pateikiama politinė informacija dažniau yra nepalanki politikams, taip kuriami negatyvūs politikų stereotipai; Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia, buvo aiškinamasi, kokia informacija - palanki ar nepalanki politikams – dažniau pateikiama dienraščiuose. Taip pat stebėta, ar politinės žinutės parašytos interpretatyviu ar deskriptyviu stiliumi. Šiame etape kokybiškai ir kiekybiškai tirti mėnesio bėgyje (04 13 – 05 13) pasirodžiusių dienraščių išplėstinės žinutės, kuriose minimi šalies politikai – t.y. Seimo ir Vyriausybės nariai. Nustatyta, jog didesnė dalis politinių žinučių buvo parašytos deskriptyviu stiliumi, tačiau net ir pakankamai nešališkos žinutės dažniausiai buvo nepalankios politikams. Siekiant išsiaiškinti, kokie politikų stereotipai kuriami dienraščiuose, atlikta dienraščių diskurso analizė. Pastebėta, jog dažniausiai pasikartojantys politikų stereotipai – „politikas aferistas“, „politikas teisybės ieškotojas“ ir... [toliau žr. visą tekstą] / This MA thesis researches how Lithuanian politicians are being represented in the press and what political stereotypes (favorable or unfavorable to the politicians) are being created. Two main Lithuanian daily newspapers – „Lietuvos rytas“ and „Kauno diena“ – were analysed. The research tends to prove the three main hypothesis: 1) What political information will reach the readers and the way it is covered depends on media, not on politicians; 2) The political news, published in Lithuanian press, lacks objectivity and impartiality; 3) The majority of daily political information is unfavorable to the politicians. That is the way the negative stereotypes of politicians are being created. The reserach consists on several stages. Firstly, what information – favorable or unfavorable to the politicians – is published more often. Also, it was analysed wether political notes were interpretative or descriptive. This stage contains quantative and qualitative content analysis of extended notes, where state‘s politicians (the members of Parliament and Government) are mentioned. The period of the research was a month (04 13 – 05 13). It was stated, the majority of the notes were written in descirptive style, nevertheless, even quite impartial notes were mostly unfavorable to the politicians. Having the aim to discover what political stereotypes are being created in the press, the discourse analysis of newspapers were made. Three main political stereotypes – „politician - swindler“... [to full text]

Televizija yra viena iš socializacijos priemonių, kurią žiūrima tam, kad sužinoti svarbią informaciją arba norint gerai praleisti laiką. Be to, televizija suteikia ir savotišką pasitenkinimo jausmą, kai kiekvienas žiūrintysis turi galimybę tapatintis su vaizduojamų personažų herojais, kuriuose gali identifikuoti save. Per paskutinius metus, Lietuvoje išleidžiama po kelis lietuviškus serialus, kurie susilaukia teigiamo žiūrovų įvertinimo (TNS Gallup duomenimis serialas „Moterys meluoja geriau patenka į populiariausių laidų penketuką). Nenuostabu, kad žiūrovas renkasi lietuvišką muilo operos variantą, kuriame išvysta priimtinus kultūrinius modelius, artimus vyriškumo ir moteriškumo modelius su kuriais gali tapatintis ir atrasti dalelę savęs. Todėl šiame darbe siekta išanalizuoti ir pateikti moteriškumo reprezentacijų sampratų įvairovę serialuose „Emilija“ ir „Moterys meluoja geriau“. Pirmojoje literatūros analizės dalyje aptariama feministinio moteriškumo samprata, išskiriami pagrindiniai radikaliojo, liberaliojo, socialistinio ir psichoanalitinio feminizmo autorių požiūriai. Antrojoje darbo dalyje išskiriama psichoanalizės įtaka feministiniuose tyrimuose, pristatoma vizualinio malonumo svarba kine, aptariami feministinio įgalinimo būdai žiniasklaidoje. Trečiojoje darbo dalyje pristatomos moterų reprezentacijų problematikos, pristatomi moterų ir muilo operų žiūrėjimo ypatumai, nagrinėjami moterų stereotipų vaidmuo žiniasklaidoje ir feministinėje literatūroje. Tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Television is one of the agent tools that are playing socialization role. People are watching TV in order to receive relevant information or to spend a leisure time. Therefore, television provides particular delectation; in the meantime, everyone has opportunity to identify themselves in pictorial characters. In the recent years, screens are showing several new Lithuanian soap operas, and it has congenial viewer’s assessment (TNS Gallup records that serial “Moterys meluoja geriau” is one of the popular watching program and rating between five best programs). No, wonder why people are choosing to watch Lithuanian soap operas versions, where they can find acceptable cultural models, familiar masculinity and femininity patterns in which they can identify an element of themselves. This research seeks to analyze and to propose diversions of women femininity concepts in the serials “Emilija” and “Moterys meluoja geriau”. The first theoretical part of this work is discussing about feministic femininity concepts, excluding radical, liberal, socialistic and psychoanalytic essential scholarship approaches. The second part is about psychoanalytic viewpoint influence in feministic studies, including visual pleasure significance and feministic empowerment in the media. The third part of this research is representing women’s agency proposition, analyzes women and soap opera’s particularity and examines women’s stereotypes in the media and feministic theory. The research results has... [to full text]

Šiame darbe išsamiai tyrinėjamos informacinio žanro – žinučių turinio ir raiškos ypatybės – nustatomos informacinių žinučių temos, informacijos pobūdis, pasiskirstymas pagal įvykio vietą, žinutę sudarančių sakinių ir žodžių kiekis. Didelis dėmesys skiriamas mokslinės literatūros, susijusios su žiniasklaidos žanrų tyrinėjimu ir informacinių žinučių savybėmis, apžvalgai. Renkantis tyrimo medžiagą buvo atsižvelgta į tai, kad šiandieninėje žiniasklaidoje pastebima žinučių gausa, kurių vienas pagrindinių šaltinių yra naujienų agentūra. Lietuvoje veikianti naujienų agentūra „Baltic news service“ kasdien pateikia daugiau kaip 1,000 naujienų, todėl informacinių žinučių turinio ir raiškos analizei atlikti buvo pasirinkta 1,000 žinučių, kurios atrinktos iš 2007 metų naujienų agentūros BNS tekstyno. Siekiant atskleisti informacinių žinučių turinio ir raiškos ypatybes, remtasi turinio analizės kiekybiniu metodu ir tekstynų lingvistikos metodika. Informacinės žinutės išsamiai suskirstytos į 20 temų, į užsienio ir vidines šalies naujienas, pastarosios skirstytos dar detaliau – į regionines ir nacionalines bei nespecifikuotas – kuriose įvykio vieta nenurodoma. Pagal informacijos pobūdį žinutės suskirstytos į įvykines, pranešančias apie konkrečius praeities ir ateities veiksmus, ir neįvykines – prognozes, planus ar šnekos aktus. Atlikta informacinių žinučių turinio analizė parodė, kad BNS naujienų agentūra informacinėmis žinutėmis daugiausiai pateikia verslo ir finansų, teisėsaugos ir... [toliau žr. visą tekstą] / The goal of this research is to analyze the content and expression of informational news items. The analysis is based on topic detection, information purpose, distribution depending on event place, estimation of sentences and words in the informational news items. The theoretical part of this research is focussed on the scientific literature, related to exploration of genres and features of informational news items. The research material was chosen because the mass media is spreading, it is noticed abundance of news, mainly in news agencies. „Baltic News Service“ agency releases over 1,000 news items per day, for this reason, 1,000 news items have been selected for this research from 2007 BNS corpora. The methodology is based on content analysis and quantitative methods of corpus linguistics techniques. Informational news items were divided into 20 topics, foreign and national news items, last mentioned were divided into regional and national. Those news items, which does not indicate the place, were named to nonspecific news items. The news items according to information purpose were divided into event describing – particular future and past events and non-events – about prognoses, plans or speech acts. Content analysis showed, that the main topics of informational news items are business and finance, law enforcement and politics, dominate national reports which inform the readers or listeners about future or past events. Foreign news items are mostly used to inform about... [to full text]

Disertacijoje nagrinėjamas žurnalistų suvoktų ir rutininėje darbo praktikoje taikomų profesinių vertybių santykis su jų vykdoma informacijos ieškos, apdorojimo ir skelbimo veikla, šių plotmių neatitikimas, dėl ko tampa galimas manipuliacijos naudojimas ir žurnalistų dalyvavimas manipuliaciniuose scenarijuose. Darbe teoriškai pagrįstas žurnalistų profesinių vertybių tyrimas ir aptarti nacionalinės žiniasklaidos instituto galios kultūrinis ir ekonominis kontekstai. Atlikus empirinį tyrimą nustatyti vienpusio, abipusio ir mišraus poveikio komunikaciniai santykiai, išanalizuota sąveikos partnerių padėtis. Empirinio tyrimo duomenys leido nustatyti galimus žurnalistų manipuliacinio mentaliteto tipus. Atitinkamai buvo konstatuotas manipuliacijos vertinimo ir naudojimo santykis, fiksuotas komercinio intereso paskatintas manipuliacijos naudojimo ir žurnalistų atlyginimo dydžio ryšys, išnagrinėta manipuliacijos naudojimo dažnumo ir tokio elgesio sąmoningumo sąsaja, išanalizuotas manipuliacijos naudojimo dažnumo ir žurnalistų profesinėms vertybėms priešingo elgesio aktyvumo santykis. Darbe taip pat aptarta kintanti cenzūros ir šiuolaikinė žurnalistikos misijos samprata, nustatyta žurnalistų vieta naujienų vadybos manipuliaciniuose scenarijuose. Tyrimas leido padaryti išvadą, jog naujienų vadybos intervencija į naujienų gamybos procesą yra ekonominių veiksnių nulemto savanaudiškų žurnalistų ir šaltinių profesinių interesų proveržio pasekmė. Naujienų vadyba turi neigiamą poveikį... [toliau žr. visą tekstą] / The problem investigated in the dissertation is the relationship between journalists’ understanding and practice of the professional values in their daily routines and the expansion of news management scenarios into the news production stages. Work presents theoretical framework for the analysis of the professional values as well as the analyses of the power of national media in cultural and economic contexts. Empirical research let to confirm the types of communicative relationships: that of the one-way effect, the mutual effect, and that of the hybrid effect and showed the dynamic position of the journalists during the social interactions of their professional activities. Types of possible manipulative mentality were distinguished in the work. A link between the evaluation of the manipulation and its use was found. The research also showed the relation between the use of the manipulation originated from the materialistic interest and the size of the journalists’ salaries. The connection between the frequency of the manipulation use and the awareness of the use was indicated. The ties between the rate of the manipulation use and the activeness of the contradictory to the professional values behavior were investigated. The research has permitted the detection of manipulative schemes. The use of the manipulation is more often along with the pragmatic professional values. The dissertation states that news management intervention to the news production process is influenced by... [to full text]

The problem investigated in the dissertation is the relationship between journalists’ understanding and practice of the professional values in their daily routines and the expansion of news management scenarios into the news production stages. Work presents theoretical framework for the analysis of the professional values as well as the analyses of the power of national media in cultural and economic contexts. Empirical research let to confirm the types of communicative relationships: that of the one-way effect, the mutual effect, and that of the hybrid effect and showed the dynamic position of the journalists during the social interactions of their professional activities. Types of possible manipulative mentality were distinguished in the work. A link between the evaluation of the manipulation and its use was found. The research also showed the relation between the use of the manipulation originated from the materialistic interest and the size of the journalists’ salaries. The connection between the frequency of the manipulation use and the awareness of the use was indicated. The ties between the rate of the manipulation use and the activeness of the contradictory to the professional values behavior were investigated. The research has permitted the detection of manipulative schemes. The use of the manipulation is more often along with the pragmatic professional values. The dissertation states that news management intervention to the news production process is influenced by... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjamas žurnalistų suvoktų ir rutininėje darbo praktikoje taikomų profesinių vertybių santykis su jų vykdoma informacijos ieškos, apdorojimo ir skelbimo veikla, šių plotmių neatitikimas, dėl ko tampa galimas manipuliacijos naudojimas ir žurnalistų dalyvavimas manipuliaciniuose scenarijuose. Darbe teoriškai pagrįstas žurnalistų profesinių vertybių tyrimas ir aptarti nacionalinės žiniasklaidos instituto galios kultūrinis ir ekonominis kontekstai. Atlikus empirinį tyrimą nustatyti vienpusio, abipusio ir mišraus poveikio komunikaciniai santykiai, išanalizuota sąveikos partnerių padėtis. Empirinio tyrimo duomenys leido nustatyti galimus žurnalistų manipuliacinio mentaliteto tipus. Atitinkamai buvo konstatuotas manipuliacijos vertinimo ir naudojimo santykis, fiksuotas komercinio intereso paskatintas manipuliacijos naudojimo ir žurnalistų atlyginimo dydžio ryšys, išnagrinėta manipuliacijos naudojimo dažnumo ir tokio elgesio sąmoningumo sąsaja, išanalizuotas manipuliacijos naudojimo dažnumo ir žurnalistų profesinėms vertybėms priešingo elgesio aktyvumo santykis. Darbe taip pat aptarta kintanti cenzūros ir šiuolaikinė žurnalistikos misijos samprata, nustatyta žurnalistų vieta naujienų vadybos manipuliaciniuose scenarijuose. Tyrimas leido padaryti išvadą, jog naujienų vadybos intervencija į naujienų gamybos procesą yra ekonominių veiksnių nulemto savanaudiškų žurnalistų ir šaltinių profesinių interesų proveržio pasekmė. Naujienų vadyba turi neigiamą poveikį... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.