Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Darbe kalbama apie religinės įvairovės reprezentavimą Lietuvos internetinėje erdvėje: diskutuojama apie religinės įvairovės procesą šiuolaikinėje visuomenėje ir ypatumus Lietuvoje. Taip pat kalbama apie žiniasklaidos ir religijos santykius bei konfliktus. Pristatomi ir analizuojami tyrimo, kurio metu buvo nagrinėjami dviejų lietuviškų internetinių naujienų portalų publikuojami straipsniai apie įvairias religines bendruomenes, duomenys. Tyrimo rezultatai parodė, jog pasirinkti internetiniai naujienų portalai tinkamai nereprezentuoja religinės įvairovės, daugiausiai teigiamai vaizduoja dominuojančią religinę bendruomenę ir itin neigiamai reprezentuoja naujuosius religinius judėjimus. / This paper presents various aspects of representation of religious diversity in Lithuanian online media. There is a discussion about religious diversity process in today's society and various aspects of this process in Lithuania. Also there is spoken about media and religions cooperation and conflicts. Paper presents the results of a study, which analyzed two Lithuanian online news portals. Study showed, that the religious diversity in the selected online news portals are not adequately represented. Also, it is important to note that the dominant religious community were portrayed more positively than negatively and new religious movements were portrayed very negatively.

Azartiniai lošimai – transkultūrinis fenomenas, egzistuojantis jau tūkstančius metų. Dėl jų daromos įtakos socialiniam ir ekonominiam gyvenimui lošimai įvairiais istoriniais periodais balansavo tarp visuomenei priimtinos ir smerktinos veiklos. Šiais laikais azartiniai lošimai daugelyje pasaulio valstybių yra legalizuoti ir reguliuojami valdžios institucijų. Pastaraisiais dešimtmečiais žmogaus gyvenimą labiausiai paveikė interneto bei kitų elektroninės komunikacijos formų įžengimas į kasdienybę. Azartinių žaidimų ir interneto sintezė leido atsirasti naujam dariniui. Šiuolaikinis lošimų pratęsimas elektroninės komunikacijos medijų pagalba yra internetiniai azartiniai žaidimai. Tai greičiausiai auganti, tačiau dar mažai tyrinėta lošimų sritis. Lošimų internete plėtra įtakoja socialinį gyvenimą bei atveria naujas ekonomines perspektyvas, todėl šios plėtros priežastys ir jų analizė yra aktualios šiuolaikinei visuomenei. Šiam darbui keliami uždaviniai: (1) Apžvelgti azartinių lošimų reiškinį remiantis teorine literatūra (2) Išanalizuoti internetinių lošimo bendrovių veiklos ir komunikacijos specifiką, remiantis teorine medžiaga. (3) Apibrėžti internetinių lošimo bendrovių potencialius klientus arba tikslines grupes bei aprašyti jų charakteristikas. (4) Ištirti 3 internetinių lošimo bendrovių (Betfair, Bet365 ir Triobet) komunikaciją kaip sėkmės pavyzdžius. (5) Apibrėžti efektyvias internetinių lošimo bendrovių komunikacijos strategijas. Darbo tikslas – apibūdinus internetinių... [toliau žr. visą tekstą] / Gambling is transcultural phenomenon existing for a thousands of years. Because of its influence on social and economical life gambling in all times balanced between acceptable and reprehensible activity. Nowadays gambling is legal activity and is regulated by the governments in majority of countries around the world. Internet and other forms of electronic communication became a common thing and has done a big influence on people‘s life in a few past decades. Gambling and internet synthesis led to new format. Modern gambling development with the help of electronic communication medias created internet gambling. It is fast developing gambling business field but yet has little research on it. Internet gambling development makes impact on our social life and creates new economical perspectives. That is why this development is actual to modern society. Objectives of this thesis: (1) To analyse the concept of gambling with reference to teorical literture. (2) To analyse activity and communication specific of internet gambling companies. (3) To define the clients or target groups of internet gambling companies and to describe those target groups characteristics. (4). To research 3 internet gambling companies (Betfair, Bet365 and Triobet) communication as a cases of success. (5) To define effective internet gambling communication strategies. Aim of this thesis – to descibe communication of internet gambling companies and characterise effective communication strategies. Thesis... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe nagrinėjamos mados pateikimo Lietuvos žiniasklaidoje problemos. Išnagrinėti pagrindiniai komunikavimo kanalai ir reikšmės, kurios yra kuriamos žiniasklaidos priemonėmis ir siejamos su mados industrija Lietuvoje. Apžvelgiama mados raida XXIa. Lietuvoje ir informacijos apie madą pateikimas medijose. Analizuojama komunikacija per reklamą, vartotojiškumas, tapatybės kūrimas, iškeliama Lietuvos žurnalistų nekompetetingumo problema. Taip pat atliktas tyrimas, kuris parodo požiūrį į asmenis, siejamus su Lietuvos mados kultūrą. Darbą sudaro 6 dalys: įvadas, Visuomenės santykis su mada, Mada žiniasklaidoje ir mados žiniasklaida, Požiūris į Lietuvos madą žiniasklaidoje, išvados, literatūros sąrašas. Darbo apimtis – 47 p. teksto be priedų, 27 iliustr., 3 lentelės, 3 grafikai, 64 bibliografiniai šaltiniai ir 1 filmas. Atskirai pridedami darbo priedai. / The final Master's Thesis examins problems that are caused by the way Lithuanian media represents fashion. Reviewed the main communication channels and meanings that are being created by media and associated with the fashion industry in Lithuania. Also overviewed fashion development in the twenty-first century in Lithuania and how information about fashion is represented in media. Analyzed communication through advertising, consumerism, identity development, raised problem about unqualified Lithuanian Journalists in this field. There is also a case study that shows the attitude of people associated with the Lithuanian fashion culture. The paper consists of six parts: introduction, Relations between society and fashion, Fashion in the media and fashion media, Fashion-conscious approach to the Lithuanian media, conclusions and references. The volume of this work - 47 pages of text, 27 illustrations, 3 tables, 3 graphs, 64 references, and 1 movie. Appendixes.

Šis magistrinis rašto darbas yra mediatizuoto socialinio pasaulio analizė nuo pirminių individo socialinės raiškos požymių iki jo įtakos visam socialiai veiksniam pasauliui bei vyraujančios valdymo formos - demokratijos. Kryptingai sekant nuosekliais žingsniais, visų pirma, yra aptariamos subjekto kaip „Ego“ pažinimo ribos siekiant ištrūkti iš solipsistinės subjekto pozicijos į socialiai veiksnų pasaulį. Pasitelkiant literatūros analizę yra nustatoma subjekto galimybė pažinti Kitą ne tik kaip objektą, bet ir kaip subjektą, taip įvykdant pirmąją sąlygą ir įtraukiant jį į socialinį pasaulį. Antram etape yra pristatomas bendravimas per medijas, problemos kylančios stengiantis Kitą pažinti per mediumą bei skirtumai tarp tiesioginės ir netiesioginės Kito patirties. Nuosekliai sekant toliau subjektas yra įvedamas į mediatizuotą (virtualų) socialinį pasaulį ir aptariamos bendros, bet esminės krizės kylančios globalizacijos, fragmentuotos visuomenės ir konformizmo atvejais, kurios yra pajuntamos įsitraukiant į socialiai veiksnų virtualų pasaulį. Pasitelkus kiekybinę duomenų analizę ir įžvalgas yra nustatomos vienos pagrindinių virtualaus socialinio pasaulio problemos – narcisizmo – apraiškos ir jo įveikimo galimybės. Taip pat, aptariama kokiu būdu šie vartotojai gali įtakoti informacijos sklaidą per medijas ir pačių vartotojų informacijos įsisavinimo bei turinio kūrimo tikslai ir bruožai. Aptariama tų pačių narcisistinių apraiškų pasireiškimas politiniame pasaulyje ir jų santykis su... [toliau žr. visą tekstą] / This master’s thesis is an analysis of mediatized social world from the very first display of individual‘s social indication to his influence on whole socially active world and the dominating form of rule – democracy. Following direct steps, at first, subjects boundaries as an „Ego“ trying to break through the solipsistic position of the subject to socially active world are discussed. Using analysis of literature subject’s ability to recognize the Other not as an object but as a subject is ascertained, thus bringing him into the social world. On the second stage communicating through media, problems which arise while trying to comprehend the Other through medium and distinctions between direct and indirect experience of the Other are introduced. While being consistent, subject is lead in to the mediatized (virtual) social world where common and crucial crises which arise because of the globalization, fragmentation of society and conformism, in the cases of involving thyself in the socially active virtual, world are discussed. With the help of quantitative data analysis and insight one of the main problems of virtual social world – narcissism – manifestation and possibilities of overcoming are defined. Also, capability of consumers influencing the flow of information through media as well as aims and traits of consumers themselves creating and consuming the information are discussed. Furthermore, manifestation of the mentioned narcissistic phenomena in political world and its... [to full text]

Šių dienų žiniasklaidos raidai labiau nei bet kada anksčiau lemiamos įtakos turi technologiniai pasiekimai – naujienų perdavimas auditorijai tampa vis greitesnis ir prieinamesnis, todėl keičiasi ir pats naujienų turinys bei jo kokybė. Interneto plėtra ir skaitmenizacija žiniasklaidai kelia tam tikrų iššūkių – labai svarbu ne tik kuo objektyviau perteikti informaciją, tačiau tą būtina padaryti ir kaip įmanoma įdomiau bei kokybiškiau, panaudojant kuo įvairesnes raiškos formas: straipsnius, nuotraukas, vaizdo medžiagą. Pastebima, kad šiandien prie šiuolaikinės auditorijos (ypatingai jaunesnės kartos) poreikių greičiausiai prisitaikančių medijų galima laikyti interneto naujienų portalus. Šalia to, kaip pastebi įvairių šalių mokslininkai, naujienų gamyba tiek pasauliniu, tiek lokaliu mastu vienodėja, tampa paklūstanti besikeičiančioms sąlygoms bei naujiems auditorijų poreikiams. Komunikacijos technologijos ir prieiga prie tarptautinių naujienų agentūrų rengiamų žinučių sudaro galimybes lengviau ir greičiau jas perimti ir paskleisti lokalioms auditorijoms. Visgi kaip rodo įvairūs tyrimai, auditorija vis dar renkasi naujienas, atsižvelgdama į artumo kriterijų, todėl globalėjančiame pasaulyje negalima pamiršti ir lokalių vietovių išskirtinumų. Vietinių naujienų patrauklumą lemia bendruomenei priimtinos kultūrinės, socialinės, politinės ir kt. normos, todėl didelį vaidmenį miestuose, rajonuose bei gyvenvietėse atlieka regioninė žiniasklaida, kuri skelbia naujienas, susijusias su... [toliau žr. visą tekstą] / Technological diffusion and innovations are among the most important developments of contemporary reality that affect media businesses to a great extent. News production process is becoming faster and information is more accessible to audiences. It challenges media companies to react to changing conditions fast, to adapt to them, to deliver news as fast as possible and in various innovative formats, integrating text, visuals and audiovisuals. Studies done all over the world also show that communication and information technologies provide a better access to global information mostly produced by international news agencies. This way more and more international news appear in national media, the same information is spread all over the world making our news agendas more similar (homogeneous). However, other studies show that the proximity is still the most important news value factor for national and local audiences. Attractiveness and importance of local news is mainly determined by local cultural, social, political and other traditions and conditions. Local media, also in new interactive forms (as online news portals or social media channels) preserves its leading role in the cities and regions because it provides news that are substantial to local communities. The main aim of this study is to assess the impact and role of regional online media in Kaunas on the activism and engagement of local communities in public sphere. The basis of analysis is a qualitative focus... [to full text]

The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text] / Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes.

Disertacijoje keliamas tikslas – atskleidus pagrindines išorinės aplinkos institucines jėgas, veikiančias Lietuvos akademines bibliotekas, nustatyti Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų konstravimo ypatumus ir šio proceso įtaką akademinių bibliotekų stabilumui bei kaitai. Disertacijos objektas – Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenys – tiriamas iš teorinės naujojo institucionalizmo perspektyvos, leidžiančios nustatyti ir paaiškinti tam tikrą institucinės aplinkos spaudimą organizacijoms ar jų veiklos būdams. Atliekama Lietuvos valstybinių universitetų strateginių dokumentų diskurso analizė išryškina akademinių bibliotekų išorinės aplinkos veiksnius ir veikėjus, darančius didžiausią įtaką bibliotekų vaidmenų stabilumui ir kaitai. Disertacijoje nustatyta, kad konstruojamų akademinių bibliotekų vaidmenų įsitvirtinimas ir stabilumas priklauso nuo to, kiek jis yra remiamas ir palaikomas institucinių jėgų. Lietuvos akademinių bibliotekų vaidmenų tvirtumui didžiausią įtaką daro įvairių profesinių tinklų ir autoritetingų finansinių veikėjų palaikymas, kultūriškai susiformavęs tipizuotas tam tikros bibliotekų veiklos vaizdinys. Vyraujančių modernumo, rinkos ir kokybės diskursų ribose konstruojami akademinių bibliotekų vaidmenys atspindi akademinių bibliotekų institucinę logiką, kuri grindžiama naudingumo ir efektyvumo kriterijais, o tų pačių veikėjų dominavimas rodo egzistuojančią bendrą institucinę aplinką, ribojančią naujų vaidmenų įsitvirtinimo galimybes. / The goal of the dissertation is by disclosing the key institutional powers of the external environment affecting academic libraries in Lithuania, identify the peculiarities of the framing of Lithuanian academic libraries’ roles and the influence of the process on the stability and variation of academic libraries. The object of the study – roles of academic libraries in Lithuania – is analysed from the perspective of new institutionalism, which affords the researcher’s ground for the identification and explanation of certain pressures of the institutional environment on organizations and their modes of activity. The discourse analysis of official documents of Lithuanian universities (long- and short-term strategic activity plans and annual reports) highlights the factors and agents which have the most impact on the stability and change of roles of libraries. It is stated that the entrenchment and stability of the framed roles of academic libraries is subject to the support and aid rendered by the institutional powers. The stability of the roles of Lithuanian academic libraries is to the greatest extent influenced by the support from various professional networks and authoritative financial agents, and the culturally established typical image of the activity of a certain library. Roles of academic libraries framed within the framework of the prevalent discourses of modernity, market and quality, reflect the institutional logics of the academic library which is based on the... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – vidinė įmonių komunikacija – kreipiniai ir įvardijimo žodžiai, vartojami įmonių darbuotojų. Darbo tikslas – ištirti vidinę Vilniaus ir Kauno miestų įmonių komunikaciją formalumo ir neformalumo aspektu analizuojant darbuotojų vartojamus kreipinius ir įvardijimus. Darbo problema yra ta, kad sunku rasti būdą, kaip tiriant vidinę įmonių komunikaciją nustatyti jos formalumą. Šiame darbe formaliąją ir neformaliąją vidinę įmonių komunikaciją siūloma tirti analizuojant kreipinius ir įvardijimus. Gauta informacija apie vartojamus kreipinius ir įvardijimus bei bendravimą lemiančius socialinius veiksnius, aplinką gali padėti apskritai tiriant vidinę įmonių komunikaciją, darbuotojų tarpusavio santykius ar pasitenkinimą. Darbą sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje analizuojama mokslinė literatūra, aptariama vidinės komunikacijos ir kreipinio bei įvardijimo žodžio sampratos taip pat distancinio ir kontaktinio mandagumo strategija, kuria ir remiamasi darbe. Plačiau aptariamas žodinis ir nežodinis bendravimas, formalioji ir neformalioji komunikacija. Analizuojami veiksniai, darantys įtaką bendravimui ir pateikiamas kreipinių skirstymas į formalius ir neformalius. Antrojoje dalyje pateikiami detalūs tyrimo rezultatai, dauguma jų iliustruojami diagramomis. Tyrimo rezultatai analizuojami remiantis pirmojoje dalyje pateikta teorine medžiaga. Trečią dalį sudaro apibendrintos išvados ir įžvalgos, kaip būtų galima panaudoti tyrimo metu gautą informaciją. Aprašoma... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis is internal corporate communication - salutations to colleagues and the naming forms used in business. The objective of the thesis is to research Vilnius and Kaunas inner corporate communication in formality and informality aspect by analyzing salutations to colleagues and the naming forms. The main problem is that it is difficult to find a way to investigate internal corporate communication and to determine its formality. In this paper, formal and informal internal corporate communication is researched by analyzing salutations to colleagues and the naming forms. All salutations and naming forms are analyzed along with the social and economic context in which communication occurs. The results of this research can help in further researches of internal communication, employee relationships and satisfaction. The paper consists of three parts. The first part analyzes the scientific literature, and discusses the conceptions of internal communication, salutation and naming words, as well as the concept of distance and contact politeness strategy. Furthermore, the differences of verbal and non-verbal communication, formal and informal communication are discussed. Finally the factors that influence the communication are evaluated. The second part presents the detailed results of the study, the majority of them are illustrated by diagrams. The results are analyzed on the basis of previously stated theoretical material. The third part summarizes... [to full text]

Vienas svarbiausių socialinių ir ekonominių uždavinių, ypatingai svarbus ekonominės krizės paveiktai Europos Sąjungai ir Lietuvai yra visuomenės domėjimasis bei dalyvavimas mokslinėje ir technologinėje plėtroje, mokslo ir verslo bendradarbiavimas, mokslininko ir tyrėjo profesijos patrauklumo didinimas ir jaunimo aktyvus šios profesijos rinkimasis.Mokslo komunikacija yra vienas iš labai svarbių įrankių, kuris įtakoja išvardintų veiklų aktyvinimą. Tai pagrindžia faktas, kad šalyse - inovacijų lyderėse, yra aiški mokslo komunikacijos politika, kur ji formalizuota, visuomenė aktyviai dalyvauja šios politikos formavime. Šalys, priskirtinos menkoms inovatorėms, neturi formalių mokslo komunikacijos strategijų. Mokslo komunikacija kaip reiškinys ir kaip priemonė yra tiriama ir diskutuojama akademiniame ir politiniame diskurse, tačiau akcentuotinas tam tikras mokslo komunikacijos politikos nenuoseklumas ir fragmentiškumas Lietuvoje. Jaunimo tikslinė auditorija yra viena svarbiausių auditorijų, kurios sudominimas mokslinėmis veiklomis ir mokslininko bei tyrėjo profesija leistų padidinti mokslininkų ir tyrėjų skaičių, o tai yra vienas iš Europos Sąjungos strateginių tikslų. Darbe tiriama mokslo komunikacijos poreikis ir galimybės profesinėse mokyklose. / Some of the most important social and economic objectives, especially within the context of the aftermath of the recent financial crisis in the European Union and Lithuania, are the expansion of popular interest and engagement in scientific and technological developments, closer cooperation between science and business and augmentation of prestige of scientific and research based professions. Scientific communication is a very important tool, one that allows to achieve the aforementioned objectives. This is illustrated by the fact that countries leading in innovation have clear official policies of scientific communication and the society is heavily involved in shaping them. Conversely, countries that lag in innovative activity do not generally have an official policy of scientific communication. Scientific communication, as a phenomenon and a tool, is being researched and discussed within the academic and political discourse, but there is a certain subjectivity in Lithuanian scientific communication policy. The target audience of youth is one of the most important audiences and actions aimed at increasing its interest in scientific endeavours and scientific and research based professions would result in the increase in the number of scientists and researchers, which is one of the most important strategic aims of the European Union. The aim of this study – to analyse the demand and possibilities of scientific communication in professional schools.