Depressive women’ quality of life and its changes during three years of the outpatient treatment is analyzed in this study. This study looks deeper into the factors which are helpful in assessment of recourses enhancing efficiency of mental health services and providing for better treatment and health protection strategies on behalf of the users of those services. The longitudinal panel survey of changes in women’ quality of life during three years of outpatient treatment of depression (in Kaunas city, Sanciu mental health center) is presented in the empirical part of the dissertation. 62 women participated in 3 screenings. The results of research show that more positive evaluation of the quality of life is related to the following factors: the older age of the beginning of the illness, absence of co morbid somatic illness, patient’s older age, having a paid job and interactions of these factors. Positive changes in quality of life occur during the first year of outpatient treatment of depression, while during the second-third year of treatment women’ quality of life remains stable or worsens, but after three years it becomes again better than in the initial screening. It is found that the recovery after one year of treatment is the most significant factor predicting more positive changes in the quality of life, while other important factors are: smaller number or less expressed clinical indicators of depression and social and demographic indicators (younger age, living with... [to full text] / Disertacijoje nagrinėjama depresija sergančių moterų gyvenimo kokybė ir jos kitimas trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, kaip veiksniai, galintys padėti įvertinti psichikos sveikatos paslaugų vartotojų išteklius, svarbius sveikatai užtikrinti bei kuriant efektyvesnes sveikatos apsaugos ir gydymo strategijas. Empirinėje darbo dalyje pristatomas moterų gyvenimo kokybės kitimo trejų metų ambulatorinio depresijos gydymo laikotarpiu, tyrimas, atliktas Kauno m. Šančių Psichikos sveikatos centre. Trejuose tyrimo etapuose dalyvavo 62 moterys. Šio tyrimo rezultatai atskleidžia, kad depresija sergančių moterų susirgimo pradžios amžius, gretutinių somatinių ligų buvimas, amžius, mokamo darbo turėjimas ir šių rodiklių sąveikos, susiję su gyvenimo kokybės vertinimu. Išanalizavus rezultatus nustatyta, kad per pirmuosius ambulatorinio depresijos gydymo metus moterims vyksta teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai, o per antrus- trečius gydymo metus moterų gyvenimo kokybė nesikeičia arba blogėja, tačiau po trejų gydymo metų yra geresnė nei gydymo pradžioje. Nustatyta, kad po vienerių metų gydymo pasiektas pasveikimas yra reikšmingiausias veiksnys, lemiantis didesnius teigiamus gyvenimo kokybės pokyčius, kiti svarbūs veiksniai - mažesnis depresijos klinikinių rodiklių kiekis ir/arba išreikštumas bei socialiniai ir demografiniai veiksniai (jaunesnis amžius, gyvenimas su partneriu, žemesnis išsilavinimas). Tyrimo rezultatai patvirtino, jog teigiami gyvenimo kokybės pokyčiai... [toliau žr. visą tekstą]

Disertacijoje „Ugdomoji poetikos terapija kaip priemonė suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui“ pateikta transformuojančio mokymosi teorijomis pagrįsta suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimo koncepcija. Ugdomosios poetikos terapijos teorinis modelis yra išryškintas, vadovaujantis grindžiamosios teorijos strategija: analizuojama dešimties metų praktinė poetikos terapijos taikymo patirtis, tyrėjos įžvalgos lyginamos su transformuojančio mokymosi teorijų (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997) teiginiais; su ligonių mokymo, padedančio įveikti krizes, efektyvumo tyrimo duomenimis (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997); su sergančiųjų gebėjimo savarankiškai būti ir gyventi visuomenėje analizės įžvalgomis (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); su sergančiųjų šizofrenija gebėjimo papasakoti socialiai reikšmingą savo gyvenimo istoriją (Lysaker, 2005) tyrimo įžvalgomis. Modelis grindžiamas socialiniu emancipaciniu ir kultūriniu dvasiniu požiūriu į transformuojantį mokymąsi. Vadovaujantis šiuo modeliu sukurta Ugdomosios poetikos terapijos metodika suaugusiųjų, sergančių šizofrenija ar depresija, įgalinimui yra nauja tarptautiniame mokslo kontekste. Pirmą kartą Lietuvoje išanalizuotos ugdomosios poetikos terapijos taikymo galimybės – atlikta atvejų analizė. Įžvelgta, kad menine kalba perteikta asmens autentiška istorija pozityviai transformuoja asmens savęs vertinimą ir rekonstruoja socialinį bendravimą. / In the the dissertation “Educational poetic therapy as a tool for empowerment of adults ill with schizophrenia or depression“ conception of empowerment of individuals ill with schizophrenia and depression is presented, conception is based on tranformative learning theories. Theoretical model of educational poetic therapy was developed using the strategy of grounded theory: the practical 10 years poetic therapy experience is analysed, insights of the researcher are compared with stadpoints of transformative learning theories (Freire, 1970, Tisdell, 2003 Mezirov, 1997); with data of effectivness of patients‘ teaching (Rindner, 2004, Fulton, 1997, Hage, 1997), with insights of analysis of schizophrenic patients‘ abilities to live in society self dependendly (Barker 2001, Johansson, 2002, Coggins, Fox, 2009, Hayne, 2003); with insights of analysis of schizophrenic patients‘ skills to tell one‘s own socialy meanigful life story (Lysaker, 2005). Model is grounded with social emancipation and cultural spiritual standpoints to transformative learning. Constructed methodic of educational poetic therapy, based on that model, is new in international context of science. In Lithuania first time are analysed possibilities of application of educational poetic therapy: case analyses are presented. It is disclosed, that authentic story of personality, expressed in artistic language positively transformes self evaluation and reconstructs social behavior.

Šio darbo metu tirta skirtingų rTMS parametrų įtaka galvos smegenų bioelektriniam aktyvumui. Atlikus EEG duomenų spektrinę analizę, pademonstruota, jog aukšto dažnio rTMS virš KPFDLŽ, skirtingai nuo žemo dažnio rTMS virš DPFDLŽ, stimuliuojant aštuoniukės formos rite, statistiškai patikimai padidina alfa bangų dažnių diapazono absoliučią galią dešiniajame pusrutulyje. Paminėtina ir tai, kad po gydymo kurso rTMS aštuoniukės formos rite Kleino protokolu, skirtingai nei klasikiniu protokolu, frontalinėje srityje alfa bangų dažnio diapazone statistiškai reikšmingai sumažėja (F7-F8)/(F7+F8) asimetrijos koeficientas. Svarbu pažymėti, jog po rTMS stimuliacijos apvalia rite, palyginus su stimuliacija aštuoniukės formos rite, registruojami labiau išplitę, sudėtingesni smegenų bioelektrinio aktyvumo pokyčiai. / Recently rTMS emerged as a new clinical tool for the treatment of major depressive disorder. rTMS is noninvasive and easily tolerated method that is able to alter bioelectrical brain activity. This phenomenon is achieved by using alternating magnetic fields to induce electric currents in cortical tissue. Nowadays it is widelly accepted that lateralized alterations in brain activity might play a role in depressive symptoms. It has been found that major depressive disorder patients exhibit greater right frontal activity in contrast to left frontal hypoactivation (it should be noted, that cortical activity is inversely related with alpha power). Therefore rTMS is a potential method that can help to re-eastablish normal brain activity. In this study we examined effects of different rTMS parameters (protocols and stimulation coils) on bioelectrical brain activity modulation in patients with the treatment resistant major depressive disorder. It was shown that 10 Hz stimulation with the figure-eight coil over the left prefrontal area increases alpha power in the right hemisphere. In addition, it was demonstrated that 1 Hz stimulation over the left prefrontal cortex changes frontal alpha asymmetry. It should be underlined, that there appears to be no significant difference in clinical efficacy between the two protocols. It was also demonstrated that changes in frontal alpha asymmetry tend to correlate with the outcome of the treatment. Furthermore, it was shown that stimulation with... [to full text]

<p>Postojeća literatura obiluje različitim predlozima koji se tiču interakcije afekta i kognicija kao mehanizama rekurentne depresije, od kojih su neki vi&scaron;e ili manje empirijski potvrđeni. Pored depresivnog afekta, koji je glavno obeležje poremećaja, postoji gotovo linearan odnos između poremećaja kognitivnog funkcionisanja i depresije. Ipak, dosada&scaron;nja literatura je neusagla&scaron;ena u odnosu na smer uticaja, odnosno primarnost afekta i kognicija u razvoju i održavanju simptoma. U radu polazimo od dva suprotstavljena stanovi&scaron;ta, koja ilustruju dugogodi&scaron;nju debatu o različitoj ulozi afekta i kognicija za rekurentni tok depresivnog poremećaja. Osnovu za rad čine pretpostavke dva modela koji obja&scaron;njavaju rekurentni tok depresije: Tisdejlova hipoteza diferencijalne aktivacije (eng. Differential Activation Hypothesis; Teasdale, 1988) koja tvrdi da za javljanje depresivnih kognicija mora da postoji blago negativno raspoloženje i Neurobiolo&scaron;ki model kognitivnih faktora rizika (eng. Neurobiological model of cognitive risk factors; Marchetti et al., 2012) koji se nadovezuje na aspekte kognitivne vulnerabilnosti i sugeri&scaron;e primarnu ulogu kognicija za javljanje depresivnog afekta. U ovim modelima različito se nagla&scaron;avaju i situacioni činioci koji omogućavaju pomenutu kognitivno-afektivnu interakciju. Prvi model pretpostavlja da se depresivno raspoloženje javlja kao odgovor na određeni stresni podsticaj iz sredine, čak i niskog intenziteta, dok je pretpostavka Neurobiolo&scaron;kih modela da proces koji dovodi do depresivnog raspoloženja može biti pokrenut i u odsustvu bilo kakvih zahteva ili podsticaja iz okruženja, odosno u stanju mirovanja. Cilj ovog istraživanja je da utvrdi &scaron;ta se kod prethodno depresivnih osoba prvo menja - afekat ili kognicije. Osim toga, ispitani su različiti situacioni efekti na promene u afektu i kognicijama, kao i individualne razlike u specifičnim obrascima kognitivno-afektivnih promena.<br />U istraživanju je učestvovalo 59 pacijenata sa dijagnozom rekurentnog depresivnog poremećaja, koji su u trenutku ispitivanja bili u fazi remisije. Procena vulnerabilnosti obuhvatila je mere ruminacija, negativnih automatskih misli i kognitivne reaktivnosti, nakon čega su ispitanici pro&scaron;li kroz jednu od dve eksperimentalne procedure. Pre i posle procedure, prikupljeni su podaci o aktuelnom nivou pozitivnog i negativnog afekta, kao i o nivou trenutnih ruminacija. Polovina ispitanika je podvrgnuta standardnoj proceduri indukcije negativnog afekta koristeći muzički metod. U drugoj grupi primenjena je procedura bihejvioralne paradigme mirovanja. Tokom obe procedure, ispitanici su, na pojavu zvučnog signala, izve&scaron;tavali o trenutnom afektu, mislima i orijentaciji fokusa pažnje na unutra&scaron;nje ili spolja&scaron;nje sadržaje.<br />Rezultati su pokazali da se, na osnovu promena u afektu, mogu predvideti promene u kognicijama, ali ne i obrnuto, dajući podr&scaron;ku hipotezi o diferencijalnoj aktivaciji. Dobijeni su značajni efekti interakcije između eksperimentalne situacije i vremena merenja, za sve ispitivane mere. Suprotno očekivanjima, samo je procedura mirovanja kod ispitanika dovela do značajnog pada u nivou pozitivnog afekta i povi&scaron;enja negativnog afekta, kao i pojačanog ruminiranja, dok je muzička indukcija dovela do obrnutih nalaza. Međutim, daljim ispitivanjem je utvrđeno da su dobijene promene vezane za nivo ruminiranja u situaciji mirovanja uglavnom bile karakteristične za ispitanike sa izraženijom sklono&scaron;ću ka učestalim automatskim mislima.<br />Dobijeni rezultati daju podr&scaron;ku različitim aspektima oba modela i ukazuju na značaj interaktivnog pristupa prilikom ispitivanja člinilaca koji doprinose rekurentnom toku depresije.</p>

Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu. / The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment.

The study analyses patients’ subjective complaints and subjective evaluation of life, and seeks to evaluate changes and relationships of these phenomena during inpatient treatment of depression, stressing the importance of subjective experience in understanding the burden of the illness, resources for recovery and treatment outcomes. The study seeks to analyze the structure of depressed patients’ subjective complaints, as well as to evaluate the utility of the subjective evaluation of life for treatment outcome evaluation. 195 depressed inpatients were assessed at the beginning of the treatment and at the time of discharge, using measures of subjective depressive complaints (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), subjective quality of life (WHOQOL-Bref) and other clinical and social-demographic data. The results of the study show that additional attention to psychological and somatic components of patients’ subjective complaints is useful and compliments the analysis of depressed inpatients’ recovery process. The subjective evaluation of life should be interpreted as a more generic measure of consequences of depression, but not as a measure of depressed inpatient’s recovery resources. The results validate the need of psychological interventions during inpatient treatment. / Disertaciniame darbe nagrinėjama depresija sergančių asmenų savijauta ir subjektyvus gyvenimo vertinimas stacionarinio gydymo laikotarpiu, šių reiškinių sąsaja bei pokyčiai gydymo metu. Siekiama atskleisti subjektyvaus asmens savo ligos ir sveikatos vertinimo svarbą prognozuojant sveikimo nuo depresijos rezultatus. Darbe siekiama detaliai išanalizuoti depresija sergančių asmenų savijautos struktūrą, taip pat patikrinti prielaidą, kad subjektyvus gyvenimo vertinimas gali būti laikomas psichikos sveikatos išteklių rodikliu. Teorinėms darbo prielaidoms patikrinti gydymo pradžioje ir pabaigoje buvo ištirti 195 depresija sergantys asmenys besigydantys psichiatrijos stacionare, naudojant klausimyną depresijos pokyčiams vertinti (Pranckevičienė, Goštautas, 2007), Pasaulinės sveikatos organizacijos gyvenimo kokybės klausimyną (PSOGK – Trumpas) ir kitas papildomas metodikas. Statistinė rezultatų analizė atskleidė, kad depresija sergančių asmenų savijauta yra daugiakomponentė ir psichologinių bei somatinių savijautos komponentų išskyrimas yra naudingas analizuojant depresija sergančių asmenų sveikimą stacionarinio gydymo laikotarpiu. Subjektyvus gyvenimo vertinimas neprognozuoja gydymo rezultatų, tačiau yra tinkamas subjektyvus visuminės sveikatos matas, nes gerai parodo funkcines ir kognityvines depresijos pasekmes, t.y. pasikeitusį suvokimą. Tyrimas iliustruoja psichologinės pagalbos svarbą stacionarinio depresijos gydymo laikotarpiu.

Psychological peculiarities of the patiens with Parkinson‘s disease Objektives: the aim of this research was to assess and to compare characteristics of quality of life, depression and social support of the patients with Parkinson‘s disease and healthy ones. Methods: using Ferrans and Powers (1985) Quality of Life Index (QLI), wich measures general quality of life (QOL) and four domains – health and funktioning, social and economic, psychological/spiritual and family), Centre for Epidemiologic Studies Depression scale (CES – D), ( Radloff, 1977) and O‘Brien, Wortman, Kessler, Joseph (1993) social support scale was used to interview 60 patients with Parkinson‘s disease (mean age 67,2 years) and 73 healthy people (mean age 67,0 years). The Cronbach alpha coefficient for the QOL Lithuanian version was 0,94, for CES – D scale – 0,87. Results:the research showed that people with Parkinson‘s disease had lower QOL than healthy people (respektively 16,42 and 19,96, t = - 6,393, p = 0,001).Analysis between patients with Parkinson‘s disease and healthy respondents showed that patients with Parkinson‘s disease had in all domains lower QOL than healthy respondents and there were statistically significant differences in all domains (p < 0,05). The most difference in QOL average was found in scale of physical health (14,33 and 19,03 respectively, p < 0,05) proving that people with Parkinson‘s disease experience more serious problems.Research showed that the... [to full text]

Tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kurios asmenybės savybės įtakoja pozityvius asmens pokyčius, susirgus depresija ar cukrinio diabeto II tipu. Tyrime dalyvavo 228 respondentai, sergantys cukriniu diabetu arba depresija, iš kurių 183 anketos buvo tinkamos tolesniems skaičiavimams. Tarp cukriniu diabetu sergančiųjų buvo 21 (18,8 procentai) vyras ir 91 (81,3 procentai) moteris: amžiaus vidurkis 51,17 +/ - 14,648 metai. Depresija sergančiųjų buvo 71, iš kurių 26 (36,6 procentai) vyrai ir 45 (63,4 procentai) moterys: amžiaus vidurkis 46,52 +/ - 14,249 metai. Apklaustos dvi grupės žmonių: viena – sergantys depresija ir besigydantys Žiegždrių psichiatrijos ligoninės depresijos skyriuje, kiti – sergantys cukrinio diabeto II tipu ir besilankantys cukrinio diabeto draugijose, „Aronija“, „Insula“. Naudotos metodikos: LOT-R, Rosenbergo savigarbos, bendra saviveiksmingumo, atsparumo 30 teiginių, atsistatymo, suvoktos naudos skalės. Tyrimo rezultatai parodė, jog asmenybės savybės labiau įtakoja pozityvų požiūrį į ligą nei sociodemografiniai rodikliai: cukrinio diabeto grupėje pozityvų požiūrį į ligą prognozuoja konstanta, atsistatymas ir amžius. Tuo tarpu depresijos grupėje pozityvų požiūrį į ligą prognozuoja konstanta ir amžius. Konstanta, neigiamas savigarbos rodiklis, teigiami atsistatymo ir amžiaus rodikliai prognozuoja pozityvų požiūrį į ligą, neišskiriant lėtinės ligos tipo. Cukrinio diabeto grupėje aukštesni savigarbos rodikliai siejasi su neigiamais dvasingumo rodikliais, aukštesni... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to ascertain which personality features influence positive person‘s changes in groups of depression and diabetes II type. The subjects of the study were people positive attitude toward their chronic illness: diabetes or depression. There participated 228 respondents, but only 183 questionnaire form were available for continuing processing. 21 (18,8 percent) men and 91 (81,3 percent) women were in diabetes group. 51,17 +/ - 14,648 year was their average of age. 26 (36,6 percent) men and 45 (63,4 percent) women were in depression group. 46,52 +/ - 14,249 year was their average of age. Persons with diabetes illness were from diabetes association „Aronija“ and „Insula“ in Kaunas. Persons with depression illness were from Žiegždriai psychiatry hospital depression department. Used methods: Life Orientation Test-Revised, Rosenberg‘s Self-esteem Scale, General Self-efficacy Scale, Hardy 30 Item Scale, Resilience Scale, Perceived Benefit Scale. The results of the study showed that personality characteristics are more connected with the positive attitude toward illness than sociodemographic indicators: constant, positive resilience and age prognosticate positive attitude toward illness among diabetes patients. Constant and age prognosticate positive attitude toward illness among depression group. Constant (p < 0,001), negative self-esteem (β = -0,211, p = 0,035), positive resilience (β = 0,510, p < 0,001) and age (β = 0,253, p = 0,001) prognosticate positive... [to full text]

Šiame darbe ištirta sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ir emocinė būsena, atsižvelgiant į ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir ligos (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą) veiksnius. Įvertintas gyvenimo kokybės ryšys su ligonio ir su ligos veiksniais. Išanalizuoti depresijos ir nerimo ryšiai su ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir su ligos veiksniais (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą). / Quality of the life and emotional state of patients with type 2 diabetes depending on the factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and on the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed. Also relation between quality of the life and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was evaluated. Relation between depression, anxiety and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed.

Quality of the life and emotional state of patients with type 2 diabetes depending on the factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and on the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed. Also relation between quality of the life and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and the factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was evaluated. Relation between depression, anxiety and factors of the patient (gender, body mass index, education, social group, marital status and harmful habits (smoking) and factors of the disease (duration of the diabetes, complications, treatment method, hypertension, changes of nutritional habits and physical activity after determination of DM) was analyzed. / Šiame darbe ištirta sergančiųjų 2-ojo tipo cukriniu diabetu gyvenimo kokybė ir emocinė būsena, atsižvelgiant į ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir ligos (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą) veiksnius. Įvertintas gyvenimo kokybės ryšys su ligonio ir su ligos veiksniais. Išanalizuoti depresijos ir nerimo ryšiai su ligonio (lytis, amžius, kūno masės indeksas, išsilavinimas, socialinė grupė, šeiminė padėtis, žalingi įpročiai (rūkymas) ir su ligos veiksniais (cukrinio diabeto trukmė, komplikacijos, gydymo būdas, hipertenzija, mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo pokyčiai nustačius cukrinį diabetą).