Tyrimo objektas: Žmonių, sergančių Parkinsono liga, depresijos lygis ir socialinių ryšių sąsajos. Raktiniai žodžiai: Parkinsono liga, depresija, socialiniai ryšiai. Tyrimo tikslas - ištirti žmonių sergančių Parkinsono liga depresijos lygio ir socialinių ryšių sąsajas. Uždaviniai: 1. Nustatyti žmonių, sergančių Parkinsono liga socialinių ryšių ypatumus. 2. Ištirti žmonių, sergančių Parkinsono liga depresijos atskirus komponentus ir bendrą depresijos lygį. 3. Nustatyti, žmonių sergančių Parkinsono liga socialinių ryšių ir depresijos sąsajas. Tyrimas atliktas “Saulės” šeimos medicinos centre ir Všį klinikinėje ligoninėje. Testavime dalyvavo 20 Parkinsono liga sergančių asmenų, kurie lankosi, “Saulės” šeimos medicinos centre. Visi tiriamieji buvo išskirti į dvi grupes pagal amžių nuo 60-74 pagyvenę ir daugiau kaip 75 seni. Atliekant anketavimą pirmąją anketa buvo siekiama išsiaiškinti socialinius ryšius, antrąją anketa buvo siekiama išsiaiškinti depresijos lygių tarp socialinių ryšių sąsajas. Tyrimo metu nustatyta, kad amžius, vaistų naudojimas, draugų apsilankymas, gyvenimas su artimaisiais, draugų turejimas, turi įtakos depresijos lygiui. Gyvenantys su artimaisiais, bei turintys draugų turi mažesnį depresijos lygį nei gyvenantys vieniši ir neturintys draugų. / Investigation: People, who has Parkinson's disease, depression’s level and social communication interfaces. Key words: Parkinson‘s disease, depression, social communication. The purpose of investigation: to investigate, people, who has parkinson‘s disease, the level of depression and social communication interfaces. Problems: 1. To set people‘s, who has Parkinson‘s disease the social communication features. 2. To investigate people, who has Parkinson's disease, depression of separate components and the overall level of depression. 3. To set people‘s, who has Parkinson‘s disease the social communication and interfaces of depression. Researches was made in „Saulės“ family‘s medicine centre and Všį clinical hospital. Test had 20 participated people, who has Parkinson‘s disease, who attends to visit „Saulės“ family‘s medicine centre. By participator‘s age two groups were made: 1st group, 60 – 74 years old, and 2nd group 75 and older. During the test, first account was made to find out the social communication interface, and with second account – the level of depression between social communication‘s interfaces. During the research, there was found out, that the age, medicine‘s usage, friend‘s visit, living with family, having friend, has influence to the level of depression. People who live with family and has friends has lower level of depression than people who live alone and doesn‘t have any friends.

Problem. The most effective treatment of hip arthrosis at this moment is hip replacement. For thousands of people with advanced degenerative joint disease, total joint arthroplasty provides improved function, decreased pain, and the opportunity to resume a more active lifestyle (Drake et at., 2002). Hip replacement as a resort of permanent pain and disturbed daily living is serious physical and psychological shock. Because of that person may feel fear, anxiety as well as manifest unadapted behavior syndromes such as anxiety and depression. Hypothesis: applying physiotherapy straight after operation two times per day should improve patient’s physical and emotional state and decrease anxiety and depression. The purpose of the present study was to evaluate effect of physical therapy on hip function as well as anxiety and depression after hip replacement. The tasks were: 1) to evaluate functional indicators of operated extremity before and after physiotherapy; 2) to evaluate patient‘s anxiety and depression exertion after operation and after physiotherapy; 3) to estimate correlation among evaluated indicators. Subjects: 21 patient (7 male and 14 female), who undergo hip replacement in Alytus district S. Kudirkos hospital. Subjects were tested three times: before operation, before applying physiotherapy and after physiotherapy. Physiotherapy was applied straight after operation two times per day five days a week (total 40 procedures). Methods: evaluation of: hip range of... [to full text]

Tyrimo tikslas: atskleisti vėžiu sergančių ir sveikų suaugusių žmonių nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės ryšius. Tyrimo uždaviniai: palyginti vėžiu sergančių pacientų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklių įverčius pagal: 1) lytį, 2) amžių, 3) depresijos išreikštumą (8 balai HAD skalėje) ir 4) gydymo pobūdį. 5) Palyginti vėžiu sergančių ir sveikų (kontrolinės grupės) tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės rodiklius. 6) Nustatyti vėžiu sergančių tiriamųjų nerimo, depresijos, sveikatos kontrolės lokuso ir gyvenimo prasmės tarpusavio ryšį. Tyrimo metodai: Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (Hospital Anxiety and Depression - HAD) (Zigmond, Snaith, 1983); Daugiadimensinė sveikatos kontrolės lokuso skalė (Multidimensional Health Locus of Control Scale – MHLOC) (Wallston et al., 1978); Gyvenimo prasmės skalė (Meaning in Life Scale - MiLS) (Jim et al., 2006). MHLC skalę sudaro trys subskalės: vidinė kontrolė, atsitiktinumas ir kitų poveikis. HAD skalę sudaro dvi subskalės: nerimas ir depresija. MiLS skalę sudaro keturios subskalės: harmonija, gyvenimo tikslai, dvasingumas ir sumažėjusi gyvenimo prasmė. Tiriamieji: n = 63 vėžiu sergtantys pacientai, kurių amžiaus vidurkis 64.87 (SD = 9.03) ir n = 63 kontrolinės grupės tiriamieji, kurių amžiaus vidurkis 63.73 (SD=9.321). Tyrimo rezultatai: moterys daugiau negu vyrai įžvelgia gyvenimo prasmės (t (61) = 1.992, p =0.052) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Purpose: The purpose of the presented study was to examine links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients and healthy adults. Objectives: to compare the rates of cancer patients’ anxiety, depression, health locus of control and meaning in life according to: 1) gender; 2) age, 3) significance of depression (8 points in HAD scale) and 4) treatment methods. 5) to compare the rates of cancer and healthy controls anxiety, depression, health locus of control and meaning in life. 6) to find links between anxiety, depression, health locus of control and meaning in life in cancer patients’ population. Methods: Multidimensional Health Locus of Control (MHLC) scale (Wallston et al., 1978); Hospital Anxiety and Depression (HAD) scale (Zigmond, Snaith, 1983) and Meaning in Life (MiLS) scale (Jim et al., 2006). MHLC scale provides three-dimension measures of health locus of control: Internality; Chance; Powerful Others. HAD scale has two subscales: anxiety and depression. MiLS scale consists of 4 dimensions: Harmony; Life purposes; Spirituality and Lessened meaning. Participants: The sample consisted of n = 63 cancer patients mean age 64.87 (SD = 9.03) and healthy controls n = 63 mean age 63.73 (SD=9.321). The results of research are: Women more than men experience meaning in life (t (61) = 1.992, p =0.052) and spirituality (t (61) = 2.167, p =0.034). Cancer patients after operation believe in powerful others more than patients before... [to full text]

Lietuvoje sparčiai daugeja asmenų sergančių depresija skaičius. Ir tai verčia susimastyti apie šių žmonių reabilitacijos galimybes, o ne vien tik apie medikamentinį gydymą. Baigiamojo darbo tikslas - ištirti ergoterapijos efektyvumą asmenims vartojantiems neuroleptinius vaistus.Tyrimo uždaviniai: 1. Įvertinti asmenų, sergančius depresija ir naudojančių neuroleptikus, rankų koordinacijos sutrikimų lygį. 2. Įvertinti asmenų, sergančių depresija ir naudojančių neuroleptikus, savarankiškumo lygį. 3. Įvertinti rankų koordinacijos ir savarankiškumo pokyčius po ergoterapijos. / Lithuanian numbers of persons suffering from depression grow up rapidly. It makes people wonder about possibilities of rehabilitation, not only about medical treatment. Final aim of master work – to explore occupational therapy effectivess for the persons with depression illness and using neuroleptic pharmaceuticals. Research task: 1. Assess individuals hands coordination disorders from depression and neuroleptic pharmaceuticals use. 2. Assess level of independece for persons wiht depression illlness and using neuropeltic pharmaceuticals. 3. Assess hands coordination and changes of independence after occupational therepy.

Pastaraisiais metais Lietuvos žiniasklaidoje netyla kalbos apie šalį apėmusią ekonominę krizę. Vis dažniau prisimenama ir Pasaulinė ekonominė krizė, kuri siautė visame pasaulyje 1929–1933 metais. Ši ekonominė krizė dar vadinama Didžiąja depresija. Šiai krizei gilumu bei platumu neprilygsta nei viena iki šiol buvusi ekonominė krizė. Šiame darbe yra nagrinėjama kaip Pasaulinė ekonominė krizė paveikė Lietuvos ūkį bei kokią ekonominę politiką vykdė Lietuvos vyriausybė siekdama ją įveikti. Ši tema yra aktuali tuo, kad šiuo metu vėl siaučiant jau antrai Pasaulinei ekonominei krizei, yra svarbu žinoti, kaip ankstensė ekonominė krizė paveikė Lietuvą ir kokių priemonių buvo imtasi jai likviduoti. Rašant šį darbą buvo naudotas mokslinės literatūros ir šaltinių analizės bei lyginamasis metodas. Tiriant šią temą, buvo atskleista kaip stipriai Pasaulinė ekonominė krizė paveikė Lietuvos ūkį, buvo gilinamasi į jos poveikį atskiroms ūkio šakoms, taip pat ir į krizės poveikį Lietuvos gyventojams. Be to, darbe yra tiriama Lietuvos ekonominė politika, taip pat ieškomi bendrumai ir skirtumai tarp Lietuvos Vyriausybės vykdomos ekonominės politikos ir užsienio kraštų vykdomos ekonomines politikos. Baigus tyrimą paaiškėjo, kad Pasaulinė ekonominė krizė palietė Lietuvos ūkį taip pat, kaip ir kitas valstybės, tačiau Lietuvoje ji turėjo ir savų išskirtinumų. Kovojant su krize, Lietuvos valstybė neišsiskyrė stipriai iš kitų pasaulio valstybių vykdoma ekonomine politika. Ji ėjo tuo pačiu ekonominės... [toliau žr. visą tekstą] / In recent years the media of Lithuania keep talking about the country covered economic crisis. It is often remembered the Global Economic Crisis, which was raging around the world in 1929-1933. The latter economic crisis is known as the Great Depression. In this topic is researched the impact of the Global Economic Crisis on the economy of Lithuania and what economic policy was executed in order to overcome the crisis. In these days, when the second Global Economic Crisis is raging, it is important to know how the previous economic crisis affected Lithuania and what measures had been taken in order to overcome it. While writing this work were used the scientific literature, analysis of sources and comparative method. Doing the research of this topic was revealed how strongly The Global Economic Crisis has affected the economy of Lithuania, also the impact of crisis on different industries and population of Lithuania. Moreover, in this work was researched the economic policy of Lithuania, looked for similarities and differencies between the government of Lithuania implemented economic policy and foreign countries implemented economic policy. The research revealed that the Global Economic Crisis has affected the economy of Lithuania as well as the economy of other states, however the crisis in Lithuania had its own features. Overcoming the crisis Lithuania with its implemented economic policy did not distinguish heavily from other countries of the world. Its way of economic... [to full text]

The Great Depression Period in John Steinbeck’s Prose The object of the research is the theme of the Great Depression in John Steinbeck’s Of Mice and Men (1937), The Grapes of Wrath (1939) and The Winter of Our Discontent (1961). In the novels, the theme of the Great Depression is analyzed through different values: protagonists’ struggle to remain human, land as a value and friend as a value. The aim of the research is to reveal the theme of the Great Depression through different values in Of Mice and Men (1937), The Grapes of Wrath (1939) and The Winter of Our Discontent (1961) by Steinbeck.Steinbeck’s novels deal with the question of values, which appear to be relevant in all three novels under investigation. Nonetheless, during the Great Depression period the majority of values were pushed aside, however, values such as: friend as a value, land as a value and mans’ struggle to remain human became the most important within the period. / Šiuose kūriniuose Didžiosios depresijos tema analizuojama per skirtingas vertybes: draugystė kaip vertybė, žemė kaip vertybė, pagrindinio veikėjo pastangos išlikti žmogumi. Tyrimo tikslas – atskleisti Didžiosios depresijos temą romanuose Apie peles ir žmones (1937), Rūstybės kekės (1939), Mūsų nerimo žiema (1961) per skirtingų vertybių aspektus.Visi romanai nagrinėja vertybių problemą, kuri aktuali kiekviename analizuotame kūrinyje. Nepaisant to, kad Didžiosios depresijos laikotarpiu dauguma vertybių buvo nustumtos į šoną, vis dėlto, tokios vertybės, kaip draugystė, žemė, bei žmogaus pastangos išlikti žmogumi, tapo svarbiausios analizuojamuoju laikotarpiu.

Tyrimo tikslas: Atskleisti asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją, asmenybės bruožų, streso, susijusio su liga, įveikos strategijų bei depresiškumo sąsajas. Tyrime dalyvavo 70 asmenų, patyrusių apatinių galūnių amputaciją (53 vyrai, 17 moterų). Tyrime buvo naudojami trys klausimynai: 1. COPE (angl. Coping Orientation of Problem Experience)- streso, susijusio su liga, įveikos strategijų nustatymui. 2. „Penketo svarbiausių“ bruožų klausimynas- The Big Five Inventory (BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale)- depresiškumo matavimui. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad didesnį depresiškumą prognozuoja mažiau adaptyvių bei adaptyvių į emocijas nukreiptų įveikų naudojimas, mažesnė laiko trukmė (iki 6 mėn.) praėjusi po amputacijos bei labiau išreikštas neurotizmo bruožas. Tuo tarpu mažesnį depresiškumą prognozuoja didesnis sutariamumo bruožo išreikštumas. Didėjant ekstraversijos bruožo išreikštumui dažniau naudojama į problemą nukreipta įveika ir rečiau naudojama mažiau adaptyvi įveika. Sąžiningumo bruožo didėjimas siejasi su mažiau naudojamomis mažiau adaptyviomis įveikos strategijomis bei dažniau naudojamomis adaptyviomis į problemą nukreiptomis įveikos strategijomis. Didėjant neurotizmo bruožo išreikštumui dažniau renkamasi mažiau adaptyvią įveiką bei rečiau renkamasi adaptyvią į problemą nukreiptą įveiką. Atvirumo patyrimui bruožo išreikštumo didėjimas siejasi su adaptyvių įveikų naudojimu. Tuo tarpu sutariamumo bruožo didėjimas siejasi su dažniau... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of research was to examine associations between personality traits, stress coping strategies, caused by the illness and depressiveness among people with lower limb amputations. In this study were examined 70 patients (57 men and 17 women) who experienced a lower limb amputation. In this research were used three questionnaires: 1.COPE (Coping Orientation of Problem Experience)- to identify stress coping strategies. 2. „The Big Five Inventory „(BFI) 3. HAD (Hospital Anxiety and depression scale) to measure a level of depressiveness. The results showed that depressivity is predicted by the using of maladaptive and adaptive emotion -focused coping strategies, neuroticism and the duration of time after amputation. Shorter time (up to 6 months) predicts more depressive symptoms than longer time. Meanwhile, the lower depressivity predicts conscientiousness. Extraversion is associated with frequently used adaptive problem focused coping strategies and rarely used maladaptive coping strategy. Conscientiousness personality trait is associated with reduced use of maladaptive coping strategies and frequent use of adaptive problem- focused coping. Neuroticism is associated with increased use of maladaptive coping strategies and reduced use of adaptive problem- focused coping. Openness to experience is associated with the use of adaptive coping strategies . Meanwhile conscientiousnessis associated with frequent use of adaptive problem- focused coping and rare use of... [to full text]

Darbo tikslas: Įvertinti asmenų, sulaikytų tardymo izoliatoriuose, alkoholio vartojimo įpročius bei jų sąsajas su depresiškumu, vertybinėmis nuostatomis ir polinkiu į delinkventinį elgesį. Tyrimo metodika: Tyrime dalyvavo Lietuvos tardymo izoliatoriuose sulaikyti asmenys nuo 14 metų. Respondentams buvo pateikta anoniminė anketa, kurią sudarė 101 uždaras klausimas ir 6 atviri klausimai. Pagrindinės klausimų grupės buvo: socialiniai ir demografiniai respondentų duomenys, alkoholio vartojimo įpročiai, požiūris į alkoholio vartojimą, fizinės ir psichinės sveikatos vertinimas. Buvo išdalinta 688 anketos, anketas grąžino 607 respondentai (atsako dažnis 88,2 proc.). Statistinė analizė atlikta naudojant SPSS statistinį paketą (17.0 versija). Hipotezėms, kad požymiai tarpusavyje susiję, tikrinti skaičiuotas chi kvadrato (χ2) kriterijus. Rezultatai: Daugiausiai tyrime dalyvavusių respondentų mano, jog vartoja mažiau alkoholio nei kiti Lietuvos gyventojai (43,3 proc.), 8,6 proc. mano, jog vartoja daugiau nei kiti Lietuvos gyventojai. Alkoholio vartojimas statistiškai reikšmingai priklausė nuo to, kada pirmą kartą respondentai pavartojo alkoholio. 24,1 proc. respondentų riboti alkoholį paskatintų didesnės išlaidos alkoholiui. Alkoholio vartojimo dažnumas buvo susijęs su amžiumi. Vyresni asmenys rečiau vartodavo alkoholį nei jaunesni. 33,8 proc. respondentų atsakė, jog išgeria 1-2 standartinius alkoholio vienetus per tipišką dieną, kai geria. Tyrimas parodė, jog alkoholis yra... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work: To evaluate the persons detained on remand, drinking habits and their relationships to depression, values and susceptibility to delinquent behavior. Research methods: The study included Lithuania remand detention of persons aged 14 or over. The respondents were given an anonymous questionnaire, which consisted of 101 closed questions and 6 open questions. We aimed to determine respondent‘s sociodemographic characteristics, drinking habits, attitudes towards alcohol use as well as physical and mental health. Questionaires were distributed, out of these 607 were recognized as suitable for analysis, hence response rate 88.2%. Statistical analysis was performed using the SPSS statistical package (version 17.0). Chi-square (χ2) criteria was used to check the hypothesis that the above mentioned features are related. Results: The great majority of respondents who took place in the survey belive that they use less alcohol than general lithuaninan population (43.3 percent), meanwhile 8.6 percent believe that they use more alcohol than general lithuaninan population. Frequency of alcohol use was found to be related to the age of respondents when alcohol was used for the first time. 24.1 respondents reported that increased alcohol price had an inpact on their drinking habits. Frequency of alcohol consumption was associated with age. Older persons consumed alcohol less frequently than younger. 33.8 % of respondents reported that on average day when they are... [to full text]

Ilgėjant moterų gyvenimo trukmei, metai po menopauzės atstovauja reikšmingai moters gyvenimo daliai, kuria ji turi teisę džiaugtis. Pats senėjimo procesas, hormonų koncentracijos kitimai, taip pat kintami socialiniai veiksniai, emocinė būklė – tai tik dalis šiandien analizuojamų moters lytinę funkciją veikiančių veiksnių. Seksualumas yra kompleksinis ir iki galo dar nesuprastas reiškinys, taigi diskusijos apie moters lytines problemas ar jų gydymą dažnai prieštaringos. Pirmą kartą Lietuvoje atliktas moterų lytinės funkcijos tyrimas su ypač jautria ir specifine pomenopauzinio amžiaus moterų grupe. Tyrimo metu siekėme įvertinti moterų lytinę funkciją pomenopauzės laikotarpiu ir jos sąsajas su socialiniais–demografiniais veiksniais, poros santykiais, lytinių hormonų koncentracija, menopauzės, nerimo ir depresijos simptomais bei pakeičiamąja terapija lytiniais hormonais. Nustatėme, kad moterims pomenopauzėje estrogenai svarbesni lytinei funkcijai nei androgenai. Respondenčių, nurodžiusių ryškesnius nerimo, depresijos ir menopauzės simptomus, lytinė funkcija buvo blogesnė. Daugiau nei pusei respondenčių buvo lytinių disfunkcijų ar jų vystymosi rizika. Vyresnis amžius, depresijos, nerimo ir menopauzės simptomai didino šansus lytinei disfunkcijai vystytis moterims pomenopauzės laikotarpiu, ir šios galimybės nesumažino pakeičiamoji terapija lytiniais hormonais. Partnerio ir poros santykių veiksniai svarbūs lytinės disfunkcijos prevencijai. / With the increase in life expectancy, the period after the menopause represents a significant part of women's life which they have every right to enjoy. The very process of gro¬wing older, changes in the hormone concentration as well as the social and emotional conditions mentioned above are among the factors having influence on the female sexuality that are being studied today. Given that human sexuality in general is a complex phenomenon and a constant object of comprehensive scientific research, discussions on female sexual problems and their treatment are often controversial. The female sexual function after the menopause has been studied as in a very specific sample for the first time in Lithuania. Aim of the study was to determine the female sexual function during the postmenopausal phase and its relation with social and demographic factors, couple relation¬ship, sex hormones concentration, menopause, anxiety and depression symptoms, and hormone replacement therapy. It was determined that estrogens more important then androgens for sexual function in postmenopausal women. The lower sexual function was found among the respondents with anxie¬ty, depression and menopause symptoms. More than half of the respondents were found to have sexual dysfunc¬tion or the risk of its development. Older age, symptoms of depression and anxiety, and menopause lead to a higher risk for sexual dysfunction development, while not use of HT does not increase the risk for sexual... [to full text]

Krūties vėžys – pastaruoju metu dažniausia moterų onkologinė liga, susijusi su gyvensenos ir aplinkos pokyčiais. Ankstyvos diagnostikos ir taikomų naujų efektyvių ligos gydymo būdų dėka, krūties vėžiu sergančiosios moterys turi galimybę ilgiau išgyventi, tačiau svarbu ne tik išsaugoti krūties vėžiu sergančių moterų gyvybę, bet ir užtikrinti kokybišką jų gyvenimą: gerą savijautą, optimalias psichines ir socialines galimybes. Tyrimo tikslas: Įvertinti krūties vėžiu sergančių moterų gyvenimo kokybę po chirurginio gydymo. Šiam tikslui pasiekti iškelti tokie uždaviniai: įvertinti ir palyginti moterų, kurioms taikytas skirtingas krūties vėžio chirurginis gydymas (šalinta ar nešalinta krūtis) gyvenimo kokybės ypatumus, nustatyti gyvenimo kokybės priklausomybę nuo moterų amžiaus, krūties vėžio stadijos, gydymo metodo, šeimyninės padėties, išsilavinimo, emocinės būsenos ir streso bei nustatyti krūties vėžiu sergančių moterų nerimo ir depresijos lygį ir jų patiriamą stresą po chirurginio gydymo. Tyrimo objektas ir metodika: Apklaustos 126 krūties vėžiu sergančios moterys po chirurginio gydymo, ambulatoriškai besigydančios Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Aukštųjų energijų spindulinės terapijos skyriuje. Tyrimui naudotas klausimynų rinkinys: gyvenimo kokybė buvo vertinama pagal EORTC QLQ-C30 ir QLQ-BR23 klausimynų atsakymus, emocinės būsenos vertinimui taikyti Ligoninės nerimo ir depresijos skalė (HADS) ir Distreso termometras (Distress Thermometer). Tyrimo rezultatai:... [toliau žr. visą tekstą] / Breast cancer has become the most common oncological disease among women, it is associated with lifestyle and environmental changes. Early diagnosis and effective new treatment for breast cancer provide a possibility to live longer, but it is important not only to save lives of women who are diagnosed with breast cancer, but also to ensure the quality of their lives: well-being, optimal mental and social opportunities. The aim of the research: to evaluate quality of life after surgical treatment of women with breast cancer. Objectives: to evaluate and compare aspects of quality of life of women who had different breast cancer surgery (breast removed or unremoved after surgery); to establish quality of life depending on age, breast cancer stage, treatment method, marital status, education, emotional condition and stress to determine anxiety, depression and stress after surgical treatment in women with breast cancer. Material and methods: A survey of 126 women with breast cancer receiving treatment in the Department of the High-energy radiation therapy of the Institute of Oncology, Vilnius University. A set of questionnaires was used: EORTC QLQ-C30 and QLQ-BR23 for assessment of quality of life and Hospital and Depression Scale (HADS) and the Distress Thermometer (DT) for assessment of emotional condition. Results: Analysis showed that women who had mastectomy consider the overall quality of life to be better than women with breast conserving treatment (BCT): the mastectomy... [to full text]