Spelling suggestions: "subject:"dialogas"" "subject:"dialogase""
1 |
Kolektyvinės darbo teisės vieta šiuolaikiniame globalizacijos procese / Collective labour law in the current stage globalisationPūrienė, Kotryna 09 July 2011 (has links)
Globalizacija yra įvairialypis ir sudėtingas procesas, pasireiškęs intensyvėjančiais valstybių tarpusavio ryšiais, laisvu darbo jėgos, paslaugų, prekių ir kito kapitalo judėjimu, kurį lėmė 20 amžiaus pabaigos mokslinė ir technologinė pažanga. Sparčiai vykstanti globalizacija iškėlė naujus uždavinius ir darbo teisei, kuri turi prisitaikyti prie vykstančių pokyčių. Darbe teigiama, jog pagrindinis vaidmuo turi tekti socialiniam dialogui, kuris yra pagrindinė ir veiksmingiausia priemonė siekiant mažinti globalizacijos sukeltas neigiamas pasekmes darbo rinkoje ir kartu pasinaudojant teigiamomis globalizacijos suteiktomis galimybėmis. Svarbiausia užduotis – socialinio dialogo skatinimas ir vystymas visais lygmenimis. Prioritetas turi būti teikiamas kolektyviniam, o ne individualiam darbo santykių reguliavimui. Didelė problema – dabartinių profesinių sąjungų narių sumažėjimas. Nesant stiprių socialinių partnerių, neįmanoma tinkamai ir efektyviai dalyvauti kolektyvinėse derybose bei pasiekti aktualių socialinių bei ekonominių problemų sprendimo. Itin teigiamas yra Europos socialinių partnerių dalyvavimas teisėkūros procese, tačiau nesant konkretaus teisinio pagrindo Europos lygmens kolektyvams deryboms inicijuoti ir vesti, šis reiškinys neišnaudoja visų galimybių. Išanalizavus surinktus šaltinius nustatyta, jog globalizacijos įtaka darbo teisei pasireiškia visuose lygmenyse – tarptautiniame, regioniniame (Europos Sąjungos) bei nacionaliniame. Tarptautiniame lygmenyje svarbiausią... [toliau žr. visą tekstą] / Globalisation is a various and complex process that is displayed by the intensive relations among the countries and the movement of labour, services, goods and other capital that was forced by the scientific and technologic progress at the end of 20th centuary. Progressive globalisation has risen new goals for the labour law that has to adjust to the present changes. The thesis states that the main part has to be given to the social dialogue which is the main and most important means for decreasing negative consequences of globalisation. On the other hand, the use has to be made of the positive opportunities of globalisation. The main goal is stimulation and development of social dialogue in all the stages. Priority should be given to the regulation of the collective labour. The decrease of the present trade unions is a big problem. It is imposible effectively and properly participate at the collective negotiations and reach the social and economic solutions of a problem when social partners are missing. A very possitive mean is European social patners participation at legislation, but this phenomenon is not fully used when there are no concrete fundamentals of law for European associations to initiate and carry out negotiation. Having analised all the resources the conclusion is that globalisation affects labour in all the levels – international, regional (European Union) and national levels. At the international level the main place is given to the Internation labour... [to full text]
|
2 |
Nauji epistolinės lietuvių prozos veidai (L.Gutauskas, H.Kunčius, U.Barauskaitė) / The new images of Lithuanian epistolary proseZapolskaja, Mažena 28 June 2006 (has links)
Letter – human oldest way of communication in written form, known from 18th century BC in Egypt. Epistolary prose – the collection of letters and correspondence, which appeared in early 18th century (in the age of Enlightenment) is still alive till our days. The first signs of Lithuanian epistolary appeared in literature in interwar period. Much more epistolary works appeared from the end of 20th century up to the beginning of the 21st century (modernism and postmodernism.)
In this writing for a Master degree three modern Lithuanian epistolary examples are being studieg: the novel Letters from Viešvilė (2001) by Leonardas Gutauskas, narrative The best metaphysical friend by Herkus Kunčius and novel And Tomorrow We’ll Have to Go On (2002) by Ugnė Barauskaitė. These examples have common features and they are: the letter, the situation between the addressee and the author, dialogue (monologue), the outlook of feelings, the subjectivity and the need of a game.
The aim of the work – the research of the transformation of modern epistolary and the influence of modern poetry on epistolary prose. These issues are almost unknown in Lithuanian literary criticism. Obviously, the questions are far too abstract, for that reason I have formulated concrete tasks of a research:
The influence of some poetical elements of modern prose ( for example the subjectivity of narration, the criticism and search of values, inner monologue and the technique of stream-of-consciousness) on... [to full text]
|
3 |
The use of congruent and non-congruent clauses in Oscar Wilde's play "The importance of being earnest" / Kongruentinių ir nekongruentinių konstrukcijų vartojimas Oskaro Vaildo pjesėje „ Kaip svarbu būti rimtam“Kliacevič, Dalia 24 September 2008 (has links)
The analysis of Oscar Wilde’s play “The Importance of Being Earnest” revealed that of all the non-finite clauses, the infinitival clauses were the most common. They accounted for 81.49% of all the non-congruent clauses used in the play. The author used the following types of infinitival clauses:
1. infinitival clauses in which the infinitive joins with modal auxiliaries or their substitutes;
2. infinitival clauses without explicit subjects;
3. infinitival clauses in which the subjective component is not used in the clause but found in the context;
4. infinitival clauses in which the infinitive its own subject;
5. infinitival clauses in which the infinitive is omitted.
The results of the research demonstrated that modalized infinitives were the most common structures in the play examined. They accounted for 57.41% of the infinitival clauses used in the mentioned play. Speaking of the forms of the infinitive, the speakers gave preference to the simple forms of the infinitive: non-progressive, non-passive, and non-perfect. They accounted for more than 93%.
The corpus showed that the infinitival clauses were accepted by mental, material, and saying processes. The infinitival clauses after mental verbs had the highest frequency of occurrence; they accounted for 11.51%. The infinitival clauses after verbs expressing material processes accounted for 2.63%. The infinitival clauses after verbs of saying were not very common; they accounted for only 1.89%. The most common verbs... [to full text] / Šis darbas nagrinėja kongruentinių ir nekongruentinių konstrukcijų vartojimą Oskaro Vaildo pjesėje „ Kaip svarbu būti rimtam“. Tyrimo tikslai buvo šie:
1. išanalizuoti semantinius kongruentinių sakinių bruožus;
2. išanalizuoti nekongruentinių sakinių sintaksinius bruožus;
3. ištirti skirtingų kongruentinių ir nekongruentinių sakinių dažnumą dialoguose;
4. ištirti kongruentinių sakinių galimybes priimti neasmenuojamąsias veiksmažodžio formas.
Kongruentiniai ir nekongruentiniai sakiniai Oskaro Vaildo pjesėje buvo nagrinėjami, remiantis aprašomuoju-indukciniu bei statistinės analizės metodais.
Tyrimas parodė, kad autorius dažniausiai vartojo paprastus kongruentinius esamojo laiko sakinius. Tyrimas taip pat parodė, kad iš visų pjesėje vartotų nekongruentinių sakinių dažniausiai buvo vartojami sakiniai su vadinamąja paprasta bendratimi. Autorius vartojo tokius beasmenių sakinių tipus su bendratimi:
1. sakinius su bendratimi, kai bendratis yra prijungiama prie modalinių veismažodžių ar jų pakaitalų;
2. sakinius su bendratimi be aiškaus veiksnio;
3. sakinius su bendratimi, kuriuose nėra veiksnio, papildinio, bet kuris yra numanomas iš konteksto;
4. sakinius su bendratimi, kuriuose veiksnio funkciją atlieka pati bendratis;
5. sakinius, kuriuose bendratis yra išleista.
Tyrimo metu paaiškėjo, kad beasmenės konstrukcijos su bendratimi sudarė 81.49% visų beasmenių konstrukcijų vartotų pjesėje. Dažniausiai buvo vartojami sakiniai su bendratimi, kuriuose bendratis buvo prijungta... [toliau žr. visą tekstą]
|
4 |
Socialinė partnerystė darbo santykiuose: teisinio reguliavimo prigimtis ir perspektyvos / Social partnership in work relations: the origin of legal regulation and perspectivesBačėnaitė, Jūratė 27 June 2014 (has links)
Šiame magistro darbe nagrinėjama socialinės partnerystės samprata, prigimtis, atsiradimo prielaidos ir vystymasis. Pasitelkiant teismų praktiką, galiojančius teisės aktus ir mokslinę literatūrą, aptariami socialinės partnerystės santykius reglamentuojantys principai, jų įtaka darbo santykiams, apibūdinami socialinės partnerystės lygiai ir formos. Darbe nuosekliai pateikiama socialinės partnerystės raida ir plėtra Europos Sąjungoje. Analizuojant Europos Sąjungos teisės aktus, aptariamas Europos socialinių partnerių statusas, reprezentatyvumo kriterijai, funkcijos ir laipsniškas įtakos didėjimas teisėkūroje ir socialinės bei ekonominės politikos Europos Sąjungoje kūrime. Taip pat supažindinama su institucijomis, atsakingomis už Europos socialinį dialogą. Atskiroje darbo struktūrinėje dalyje aptariamos socialinio dialogo Lietuvoje atsiradimo prielaidos ir vystymasis, socialiniai partneriai, jų teisinis statusas ir vaidmuo, vyraujančios socialinės partnerystės formos ir lygiai. Didesnis dėmesys skiriamas darbuotojų ir darbdavių atstovavimo problematikai, Trišalės tarybos veiklai, socialinio dialogo skatinimo priemonėms. Atsižvelgus į magistro darbe aptartus socialinės partnerystės aspektus ir įvertinus esamą situaciją, pateikiamos socialinio dialogo Europos Sąjungoje ir Lietuvoje perspektyvos ir siūlymai. / This master’s thesis presents the concept of social partnership, the origins of its appearance and its development. With the reference to the case law, legislation in force and academic literature, principles regulating the relations of social partnership are discussed as well as their influence on work relations. Moreover, levels and forms of social partnership are presented. This final paper provides a consistent evolution of social partnership and its development in the European Union. By the analysis the European Union law, the status and the criteria of representativeness of European social partners, their functions and a gradual increase of impact on the legislative and social and economic policy in the European Union is discussed. Also, this paper introduces with the authorities responsible for the European social dialogue. A separate section of this thesis deals with the preconditions for the emergence and development of social dialogue in Lithuania, the legal status and role of social partners and dominant forms and levels of social partnership. Greater attention is paid to the problematic aspects of representation of workers and employers, the activities of the Tripartite Council and the promotion of social dialogue instruments. With the reference to the aspects of social partnership discussed in this paper and considering the current situation, some perspectives and suggestions for social dialogue in the European Union and Lithuania are given.
|
5 |
Lietuviškas pėdsakas ant Vakarų liepto į Rytus (Donaldo Kajoko „Meditacijos“ ir „Lietaus migla Lu kalne“) / Lithuanian trail on the western bridge to the East in Donaldas Kajokas’ „Meditacijos“ (Meditation) and „Lietaus migla Lu kalne“ (Rain Mist on Lu Mountain)Šimkus, Antanas 09 July 2010 (has links)
Darbe pirmiausia aptariamos prielaidos Vakarų ir Rytų kultūrų dialogui rastis. Temos problematika ir galima sklaida pristatoma iš esmės remiantis Carlo G. Jungo ir Martino Heideggerio įžvalgomis, lietuvių kultūros veikėjų mintimis, glaustai pateikiama lietuvių literatūros kritikos recepcija šiuo klausimu, apžvelgiami Donaldo Kajoko autokomentarais suformuluoti jo kūrybos bei gyvenimo vakarietiški ir rytietiški kontekstai. Pagrindinė darbo dalis skirta D. Kajoko kūrybos – eilėraščių ir esė – nagrinėjimui Vakarų-Rytų įtakos aspektu. Pastebėta, kad šių kultūrų sandūros kūrybinis padarinys yra autoriaus tekstuose atsiskleidžiantys gimtosios kalbos resursai. Tai suteikia galimybę minėtame civilizacijų dialoge įžvelgti lietuviškus pėdsakus kaip kūrėjo pa(si)rinktas gramatines formas, stilistinę raišką, poetines figūras. Tampa akivaizdu, jog esė, be citatinių, struktūrinių ir žanrinių paviršiaus žaidimų, priskiriamų vakarietiškam būdui siekti prozininko meistrystės, intelektiniai egzistenciniai ieškojimai, realizuojami mąstant kalbą, savo vidinę tikrovę, liudija nuolatinę kelionę vieningo pasaulio, kaip minėtų kultūrų sintezės, link. / This work discusses assumptions of the emerging West and East cultural dialogue. The topics and possible spread of the theme is presented using the insights of Carl G. Jung and Martin Heidegger, the thoughts of Lithuanian thinkers. The author concisely presents the reception of Lithuanian literary criticism on this question, surveys the Eastern and Western creative and life contexts of Donaldas Kajokas, which he formulated in his auto commentary. The main part of this work is committed to the analysis of D. Kajokas oeuvre – his poems and essays in the aspect of West and East. It is observed, that creative consequence of this cultural junction is unfolding resources of native language. It gives an opportunity to envisage in this civilization dialogue some Lithuanian trails as chosen grammatical forms, stylistic expression, poetical forms. It is obvious, that essay, besides it‘s quotation, structural and genre games, which are attributed to Western way of prose craftsmanship, intellectual and existential pursuance, which is realized in thinking about language and inner reality, testifies the continuous voyage towards unanimous world, towards the synthesis of abovementioned cultures.
|
6 |
Religijų dialogas ir tolerancijos ugdymas / Inter-religious dialogue and raising of toleranceSereičikas, Gražvydas 24 September 2008 (has links)
Darbe analizuotas religijų dialogas ir jo plėtotei būtina sąlyga - tolerancijos buvimas. Globalėjančiame pasaulyje tolerancijos ugdymas padeda įgyvendinti teisingumą, taikų įvairių religijų sugyvenimą. Šiandieninė religijų dialogo situacija Lietuvoje atskleidžiama, analizuojant Bažnyčios Susirinkimų dokumentus, Lietuvos Respublikos įstatymus, vyriausybės nutarimus, Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas bendrojo lavinimo mokyklų programas. Apžvelgiamas Lietuvos religinių bendruomenių indėlis į tarpusavio toleranciją, kuri vykdoma ekumeninio judėjimo pagrindu.Aptartos teorinės ir praktinės konfesijų dialogo suderinamumo kliūtys, ištirta moksleivių nuostata tarpreliginio dialogo ir tolerancijos klausimu. Atkreiptas dėmesys į visuomenės religinio bei etinio švietimo būtinumą ir galimybes vertybių pervertinimo situacijoje. / A dialogue and the necessary condition for its development – the presence of tolerance were analyzed in this work. In today’s world of globalization the raising of tolerance is helpful in implementing justice and peaceful living in concord among the religions. The present situation of the dialogue between religions in Lithuania is revealed by analyzing the documentation of Church Assemblies, the laws of the Lithuanian Republic, the governmental legal acts, the secondary school curriculums confirmed by the Ministry of Education and Science. The work is also reviewing the input of the Lithuanian religious communities into common tolerance, which is performed on the basis of ecumenical movement. The theoretical and practical compatibility obstacles of the confessions’ dialogue are discussed as well as pupils’ attitude towards the issue of inter-religious dialogue and tolerance is investigated. The attention is paid on the necessity of religious and ethic education in the society and the possibilities of the reassessment of values in this situation.
|
7 |
Student’s targeted intercultural education as a factor for improvement of their intercultural competence (a case of teacher training at university) / Kryptingas tarpkultūrinis studentų ugdymas, kaip tarpkultūrinės kompetencijos tobulinimo veiksnys (mokytojų rengimo universitete atvejis)Norvilienė, Aida 09 May 2014 (has links)
In the current political, economic, cultural, education and training, and other discourses, the consequences of the processes of postmodernism and globalization are becoming increasingly pronounced. To quote J. F. Lyotard, the foundation of postmodernism is the diversity of thinking and its presentation by language, therefore, one has to learn to live by recognizing the said diversity. The vision of postmodernism includes multiplicity, the recognition and promotion of diversity, and the dialogue of differences. The notions of network society, global society, citizen of the world, intercultural education, and cultural integration have been used increasingly frequently. When one lives in a multicultural society, with one of its characteristics being a diversity of cultures, it is necessary to promote cultural exchange and collaboration: to get interested in one‘s own and other cultures and to together create a cohesive and democratic society based on intercultural relations and intercultural dialogue between representatives of different cultures or religions or individuals of a different social or economic status. / Šių dienų politiniuose, ekonominiuose, kultūriniuose, švietimo ir ugdymo bei kituose diskursuose vis ryškesni postmodernizmo ir globalizacijos procesų padariniai. Pasak J. F. Lyotard, postmodernizmo pamatas yra mąstymo ir jo įvardijimo kalba įvairovė, todėl būtina mokytis gyventi pripažįstant tą įvairovę. Postmodernybės vizija – daugybingumas, įvairovės pripažinimas ir jos skatinimas, skirtybių dialogas. Vis dažniau yra vartojamos tokios sąvokos: tinklinė visuomenė, globali visuomenė, pasaulio pilietis, daugiakultūrė visuomenė, tarpkultūrinis ugdymas, kultūrų integracija. Gyvenant daugiakultūrėje visuomenėje, kurios vienas iš požymių yra kultūrų įvairovė, būtina skatinti tarpkultūrinį bendravimą ir bendradarbiavimą: domėtis savo ir kitomis kultūromis, drauge kurti darnią ir demokratišką visuomenę, kurios pagrindas – tarpkultūriniai santykiai, tarpkultūrinis dialogas atstovaujančių skirtingoms kultūroms, religijoms asmenų, užimančių skirtingą socialinę ar ekonominę padėtį.
|
8 |
7–8 klasių moksleivių stambios formos muzikos kūrinių suvokimo ugdymas / The development of perception of large musical forms among the pupils of the 7th and the 8th classesVolkova, Nadežda 25 May 2005 (has links)
The problems of the development of perception of classical music and the accomplishment of this process with the help visual aids, such as films (video) are discussed in the Master work „The Development of Perception of large musical forms among the pupils of the 7th and the 8th classes“ This work consists of introduction, 2 chapters, conclusions, summaries (in Lithuanian and in English), the list of references and the appendices. The first part of the work analyses social and psychological reasons defining the perception of classical music at modern school, the importance of this music in the development of spiritual inner world of the young people, the role of the music teacher in solving this problem and the possibility to use films (video) at music lessons. The second part introduces the results of the research work which show that using films (video) stimulates the process of perception of classical music. To sum up, we can say that the research carried out into this problem shows that classical music can become an important part of individual culture of a pupil and this will help to reveal his creative potential more successfully in this contradictory, fast changing world. And it is the teacher who can help a pupil comprehend the complicated language of the classical music. And a large range of different devices means should be used here.
|
9 |
Viešojo pirkimo sutarčių sudarymo būdai EB direktyvose ir Europos Teisingumo Teismo praktikoje / Public procurement procedures according to ec directives and the practice of european court of justiceBaltulionytė, Aušrinė 09 July 2011 (has links)
Viešieji pirkimai yra labai svarbi ekonomikos dalis, sudaranti 16,3 % bendro vidaus produkto, o perkančiųjų organizacijų atliekamų viešųjų pirkimų apimtys tiek regioniniu, tiek ir ES vieningos rinkos lygiu kasmet auga, todėl valstybinis bei privatus sektorius yra suinteresuoti efektyvia viešųjų pirkimų sistema bei jos tobulinimo ir pritaikymo prie jau egzistuojančių valstybių narių socialinių bei ekonominių sąlygų, mokslo ir technikos pažangos galimybėmis. Vykdydama viešuosius pirkimus kiekviena perkančioji organizacija privalo pasirinkti reikiamą viešojo pirkimo sutarties sudarymo būdą, kad pirkimas būtų vykdomas tinkamai bei užtikrinant viešųjų pirkimų principus. Šio darbo objektas yra EB direktyvomis reglamentuojami viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdai, jų atskyrimas, grupavimo kriterijai, konkretaus pirkimo būdo pasirinkimas bei taikymas praktikoje, taip pat su viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų taikymu susijusios kylančios problemos. Kadangi viešuosius pirkimus reglamentuojančios direktyvos yra antriniai ES teisės šaltiniai, pasirinktomis priemonėmis turintys būti įgyvendinti valstybių narių, todėl šiame darbe nebus apsiribojama vien direktyvų nuostatų bei Europos Teisingumo Teismo praktikos analize, tačiau bus atsižvelgiama ir į direktyvas įgyvendinančius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Magistro darbe, remiantis loginiu, sisteminiu, lyginamuoju, teleologiniu, istoriniu bei lingvistiniu metodais, yra pateikiama visapusiška viešųjų pirkimų sutarčių sudarymo būdų... [toliau žr. visą tekstą] / Public procurement represents 16.3% of gross domestic product therefore can be counted as a very important part of the economy. The volume of public procurement is constantly growing in both regional and EU single market levels. So the public and the private sector are interested in effective public procurement system as well as its opportunities to improve and adapt to social and economic conditions, technical and scientific progress in EU member countries. Every contracting authority must choose the appropriate procedure to ensure that the purchase would be carried out properly and in accordance with the principles of public procurement. This Master Thesis focuses on regulations of international public procurement procedures, their separation and clustering criteria, the particular purchase procedures as well as problems related to the application of these procedures in practice. As the public procurement directives are considered to be EU law secondary source, the thesis is not limited only by regulation of directives and analysis of practice of European Court of Justice but takes into account the national legislation of Lithuania in this field. According to logical, systematic, comparative, teleological, historical and linguistic methods, this paper comprehensively analyzes existing public procurement procedures, identifies the features and selection criteria of each procedure, reveals related problems and proposes effective solutions to the named problems.
|
10 |
Rusijos įtaka Europos Sąjungos energetikos politikoje / Russia’s influence over European energy policyPlienaitė, Kornelija 25 February 2010 (has links)
Rusijos įtaka, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir Europos energetinį saugumą yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių klausimų. Kadangi, Rusija yra viena iš didžiausių energetinių išteklių tiekėjų į Europos Sąjungą, Rusija gali įtakoti sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su energetikos politika. Europos Sąjunga yra valstybių narių asociacija, kuri veikia vieningai daugelyje sričių, tačiau atsižvelgiant į energetikos sektorių, kiekviena valstybė energetikos problemas sprendžia atskirai ir turi savo interesus. Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos politikos, todėl Rusijai yra lengviau įtakoti politinius sprendimus Europos Sąjungoje, naudojantis energetiniais ištekliais.
Magistrinio darbo tikslas – pažvelgti koks yra Rusijos vaidmuo, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir energetinį saugumą. Siekiant įgyvendinti tikslą, darbe analizuojama Europos Sąjungos energetinių išteklių priklausomybė nuo Rusijos, aptariama Rusijos vykdoma politika ir strategija Europoje, analizuojami Europos Sąjungos energetikos politikos tikslai, energetinis saugumas, nagrinėjamas Rusijos ir Europos Sąjungos energetinis dialogas, aptariami energijos tiekimo šaltinių pagrindiniai diversifikavimo projektai ir jų trūkumai, o taip pat remiantis ekspertų interviu analizuojami Rusijos įtakos tikslai ir veiksmai Europos Sąjungos energetikos politikoje. Magistriniame darbe keliama hipotezė - Europos Sąjungos energetikos politika yra priklausoma nuo Rusijos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian influence in shaping European Union energy policy and energy security in Europe is one of the most important and pressing issues. Since, Russia is one of the largest suppliers of energy resources to the European Union. Russia is able influence decision-making in the European Union, with regard to energy policy. The European Union is an association of members, which acts unanimously in many areas, but given the energy division of European energy sectors, each country's energy problems are dealt with separately and follow their own interests. The European Union does not have a single energy policy, so it is easier for Russia to influence political decisions in the by using its energy resources to gain political concessions.
The Masters aim is to look at the role Russia plays in forming the European Union's energy policy and energy security. In order to achieve the objective of the work the European Union’s energy resources and dependence on Russia are analyzed, in addition to Russia’s policy and strategy in Europe, the European Union's energy policy objectives concerning energy security, the issue of Russia and the European Union energy dialogue. The main sources of energy supply diversification projects and their deficiencies as well as expert interviews are analyzed on the basis of Russia’s declared objectives and actions toward the European Union's energy policy. Master work in assuming – the main conclusion that the European Union energy policy is dependent on... [to full text]
|
Page generated in 0.0354 seconds