Šiame darbe analizuojama verslo ar verslo dalies perdavimo sąvoka bei darbuotojų teisių apsaugos tam tikri aspektai ES teisėje, teismų praktikoje, taip pat lyginama su šių nuostatų įgyvendinimu Lietuvos teisėje bei praktikoje. Siekiant nustatyti, ar šios direktyvos pilna apimti įgyvendintos Lietuvos teisėje, atlikta ETT praktikos analizė, kurioje atskleista, jog verslo ar verslo dalies perdavimas yra platesnė sąvoka, nei nustatyta direktyvose (77/187, 98/50 ir 2001/23) ir apima pačius įvairiausius perdavimo būdus, įskaitant ir tuos, kai perdavėjo bei perėmėjo nesieja jokia sutartis, administraciniu ar teismo sprendimu ir pan. Nustatyta, jog Lietuvoje verslo ar verslo dalies perdavimas tam tikrais atvejais gali būti laikomas savarankišku įmonės ar jos dalies įgyjimo būdu, šalia įmonės ar jos esminės dalies pirkimo-pardavimo, o taip pat ir reorganizavimo. Nepaisant to, Lietuvos teisėje nėra pateikta verslo ar verslo dalies perdavimo sąvoka, kaip ji yra apibrėžiama ES teisėje todėl praktikoje dažniausiai įvardinama kaip įmonės reorganizavimas arba struktūrinis pertvarkymas. Nagrinėti darbuotojų teisių apsaugos aspektai ES teisėje nustato aiškią apsaugą bei jos apimtį. Kita vertus, ETT praktika atskleidė darbo santykių apsaugos išimtis ir susiaurino jos taikymo sritį. Įgyvendinant direktyvas Lietuvos teisėje, nebuvo įtvirtinta jokia papildoma apsauga perimamiems darbuotojams, išskyrus tai, jog verslo ar verslo dalies perdavimas negali būti teisėta priežastimi nutraukti darbo... [toliau žr. visą tekstą] / This article analyses the definition of transfer of business or part of business, the protection of particular employees’ rights in the European law, case law, and compares realisation of current provisions in the Lithuanian law and application in the national case law. The European Court of Justice case law is analysed with the aim to determine if the European directives regarding the safeguarding of employees’ rights in the event of transfers of undertakings, businesses or parts of undertakings or businesses were introduced into the Lithuanian law on the whole extent. According to the judgements of the European Court of Justice, the concept of the transfer of business or part of business should cover a wider number of transfers than it is stated in directives, including those transfers, where there is no contract between transferor and transferee, transfers as a result of a legislative or administrative decision. Purchasing or reorganisation of enterprise does not always coincide with transfer of business or part of business and can be considered as a separate type of acquirement of business or part of business. However, the Lithuanian Labour Code does not provide for a definition of transfer of business, as it is done by The European Court of Justice and in Lithuanian case law it is often recognised as reorganisation or structural changes. The most basic protected employees’ rights were analysed and it showed that the European law provides clear protected rights and its... [to full text]

Neracionaliai naudojant paplūdimių ir jų maudyklų pajūrio bei vidaus vandenis, iškyla grėsmė žmonių sveikatai ir vandens išteklių naudingumui. Siekiant išvengti vandens telkinių devastacijos ir besimaudančiųjų susirgimų rizikos, būtina gerinti vandens telkinių stebėseną, kuri atitiktų ES direktyvų keliamus reikalavimus, darnaus vystimosi aspektus. Šiuo principu Aplinkosauginis švietimo fondas Europoje ir už jos ribų yra pristatęs Mėlynosios vėliavos programą. Darbo tikslas − įvertinti įteisintų Kauno miesto paplūdimių ir jų maudyklų atitikimą Mėlynosios vėliavos programos reikalavimams. Darbo tikslui pasiekti išanalizuota paplūdimių ir jų maudyklų teisinė bazė Europos Sąjungoje ir Lietuvoje, nustatyta įteisintų Kauno miesto paplūdimių ir jų maudyklų mikrobiologinė tarša, atliktas įteisintų paplūdimių galimybių vertinimas pagal privalomus Mėlynosios vėliavos programos paplūdimių kriterijus (aplinkosauginio švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosauginio valdymo, saugumo ir paslaugų). Nustatant įteisintų Kauno miesto paplūdimių ir jų maudyklų mikrobiologinę taršą, naudojami Kauno visuomenės sveikatos centro 2000-2006 m. ir Lietuvos Higienos instituto 2007-2008 m. mikrobiologiniai maudyklų vandens kokybės tyrimų duomenys. Apibendrinus tyrimų rezultatus nustatyta, kad Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo nuostatos perkeltos į LR higienos normą HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ bei Maudyklų vandens... [toliau žr. visą tekstą] / Unreasonable using of inland water recourses for recreation may cause a risk for human health and ecosystems’ stability. In order to avoid the devastation of ponds and the risk of infectious diseases, it is necessary to improve the water ponds monitoring, that should fulfil the requirements of European Union (EU) directives of sustainable development. For this reason the Foundation for Environmental Education has created the Blue Flag program, that is applied both for European and other countries. The aim of this work is to evaluate the possibilities of valid Kaunas town beaches to get the certificate of the Blue Flag program. For this reason, it was analyzed the bathing-places juridical basis in EU and Lithuania and determined the microbiological pollution of valid Kaunas town beaches. Evaluation of beaches was done according to the Blue Flag program compulsory criteria for water ponds: environmental education and information, water quality, environmental management, security and services. The water monitoring data of Kaunas public health centre and Lithuanian Institute of Hygiene were used for the assessment of water microbiological pollution. It was found out that the statements of the European Parliament and of the Council directive 2006/7/EB for bathing water quality were transferred to the LR Hygiene Norm HN 92:2007 “Beaches and Bathing water quality“ and to the bathing water quality monitoring project for the years of 2009-2011. The highest microbiological pollution... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas farmakologinio budrumo teisinis reguliavimas. Pirmajame skyriuje analizuojama farmakologinio budrumo sąvoka, rūšys, pateikiama trumpa farmakologinio budrumo istorija. Antrame skyriuje analizuojami šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys farmakologinį budrumą, palyginant juos su 2012 m. liepą įsigaliosiančiais teisės aktais, pabrėžiant esminius pakeitimus ir jų reikšmę Europos Sąjungos farmakologinio budrumo sistemai. Trečiajame skyriuje yra atliekama Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių farmakologinį budrumą, analizė bei įvertinamas nacionalinės farmakologinio budrumo sistemos efektyvumas. / The legal regulation of pharmacovigilance is overviewed in this master thesis. In the first part the concept, sorts and history of pharmacovigilance are analysed. In the second part the current European Union legislation on pharmacovigilance is analysed, comparing it to legislation that will come into force in july, 2012, pointing to the main changes and its meaning to the European Union system of pharmacovigilance. In the third part Lithuanian legislation on pharmacovigilance is analysed and the efficiency of national system of pharmacovigilance is assessed.

Pasaulyje vyksta aktyvūs procesai dėl eksporto politikos skatinimo, investicijų, didesnio prekių ir paslaugų mainų balanso, inovacijų pritraukimo, t.y. veiksnių sąlygojančių ekonominio vystymosi tempus, vis svarbesnį vaidmenį priskiriant tarptautinei prekybai paslaugomis. Darbo aktualumas siejamas su neišnaudotu paslaugų augimo potencialu tarptautinėje prekyboje, kuris suteikia galimybes paslaugų sektoriui gauti didesnę pelno normą ir pritraukia kapitalą bei darbo jėgą iš tradicinių veiklų įmonių, todėl paslaugų plėtra turėtų išlikti pagrindiniu ekonominių ir socialinių permainų katalizatoriumi. Tyrimo tikslas– išryškinti tarptautinės prekybos paslaugomis teorinius aspektus ir pagrįsti plėtros tendencijas Lietuvoje. Darbo uždaviniai: 1. Išanalizuoti pagrindinius paslaugų klasifikavimo principus, atskleidžiant paslaugų plėtros tendencijas, barjerus ir ES Paslaugų direktyvos svarbą plėtros procesams; 2. Remiantis sudarytu tiriamuoju tarptautinės prekybos paslaugomis modeliu, atlikti tarptautinės prekybos paslaugomis plėtros Lietuvos atžvilgiu, tyrimą ir pristatyti ekspertų nuomonių apklausos rezultatus; 3. Parengti tarptautinės prekybos paslaugomis plėtros Lietuvoje prognozės, apibrėžiant galimybes, kliūtis ir pagrindžiant plėtros tendencijas. Tyrimo metodai: mokslinės literatūros analizė, statistinių duomenų analizė, lyginamoji analizė, anketinė apklausa, prognozavimas. Tyrimu atskleista, kad tarptautinės prekybos paslaugomis tendencijas tikslinga vertinti pagal suteikiamų... [toliau žr. visą tekstą] / International trade in services grown significantly, yet little research has been undertaken to understand international services. Major features of services have much in common with other services, being, however, more closely related to country’s economy. The actuality of the study is related to the potential of increase of services in domestic market in hand which gives possibilities to service sector get higher rate of profit and attracts capital and labour force from enterprises of traditional activity, therefore the development of services should remain the main catalyst of economical and social changes. The goal of the work – to highlight the theoretical aspects of international trade in services and foresee the main tendencies of Lithuanian international trade in services. Tasks are presented: 1. Analyze the main types of International services classification and exploring tendencies of development, to set barriers and instruments of regulation EU Services Directive. 2. According to holistic model of evaluation of development of international trade in services, to make research of Lithuanian International trade in services and set the results form experts’ survey. 3. Forecasts the development tendencies of Lithuanian International trade in services, barriers and propose possibilities. Methods of investigation: referring to the studies of foreign and Lithuanian scientists, analysis and synthesis of literature, survey of experts, forecasting methods. The study... [to full text]

2008 m. gruodžio 21 d. priimtas Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris įgyvendino 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Tokiu būdu mūsų valstybėje pradėta reguliuoti apsauga nuo nesąžiningos komercinės praktikos, kenkiančios vartotojų ekonominiams interesams. Šio instituto teisinio reguliavimo ir taikymo problemos yra nagrinėjamos šiame darbe. Siekiant atskleisti apsaugos nuo nesąžiningos komercinės praktikos instituto itin glaudų ryšį su nesąžiningos konkurencijos teise, darbe pirmiausia pristatoma nesąžiningos komercinės praktikos draudimo teisinio reguliavimo genezė. Šios apžvalga yra itin svarbi, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamo instituto naujumą Lietuvos teisinės sistemos kontekste. Darbe taip pat analizuojamos konkrečios nesąžiningos komercinės praktikos draudimo B2C santykiuose teisinio reguliavimo ir taikymo problemos. Kadangi Nesąžiningos komercinės praktikos direktyvai yra būdingas maksimalaus harmonizavimo pobūdis, darbe pakankamai daug dėmesio skiriama šio mechanizmo komplikuotumui, sąlygotam netinkamo jo pritaikymo nūdienos Europai, atskleisti. Direktyvos maksimalaus harmonizavimo pobūdis taip pat lemia poreikį kuo tiksliau apibrėžti direktyvos teisinio reguliavimo apimtį. Dėl šios priežasties darbe įvardijama su pastarosios nustatymu susijusi problematika, daugiau dėmesio skiriant „komercinės praktikos“ termino... [toliau žr. visą tekstą] / Directive 2005/29/EC concerning unfair B2C commercial practices in the internal market was adopted by the European Parliament and Council on 11 May 2005 and was implemented in Lithuania on 21 December 2007 as the Law on the Prohibition of Unfair Commercial Practices to Consumers. Thus our country began to regulate the protection against unfair commercial practices harming consumers’ economic interests. This paper deal with the problems of legal regulation and application of this institute. In respect that the area of harmonised law is so closely intertwined with the law of unfair competition, the paper first and foremost presents the genesis of unfair B2C commercial practices regulation in European Union. The novelty of unfair commercial practices institute in Lithuanian legal system makes this aspect much more important. The paper also examines the problems of legal regulation and application of prohibiting unfair commercial practices in B2C relationships. The Unfair Commercial Practices Directive provides for maximum harmonisation. This principle not only raised much concern in the legal literature but also yield a number of difficulties in the interpretation of the directive. For this reason, the paper focuses not only on the maximum harmonization mechanism but also on the scope of the Unfair Commercial Practices Directive which is particularly related with the latter. In this section the paper especially emphasizes the concept ‘commercial practices’ which covers a wide... [to full text]

2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo yra pirmasis teisės aktas Europos Bendrijoje, skirtas pašalinti esminius valstybių narių nacionalinių įstatymų reguliavimo skirtumus intelektinės nuosavybės teisės gynimo srityje. Šiame darbe analizuojamos Direktyvos 2004/48/EB nuostatos, susijusios su intelektinės nuosavybės teisės gynimo būdais, priemonėmis ir procedūromis, bei vertinamas šių nuostatų įgyvendinimas ES valstybių narių nacionalinėje teisėje. Analizei pasirinkta Lietuva ir ES valstybės narės, turinčios didžiausias šios srities tradicijas ir esminius egzistavimo skirtumus: apsiribota Jungtine Karalyste, Vokietija bei Prancūzija. Darbe nesiekiama nagrinėti visų teisinių gynimo būdų ar išsamiai gvildenti teisių gynimo nuostatas ir jų taikymo praktiką analizuojamose valstybėse: pagrindinis dėmesys skiriamas atskirų teisių gynimo būdų ir priemonių esmei atskleisti bei atskirų Direktyvos nuostatų įgyvendinimo vertinimui minėtų valstybių teisėje. Darbe remtasi tarptautiniais ir regioniniais teisės aktais, nagrinėjamų valstybių įstatymais, teismų praktika, teisės doktrina, Direktyvos ir įstatymų parengiamaisiais darbais; daug dėmesio skirta monografijoms, Lietuvos ir užsienio leidiniuose išspausdintiems moksliniams straipsniams. / The Directive 2004/48/EC of the European Parliament and of the Council of 29 April 2004 on the enforcement of intellectual property rights is the very first EU legislation aiming to approximate the legislative systems and to assimilate disparities in the field of intellectual property rights enforcement. In this paper we analyze the provisions of Directive 2004/48/EC related to the measures, procedures and remedies of intellectual property rights enforcement. Also, we evaluate the implementations of these provisions into the national legislatures of the EU Member states. The analysis focuses on Lithuania and some of the EU member states that have old traditions and essential differences on the matter: the United Kingdom, Germany and France. We do not attempt to examine all the civil remedies nor to describe thoroughly the practices of application of the civil remedies in the Member States in question; instead, the main attention in this paper is focused on the revelation of the legal nature of corresponding measures, procedures and remedies, and evaluation of appropriate implementations of Directive’s provisions into the selected legislature systems. The paper references various international, regional and national legislations of the four states, judiciary practices, travaux préparatoires, jurisprudence; as well as various studies, papers and publications of Lithuanian and foreign authors.

Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.

Lietuvai vykdant vandenų politiką teko įgyvendinti ES direktyvų reikalavimus. Bendroji vandens politikos direktyva numato visą vandens apytakos gamtoje rato priežiūrą ir apsaugą, tad reikalaujama įgyvendinti vandens išteklių baseininio valdymo sistemą. Pagal šią sistemą susiejami upių baseinai ir požeminio vandens telkiniai, tarp kurių Lietuvos sąlygomis ryšio nėra, juo labiau jų ribos nesutampa. Šalis išsiskiria tarp daugumos Europos valstybių, nes turi palankias geologines ir klimatines sąlygas gausiems požeminio vandens ištekliams kauptis ir tik juos naudoja geriamam vandeniui tiekti. Todėl požeminio vandens, kaip vienintelio geriamojo vandens šaltinio Lietuvoje, apsauga yra labai svarbi. Baigiamojo magistro darbo tikslas yra išanalizuoti požeminio vandens išteklių baseininį valdymą ir jo įgyvendinimą bei ypatumus Lietuvoje. Kad pasiekti šį tikslą, buvo analizuojama esama požeminio vandens išteklių baseininio valdymo sistema Lietuvoje ir bandoma atskleisti požeminio vandens baseininio valdymo efektyvumą. Darbo įvade iškelta hipotezė, kad požeminio vandens išteklių baseininis valdymas Lietuvoje nevyksta efektyviai ir realiai negali padėti siekti Bendrojoje vandens politikos direktyvoje požeminiam vandeniui keliamų tikslų. Ekspertų nuomonė pateikiama visame darbe, o pagrindinai – paskutinėje darbo dalyje. Darbo pabaigoje pateikiamos išvados ir rekomendacijos. / Lithuania had to implement the requirements of EU directives when water policy was being implemented. The Water Framework Directive provides supervision and protection of the entire water circuit and requires to implement the river basin management system. This system joins the river basins and the bodies of groundwater, which have no link in the territory of Lithuania. In addition, the borders of both the river basins and the bodies of groundwater do not coincide. Lithuania differs from the majority of other European states because it has favourable geological and climatic conditions that account for the accumulation of abundant groundwater resources – only resources used for drinking water supply. Therefore the protection of groundwater is very important in Lithuania because it is only source of drinking water in this country. The aim of fhe final Master‘s work is to analyse the river basin management of groundwater resources and its implementation and peculiarities in Lithuania. To reach this aim the present river basin management system of groundwater resources has been analysed and the efficiency of this system has been exposed. The hypothesis that the river basin management of groundwater resources in Lithuania is not efficient and it can not help to reach the aims setted for groundwater resources in The Water Framework Directive is confirmed. The opinion of the experts is provided in the work and mainly in its last part. The conclusions and the proposals are... [to full text]

Šiame magistro baigiamajame darbe išsamiai analizuojama vienos valstybės ribas peržengiančio įmonių jungimosi problematika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje. Nagrinėjami trys vienos valstybės ribas peržengiančio jungimosi būdai: vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis vadovaujantis Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimu SEVIC byloje, vienos valstybės ribas peržengiantis akcinių bendrovių jungimasis pagal ES Tarybos Reglamentą 2157/2001 ir vienos valstybės ribas peržengiantis ribotos atsakomybės bendrovių jungimasis pagal Dešimtąją direktyvą ir juos įgyvendinančius nacionalinius teisės aktus. Darbą sudaro keturi skyriai. Pirmajame skyriuje aptariamos dvi vyraujančios teorijos dėl įmonėms taikytinos teisės, t.y. inkorporacijos ir realios buveinės teorijos, ir analizuojamas šių teorijų poveikis vienos valstybės ribas peržengiančiam jungimuisi. Prieinama prie išvados, jog būtent nuo to, kokios valstybės teisė bus taikoma konkrečiai įmonei, didžia dalimi, kiek to nereglamentuoja atitinkami Europos Sąjungos teisės aktai, priklausys ir pats jungimasis, t.y. tokie klausimai kaip kreditorių, akcininkų, obligacijų turėtojų ir darbuotojų teisių apsauga ir pan. Antrajame skyriuje vienos valstybės ribas peržengiantis įmonių jungimasis analizuojamas Europos Bendrijų Teisingumo Teismo sprendimo SEVIC byloje kontekste ir prieinama prie išvados, jog vienos valstybės ribas peržengiančiame jungimesi turi teisę dalyvauti visos įmonės, kaip jos apibrėžtos Europos Bendrijų... [toliau žr. visą tekstą] / The issues of company’s cross-border mergers in European Union and Lithuania are thoroughly analyzed in this master thesis. Three cross-border merger ways are scrutinized herein: cross-border mergers of the companies pursuant to the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case, cross-border mergers of the public limited liability companies pursuant to EU Council Regulation 2157/2001, and cross-border mergers of the limited liability companies pursuant to Tenth Directive and pursuant to national legal acts implementing above European Union legal acts. The thesis is composed of four sections. Two prevailing theories on issues of applicable law to companies, i.e. incorporation and real seat theories, and its effect to cross-border mergers are discussed in the first section. It is approached herein to the conclusion that cross-border mergers largely depend exactly on the law of the state applicable to company in so far as European Union legal acts prescribe otherwise, i.e. such issues like the creditors, shareholders, debenture holders, and employees rights protection and etc. Cross-border mergers of companies in the context of the decision of the Court of Justice of the European Communities in SEVIC case are analyzed in the second section and it is approached to the conclusion herein that all companies as they are described in Article 48 of the Treaty Establishing European Community are entitled to participate in cross-border mergers with the... [to full text]

These days we all face with drinking water and not menace to human’s health water’s problem. There are the greater part of fresh water polluted in many countries of European Union (EU). Water is intensive use in energetic, in chemistry industry, in agriculture, and that’s why the flowing water of industrial establishment and agriculture mostly pollutes the rivers, lakes and the seas route of entry, unraveling natural biological cycle, natural environment of organisms, and they menace to human’s health and life. That’s why relevant and effective security of water resources protection is very important. Water protection policy has direct impact on human’s health and the quality of their life’s, thus, this sector falls among the priority fields in environmental protection policy. These days the main consideration is directed to the waist water’s treatment and to secure the quality of drinking water at the moment in Lithuania. The Republic of Lithuania has been participating in the EU waters protection policy. This is related to the important changes in water’s sector legal base, possibilities for funding the projects related to water����s pollution reduction, institutional structure and other aspects. In this master’s work the main attention was directed to the sponsorship analysis of the water sector because if it’s wanted to secure an effective waters’ resources, it’s needed sufficient sponsorship. While implementing one of the EU requests, its need to increase investments to... [to full text]