Disertacija tiria vertybių ir interesų konfliktą, pasireiškiantį Europos Sąjungos politikoje Uzbekistane. Europos Sąjunga Centrinėje Azijoje turi ekonominių ir politinių interesų, tačiau jų įgyvendinimas dažnokai stringa dėl vertybinio pobūdžio nesutarimų tarp ES ir Uzbekistano. Panašu, jog ideologijų ir politinių kultūrų skirtumai tarp Uzbekistano ir Europos Sąjungos sąlygoja situaciją, kai pernelyg stiprus vertybinio dėmens akcentavimas tolydžio didina įtampą tarpusavio santykiuose. Nagrinėjant šiuos santykius ryškėja, jog ES vyrauja tendencija žvelgti į įtampos didėjimą santykiuose su Uzbekistanu kaip į laikiną reiškinį, o ES iškylančias kliūtis siekti interesų Centrinėje Azijoje, vertinti kaip laikinus situacinius sunkumus. Abu šie reiškiniai lyg ir turėtų išnykti, kai tik Uzbekistanas sutiks priimti siūlomas standartines bendradarbiavimo schemas, apimančias be kita ko ir nuoseklų demokratijos principų diegimą visose valstybės ir visuomenės gyvenimo srityse. Kita vertus, tyrinėjant ES – Uzbekistano santykius, sunku atrasti tokio laikinumo prielaidų. Todėl iškyla klausimas apie ES požiūrio, lūkesčių bei jais besiremiančios politikos Centrinėje Azijoje pagrįstumą. Metodologiniu požiūriu, disertacija orientuojama kokybine-interpretacine linkme. Vertybių vaidmuo santykiuose tarp valstybių, priklausančių skirtingoms civilizacijoms, nagrinėjamas naudojant civilizacijų analizės metodą. Siekiama išsiaiškinti ar vertybės gali sąlygoti neatitikimą tarp valstybės užsienio politikos... [toliau žr. visą tekstą] / The dissertation explores the conflict between interests and values, manifested in the European Union‘s policy in Uzbekistan. EU has sound economic and political interests in Central Asia, however their implementation is often hindered by a dissension on values. The differences in ideologies and political cultures between the EU and Uzbekistan lead to the situation where further unilateral emphasis on values and principles may cause a buildup of tension in relations. Analysis of the EU-Uzbekistan relations implies, that dominant thinking on the EU‘s side is to take the growing tension in relations with Uzbekistan as temporal situational difficulties, which are supposed to cease as soon as the leadership of Uzbekistan will accept proposed standard schemes of cooperation, including inter alia, the continuous implementation of principles of democracy in various spheres of life of the society and the state. On the other hand, the analysis does not uncover any evidence in favour of the assumption that such temporal situation would change anytime soon. This brings into question both the approaches, providing a ground for the EU‘s policy in Uzbekistan, and the expectations for outcomes of such a policy. Methodologically, dissertation stays within the stream of qualitative-interpretive tradition. It employs the method of civilizational analysis, aiming to explain the role of values in the relations between states, belonging to different civilizations, and how they can cause the... [to full text]

2006 m. gruodžio 12 d. buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, kuriuo sukurta Europos teismo įsakymo išdavimo procedūra. Tai visiškai naujas teisinis institutas Europos Sąjungoje, padėsiantis išspręsti iki šiol galiojusias problemas, trukdančias veiksmingai įgyvendinti asmens teisę kreiptis į teismą ir išvengti tokių kliūčių, kaip kitos valstybės teisės sistemos nežinojimas, kas sąlygoja dideles dokumentų vertimo, teisinei pagalbai skiriamas išlaidas, šalių vykimo į užsienio valstybę išlaidas. Europos teismo įsakymo išdavimo procedūros tikslai - supaprastinti, pagreitinti tarptautinio pobūdžio bylų dėl neginčytinų piniginių reikalavimų procesą bei sumažinti jo išlaidas nustatant Europos mokėjimo įsakymo procedūrą ir sudaryti sąlygas Europos mokėjimo įsakymų laisvam judėjimui valstybėse narėse nustatant minimalius reikalavimus, kurių laikantis nebėra būtina vykdančioje valstybėje narėje iki pripažinimo ir vykdymo imtis tarpinių procesinių veiksmų. Šiame darbe siekiama nagrinėjant teismo įsakymo išdavimo procedūrą aptarti teisines problemas, galinčias kilti reglamento taikymo metu. Pirmojoje darbo dalyje atskleidžiama Europos teismo įsakymo samprata, atsiradimo prielaidos bei procedūros reikalingumas Bendrijos lygiu. Antrojoje darbo dalyje nagrinėjamos su instituto taikymo sritimi susijusios problemos, jurisdikcijos problemos, prašymo išduoti Europos teismo įsakymą padavimas, teismo taikytinos prašymo pagrįstumo vertinimo ribos, Europos... [toliau žr. visą tekstą] / Am 12. Dezember 2006 hatte die Verordnung (EG) Nr. 1896/2006 des Europäischen Parlaments und des Rates zur Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens angenommen werden. Das gebildede Rechtsinstrument ist ganz neu, der derzeitige Problemen vermeiden wird, die ein Zugang zu einer effizienten Rechtsprechung bei grenzüberschreitenden Rechtssachen erschweren, und Hindernisse zu vermeiden, solche wie lange Dauer, Unkenntnis der Rechtsordnung anderer Mitgliedstaaten, Kosten für Rechtsbehelf, Auslagen für Übersetzungen. Die Ziele des Europäischen Mahnverfahrens sind - Vereinfachung und Beschleunigung der grenzüberschreitenden Verfahren im Zusammenhang mit unbestrittenen Geldforderungen und Verringerung der Verfahrenskosten Dutch Einführung eines Europäischen Mahnverfahrens und Ermöglichung des freien Verkehrs Europäischer Zahlungsbefehle in den Mitgliedstaaten durch Festlegung von Mindestvorschriften, bei deren Einhaltung die Zwischenverfahren im Vollstreckungsmitgliedstaat, die bisher für die Anerkennung und Vollstreckung erforderlich waren, entfallen. Das Ziel der Arbeit ist bei analysieren des Mahnverfahrens die mögliche Probleme im zukunftigen Funktionieren des Rechtsinstruments zu besprechen. Im ersten Teil soll eine Definition des Mahnverfahrens, eine Hintergrund des Europäischen Mahnverfahrens und die Notwendigkeit des Mahnverfahrens im Gemeinschaft gegeben werden. In dem zweiten Teil der Arbeit sind die Probleme in Anwendungsbereich der Verordnung, gerichtliche... [to full text]

In this work trough the analysis of development and conception of the sovereignty it is brought to life, that sovereignty belongs to the stretched nation. It is visible, that such provision is provided in all Constitutions of the EU Member States while circumscription is thinkable only of competencies of the States. All Union Members realize sovereignty in similar manner: as supreme authority in determinate territory. It is certainly, that such definition wasn’t established at one dash. At first it was formulated by J. Bodin and all latter thinkers just sophisticated it. According to the EU Member States Constitutions it is shown, that “aged” and “new” Community Countries are lean to delegate, transfer or concede their sovereign powers for the EU only considering the profit for the country. Almost all ���new” Members are also declined to render their prerogatives if appropriate changes in constitutions is not to be done. Exception is Lithuania and Estonia, where were enacted just Constitutional Acts. Comparing the EU and USA sovereignty conceptions we can see that USA is the only state in the world, which can exercise their external sovereignty almost without any restrictions whereas the EU is seeking to consolidate de iure conception of sovereignty, where all states are of equal value. Analyzing the Constitutional Treaty of the EU we can see, that community isn’t granted with sovereignty. That are states, which determines competence of Union and at any time it could be... [to full text]

Su kylančiomis grėsmėmis apsirūpinant energijos ištekliais susiduria beveik visos be išimties Europos Sąjungos šalys. Atsižvelgus į tai, Europos Sąjunga įgyvendina energetikos politiką, kurios pagalba siekiama spręsti energetinio saugumo problemas, tačiau pastaroji neretai susiduria su sunkumais ir pasiekti rezultatai neretai būna silpni palyginti su dinamiška aplinka. Įvertinant tai, kad energijos suvartojimas ateityje didės augant gamybos mastams, nepaisant sparčios energetikos sektoriuje naudojamų modernių technologijų plėtros politiniame pasaulio žemėlapyje išvysime daugiau valstybių, priklausomų nuo energijos importo ir turinčių neigiamus energijos balansus. Tad energijos išteklių tiekimo saugumo užtikrinimo klausimo svoris tarptautinių santykių darbotvarkėje savo aktualumą išlaikys ir ateityje bei bus itin aktualus Europos Sąjungai, siekiančiai stiprinti savo konkurencingumą. Tai atspindi darbe nagrinėjamą problemą. Šiuo darbu – Energijos išteklių tiekimo saugumo pokyčių vertinimas: Europos Sąjungos atvejis – siekiama iš dalies užpildyti esančią energetikos politikos taikymo analitinę spragą. Magistro darbui keliamas tikslas yra įvertinti energijos išteklių tiekimo saugumo kaitą Europos Sąjungoje ir pasiūlyti jo didinimo kryptis. Magistro darbo tikslui pasiekti yra keliami šia uždaviniai: 1. Apibrėžti energijos išteklių tiekimo saugumo reikšmę teoriniame kontekste; 2. Suformuluoti energijos išteklių tiekimo saugumo vertinimo modelį; 3. Remiantis suformuluotu modeliu... [toliau žr. visą tekstą] / Almost all, without any exceptions, European Union countries face the threats in obtaining supplies of energy resources. In the light of it, the European Union implements an energy policy that helps in pursuing to solve energy security problems, but the latter is often facing challenges and achieved results are often weak compared to the dynamic environment. Considering the fact that consumption of energy will grow in the future, while volumes of production will grow, despite the rapid development of the modern technologies used in energy sector, in the political map of the world wee will see more countries dependent on energy imports and having negative energy balances. Thus, in the future the weight of energy supply security ensuring issue in agenda of international relations will maintain its relevance and will be of particular interest to the European Union, seeking to strengthen its competitiveness. This reflects the problem of this work. This work – Estimation of the changes in security of energy resources supply: the case of European Union – aims to fill an analytical gap existing in the energy policy. The objective of this Master's work is to assess the security of energy supply in the European Union and to propose direction of its increase. In order to achieve the Master's work objective there are set the following tasks: 1. To define meaning of the energy supply security in the theoretical context; 2. To formulate a model for the energy supply security assessment; 3... [to full text]

Magistro darbe yra vertinama ES fondų ir valstybės teikiamos paramos smulkioms ir vidutinėms įmonėms įtaka šalies ekonominei plėtrai. Identifikuoti ES fondų ir valstybės teikiamos paramos prioritetai. Atlikta suteiktos paramos smulkioms ir vidutinėms įmonėms analizė, nustatyti paramos teikimo sistemos privalumai ir trūkumai. Patvirtinama autorės suformuluota mokslinio tyrimo hipotezė, kad ES fondų ir valstybės teikiama parama smulkioms ir vidutinėms įmonėms neskatina konvergencijos įgyvendinimo tarp atskirų šalies regionų. Pateikti ES fondų ir valstybės institucijų teikiamos paramos sistemos tobulinimo instrumentai. / The present Master‘s degree thesis considers the influence of the support rendered by the EU funds and the state to small and middle-sized companies on the economic development of the country. It also identifies the fields given priority to when rendering the support of the EU funds and the state. Herein, performed is the analysis of the support rendered to small and middle-sized companies; determined are the advantages and disadvantages of the support system. The thesis does prove the scientific research hypothesis formulated by the author hereof that the support rendered by the EU funds and the state to small and middle-sized companies does not contribute to the convergence of separate regions of the country. It also provides the instruments for improvement of the system of the support rendered by the EU funds and state institutions.

Šiame darbe buvo analizuojami tam tikri netiesioginių mokesčių Europos Sąjungoje reglamentavimo aspektai – tiek pirmoje, tiek antroje darbo dalyje analizė buvo pradedama apžvelgiant kaip kito požiūris į tam tikrus reglamentavimo aspektus, kokių priemonių buvo imtasi, kitais žodžiais tariant, atrodė svarbu apžvelgti, kaip istoriškai kito požiūris į netiesioginių mokesčių reglamentavimą, be abejo, nepaliekant nuošalyje vieno iš svarbesnių aspektų – atsižvelgiant į bendruosius Bendrijos tikslus, peržvelgti, kaip buvo įgyvendintas (ar turėjo būti) siekis harmonizuoti reglamentavimą netiesioginių mokesčių srityje. Po harmonizavimo politikos istorinės apžvalgos buvo pereita prie konkrečių, šiuo metu galiojančių tiek pridėtinės vertės mokesčio, tiek akcizo reglamentavimo aspektų. Kaip vienu iš vertingų šaltinių buvo pasirinkta Europos Teisingumo Teismo praktika, kuri buvo vertinga iš esmės dėl dviejų pagrindinių priežasčių – remiantis Teismo praktika buvo galima išskirti tas sritis, kurių dabartinis reguliavimas vis dar išlieka problematiškas, be to, tose srityse, kur vis dar susiduriama su reglamentavimo neaiškumu ar dviprasmiškumu, pavyzdžiui, aiškinant tam tikras sąvokas, Teismo praktika buvo vertingas šaltinis stengiantis iššiaiškinti kokrečių normų prasmę. Galiausiai darbo išvadose buvo glaustai pateikti pagrindiniai probleminiai aspektai, kurie išryškėjo analizuojant tiek teisės aktus, tiek teismų praktiką bei užsienio teisės mokslininkų darbus – tokie kaip vis dar taikomi... [toliau žr. visą tekstą] / The subject of this master thesis was the analysis of certain aspects, regarding indirect taxes regulation in the European Union. The first and the second part of this paper cover the changes in the attitude to certain regulations aspects, what sort of measures have been taken, in other words, it seemed important to show the historical development of this attitude, nevertheless pay consideration to the harmonization policy in the field of indirect taxation, the way it had been introduced and implemented (or should be) with regard to the Community’s aims. After the introduction, regarding harmonization policy, both parts deal with certain aspects of the regulation of value added tax and excises. The practice of European Court of Justice has been beneficial mainly because firstly, it helped to disclose those areas, in which the regulation remains problematic and secondly, where regulation is still deemed as inexplicit – it has stood as a valuable source trying to clarify the real meaning of certain regulation aspects. Finally, conclusions have been made with regard to the analysis of laws and practice of the European Court of Justice. These are zero rates, applicable to the Value Added Tax, which do not comply with the common system of the value added tax, excise rates, which Member States are free to determine according to the fixed minimum rates and in this way to distort the common market.

Tautinių mažumų apsauga – viena iš labiausiai diskusijas sukeliančių temų Baltijos valstybių visuomenėse. Jų pilietinių teisių užtikrinimas – vienas iš įstojimo į Europos Sąjungą kriterijų, kuriuos turėjo įgyvendinti šalys kandidatės. Tyrimo objektas – ES poveikis tautinių mažumų pilietinių teisių pokyčiams Baltijos valstybėse, įvykusiems po jų nepriklausomybės atkūrimo. Tikslas – išanalizuoti kaip ES reikalavimai ir rekomendacijos paveikė teisinį tautinių mažumų traktavimą Baltijos valstybėse. Darbo uždaviniai: pateikti pagrindinius teorinius tautinių mažumų apibrėžimus ir analizuoti tautinių mažumų situaciją Baltijos valstybėse pagal šiuos modelius; analizuoti ES reglamentuotus teisės aktus ir nuostatas dėl tautinių mažumų apsaugos; aprašyti tautines mažumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir palyginti jų teisės aktus bei jų atitikimą ES teisės aktams; analizuoti ir palyginti tautinių mažumų kilmės šalių poveikį Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Darbe naudojami metodai: lyginamasis ir analitinis. Naudojant šiuos metodus pasiekti rezultatai – panašumų ir skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tautinėms mažumoms suteiktose teisėse atskleidimas bei valstybių pažangos šioje srityje įvertinimas. Didžiausios problemos Baltijos valstybėse iškyla dėl išorinių tautinių mažumų, kaimyninėse valstybėse sudarančių daugumos visuomenę. Lietuva priėmusi nulinės pilietybės įstatymą nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Latvija ir Estija, kuriose daugelis gyventojų liko be pilietybių... [toliau žr. visą tekstą] / There are not many pure ethnical states in the world. Due of very different reasons, for example, changing of states borders or collapse of one state and emerging of other and many other political factors, a lot of people find home for them selves not in their ethnical countries. This way they become national minorities. It means, they are groups of peole living not in their home-land and they compound minority in that country. They differ from majority on their culture, languige, traditions and so on. Sometimes these people are discriminated by majority, even enslaved. Nowadays all means necessery for keeping they rights are taken, but not in every state. Not all nations behave with national minorities in the same way. Will Kymlicka explaines where is the difference between the Western democracy states and Eastern postcomunist states. The common model in the first ones – territorial autonomy and in the second ones – cultural autonomy. Now then they are members of EU the situation should change into the good – they must preserve all human rights including the rights of the ethnic minorities. Anyway, the civic rights of national minorities is still very controversial topic in the Baltic states. This determined choice of the theme of this paper. The subject of this work is the EU impact on the civic rights of national minorities in the Baltic states and their changes after regaining the independance and preparing for joining EU. The goal of this work is to analyse how EU... [to full text]

This paper explores the application of human rights in the EU asylum policy. The prevention of terror and the strengthening of the area of Justice, Freedom and Security require tighter border controls, which consequently reflect negatively on asylum seekers and their human rights. Therefore this paper sets the aim to explore the application of human rights for EU asylum policy in respect to international obligations. There are three main objectives to be attained in the paper: to determine if the treatment of asylum seekers, Conventional Refugees and persons granted Subsidiary Protection in the EU corresponds to human rights obligations; to explore how certain rules regarding asylum are used for the purpose of migration controls; to assess the impact of such policies for the people in the need of international protection. The research has to determine the correctness of the hypothesis claiming that the application of human rights in the EU asylum policy is often oriented to migration controls rather than humanitarian obligations. The research is based on a theoretical analysis and uses primary as well as secondary data sources. The research determines that the hypothesis has been approved. Theoretical analysis based on the social-constructivist neo-institutionalism indicates the need for the incorporation of human rights into the EU asylum rules, the application of which is currently very vague. A remarkable part of the rules related to the EU asylum policy does not... [to full text] / Šiame darbe nagrinėjamas žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje. Terorizmo prevencija bei Teisingumo, laisvės bei saugumo erdvės stiprinimas reikalauja griežtesnės sienų kontrolės, kas neigiamai atsiliepia prieglobsčio prašytojams bei jų žmogaus teisėms. Ryšium su tuo, šio darbo tikslas – ištirti žmogaus teisių taikymą ES prieglobsčio politikoje tarptautinių įsipareigojimų atžvilgiu. Darbe siekiama įgyvendinti tris pagrindinius uždavinius: nustatyti, ar elgesys su prieglobsčio prašytojais, konvenciniais Pabėgėliais bei asmenims, kuriems suteikta Papildoma apsauga, atitinka tarptautinius žmogaus teisių įsipareigojimus; ištirti, kaip tam tikros su prieglobsčiu susijusios taisyklės yra naudojamos migracijos kontrolės tikslais; įvertinti atitinkamos politikos poveikį asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga. Tyrimu siekiama patvirtinti arba paneigti hipotezę, teigiančią, jog dažnais atvejais žmogaus teisių taikymas ES prieglobsčio politikoje yra orientuotas ne į humanitarinius įsipareigojimus, bet į migracijos kontrolę. Darbas paremtas teorine analize, naudojant pirminius bei antrinius šaltinius. Tyrimu nustatyta, jog iškelta hipotezė pasitvirtino. Teorinė analizė, paremta socialkonstruktyviuoju neoinstitucionalizmu, identifikavo poreikį į ES prieglobsčio politikos taisykles įtraukti žmogaus teises, kurių taikymas šiuo metu yra labai vangus. Ženkli su ES prieglobsčio politika susijusių taisyklių dalis neatitinka žmogaus teisių įsipareigijimų. Non-entré... [toliau žr. visą tekstą]

In the present study the most frequent conceptual metaphors of the EU in the British Press are analysed applying the method of content analysis. / Šiame darbe yra analizuojamos dažniausiai naudojamos britų spaudoje Europos Sąjungos konceptualiosios metaforos.

The doctoral thesis explores accessibility of adult learning in the context of education policy of the European Union. On the political level, both in the European Union and Lithuania it has been increasingly recognized that in order to achieve the objectives set out in the Lisbon strategy lifelong learning is to become a reality only if the increasing demands of a multicultural society are taken into consideration. The thesis seeks to provide answers to the following research questions: How does accessibility of adult learning influence involvement in adult learning activities? What is the political context in the EU and Lithuania as regards accessibility of adult learning? To what extent factors of accessibility are influenced by cultural differences? Answers to these and other related questions highlight the basic guidelines of adult learning policies as reflected in the relevant legal documents of the EU and Lithuania. The thesis also analyzes interaction between adult learning and socio-economic environment. A thorough investigation of the literature in the field has served as a reliable means for singling out basic factors determining accessibility of adult learning. These factors are classified into subjective and objective, with further division of the latter group into socio-economic, individual, exclusion and cultural factors. / Disertacijoje analizuojamas suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas Europos Sąjungos politikos kontekste. Europos Sąjungos ir Lietuvos politiniame lygmenyje pradedama aiškiai suvokti, kad norėdami pasiekti Lisabonoje užsibrėžtų tikslų turime mokymąsi visą gyvenimą paversti tikrove įvertindami šį procesą įtakojančių veiksnių raišką daugiakultūrėje visuomenėje. Disertacijoje ieškoma atsakymų į tokius klausimus: kaip suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumas įtakoja jų dalyvavimą švietime; koks yra politinis Europos Sąjungos ir Lietuvos kontekstas suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumo atžvilgiu; kaip suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumo veiksnius įtakoja kultūriniai skirtumai. Disertacijoje, remiantis išsamia tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisinių dokumentų analize yra išryškinamos pagrindinės suaugusiųjų švietimo politikos gairės. Disertacijoje nagrinėjama suaugusiųjų mokymo(si) ir socioekonominės aplinkos sąveika. Remiantis moksline literatūra išskiriami veiksniai, lemiantys suaugusiųjų mokymosi prieinamumą. Jie skirstomi i subjektyviuosius ir objektyviuosius, o pastarieji į politinį, socioekonominį, individualųjį, atskirties ir kultūrinį veiksnius. Atlikti empiriniai tyrimai parodo kokią svarbą vienam ar kitam veiksniui suteikia Lietuvos gyventojai bei pagrindžia kultūrinio veiksnio būtinybę. Pateikiamos išvados apibendrinančios suaugusiųjų mokymo(si) prieinamumą lemiančius veiksnius.