Magistro baigiamojo darbo tema yra aktuali, nes Europos Sąjungos bendrosios pinigų politikos sukūrimas bei funkcionavimas yra ypatingai svarbus žingsnis Europos integracijoje, atveriantis kelią galutiniam politiniam valstybių narių suartėjimui. Todėl detali šios Europos Sąjungos politikos srities studija yra būtina siekiant pažinti ateities integracinių procesų galimybes bei iššūkius. Paskutinė euro zonos plėtra įvyko 2009 m. sausio 1 d., kuomet Slovakijoje įvesta euro valiuta. Europos Bendrijos valiutą naudojančių ES valstybių narių skaičius padidėjo ik šešiolikos. Nors Estija kol kas dar nėra pasiekusi visiškos integracijos EPS procese, tačiau 2010 m. gegužės mėn. Europos Komisija oficialiai pasiūlė Estijai nuo ateinančių metų sausio 1 d. prisijungti prie euro zonos. Tyrimo tikslas – įvertinti Slovakijos ir Estijos ekonominę ir teisinę konvergenciją. Atsižvelgiant į tyrimo tikslą ir iškeltus uždavinius, darbe teoriniu aspektu apžvelgiami Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo etapai, išryškinami dalyvavimo ekonominėje ir pinigų sąjungoje privalumai ir trūkumai; išanalizuojama Europos centrinio banko bei kitų Europos Sąjungos institucijų politika euro zonos plėtros procese; įvertinamas Slovakijos ir Estijos makroekonominių rodiklių atitikimas Mastrichto konvergencijos kriterijams bei Europos Sąjungos ir šių šalių nacionalinės teisės harmonizavimas, bei pateikiamas Slovakijos naudos euro zonoje įvertinimas ir Estijos pasiruošimas prisijungti prie ekonominės ir pinigų... [toliau žr. visą tekstą] / Subject of the final master’s thesis is topical, because development and functioning of the common European Union monetary policy is especially important step in European integration, opening the way for final political approach of the member states. Thus a detailed study of this sphere of the European Union politics is necessary striving to cognize possibilities and challenges of the future integration processes. The last expansion in the Euro-area happened on 1 January 2009, when the euro was introduced in Slovakia. A number of the EU member states that use the currency of the European Union increased up to sixteen. Though Estonia still hasn’t reached complete integration in the EMU process, yet in May 2010 European Commission officially suggested Estonia to join the Euro-area from 1 January 2011. Objective of the research is to assess Slovakia’s and Estonia’s economic and legal convergence. Considering the objective of the research and set tasks, stages of development of the Economic and Monetary Union in Europe are covered in the work in theoretical aspect, advantages and disadvantages of participation in the Economic and Monetary Union are highlighted; policy of the European Central Bank and other institutions of the European Union in the process of euro-area expansion is analysed; conformity of Slovakia’s and Estonia’s macroeconomic indices to criteria of Maastricht convergence and harmonization of the European Union Law and national law of the mentioned countries and... [to full text]

Šis darbas yra skirtas atskleisti Europos Sąjungos teisės įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei, nagrinėjant Europos Sąjungos teisės aktų ypatumus, jų įtvirtinimo nacionalinėje teisėje mechanizmus ir principinius įgyvendinimo žingsnius. Darbo autorė apžvelgia Europos Sąjungos teisės aktų tipus ir nagrinėja jų tiesioginę įtaką nacionalinei baudžiamajai teisei. Pirmojoje darbo dalyje apžvelgiamas Europos Sąjungos teisės aktų priėmimo mechanizmas, jų rūšys ir tai, kokią įtaką kokie teisės aktai daro Lietuvos Respublikos nacionalinei teisės sistemai. Šioje dalyje aptariama, kokia Europos Sąjungos teisės aktų reikšmė nacionalinės teisės leidybai, paminimi aspektai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį derinant nacionalinę teisę su Europos Sąjungos keliamais reikalavimais. Antrojoje darbo dalyje tiesiogiai žvelgiama į pirminių ir antrinių Europos Sąjungos teisės aktų įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės sistemai. Kreipiamas dėmesys į teisės aktų inkorporavimą bei tiesioginį poveikį nacionalinei teisei. Apžvelgiamos tam tikros konvencijos, turinčios įtaką nacionalinės baudžiamosios teisės formavimui. Trečiojoje darbo dalyje autorė tiesiogiai paliečia nacionalinės baudžiamosios teisės institutus, kuriems didelės reikšmės turi Europos Sąjungos teisė; tai tokie institutai kaip fizinių ir juridinių asmenų baudžiamoji atsakomybė, nusikalstamos veikos stadijos, bendrininkavimas. Nagrinėjama, kaip Europos Sąjungos teisės aktai įgyvendinami konkrečiose nacionalinio baudžiamojo įstatymo... [toliau žr. visą tekstą] / In this work the author aspires to fully explore the importance of European Union law for the national criminal law. This is done by taking a closer look at the European Union law and how it is incorporated into national law. Author is analyzing different types of European Union legal acts and how they directly influence national and national criminal law. The first part of this paper is dedicated to the European Union legal acts types, their adoption procedures and how they influence Lithuanian legal system. It is analyzed how European Union law is influencing national legislation and the author mentions some aspects that should be taken into consideration when national law is being harmonized with European Union law requirements. In the second part of the work a direct look is taken at the primary and secondary European Union legal acts influence for the national criminal law system. Moreover, it is analyzed how European Union law is incorporated into national law and what influence it has. Finally, some of international conventions are reviewed, precisely the ones that have influence for national criminal law formation. In the final part of the paper particular institutes of national criminal law are examined. These are the institutes that are highly influenced by European Union legal acts, such as liability of natural an legal persons, stages in the commission of crime, aiding and abetting. The author analyses how European Union legal acts regarding the mentioned... [to full text]

Bendroji temos charakteristika ir darbo aktualumas. Šio darbo temą padiktavo ES institucijų vis labiau pabrėžiama ir žingsnis po žingsnio įgyvendinama nuostata didinti pilietinės visuomenės vaidmenį ES valdyme ir su tuo susijęs klausimas, koks vaidmuo ES valdyme tenka VRE valstybių pilietinei visuomenei. Darbas atliktas studijuojant doktorantūroje Mykolo Romerio universitete ir dalyvaujant dviejuose tarptautiniuose doktorantų tinkluose, priklausančiuose Europos valdymo problemoms skirtai CONNEX programai (angl. The Network of Excellence CONNEX („Connecting Excellence on European Governance“)), kuri savo ruožtu priklauso ES 6-ajai Bendrajai tyrimų programai: "Pilietinės visuomenės įtraukimas į Europos valdymą" Vokietijoje, Manhaimo Europos Socialinių Tyrimų Centre (Universität Mannheim, Mannheimer Zentrum für Europäische Sozialforschung MZES), vadovė prof. Beate Kohler-Koch, ir „Viešosios politikos europeizacija Rytų Europos valstybėse“ Prancūzijoje, Paryžiaus Europos mokslo studijų centre (Centre d’études européennes de Sciences-Po), vadovas dr. François Bafoil. Darbas buvo rašomas taip pat stažuočių Lundo universitete Švedijoje ir Vroclavo universitete Lenkijoje metu. Darbo tiriamoji problema formuluojama įvertinus ES valdymo principą, pagal kurį svarbus vaidmuo ES sprendimų priėmime suteikiamas pilietinei visuomenei, ir siekiant ištirti, kiek šis principas palankus Vidurio ir Rytų Europos valstybėms. Darbas grindžiamas metodologine nuostata, pagal kurią šiuolaikinės... [toliau žr. visą tekstą] / Following the enlargement in 2004 and 2007, the European Union (EU) has been made of Western states of old democracy, as well as of post-communist countries of the Central and East Europe (CCEE), the latter counting less than two decades of democratic development. These two parts of Europe differ significantly with regard to the historical and political experience, cultural traditions, the level of economic and social development. The EU, however, functions as an integrated political and economic community. The key sign of the EU integration is the decision-making at the EU level. Decisions are taken after consultation with the member states, as well as with civil society. The topic of the research has been inspired by the EU governance reform which designates a greater role to consultations with civil society in the decision-making at the EU level. The Turin European Council in 1996 provided the Intergovernmental Conference negotiating the Treaty of Amsterdam with the mandate “to bring the EU closer to its citizens”. The guidelines of the European governance reform were presented in the European Commission’s White Paper “European Governance” in 2001 . The White Paper provided for a significant role of civil society. The research has been conducted during PhD studies at Mykolas Romeris University (Vilnius, Lithuania) and while participating in two PhD networks of the Network of Excellence CONNEX (“Connecting Excellence on European Governance”), a project funded by the EU... [to full text]

During the process of globalization and trade liberalization, when the countries become more integrated and depended on each other, it is very important to know and analyze the agriculture policy tendencies, programs and future perspective in other countries. United States of America is the largest word exporter and importer of agriculture products and in future it stays as very important player in world agriculture market. The American agriculture policy influences the rest of the word, as well EU and Lithuania. Therefore is has to be analyzed agriculture policy of agriculture in USA The object of research – the agriculture of United States of America. The main task of master thesis is to analyze the liberal United States of America agriculture model and compare to European Common agriculture policy (CAP) and influence to other countries. To achieve these goal have set tasks: To present the conceptions of economical policy; To research the scientific aspects of the agriculture policy formation; To analyze the liberal agriculture and food policy model in United States of America; To compare the Farm policy in USA and the Common Agriculture Policy in EU and to evaluate the influence to the other countries. Different economical, social, environmental approaches have created different agriculture models: the multifunctional model is established in EU and some other countries and the liberal agriculture model which is popular in USA and some other countries, where: dominate big... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus, analizuojamas ES Laisvo darbo jėgos judėjimo principo įgyvendinimas, apibrėžiama laisvo darbo jėgos judėjimo sąvoka, jos taikymo sritis, išskiriami pagrindiniai trukdžiai laisvam asmenų judėjimui ir įsteigimo laisvės įgyvendinimui. Siekiant atsakyti į iškeltus uždavinius pirmoje darbo dalyje pristatomos Europos integracijos teorijos: neofunkcionalizmas, liberalusis ir realistinis tarpvyriausybiškumas, taip pat paaiškinamos viršvalstybiškumo ir tarpvyriausybiškumo sąvokos. Antroje darbo dalyje supažindinama su sąvokos “darbuotojas” taikymo sritimi, jos apibrėžimu ir apžvelgiama kaip laisvas darbo jėgos principas apibrėžtas Europos Sąjungos teisės aktuose. Šioje darbo dalyje taip pat plačiau pristatoma Bosmano byla, kuri panaikino visas kliūtis profesionalių sportininkų iš Europos Sąjungos narių valstybių judėjimui bei taip pakeitė profesionalų sportą. Trečioje darbo dalyje apžvelgiami Europos Teisingumo Teismo sprendimai bylose, kuriose buvo įvardinamos pagrindines laisvės veikimo sritį pažeidžiančios, diskriminuojamosios priemonės, neutralios priemonės, apskritai trukdančios patekti į rinką, pristatomos problemos, kylančios iš valstybių teisės skirtybių. Ketvirtoje darbo dalyje apžvelgiamos socialinės apsaugos nuostatos, jų taikymas ir veikimo sritys. Pristatomi pereinamieji laikotarpiai naujoms Europos Sąjungos valstybėms narėms, jų taikymo sąlygos, taip... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods analyses the implementation of the principle of free movement of workers in the EU, describes „free movement“ notion, its fields of action, excepts the most important disturbances for its implementation. Seeking to fulfill the set tasks, in the first part of the theoretical part are presented theories of European integration: neofunctionalism, liberal and realistic intergovernmental theories. In the second part is discribed „employee“ notion and its use, also is presented legislation of the EU, which controls the implementation of the principle of free movement of workers. In this part also is presented Bosman case. This case changed football transfer markets, because football players from the EU members are allowed play where they want without any limitation. In the third part are presented verdicts of the European Court of Justice which related with discrimination of workers from others members of the EU. In the fourth part are discribed social policy of the EU, its use and fields of action. In this part also are presented the National measures to new members of the EU, its fields of action and mechanism how contries can instal the National measures, its terms. Regulation of free movement of workers in the EU is very specific, because are important verdicts of the European Court of Justice, Treaty of Rome and other legislation of the EU.

Magistro baigiamajame darbe aptariama bendra ES energetikos politika, Energijos bendrijos santykis su AEI skatinimu ES, jos įtaka bendrų ES valstybių narių ir trečiųjų šalių projektų (pagal AEI skatinimo direktyvoje numatytas bendradarbiavimo priemones) patrauklumui. Taip pat aptariama naujoji ES atsinaujinančios energetikos politika. Analizuojamas AEI skatinimo santykis su ES aplinkos teise. Šio santykio analizė svarbi siekiant išsiaiškinti, koks yra AEI skatinimo teisinis pagrindas ES teisėje. Pažymėtina, kad iki Lisabonos sutarties AEI skatinimas vyko būtent aplinkos teisės nuostatų pagrindu. Darbe taip pat aptariama ir AEI bei aplinkos politikos tikslų kolizija, nagrinėjama ESTT praktika. Taip pat aptariama AEI skatinimo direktyva 2009/28/EB, joje numatytos pavyzdinės skatinimo priemonės bei detali jų analizė. Detaliai aptariamos pagrindinės direktyvoje numatytos priemonės – paramos schemos, statistiniai perdavimai, bendri valstybių narių projektai ir projektai su trečiosiomis šalimis, bendros paramos schemos, informavimas ir mokymas. Be kita ko, aptariamas ir valstybės pagalbos AEI skatinimo atžvilgiu klausimas. Nagrinėjant šią problemą buvo remiamasi labai svarbia šiai sričiai PreussenElektra byla. Taip pat aptarti ir direktyvos trūkumai tokie kaip, sankcijų skyrimo mechanizmo nebuvimas. Tai sąlygoja galimybes valstybėms narėms aplaidžiai vykdyti savo įsipareigojimus, kadangi jokia reali bauda ar sankcija už tai negresia. Čia reikėtų atkreipti dėmesį, kad ES visgi gali... [toliau žr. visą tekstą] / Renewable energy sources are one of the oldest energy sources known to mankind. It has been widely used until the industrial revolution. Despite all the advantages the use of fossil-fuel has brought to economic and industrial progress, but at the same time it caused massive impact on climate change, energy efficiency. It was the main reason for EU to change its energy policy and return to renewable energy. To promote renewable energy in EU a directive 2009/28/EC was adopted. Directive recommends member states to use these incentives: support schemes, joint projects, joint support schemes, statistical transfers. This thesis analyses these incentives presented in directive, their advantages and disadvantages, legal issues, loopholes. This thesis also analyses Lithuanian RES draft law’s compliance with EU law.

Globalizacija, labai sparti informacijos ir ryšių technologijų, elektroninių ryšio paslaugų bei Interneto plėtra ir išplitimas lėmė, kad šiuolaikinis pasaulis susiduria su nuolatiniais aplinkos pokyčiais. Permainos vyksta taip greitai, kad tai, kas šiandien yra nauja, rytoj gali būti antikvaras, todėl toks dinamiškas ir intensyvus gyvenimo tempas lėmė, kad informacijos ir žinių faktoriaus vaidmuo tampa lemiamas visose sferose. Informacijos ir ryšių technologijų raida leidžia vis labiau efektyviai ir greitai skleisti informaciją bei žinias. Jas priimti, apdoroti ir perduoti, turint tinkamus įgūdžius, tampa labai paprasta ir efektyvu, nes informacijos ir žinių tinkamas naudojimas suteikia konkurencinio pranašumo. Toks spartus gyvenimas, nepastovumas ir greiti pokyčiai skatina dinamiškumą ir permainas socialinėje bei ekonominėje aplinkoje, todėl atsiranda poreikis kurti naują Informacijos visuomenę, kuri sugebėtų efektyviai veikti tokioje dinamiškoje aplinkoje ir tinkamai išnaudoti informacijos bei IRT potencialą. ES supratimu informacijos visuomenės terminas apibūdina ekonominius, socialinius pokyčius, kuriuos sukelia IRT plėtra ir intensyvus jų naudojimas Nuolatinė IRT plėtra leidžia pastoviai kurti naujas elektronines paslaugas ir produktus, bei sudaro sąlygas naujiems informacijos ir žinių naudojimo ir pritaikymo būdams, kurie užtikrina konkurencingumą ir skatina ekonomikos augimą. Kiekviena valstybė privalo to siekti ir investuoti į inovacijas IRT sektoriuje, tačiau turėtų... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY: EU's Information Society Programmes in the Context of Knowledge Economy Globalization and rapid Information and Communication Technology (ICT) development are main reasons for information and knowledge becoming of a great importance. In the present day market scenario of intense competition, every country needs to know what they know and be able to leverage on its information and knowledge base to gain competitive advantage. Because of the rapid information use in the society’s everyday life, every country has to create new information society, which is able effectively use information and ICT. One of the European Union (EU) objectives is to make sure that Europe's business, governments and citizens continue to play a leading role in shaping and participating in the global knowledge and information based economy The world economy is moving from a predominantly industrial society to a new set of rules - the information society. What is emerging is often referred to as the new economy. It has tremendous potential for growth, employment and inclusion. Yet Europe is not fully exploiting this potential as it is not moving fast enough into the digital age. The underpinning dynamics of the new economy are strong. Digital technologies make accessing, processing, storing and transmitting information increasingly cheaper and easier. The sheer scale of information available creates huge opportunities for its exploitation through the development of new products and services... [to full text]

SANTRAUKA Mokesčių politikos teisinis reguliavimas Europos Sąjungoje Legal regulation of tax policy in the European Union Pagrindinės sąvokos: mokesčių politika, mokesčių harmonizavimas, mokesčių derinimas, tiesioginių mokesčių harmonizavimas, netiesioginių mokesčių harmonizavimas, Europos Sąjunga, tiesioginiai mokesčiai, netiesioginiai mokesčiai, PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis. Šiame darbe yra nagrinėjami mokesčių harmonizavimo ypatumai ES, apžvelgiama jos kompetencija mokesčių srityje. Taip pat dėmesys skiriamas tiesioginių bei netiesioginių mokesčių istorinei raidai bei pačiai mokesčių politikai ES lygmeniu. Darbo tikslas yra atskleisti svarbiausių ES lygmeniu mokesčių (PVM, akcizai, pelno mokestis, gyventojų pajamų mokestis) istorinės raidos bei dabarties taikymo ypatumus bei ateities perspektyvas. Mokesčiai ES lygmeniu yra politiškai jautri sfera. Nors ES valstybės narės ir atidavė dalį suvereniteto šioje srityje ES organizacijai, tačiau Europos Sąjungos kompetencija šioje srityje yra ribota. Tinkamai funkcionuojančios vidaus rinkos siekis neišvengiamai veda prie mokesčių sistemų bei harmonizavimo, o visiškas harmonizavimas ES steigimo sutartyse nėra numatytas. Pagrindinė problema kyla tarp valstybių narių siekio išlaikyti nacionalinį suverenitetą bei ES atiduotos kompetencijos mokesčių srityje. Darbe iškeliamos kelios hipotezės: 1. netiesioginiai mokesčiai yra suharmonizuoti Europos Sąjungos lygmeniu, bet visgi jų harmonizavimas nėra pakankamas... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Legal regulation of tax policy in the European Union Main concepts: tax policy, tax harmonisation, tax coordination, harmonisation of direct taxes, harmonisation of indirect taxes, direct taxes, indirect taxes, Value Added Tax, excises, corporate tax, personal income tax. In this analysis it is important to examine peculiarities of tax harmonisation process in the European Union. Also attention is paid to a historical aspect of direct and indirect taxes and to the tax policy of European Union. The aim of this analysis is to reveal the historical aspect, nowadays application and future perspectives of main taxes of the European Union such as Value Added Tax, excises, corporate tax and personal income tax. Taxes in the European Union is politically sensitive area. Though member states gave some sovereignty in this area to this organisation, the competence of the European Union in this sphere is restricted. Properly functioning internal market inevitably leads to harmonisation of tax systems. On the other hand, overall harmonisation is not envisaged. The main problem arises from member states‘ objective to retain national sovereignty and from its‘ given competence to the European Union, In this reseach some hypothesis are raised: 1. indirect taxes are harmonized in the European Union level, but still it is not sufficient in creating properly functioning internal market, 2. There is no political will of member states to harmonise direct taxes. These hypothesis are... [to full text]

Šiame darbe yra analizuojamos Tarptautinės sveikatos priežiūros taisyklės, aptariant jų istoriją, pagrindinius principus bei įtaką šiuolaikiniu globalizacijos periodu. Tarptautinės sveikatos taisyklės yra neatsiejama dalis, siekiant išvengti tarptautinio infekcinių ligų plitimo tarptautiniu mastu, netrukdant tarptautinei prekybai bei susisiekimui. Norint išlikti visaverte partnere tarptautinėje erdvėje vystant ekonominę, socialinę padėtį, privalu taisykles įgyvendinti. Lietuva, būdama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos Sąjungos narė, ratifikavo taisykles bei įsipareigojo jas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime iki 2012 metų. Pagrindiniai uždaviniai – suderinti atitinkamus teisės aktus su Taisyklių reikalavimais, užtikrinti tinkamą pasirengimą ir reagavimą į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą, taip pat efektyviai ir laiku koordinuoti tokias situacijas, sustiprinti administracinius gebėjimus, kurių reikia reaguojant į ekstremalias visuomenės sveikatai situacijas, keliančias tarptautinį susirūpinimą. Teisinė bazė yra rengiama pakeičiant/priderinant jau egzistuojančias bei kuriant naujas teisės normas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė įsipareigoja teisinę bazę galutinai parengti 2009 metais. / This work is an analysis of the International Health Regulations, discussing their history, basic principles and the impact of globalization in the contemporary period. International Health Regulations are an integral part, to prevent the international spread of infectious diseases internationally, impeding international trade and travel. To remain full–fledged partner in international space development in economic, social situation, the regulations must be implemented. Lithuania as the member of World Health Organization and European Union has ratified the regulations, and undertook implement by the resolution of the Goverment Republic of Lithuania until 2012. The main tasks of harmonizing the legislation with the regulations, are to ensure adequate preparedness and response to emergency public health situations which pose an international concern, as well as an efficient and timely coordination of such situations, to reinforce the administrative capacity needed to respond to emergency public health situations which pose an international concern. The legal framework is being prepared modyfing / adjusting existing and the developing new legal norms. The Government of the Republic of Lithuania commited to finalise legal framework in 2009.

Rusijos įtaka, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir Europos energetinį saugumą yra vienas iš svarbiausių ir aktualiausių klausimų. Kadangi, Rusija yra viena iš didžiausių energetinių išteklių tiekėjų į Europos Sąjungą, Rusija gali įtakoti sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kurie yra susiję su energetikos politika. Europos Sąjunga yra valstybių narių asociacija, kuri veikia vieningai daugelyje sričių, tačiau atsižvelgiant į energetikos sektorių, kiekviena valstybė energetikos problemas sprendžia atskirai ir turi savo interesus. Europos Sąjunga neturi vieningos energetikos politikos, todėl Rusijai yra lengviau įtakoti politinius sprendimus Europos Sąjungoje, naudojantis energetiniais ištekliais. Magistrinio darbo tikslas – pažvelgti koks yra Rusijos vaidmuo, formuojant Europos Sąjungos energetikos politiką ir energetinį saugumą. Siekiant įgyvendinti tikslą, darbe analizuojama Europos Sąjungos energetinių išteklių priklausomybė nuo Rusijos, aptariama Rusijos vykdoma politika ir strategija Europoje, analizuojami Europos Sąjungos energetikos politikos tikslai, energetinis saugumas, nagrinėjamas Rusijos ir Europos Sąjungos energetinis dialogas, aptariami energijos tiekimo šaltinių pagrindiniai diversifikavimo projektai ir jų trūkumai, o taip pat remiantis ekspertų interviu analizuojami Rusijos įtakos tikslai ir veiksmai Europos Sąjungos energetikos politikoje. Magistriniame darbe keliama hipotezė - Europos Sąjungos energetikos politika yra priklausoma nuo Rusijos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian influence in shaping European Union energy policy and energy security in Europe is one of the most important and pressing issues. Since, Russia is one of the largest suppliers of energy resources to the European Union. Russia is able influence decision-making in the European Union, with regard to energy policy. The European Union is an association of members, which acts unanimously in many areas, but given the energy division of European energy sectors, each country's energy problems are dealt with separately and follow their own interests. The European Union does not have a single energy policy, so it is easier for Russia to influence political decisions in the by using its energy resources to gain political concessions. The Masters aim is to look at the role Russia plays in forming the European Union's energy policy and energy security. In order to achieve the objective of the work the European Union’s energy resources and dependence on Russia are analyzed, in addition to Russia’s policy and strategy in Europe, the European Union's energy policy objectives concerning energy security, the issue of Russia and the European Union energy dialogue. The main sources of energy supply diversification projects and their deficiencies as well as expert interviews are analyzed on the basis of Russia’s declared objectives and actions toward the European Union's energy policy. Master work in assuming – the main conclusion that the European Union energy policy is dependent on... [to full text]