Membership in the European Union – this is not a final result, but only one of the many steps. Lithuania, as any other country having become a member of the European Union, further faces different social, economic and political transformations. This is reflected in changes of societies opinion on European Union and internal policy as well. Lithuanian economic commitments to the European Union is crucial regarding support of Lithuanian society to the integration policy. Successful and what the most important, on time Lithuanian entering into Economic and monetary union – most significant step of economic integration. Membership in Economic and monetary union, for which Lithuanian is being prepared and which is being planned for the start of 2007, will mean cancellation of the council of currency and introduction of the new rules on monetary policy. It could be considered that joining of the Economic and monetary union is one of the most significant questions of the agenda of economic policy. Even though Lithuania has an obligation to become a member of euro zone as it set out in the agreement on entering the EU, and in this respect has no such a possibility to choose as United Kingdom or Denmark, the principal question on strengths and weaknesses of euro zone to compare with currently existing system is widely discussed in Lithuanian society. It has to be stressed that on this beforehand mentioned question the opinions of Government and society are the most different, so that... [to full text]

Šią magistro baigiamojo darbo temą pasirinkome todėl, kad ji yra nauja, įdomi ir mažai išnagrinėta. Be to, ji yra artima patiems darbo autoriams. Mes atlikome Europos Sąjungos paramos panaudojimo Lietuvos žemės ūkyje analizę tam, kad sužinotume, kaip ši parama yra skirstoma ir įsisavinama. Aišku, realus paramos poveikis žemės ūkiui bus matomas tik po kelerių metų, tačiau pirmuosius šios paramos panaudojimo rezultatus jau galime pamatyti. Problema yra ta, kad ne visa ši parama yra paskirstoma ir panaudojama. Egzistuoja nemažai problemų, kurios šią problemą ir įtakoja. Mūsų darbo tyrimo objektas yra visos Lietuvos žemės ūkis. Darbo tikslas – išanalizuoti, kokią įtaką Europos Sąjungos parama daro šalies žemės ūkiui. Šiame darbe mes išsiaiškinome Lietuvos žemės ūkio pokyčius, išanalizavome žemės ūkio politikos vykdymo teisingumą ir efektyvumą, apžvelgėme Lietuvos žemdirbių aktyvumą, parodėme teigiamus ir neigiamus paramos lėšų panaudojimo aspektus. / This subject of master thesis was chosen because of its newness, relevance and lack of researches. Moreover the subject is relevant for both of the authors. We performed analysis how European Community support for the Lithuanian agricultural sector is distributed and absorbed. It is evident, that the real impact will be seen after several years, but initial results of use already can be seen. The main problem is that not all given support is distributed and used appropriately. The object this master thesis is whole Lithuanian agricultural sector. The primary objective is to comprehensively analyse the impact of European Community support for the Lithuanian agricultural sector. We researched the changes of Lithuanian agriculture, analysed the efficiency and equity of implemented policy, overlooked the activity of farmers and tried to define positive and negative aspects of support use. To reach the objective of this master thesis and to collect the initial data for the analysis we used scientific literature, documents and statistic data provided by support administrating institutions and the method of comparison. The first part of the analysis covers the main aspects of implemented policy of European Community and Lithuania, the second part gives the analysis of SAPARD, BPD fourth priority programme and the draft of expansion of rural areas for 2004-2006 support use, short overview of the changes of Lithuanian agriculture and guidelines for the new period of 2007-2013 year... [to full text]

Ekonomikos globalizacija, ES plėtra, statybos verslo perprodukcija ES šalyse, Lietuvos integracija į ES bendrąją rinką priverčia statybos įmonių vadovus ir savininkus siekti naujų tikslų. Pasikeitusi išorinė aplinka pakeičia ir vidinę statybos įmonės aplinką, o tai sąlygoja naujų tikslų siekim�� ir naujų strategijų atsiradimą. Šio darbo mokslinių tyrimų objektas yra strateginio valdymo modelio kūrimas. Darbo tikslas - išanalizuoti strateginio valdymo statyboje modeliavimą, integruojantis į Europos Sąjungą, ir įvertinti verslo perspektyvas, pasikeitusioje išorinėje aplinkoje. Darbas atliktas remiantis šiais mokslinio tyrimo metodais: statistine analize; SWOT analize; modeliavimu. Teoriniai darbo rezultatai: 1. Išanalizuotas strateginio valdymo teorinis pagrindas. 2. Pateikta SWOT analizės struktūra. 3. Išnagrinėti strateginio valdymo modelių variantai. 4. Parengta tyrimo rezultatų analizė. Praktiniai darbo rezultatai: 1. Atlikta statybos verslo dalyvių išorinės aplinkos analizė 2. Išanalizuota statybos įmonės UAB „Elidonas“ veikla, valdymo struktūra, veiklos plėtros kryptys. 3. Įvertinta įmonės išorinė ir vidinė aplinka, atlikta SWOT analizė. 4. Išnagrinėtas statybos proceso rizikingų sprendimų valdymas, atlikta UAB „Elidonas“ rizikingų sprendimų analizė – ANTI SWOT. 5. Suprojektuotas UAB „Elidonas“ strateginio valdymo modelis. 6. Išnagrinėtos SWOT analizės rezultatų realizavimo perspektyvos, parengtas UAB „Elidonas“ strateginis valdymo planas ir jo tikslų medis. / Secularization of economy, development of European Union, overproduction of construction business in European Union countrys, integration to common market of European Union force the heads and owners of construction companies reach new goals. Varied external environment shifts the internal environment of construction company, so reaching new goals and the rise of new strategies are necessitated by thies changes. The object of this work scientific research is creating the model of strategic management. The aim of this work is to analyse the modelling of strategic management in construction integrating to European Union and estimate business perspectives in varied external environment. The work was completed using thies methods of scientific research: statistical analysis; SWOT analysis; modelling. Theoretical work’s results: 1. Theoretical foundation of strategic management was analyzed. 2. The structure of SWOT analysis was presented. 3. The versions of strategic management models were analysed. 4. Analysis of research results was elaborated. Practical work’s results: 1. The analysis of external environment business partners was done. 2. The activity and management structure of construction company ELIDONAS and the directions for the company development were analysed. 3. The evaluation of internal and external environment of the company was performed and the SWOT analysis was provided. 4. The management of risky decisions in construction process was analyzed and the... [to full text]

Magistriniame darbe, naudojant mokslinės literatūros, aprašomąjį analitinį, teisės aktų ir dokumentų analizės metodus bei pusiau struktūruotą interviu, analizuojamas ES bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimas linininkystės sektoriuje pasirenkant ir ištiriant konkretų probleminį Lietuvos atvejį. Siekiant atsakyti į išsikeltus uždavinius, pirmojoje darbo dalyje ES bendroji žemės ūkio politika bei Lietuvos prisijungimas prie jos aiškinami tarpvyriausybiškumo teorijos kontekste, aptariant sąlygiškumo nuostatą ir panagrinėjant ES interesų grupių įtaką sprendimų priėmimui. Antrojoje darbo dalyje analizuojami svarbiausi ES bendrosios linų rinkos teisiniai dokumentai, išskiriami buvę ir esami paramos šiam sektoriui modeliai, nagrinėjama kaip linininkystė reguliuota ir subsidijuota Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu iki prisijungiant prie ES ir po 2004 m. Trečiasis darbo skyrius skirtas Lietuvos linininkystės sektoriaus vystymosi, administravimo ir finansavimo aptarimui. Išsiaiškinta, jog linų ūkio sektoriaus regreso tendencijos Lietuvoje pastebėtos dar prieš prisijungimą prie ES. Ketvirtajame svarbiausiame šio darbo skyriuje, atlikus pusiau struktūrinį interviu, pasitelkus Lietuvos linų sektoriaus atstovų ir ekspertų nuomones, nusakomos giluminės linininkystės krizės priežastys analizuojant, kodėl šio sektoriaus prisijungimas prie ES bendrosios žemės ūkio politikos sukėlė negatyvius padarinius. Identifikuojama, jog Lietuvos linininkystės sektoriaus krizinė situacija... [toliau žr. visą tekstą] / The master thesis, using the scientific literature, descriptive analytical and document analysis methods as well as semi-structural interview, analyses the implementation of the common agriculture policy of the EU in the sector of flax culture choosing a particular case in Lithuania. Seeking to fulfill the set tasks, the first part of the theoretical part of the thesis, the common agriculture policy of the EU as well as the joining of Lithuania to it are explained in the intergovernmental theory context, discussing the provisions of conditionality and analyzing the influence of the EU interest groups upon the decision making. The second part of the thesis analyses the most important legal documents of the common linen market of the EU, the former and present models of the support for this sector are distinguished, the analysis is provided on how the flax culture was regulated and subsidized during the period of independence of Lithuania till the accession to the EU and after the year of 2004. The third sector of the thesis is devoted to the discussion of the development, administration and financing of the flax culture sector of Lithuania. The conclusion was made that the tendencies of the regress of the flax culture sector were distinguished before the accession to the EU. The fourth sector, with the help of the opinions of the representatives and experts of the flax sector of Lithuania, the deeper reasons of the linen market crisis of Lithuania are outlined, after... [to full text]

Magistriniame darbe aptariami laisvo paslaugų judėjimo iššūkiai Europos Sąjungos Bendrojoje rinkoje, susiejant juos su laisvo paslaugų judėjimo direktyva bei jos įgyvendinimu. Visose Europos Sąjungos valstybėse narėse paslaugų sektorius ir jo administravimas yra reikšmingas – sudaro 60-70 proc. veiklos. Siekiant sukurti tolydžią bei konkurencingą rinką, laisvas paslaugų judėjimas yra ne mažiau svarbus nei laisvas asmenų, kapitalo ar prekių judėjimas. Kartu paėmus ir pilnai įgyvendinus, šios keturios laisvės sudaro vieningos rinkos pagrindą. Laisvą paslaugų judėjimą siekiama užtikrinti panaikinant šiam judėjimui kylančias kliūtis. Tačiau tų kliūčių šalinimas nėra lengvai įgyvendinamas dėl valstybių narių siekio apsaugoti savasias rinkas. 2004 m. Europos Komisija pateikė Paslaugų direktyvos projektą, kuriuo buvo siekiama panaikinti administracines kliūtis, kylančias paslaugų teikėjams, norintiems teikti paslaugas kitoje valstybėje narėje. Šiame projekte numatytas šalies kilmės principo taikymas, kuriuo remdamiesi paslaugų teikėjai kitoje valstybėje narėje paslaugas gali teikti vadovaudamiesi savo šalyje galiojančių teisės aktų nuostatomis. Pasiūlytame direktyvos projekte šalies kilmės principas, “vieno langelio” principu veikianti kontaktinė institucija susilaukė daug diskusijų ir vertinimų tarp šalių narių ir jų atstovų Europos Parlamente. Direktyvos oponentai teigė bijantys atviros rinkos pigiai darbo jėgai ir nekokybiškoms paslaugoms. Po ilgai trukusių diskusijų 2006 m... [toliau žr. visą tekstą] / This master‘s theses discuss the idea of free service movement challenges in the common market of European Union, linking them with the directive of free service movement and its implementation. Service sector and its administration in all states of European Union is very significant and it makes 60-70% of activity. Trying to achieve gradual and competative market, free service movement is not less important than free movement of persons, capital and goods. Taking all them together and implementing, these four subjects form united basis of market. Free service movement is warranted by eliminating arising obstacles for it. However the elimination of obstacles can not be easily implemented because state members are trying to protect their markets. In 2004 European Committee represented the project of Service directive, with the help of this project administrative obstacles were tried to be eliminated for people who want to give service in the other member state. This project includes application of country origin‘s principle, according to it service provider can suggest services in another country, following the law acts obtained in his country. In the suggested directive project country origin‘s principle, „one window“ principle in acting contact institution received a lot of discussions and evaluations among members and their representatives in Europarliament . The opponents of directive afirmed that they were afraid of open market for cheap manpower and nonqualitative... [to full text]

Magistro baigiamajame darbe išanalizuotas ir įvertintas Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos bei nacionalinės valiutos stabilumo lygio atitikimas konvergencijos kriterijams 2000-2008 m. laikotarpiu. Pirmoje darbo dalyje analizuojami infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių palūkanų normos bei šalių dalyvavimo antrajame valiutų kurso mechanizme (VKM II) teoriniai aspektai – pateikiama kiekvieno iš šių kriterijų samprata, analizuojamos atsiradimo priežastys bei pasekmės, nagrinėjami vieną ar kitą reiškinį lemiantys veiksniai, pateikiami su šių makroekonominių rodiklių pokyčiais susijusių problemų sprendimo būdai. Antrojoje darbo dalyje aptariami tyrimui atlikti naudoti kiekybiniai ir kokybiniai metodai bei įvertinama jų taikymo galimybė konvergencijos kriterijų įvertinimui. Trečiojoje darbo dalyje tiriama Lietuvos ir Slovėnijos infliacijos, valdžios sektoriaus metinio biudžeto deficito ir bendrosios skolos, ilgalaikių Vyriausybės vertybinių popierių (VVP) palūkanų normos ir nacionalinės valiutos stabilumo lygio dinamika 2000-2008 m. ir identifikuojami tokį kitimą lėmę veiksniai bei priežastys. Taip pat įvertinamos Lietuvos perspektyvos ateityje įsivesti bendrąją ES valiutą – eurą ir aptariama Slovėnijos narystės euro zonoje nauda šaliai. / In the Final Master’s Degree Work there are evaluated Lithuania and Slovenia‘s inflations, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level conformity to the convergence criteria in 2000-2008. The first part of the paper explores theoretical aspects of inflation, government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and participation of the countries in ERM II – conceptions of every of those criteria are presented, the reasons and outcomes of the appearance are being analysed, factors causing one or another occurrence are being examined, solving methods for the problems related to these macroeconomical indexes are being introduced. In the third part of the work Lithuania and Slovenia‘s inflation, long-term government‘s annual budget deficit and gross debts, long-term government stock interest rate and national currency stability level dynamics in 2000-2008 are researched and the factors and reasons that caused this kind of change are identified. Also, perspectives of Lithuania in the future to introduce the common EU currency – euro are being estimated and benefit of the Slovenia membership in the euro zone to the country is being discussed.

Nemažai Europos Sąjungos valstybių narių įmonių yra suinteresuotos savo registruotos buveinės perkėlimu į kitą valstybę narę. Įmonei sėkmingai perkėlus savo registruotą buveinę į kitą valstybę, keistųsi įmonei taikytina teisė. Esant teisinei galimybei įmonei nutraukti savo veiklą įsikūrimo valstybėje be įmonės likvidavimo, bei įsikurti kitoje valstybėje, įmonė išlaikytų savo juridinį statusą, o visas įmonės turtas ir prisiimti įsipareigojimai tiesiogiai pereitų naujoje valstybėje įkurtai įmonei. Darbe yra analizuojama įmonės registruotos buveinės perkėlimo galimybė Europos Sąjungos valstybių narių tarptautinės privatinės teisės atžvilgiu, bei jų vidaus materialinės teisės atžvilgiu. Taip pat analizuojama Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija ir jos įtaka tokio perkėlimo galimybei bei aptariama alternatyvi įmonės registruotos buveinės perkėlimo galimybė remiantis antriniais Europos Sąjungos teisės aktais. / Many companies in European Union are interested in the possibility to transfer their registered offices to another country. Doing that would lead to a change in the applicable law. If a company is allowed to dissolve in its country of incorporation without the liquidation, and to incorporate in the new state, the company would maintain its legal status and all of it‘s assets and liabilities would be passed to a company incorporated in the new state. This paper analyzes the possibility of such transfer according to European Union member states private international law and substantive law provisions. It also analyzes the jurisprudence of the European Court of Justice and it's influence on possibility of such transfer. The indirect possibility of such transfer, according to European Union secondary law, is also disscused.

Daugiavaliutinės sistemos pakeitimas į vienvaliutinę Europos ekonominės ir pinigų sąjungos pagrindu – to paties integracijos ir konvergencijos proceso etapas. Pinigų politika, neseniai buvusi kiekvienos valstybės kompetencijoje, perduota į Europos centrinio banko rankas. Savanoriškas monetarinio nacionalinio nepriklausomumo atsisakymas ir perėjimas į konsoliduotą europinį lygį – unikalus valstybių bendradarbiavimo istorijos reiškinys. / The replacement of a multi-currency system by a single currency on the basis of the European Economic and Monetary Unit is the stage in the same integration and convergence process; monetary policy that recently was the matter of each state was handed over to the European Central Bank. A voluntary rejection of monetary national independence and transition to the consolidated European level is a unique phenomenon in the history of the cooperation of the states.

Tiesioginės užsienio investicijos (TUI) yra vienas iš svarbiausių faktorių, turinčių įtakos šalies ekonominiam vystymuisi. Pritraukti TUI į mūsų šalį yra ne tik tikslas, bet ir būtinybė. Įstojimas į ES padidino konkurenciją tiek tarp naujų, tiek tarp senų ES narių. Lietuvos vyriausybė turi nuolat gerinti investicinį klimatą, norint, jog TUI neaplenktų mūsų šalies ateityje.TUI atneša į mūsų šalį naujas pažangias idėjas, progresyvią vadybą, naują techniką ir technologiją, sukuria naujas darbo vietas – kelia pragyvenimo lygį. Vokiečių kompanija „Max.sicherheitsfarchule.Holding.Gmbh“ planuoja savo kompanijos plėtrą Lietuvoje, panaudojant TUI, modernizuojant ir restruktūrizuojant vairavimo mokymo procesą. Empirinis tyrimas kaip tik ir parodė prielaidas, galimybes ir perspektyvas tiesioginiam investavimui Lietuvoje. Darbas susideda iš 97 puslapių, įskaitant 5 lenteles ir 17 paveikslėlių, neskaitant literatūros sąrašo ir priedų. / The Direct Foreign Investment (DFI) is one of the most important factors influencing economical development of any country. To raise the level of direct foreign investment in Lithuania is not only a goal, but also a necessity. The entry to the European Union (EU) increased competition between old and new EU member states, so in order to attract DFI to our country Lithuanian Goverment should constantly improve investment climate. Direct Foreign Investment together with direct financing brings into the country many progressive ideas, innovative management, new techniques and technologies, improves employment levels by creating new workplaces and in general raises the standart of living. German company „Max.sicherheitsfarchule.Gmbh“, working in the field of theoretical and practical driving training in Germany, is planing its expansion to Lithuania, using Direct Foreign Investment, modernizing and restructuring the traditional procedure of driving training. The empirical research demonstrated the assumptions, possibilities and perspectives for this particular case of direct investing. The research work comprises of 97 pages, including 5 tables and 17 pictures, excluding lists of literature and appendixes.

Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika susiformavo kaip bandymas spręsti aktualias pokario maisto stygiaus, ūkių modernizavimo problemas. Bendra valstybių iniciatyva buvo įtvirtinta 1958 m. Romos sutartyje, kurioje agrarinė politika buvo įtraukta į bendrąją rinką. Taip pat buvo suformuluoti bendrieji politikos tikslai, kuriais remiantis vėliau išdėstyti pagrindiniai veikimo principai ir priemonės. Didelės biudžeto išlaidos ir maisto atsargų perteklius paskatino bendrosios žemės ūkio politikos reformą. BŽŪP tapo gerovės valstybe ūkininkams, garantuojanti stabilias kainas bei pajamas. Todėl 1992 m. reforma ir paskui sekančios reformos siekė mažinti biudžeto išlaidas politikai, reguliuoti produkcijos pasiūlą, nemažinant žemdirbių pajamų, skatino kaimo plėtrą, aplinkosaugą. ES biudžeto lėšoms skirtoms žemės ūkiui administruoti 1962 m. buvo įsteigtas Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondas, kaip ES biudžeto sudedamoji dalis. Šiuo metu fondas yra reformuotas į du atskirus fondus – Europos žemės ūkio garantijų fondą ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai. Reformuoti fondą paskatino augantis dėmesys kaimo plėtrai, kuri verčia sujungti struktūrinę paramą ir kaimo plėtros paramą į vieną fondą. Lietuva, tapusi ES nare, pradėjo įgyvendinti BŽŪP politikos įsipareigojimus bei naudotis ES teikiama parama. Buvo priimti nacionaliniai teisės aktai, reglamentuojantys paramos administravimo institucinę struktūrą, paramos priemones, pagal kurias skirstomos ES lėšos... [toliau žr. visą tekstą] / European Union Common Agricultural Policy (CAP) is the outcome of postwar problems such as lack of food and agricultural modernization. Common initiative to establish Common Agricultural Policy was instituted by Rome treaty in 1958. Agricultural policy has become the part of European Union common market. The treaty has also settled main aims of CAP. Later, in accordance to the aims, main principles and means were settled. High European Union budget expenditure on CAP and big cost of food storage were the main reasons to reform Common Agricultural Policy. Common Agricultural Policy has become a welfare policy, which has guaranteed well-established prices of agricultural production and stable farmers’ income. The main goals of the policy reform for 1992 and follow-up reforms were to reduce budget expenditure on CAP, to control the supply of agricultural production by keeping stable farmers’ income, to impel the rural development, food safety and environment protection. The European Agricultural Orientation and Guarantee Fund was established in 1962 to administrate EU budget resources for CAP. The fund is the part of EU budget. Currently the fund is being reformed by dividing it into two separate funds - European Agricultural Guarantee Fund and European Agricultural Fund for Rural Development. This transformation was motivated by growing attention to rural development, which forced to joint structural support and rural development support into one fund. Lithuania, as a member... [to full text]